EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32006O0016

2006 m. lapkričio 10 d. Europos centrinio banko gairės dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2006/16)

OJ L 348, 11.12.2006, p. 1–37 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Bulgarian: Chapter 10 Volume 008 P. 3 - 39
Special edition in Romanian: Chapter 10 Volume 008 P. 3 - 39

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 30/12/2010; panaikino 32010O0020

ELI: http://data.europa.eu/eli/guideline/2006/887/oj

11.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/1


EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2006 m. lapkričio 10 d.

dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybėsteisinio pagrindo

(ECB/2006/16)

(2006/887/EB)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą (toliau - Statutas), ypač į jo 12.1, 14.3 ir 26.4 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos centrinio banko (ECB) Bendrosios tarybos įnašą pagal Statuto 47.2 straipsnio antrą ir trečią įtraukas,

kadangi:

(1)

Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) taikomi Statuto 15 straipsnyje numatyti atskaitomybės įsipareigojimai.

(2)

Vadovaujantis Statuto 26.3 straipsniu, Vykdomoji valdyba analitinėms ir veiklos reikmėms sudaro ECBS konsoliduotą balansą.

(3)

Vadovaujantis Statuto 26.4 straipsniu, Valdančioji taryba, įgyvendindama Statuto 26 straipsnį, nustato dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų (NCB) atliekamų operacijų apskaitą ir finansinę atskaitomybę standartizuojančias būtinas taisykles.

(4)

Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinės Eurosistemos pretenzijų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje ir jų kompensavimu, taip pat ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtuose NCB metiniuose balansuose. Derintini straipsniai IV, VIII ir IX prieduose pažymėti žvaigždute.

(5)

2002 m. gruodžio 5 d. Gaires ECB/2002/10 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (1) reikia iš esmės pakeisti. Nuo 2007 m. sausio 1 d. ECBS taikys ekonominį metodą parodyti užsienio valiutų keitimo sandoriams, finansinėms priemonėms užsienio valiuta ir susijusioms sukauptoms sumoms. Siekiant aiškumo, pageidautina gaires išdėstyti viename tekste,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžimai

1.   Šiose Gairėse:

(a)

nacionaliniai centriniai bankai (NCB) - tai eurą įsivedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai;

(b)

Eurosistema – tai ECB ir eurą įsivedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai;

(c)

Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės tikslai - tai tikslai, dėl kurių ECB sudaro I priede išvardytas finansines ataskaitas pagal Statuto 15 ir 26 straipsnius;

(d)

atskaitingas subjektas – tai ECB ar NCB;

(e)

ketvirčio perkainojimo diena - tai paskutinė kalendorinio ketvirčio diena;

(f)

konsolidavimas - tai apskaitos procesas, pagal kurį įvairių atskirų juridinių asmenų finansiniai duomenys sujungiami tarsi jie būtų vieno asmens;

(g)

grynųjų pinigų keitimo metai - tai 12 mėnesių laikotarpis nuo datos, kai eurų banknotai ir monetos įgyja teisėtos mokėjimo priemonės statusą eurą įsivedusioje valstybėje narėje;

(h)

banknotų paskirstymo raktas – tai procentiniai santykiai, gaunami atsižvelgiant į ECB dalį visoje eurų banknotų emisijoje ir taikant pasirašyto kapitalo raktą NCB daliai visoje eurų banknotų emisijoje, kaip numatyta 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendime ECB/2001/15 dėl eurų banknotų emisijos (2).

2.   Kiti šiose Gairėse naudojami techninio pobūdžio apibrėžimai išdėstyti šių Gairių II priede pateiktame žodynėlyje.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šios Gairės Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės tikslais yra taikomos ECB ir nacionaliniams centriniams bankams.

2.   Šių Gairių taikymo sritis apsiriboja Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės režimu, kaip tai nustatyta pagal Statutą. Todėl jos netaikomos NCB nacionalinėms ataskaitoms ir finansinei atskaitomybei. Siekiant, kad taikant Eurosistemos ir nacionalinius režimus būtų užtikrintas jų tarpusavio nuoseklumas ir palyginamumas, rekomenduojama, kad nacionaliniai centriniai bankai, kiek įmanoma plačiau taikytų šiose Gairėse nustatytas taisykles sudarydami jų nacionalines ataskaitas ir finansinę atskaitomybę.

3 straipsnis

Pagrindinės apskaitos prielaidos

Taikomos šios pagrindinės apskaitos prielaidos:

a)

ekonominė realybė ir skaidrumas: apskaitos metodai ir finansinė atskaitomybė atspindi ekonominę realybę, yra skaidrūs ir atitinka kokybines suprantamumo, tinkamumo, patikimumo ir palyginamumo savybes. Sandoriai įtraukiami į apskaitą ir pateikiami atskaitomybėje atsižvelgiant ne tik į jų teisinę formą, bet ir į jų turinį bei ekonominę realybę;

b)

atsargumas (apdairumas): turtas ir įsipareigojimai vertinami bei pajamos pripažįstamos apdairiai. Šiose Gairėse tai reiškia, kad nerealizuotas prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o įrašomas tiesiai į perkainojimo sąskaitą, ir kad nerealizuotas nuostolis metų gale įrašomas į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jis viršija perkainojimo pelną, įrašytą atitinkamoje perkainojimo sąskaitoje. Paslėpti rezervai arba sąmoningai klaidingai rodomi duomenys balanse bei pelno (nuostolio) ataskaitoje yra nesuderinami su atsargumo (apdairumo) prielaida;

c)

įvykiai po balanso: turtas ir įsipareigojimai tikslinami įvykiais po balanso, atsiradusiais tarp metinio balanso sudarymo dienos ir dienos, kurią atitinkami organai patvirtina finansines ataskaitas, jeigu šie įvykiai turi įtakos turto arba įsipareigojimų būklei balanso sudarymo dieną. Jeigu įvykiai po balanso sudarymo dienos neturi įtakos turto ir įsipareigojimų būklei balanso sudarymo dieną, tačiau yra tokie svarbūs, kad jų neatskleidimas turėtų reikšmės finansinių ataskaitų naudotojams jas tinkamai įvertinti ir priimti sprendimus, turtas ir įsipareigojimai nėra tikslinami, bet minėtieji įvykiai yra atskleidžiami;

d)

reikšmingumas: nukrypimai nuo apskaitos taisyklių, įskaitant ir turinčius reikšmės atskirų NCB ir ECB ataskaitose apskaičiuojamam pelnui ir nuostoliams, galimi tik jei šiuos nukrypimus galima pagrįstai laikyti nesvarbiais bendrame kontekste ir pateikiant atskaitingo subjekto finansines ataskaitas;

e)

veiklos tęstinumas: apskaita tvarkoma vadovaujantis tuo, kad veikla ateityje nenutrūks;

f)

kaupimo principas: pajamos ir išlaidos pripažįstamos tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos buvo uždirbtos arba patirtos, o ne tada, kai jos buvo gautos arba sumokėtos;

g)

nuoseklumas ir palyginamumas: balanso vertinimo ir pajamų pripažinimo kriterijai, užtikrinantys finansinės atskaitomybės duomenų palyginamumą, Eurosistemoje taikomi nuosekliai, vadovaujantis bendrumo ir tęstinumo principais.

4 straipsnis

Turto ir įsipareigojimų pripažinimas

Finansinis arba kitas turtas ir (arba) įsipareigojimas atsiskaitančio subjekto balanse pripažįstamas tik tada, jeigu:

a)

tikėtina, kad su turtu ar įsipareigojimu susijusią būsimą ekonominę naudą atskaitingas subjektas ateityje gaus arba perduos;

ir

b)

iš esmės visos rizikos ir atlygiai, susiję su turtu arba įsipareigojimu, buvo perduoti atsiskaitančiam subjektui;

c)

galima patikimai įvertinti atsiskaitančio subjekto turto kainą arba vertę ar prievolės dydį.

5 straipsnis

Ekonominis ir pinigų (atsiskaitymų) metodai

1.   Užsienio valiutų keitimo sandoriai, finansinės priemonės užsienio valiuta ir susijusios sukauptos sumos parodomos taikant ekonominį metodą. Šiam metodui įgyvendinti sukurti du skirtingi būdai:

a)

„įprastas metodas“, kaip išdėstyta III priedo III ir IV skyriuose;

ir

b)

„alternatyvusis metodas“, kaip išdėstyta III priede.

2.   Sandorius su vertybiniais popieriais užsienio valiuta ir toliau galima parodyti taikant pinigų (atsiskaitymų) metodą. Susijusios sukauptos palūkanos, įskaitant premijas arba nuolaidas, parodomos kiekvieną dieną nuo neatidėliotino atsiskaitymo datos.

3.   NCB gali naudoti arba ekonominį, arba pinigų (atsiskaitymų) metodą parodyti bet kuriems eurais išreikštiems sandoriams, finansinėms priemonėms ir susijusioms sukauptoms sumoms.

4.   Išskyrus ketvirčio pabaigos ir metų pabaigos ataskaitų patikslinimus ir duomenis, atskleistus straipsniuose „Kitas turtas“ ir „Kiti įsipareigojimai“, kasdieninėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos sumos Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais rodo tik grynųjų pinigų judėjimą balanso straipsniuose.

II SKYRIUS

BALANSO STRUKTŪRA IR VERTINIMO TAISYKLĖS

6 straipsnis

Balanso struktūra

ECB ir nacionalinių centrinių bankų balansai Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais sudaromi pagal IV priede išdėstytą balanso struktūrą.

7 straipsnis

Balanso vertinimo taisyklės

1.   Jeigu IV priede nenurodyta kitaip, balanso straipsniai vertinami einamaisiais rinkos kursais ir kainomis.

2.   Auksas, užsienio valiutos priemonės, vertybiniai popieriai ir finansinės priemonės (balansinės ir nebalansinės) perkainojamos pagal vidutinius rinkos kursus ir kainas ketvirčio perkainojimo dieną. Atskaitingi subjektai vidiniais tikslais gali dažniau perkainoti savo portfelius su sąlyga, kad ketvirčio bėgyje ataskaitose pateikiami straipsniai būtų parodomi tik sandorio verte.

3.   Perkainojant auksą, atskirai neišskiriama aukso kainos ir užsienio valiutos kurso įtaka, tačiau aukso perkainojimo skirtumas apskaičiuojamas, remiantis nustatyto aukso svorio vieneto kaina eurais, apskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio keitimo kursą ketvirčio perkainojimo dieną. Kiekvienai užsienio valiutai (įskaitant balansinius ir nebalansinius sandorius) ir kiekvienai vertybinių popierių emisijai (t. y. pagal ISIN), išskyrus vertybinius popierius, kurie apskaitomi balanso straipsnyje „Kitas finansinis turtas“, tenkančių perkainojimo rezultatų apskaita tvarkoma atskirai.

4.   Perkainojimo įrašai sekančio ketvirčio pabaigoje anuliuojami, išskyrus nerealizuotą perkainojimo nuostolį, kuris metų pabaigoje įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą; ketvirčio eigoje visos operacijos ataskaitose parodomi sandorio kainomis ir kursais.

8 straipsnis

Atvirkštiniai sandoriai

1.   Atvirkštinis sandoris, sudarytas pagal atpirkimo skolinimosi sutartį, apskaitoje parodomas kaip įkeitimu užtikrintas kitos sandorio šalies indėlis balanso įsipareigojimų dalyje, o straipsnis, kuris buvo pateiktas kaip užstatas, ir toliau parodomas balanso turto dalyje. Parduotus vertybinius popierius, kurie pagal atpirkimo sandorius turi būti atpirkti atgal, atpirkti turintis atskaitingas subjektas, pareikalavęs juos atpirkti, ir toliau laiko dalimi to paties portfelio, iš kurio jie buvo parduoti.

2.   Atvirkštinis sandoris, sudarytas pagal atpirkimo investavimo sutartį, apskaitoje parodomas balanso turto dalyje kaip banko suteikta įkeitimu užtikrinta paskola. Pagal atpirkimo investavimo sandorius įsigyti vertybiniai popieriai nėra perkainojami, o lėšas skolinantis atskaitingas subjektas dėl to susidarančio perkainojimo prieaugio arba nuostolio negali įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą.

3.   Vertybinių popierių skolinimo sandorių atveju, vertybiniai popieriai išlieka skolintojo balanse. Šie sandoriai apskaitomi tokia pat tvarka kaip ir atpirkimo sandoriai. Tačiau, jeigu vertybiniai popieriai, kuriuos pasiskolina ir kurių gavėjas yra atskaitingas subjektas, metų pabaigoje nėra saugomi gavėjo pasaugos sąskaitoje, šių popierių gavėjas nuo skolinimo sandorio sutarties sudarymo dienos sudaro atidėjimus nuostoliams dėl vertybinių popierių rinkos vertės padidėjimo. Vertybinių popierių gavėjas parodo įsipareigojimą už vertybinių popierių sugrąžinimą, jeigu per tą laiką vertybiniai popieriai buvo parduoti.

4.   Įkeitimu užtikrinti aukso sandoriai laikomi atpirkimo sandoriais. Su šiais įkeitimu užtikrintais sandoriais susiję aukso srautai finansinėse ataskaitose neparodomi, o skirtumas tarp neatidėliotinos ir išankstinės sandorio kainų į apskaitą įtraukiamas taikant kaupimo principą.

5.   Atvirkštiniai sandoriai, įskaitant vertybinių popierių skolinimo sandorius, sudaryti pagal automatizuotą vertybinių popierių skolinimo programą, balanse parodomi tik tada, jeigu įkaitas sandorio galiojimo laikotarpiu pateikiamas pinigais.

9 straipsnis

Apyvartinės nuosavybės priemonės

1.   Šis straipsnis taikomas apyvartinių nuosavybės priemonių, tai yra, nuosavybės akcijų arba nuosavybės fondų, apskaitai, nepriklausomai nuo to, ar sandoriai sudaryti tiesiogiai paties atskaitingo subjekto, ar per jo tarpininkus, išskyrus veiklą dėl pensijų fondų, dalyvavimo teises, investavimą į dukterines ir kontroliuojamas bendroves ar į ilgalaikį finansinį turtą.

2.   Nuosavybės priemonės užsienio valiuta neįtraukiamos į bendrąją valiutos poziciją, bet įskaičiuojamos į atskirą valiutos poziciją. Susijęs užsienio valiutos pelnas ir nuostolis būtų apskaičiuojamas taikant grynojo vidurkinio kurso metodą ar vidurkinio kurso metodą.

3.   Rekomenduojama, kad nuosavybės priemonės būtų parodomos apskaitoje pagal šias taisykles:

a)

nuosavybės portfeliai perkainojami pagal 7 straipsnio 2 dalį. Perkainojimas atliekamas atskirai pagal kiekvieną priemonę. Nuosavybės fondų atžvilgiu perkainojimas atliekamas taikant grynąjį metodą, o ne pagal atskiras akcijas. Skirtingų nuosavybės akcijų arba skirtingų nuosavybės fondų tarpusavio padengimas negalimas;

b)

sandoriai balanse parodomi sandorio kaina;

c)

tarpininkams sumokėti komisiniai gali būti parodomi kaip sandorio vertės padidėjimas, kuris įtraukiamas į turto įsigijimo vertę, arba kaip su sandoriu susijusios išlaidos, kurios parodomos pelno (nuostolio) ataskaitoje;

d)

nupirktų dividendų suma įtraukiama į nuosavybės priemonės įsigijimo vertę. Kol dividendai dar nėra gauti, nupirktų dividendų suma gali būti parodoma kaip atskiras straipsnis;

e)

su dividendais susiję kaupimai nėra įtraukiami į apskaitą periodų pabaigoje, kadangi jie jau yra atspindėti nuosavybės priemonių rinkos kainoje, išskyrus priemones, kurių kaina nurodyta be teisės gauti dividendą;

f)

teisių į nuosavybės priemones suteikimas parodomas kaip atskiras turtas, jas suteikus. Įsigijimo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į esamą nuosavybės priemonių vidurkinę kainą, naujų įsigijimų iš anksto nustatytą kainą ir proporciją tarp esamų ir naujų nuosavybės priemonių. Galima alternatyva - teisės į nuosavybės priemonę įsigijimo vertę galima nustatyti atsižvelgiant į šios teisės vertę rinkoje, esamą vidurkinę šios priemonės kainą ir nuosavybės priemonės rinkos kainą iki teisės į šią priemonę suteikimo.

10 straipsnis

Banknotai

1.   Statuto 52 straipsniui įgyvendinti NCB turimi kitų dalyvaujančių valstybių narių banknotai apskaitomi ne kaip apyvartoje esantys banknotai, bet kaip vidiniai Eurosistemos likučiai. Kitų dalyvaujančių valstybių narių banknotų tvarkymo procedūra yra tokia:

(a)

NCB, gaunantis kito NCB išleistus euro zonos nacionalinės valiutos vienetais išreikštus banknotus, kiekvieną dieną informuoja emisijos NCB apie keitimui pateiktų banknotų vertę, išskyrus jeigu konkrečios dienos apimtis yra maža. Emisijos NCB išduoda atitinkamą mokėjimą gaunančiam NCB per TARGET sistemą;

ir

(b)

gavus šį pranešimą, emisijos NCB apskaitoje patikslinami straipsnio „banknotai apyvartoje“ duomenys.

2.   NCB balansų straipsnio „banknotai apyvartoje“ duomenis sudaro trys sudedamosios dalys:

(a)

netikslinta eurų banknotų apyvartoje vertė, įskaitant grynųjų pinigų keitimo metais banknotus nacionalinės euro zonos valiutos vienetais eurą įsivedančiam NCB, kuri apskaičiuojama pagal vieną iš šių dviejų metodų:

metodas A:

B = P – D – N – S

metodas B:

B = I – R - N

Kur:

B yra netikslinta „banknotų apyvartoje“ vertė

P yra pagamintų arba iš spausdintojo ar kitų NCB gautų banknotų vertė

D yra sunaikintų banknotų vertė

N yra emisijos NCB nacionalinių banknotų, turimų kitame NCB (apie kuriuos pranešta, bet kurie dar nerepatrijuoti), vertė

I yra į apyvartą išleistų banknotų vertė

R yra gautų banknotų vertė

S yra atsargose/saugykloje laikomų eurų banknotų vertė;

(b)

atimama su Išplėstinės pasaugos inventorizacijos (IPI) programa susijusi nepatenkintų pretenzijų IPI banko atžvilgiu suma, jei perleidžiama su IPI programa susijusių banknotų nuosavybės teisė;

(c)

pridedama arba atimama patikslinimų suma, gauta pritaikius banknotų paskirstymo raktą.

III SKYRIUS

PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS

11 straipsnis

Pajamų pripažinimas

1.   Pajamų pripažinimui taikomos šios taisyklės:

a)

realizuotos pajamos ir išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą;

b)

nerealizuoti prieaugiai nepripažįstami pajamomis ir įrašomi tiesiai į perkainojimo sąskaitas;

c)

metų pabaigoje nerealizuoti perkainojimo nuostoliai įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jie viršija ankstesnius perkainojimo prieaugius, įrašytus į atitinkamą perkainojimo sąskaitą;

d)

nerealizuotas perkainojimo nuostolis, įtrauktas į pelno (nuostolio) ataskaitą, negali būti kompensuojamas paskesniais metais susidariusiu nauju nerealizuotu prieaugiu;

e)

nerealizuotas perkainojimo nuostolis, patirtas dėl atskiro vertybinio popieriaus, atskiros valiutos ar aukso pozicijos, negali būti padengiamas kitų vertybinių popierių, kitos valiutos ar aukso nerealizuotu prieaugiu.

2.   Išleistų į apyvartą ir įsigytų vertybinių popierių premija ar nuolaida apskaičiuojama ir apskaitoje parodoma kaip palūkanų pajamų dalis bei amortizuojama per likusį iki vertybinių popierių išpirkimo laikotarpį taikant tiesinį-linijinį metodą arba vidaus grąžos (IRR) metodą. IRR metodas yra privalomas diskontinių vertybinių popierių atžvilgiu, kai nuo šių vertybinių popierių įsigijimo iki jų išpirkimo yra daugiau nei vieneri metai.

3.   Sukauptos sumos, susijusios su finansiniu turtu ir įsipareigojimais, pvz., mokėtinos palūkanos ir amortizuotos premijos ir (arba) nuolaidos užsienio valiuta apskaičiuojamos ir parodomos ataskaitose kiekvieną dieną, remiantis naujausiais turimais kursais. Sukauptos sumos, susijusios su finansiniu turtu ir įsipareigojimais eurais, apskaičiuojamos ir parodomos ataskaitose ne rečiau kaip kas ketvirtį. Sukauptos sumos kituose straipsniuose apskaičiuojamos ir parodomos ataskaitose ne rečiau kaip kartą per metus.

4.   Nepriklausomai nuo sukauptų sumų apskaičiavimo dažnumo, tačiau atsižvelgiant į išimtis, nustatytas 5 straipsnio 4 dalyje, atskaitingi subjektai duomenis ketvirčio bėgyje teikia sandorio verte.

5.   Sukauptos sumos užsienio valiuta perskaičiuojamos valiutų kursu įrašymo dieną ir turi įtakos valiutos pozicijai.

6.   Paprastai sukauptų per metus sumų apskaičiavimui galima taikyti vietos praktiką (t. y. galima skaičiuoti iki ketvirčio paskutinės darbo dienos arba paskutinės kalendorinės dienos). Tačiau metų pabaigoje privaloma diena, iki kurios skaičiuojamos sukauptos sumos, yra gruodžio 31 d.

7.   Realizuotos užsienio valiutos pajamos ir išlaidos gali susidaryti pagal valiutos išlaidas, dėl kurių pasikeičia atskiros valiutos pozicija.

12 straipsnis

Sandorių kaina

1.   Sandorių kainai nustatyti taikomos šios bendrosios taisyklės:

a)

vidurkinės kainos ir (arba) vidurinio kurso metodas taikomas aukso, užsienio valiutos priemonių ir vertybinių popierių kasdienėje apskaitoje apskaičiuojant parduotų straipsnių įsigijimo kainą, atsižvelgiant į keitimo kurso ir (arba) kainų svyravimus;

b)

turto ir (arba) įsipareigojimų vidurkinė kaina ir (arba) kursas sumažinamas arba padidinamas nerealizuoto perkainojimo nuostolio suma, kuri metų pabaigoje įtraukiamu į pelno (nuostolio) ataskaitą;

c)

įsigyjant vertybinius popierius su atkarpa, nupirktos atkarpos išmokos suma apskaitoje parodoma kaip atskiras straipsnis. Įsigyjant vertybinius popierius užsienio valiuta, nupirkta atkarpos išmokos suma įtraukiama į šios valiutos poziciją, tačiau ši suma neįtakoja nei turto įsigijimo kainos nustatant vertybinio popieriaus vidurkinę kainą, nei tos valiutos įsigijimo kainai.

2.   Vertybiniams popieriams taikomos šios specialios taisyklės:

a)

sandoriai apskaitoje parodomi sandorio kaina ir į finansines sąskaitas įrašomi švaria kaina (be palūkanų);

b)

atlygiai už saugojimo ir tvarkymo paslaugas, už einamąsias sąskaitas ir kitos netiesioginės išlaidos neįskaitomos į sandorio kainą ir turi būti parodomos pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šios išlaidos neįtraukiamos į atitinkamo turto vidurkinę kainą;

c)

pajamos parodomos apskaitoje bendra suma kartu su gražintinomis sumomis ir kitais mokesčiais, kurie parodomi atskirai;

d)

skaičiuojant vertybinio popieriaus vidurkinę įsigijimo kainą: i) nauja svertinė vidurkinė kaina apskaičiuojama prie praėjusios dienos pozicijos pridėjus visus dienos pirkimus pagal jų įsigijimo kainą, po to apskaitoje parodomi tos pačios dienos pardavimai arba ii) vidurkinė kaina tikslinama paeiliui pagal kiekvieną dienos bėgyje įvykusį vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorį.

3.   Auksui ir užsienio valiutai taikomos šios specialios taisyklės:

a)

sandoriai užsienio valiuta, nedarantys poveikio grynajai šios valiutos pozicijai, perskaičiuojami į eurus taikant sutarties arba atsiskaitymo dienos keitimo kursą ir neįtakoja šios valiutos pozicijos įsigijimo kainos;

b)

sandoriai užsienio valiuta, kurie daro poveikį šios valiutos grynajai pozicijai, perskaičiuojami į eurus taikant sutarties keitimo kursą;

c)

pajamos parodomos apskaitoje bendra suma kartu su grąžintinu išskaitomuoju (pajamų?) mokesčiu ir kitais mokesčiais, kurie apskaitomi atskirai;

d)

faktiniai pinigų gavimai perskaičiuojami atsiskaitymo dienos keitimo kursu;

e)

ilgosios pozicijos atveju, nustatant naujus svertinius atskiros valiutos grynosios pozicijos vidurkinį kursą ir aukso vidurkinę kainą, prie praėjusios dienos atitinkamos valiutos ar aukso grynųjų pozicijų pridedami per dieną atliktos tos pačios valiutos ir aukso grynosios įplaukos tos dienos jų vidurkine įplaukų verte. Grynųjų išlaidų atveju, realizuotos pajamos arba išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į praėjusios dienos atitinkamos valiutos ar aukso grynosios pozicijos vidurkinį kursą ar kainą ir šie vidurkinis kursas ar kaina išlieka nepakitę. Dėl vidurkinių dienos pirkimų ir pardavimų kursų arba aukso kainų skirtumų taip pat gaunamos realizuotos pajamos arba išlaidos. Jeigu užsienio valiutos arba aukso grynoji pozicija yra neigiama, aukščiau minėtas metodas taikomas atvirkštine tvarka, todėl įsipareigojimų grynosios pozicijos vidurkinį kursą ar kainą įtakos grynosios išlaidos, o grynosios įplaukos sumažina atitinkamą poziciją tuo metu taikomu svertiniu vidurkiniu kursu ir (arba) aukso kaina ir tampa realizuotais prieaugiais ar nuostoliais;

f)

išlaidos, susijusios su užsienio valiutų sandoriais, ir kitos bendrosios išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą.

IV SKYRIUS

NEBALANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITOS TAISYKLĖS

13 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.   Išankstiniai užsienio valiutos keitimo sandoriai, valiutos apsikeitimo sandorių išankstinės dalys ir kitos valiutos priemones, pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą tam tikrą dieną ateityje, įtraukiami į grynąsias užsienio valiutos pozicijas tikslu apskaičiuoti vidutinius įsigijimo kaštus ir su operacijomis užsienio valiuta susijusias pajamas ir išlaidas.

2.   Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, būsimieji sandoriai, palūkanų normos išankstiniai sandoriai, kitos palūkanų normos priemonės ir pasirinkimo sandoriai apskaitomi ir perkainojami atskirai pagal kiekvieną priemonę. Šios priemonės apskaitomos atskirai nuo balansinių straipsnių.

3.   Iš nebalansinių priemonių gautos pajamos ir išlaidos apskaitoje pripažįstamos ir traktuojamos panašiai kaip ir balansinės priemonės.

14 straipsnis

Išankstiniai užsienio valiutos keitimo sandoriai

1.   Pagal išankstinius sandorius nupirkta ir parduota valiuta pripažįstama nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos taikant išankstinio sandorio neatidėliotiną kursą. Pagal pardavimo sandorius realizuoti prieaugiai ir nuostoliai apskaičiuojami taikant valiutos grynosios pozicijos vidurkinį kursą sandorio dieną laikantis kasdienės pirkimų ir pardavimų tarpusavio užskaitymo procedūros.

2.   Neatidėliotino ir išankstinio kursų skirtumas traktuojamas kaip kaupimo pagrindu gautinos ar mokėtinos palūkanos.

3.   Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami.

4.   Valiutos pozicijai daro poveikį išankstiniai sandoriai nuo sandorio sudarymo dienos, taikant neatidėliotiną kursą.

5.   Valiutos pozicijos pagal išankstinius sandorius vertinamos bendrai su tos pačios valiutos neatidėliotina pozicija, tarpusavyje padengiant visus skirtumus, galinčius susidaryti šioje tos pačios valiutos pozicijoje. Grynasis perkainojimo nuostolio likutis, kai jis yra didesnis už ankstesnį perkainojimo sąskaitoje parodomą nerealizuotą prieaugį, debetuojamas į pelno (nuostolio) ataskaitą. Grynasis pelno/prieaugio likutis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

15 straipsnis

Valiutų apsikeitimo sandoriai

1.   Išankstiniai ir neatidėliotini pirkimai ir pardavimai pagal valiutų apsikeitimo sandorius pripažįstami balansinėse sąskaitose atitinkamą atsiskaitymo dieną.

2.   Išankstiniai ir neatidėliotini pirkimai ir pardavimai pripažįstami nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos, taikant sandorių neatidėliotiną kursą.

3.   Pardavimo sandoriai pripažįstami sandorio dabartiniu kursu. Todėl pajamos arba išlaidos iš šių sandorių nesusidaro.

4.   Dabartinio ir išankstinio kurso skirtumas traktuojamas kaip mokėtinos ar gautinos palūkanos, kurios kaupiamos tolygiai ir pirkimų, ir pardavimų atvejais.

5.   Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami.

6.   Užsienio valiutos pozicija keičiasi tik dėl sukauptų sumų užsienio valiuta.

7.   Valiutos pozicija pagal apsikeitimo sandorius vertinama bendrai su susijusia dabartine pozicija.

16 straipsnis

Palūkanų normų ateities sandoriai

1.   Palūkanų normų būsimieji sandoriai sandorio sudarymo dieną parodomi nebalansinėse sąskaitose.

2.   Pinigais sumokėta pirminė marža apskaitoje parodoma kaip atskiras turtas. Vertybiniais popieriais pateikta pirminė marža balanse neparodoma.

3.   Kasdieniai kintamosios maržos vertės pokyčiai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir daro poveikį valiutos pozicijai. Ta pati tvarka taikoma atviros pozicijos uždarymo dieną, nepriklausomai nuo to, ar įvyksta pateikimas pagal šį sandorį. Tais atvejais pirkimas ar pardavimas apskaitoje parodomas taikant rinkos kainą.

4.   Atlyginimai už sandorius parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

17 straipsnis

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

1.   Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną.

2.   Einamuoju laikotarpiu gautos ar sumokėtos palūkanos parodomos vadovaujantis kaupimo principu. Mokėjimai gali būti atliekami palūkanų normos apsikeitimo sandorio būdu, taikant grynąją vertę, bet duomenys apie sukauptas palūkanų pajamas ir išlaidas turi būti pateikiami bruto verte.

3.   Kiekvienas palūkanų normų apsikeitimo sandoris perkainojamas ir, jei reikia, perskaičiuojamas į eurus valiutos neatidėliotinu kursu. Rekomenduojama, kad nerealizuoti nuostoliai, metų pabaigoje įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, būtų amortizuoti paskesniais metais ir kad amortizavimas būtų tiesinis. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

4.   Atlyginimai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

18 straipsnis

Išankstiniai palūkanų normos sandoriai

1.   Išankstiniai palūkanų normos sandoriai parodomi nebalansinėje apskaitoje sandorio sudarymo dieną.

2.   Vienos sandorio šalies kitai šaliai atsiskaitymo dieną mokamas kompensacinis mokėjimas, kuris įrašomas į pajamų ir išlaidų sąskaitas atsiskaitymo dieną. Šiems mokėjimams netaikomas kaupimo principas.

3.   Jei išankstiniai palūkanų normos sandoriai sudaromi užsienio valiuta, kompensacinis mokėjimas daro įtaką šios valiutos pozicijai. Kompensacinio mokėjimo suma perskaičiuojama į eurus dabartiniu kursu atsiskaitymo dieną.

4.   Visi palūkanų išankstiniai sandoriai turi būti vertinami individualiai ir, jei reikia, perskaičiuojami į eurus valiutos dabartiniu kursu. Metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti atstatomi paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė uždaroma ar baigiasi jos trukmė. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

5.   Atlyginimai parodomi pajamų ir išlaidų sąskaitose.

19 straipsnis

Vertybinių popierių išankstiniai sandoriai

Išankstinius vertybinių popierių sandorius apskaitoje parodomi dviem būdais.

1.

A būdas:

a)

išankstiniai vertybinių popierių sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos sandoryje numatyta išankstine kaina;

b)

parduotų vertybinių popierių valiutos pozicijos vidurkinė kaina iki atsiskaitymo neperskaičiuojama. Pajamos ir išlaidos dėl išankstinio pardavimo apskaičiuojamos atsiskaitymo dieną;

c)

atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami, o bet koks likutis, esantis perkainojimo sąskaitoje, parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Nupirkti vertybiniai popieriai apskaitoje parodomi sandorio termino pabaigos neatidėliotina kaina (tikrąja rinkos kaina), o skirtumas palyginus ją su pradine išankstine kaina, pripažįstamas realizuotomis pajamomis ar išlaidomis;

d)

įsigijus vertybinių popierių užsienio valiuta, valiutos grynosios pozicijos vidurkinis kursas nekinta, jei atskaitingas subjektas jau turi tos valiutos. Jei pagal išankstinį sandorį nupirkta obligacija yra išreikšta užsienio valiuta, kurios atskaitingas subjektas neturi, todėl yra būtina šios valiutos nupirkti. Tokie užsienio valiutos pirkimai vykdomi pagal 12 straipsnio 3 dalies e punkte išdėstytas taisykles;

e)

kiekviena išankstinė pozicija vertinama atskirai pagal išankstinę rinkos kainą nustatytą likusiam sandorio terminui. Metų pabaigoje perkainojimo nuostolis debetuojamas ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o perkainojimo pelnas kredituojamas į perkainojimo sąskaitą. Metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti atstatomi paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė uždaroma ar baigiasi jos trukmė.

2.

B būdas:

a)

išankstiniai vertybinių popierių sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos sandoryje numatyta išankstine kaina. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami;

b)

ketvirčio pabaigoje vertybinio popieriaus perkainojamas atliekamas to vertybinio popieriaus grynosios pozicijos, kurią sudaro balansinė šių vertybinių popierių pozicija ir nebalansinėse sąskaitose parodyti to paties vertybinio popieriaus pardavimai. Perkainojimo suma lygi skirtumui tarp šios grynos pozicijos vertės perkainojimo kaina ir jos vertės apskaičiuotos taikant balansinės pozicijos vidurkinę kainą. Nupirkti vertybiniai popieriai ketvirčio pabaigoje perkainojami taikant 7 straipsnio nuostatas. Įsipareigojimų Perkainojimo rezultatas yra lygus pirkimų įsipareigojimo vertės neatidėliotina kaina ir jo vertės vidurkine kaina skirtumui;

c)

vertybinių popierių pardavimo pagal išankstinius sandorius rezultatas parodomas tų finansinių metų apskaitoje, kuriais įsipareigojimas buvo prisiimtas. Šis rezultatas yra lygus skirtumui tarp pradinės išankstinės kainos ir balanso pozicijos vidurkinės kainos, arba nebalansinėje apskaitoje parodytų pirkimų įsipareigojimų vidurkinės kainos, jei pardavimo metu balanso pozicija per maža.

20 straipsnis

Pasirinkimo sandoriai

1.   Pasirinkimo sandoriai pripažįstami nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki pasinaudojimo arba pasibaigimo dienos pagrindinėje priemonėje iš anksto nustatyta kaina.

2.   Premijos užsienio valiuta perskaičiuojamos į eurus sutarties arba atsiskaitymo dienos keitimo kursu. Sumokėta premija pripažįstama atskiru turtu, o gauta premija pripažįstama atskiru įsipareigojimu.

3.   Jeigu pasinaudojama pasirinkimo galimybe, pagrindinė priemonė parodoma balanse iš anksto nustatyta kaina, pridėjus ar atėmus premijos vertę. Pradinė pasirinkimo sandorio premijos suma patikslinama atsižvelgiant į nerealizuotus nuostolius, metų pabaigoje įtrauktus į pelno (nuostolio) ataskaitą.

4.   Jeigu nepasinaudojama pasirinkimo galimybe, pasirinkimo sandorio premijos suma, patikslinta pagal praėjusių metų nerealizuotus nuostolius, įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą, perskaičiavus pasibaigimo dienos keitimo kursu.

5.   Valiutos pozicijai daro poveikį kasdienis ateities tipo pasirinkimo sandorių kintamosios maržos vertės pokytis, metų pabaigos pasirinkimo sandorio premijos nurašymai, pagrindinė sandorio sudarymo arba pasinaudojimo diena, arba, pasibaigimo dieną, pasirinkimo sandorio premija. Kasdienis kintamosios maržos vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą.

6.   Kiekviena pasirinkimo sutartis perkainojama atskirai. Nerealizuoti nuostoliai, įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, nekompensuojami paskesniais metais susidariusiu nerealizuotu prieaugiu. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą. Nerealizuotų nuostolių viename pasirinkimo sandoryje ir nerealizuotų prieaugių kitame pasirinkimo sandoryje tarpusavio užskaitymas neleidžiamas.

7.   Taikant 6 dalį, rinkos vertės yra oficialiai kotiruojamos kainos, kai tokias kainas galima gauti iš biržos, prekybos agento, tarpininko ar panašaus subjekto. Kai oficialiai kotiruojamų kainų nėra, rinkos vertė nustatoma naudojant vertinimo metodą. Toks vertinimo metodas laikui bėgant naudojamas nuosekliai ir yra įmanoma parodyti, kad jis teikia patikimus kainų įvertinimus, kurie būtų gaunami faktiškuose rinkos sandoriuose.

8.   Atlyginimai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

V SKYRIUS

ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

21 straipsnis

Ataskaitų formos

1.   Nacionaliniai centriniai bankai teikia duomenis Europos centriniam bankui Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais vadovaudamiesi šiomis Gairėmis.

2.   Eurosistemos ataskaitų formose yra visi IV priede nurodyti balanso straipsniai. IV priede taip pat nurodomas straipsnių, kurie turi būti įtraukiami į skirtingas balanso ataskaitas, turinys.

3.   Kitų skelbiamų finansinių ataskaitų formos atitinka šiuos priedus:

a)

V priede nurodyta Eurosistemos skelbiama konsoliduota savaitės finansinė ataskaita pasibaigus ketvirčiui;

b)

VI priede nurodyta Eurosistemos skelbiama konsoliduota savaitės finansinė ataskaita ketvirčio eigoje;

c)

VII priede nurodytas konsoliduotas Eurosistemos metinis balansas.

VI SKYRIUS

SKELBIAMI METINIAI BALANSAS IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

22 straipsnis

Skelbiamas metinis balansas ir Pelno ir nuostolio ataskaita

Rekomenduojama, kad nacionaliniai centriniai bankai skelbiamus metinį balansą ir Pelno ir nuostolio ataskaitą sudarytų pagal VIII ir IX priedus.

VII SKYRIUS

KONSOLIDAVIMO TAISYKLĖS

23 straipsnis

Bendrosios konsolidavimo taisyklės

1.   Eurosistemos konsoliduotame balanse įtraukiami visi ECB ir NCB balansų straipsniai.

2.   Konsoliduojant finansines ataskaitas, laikomasi nuoseklumo principo. Visos Eurosistemos finansinės ataskaitos sudaromos panašiu principu, taikant tuos pačius konsolidavimo metodus ir procesus.

3.   ECB paruošia Eurosistemos konsoliduotą balansą, atsižvelgdamas į vienodų apskaitos principų ir metodų bei vienodų finansinių laikotarpių Eurosistemoje poreikį, konsolidavimo patikslinimus, atsirandančius dėl vidinių Eurosistemos operacijų ir pozicijų bei įvertindamas Eurosistemos struktūros pokyčius.

4.   Atskiri balanso straipsniai, išskyrus vidinius ECB ir nacionalinių centrinių bankų vidinės Eurosistemos likučius, apjungiami konsolidavimo tikslais.

5.   Konsoliduojant nacionalinių centrinių bankų ir ECB sąskaitų likučiai trečiosiose šalyse parodomi bendra verte.

6.   Vidinės Eurosistemos likučiai parodomi ECB ir nacionalinių centrinių bankų balansuose kaip tai nurodyta IV priede.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

Taisyklių kūrimas, taikymas ir aiškinimas

1.   ECBS apskaitos ir piniginių pajamų komitetas (AMICO) per Vykdomąją valdybą informuoja Valdančiąją tarybą ECBS apskaitos ir finansinės atskaitomybės taisyklių kūrimo, taikymo ir įgyvendinimo klausimais.

2.   Aiškinant šias Gaires atsižvelgiama į parengiamąjį darbą, Bendrijos teisės suderintus apskaitos principus ir į visuotinai pripažintus tarptautinius apskaitos standartus.

25 straipsnis

Pereinamosios taisyklės

1.   NCB perkainoja visą finansinį turtą ir įsipareigojimus tą dieną, kurią jie tampa Eurosistemos nariais. Nerealizuotas prieaugis, atsiradęs prieš arba tą dieną, atskiriamas nuo to nerealizuoto vertės prieaugio, kuris gali atsirasti vėliau, ir lieka NCB. Rinkos kainos ir kursai, kuriuos NCB taiko pradiniame balanse dalyvavimo Eurosistemoje pradžioje, laikomi šių NCB turto ir įsipareigojimų vidurkine kaina.

2.   Rekomenduojama, kad nerealizuotas prieaugis, susidaręs prieš NCB narystę Eurosistemoje arba jos pradžioje, nebūtų laikomas skirstytinu pereinamojo laikotarpio metu ir kad jis būtų pripažintas realizuotinu ir (ar) skirstytinu tik tų sandorių, kurie įvyko įsijungus į Eurosistemą, atžvilgiu.

3.   Užsienio valiuta, auksas ir kainų prieaugiai ir nuostoliai, atsirandantys dėl turto pervedimo iš NCB į ECB, laikomi realizuotais.

4.   Šis straipsnis nepažeidžia jokio sprendimo, kuris gali būti priimtas pagal Statuto 30 straipsnį.

26 straipsnis

Panaikinimas

Gairės ECB/2002/10 panaikinamos. Nuorodos į panaikintąsias Gaires laikomos nuorodomis į šias Gaires ir skaitomos vadovaujantis X priede pateikta straipsnių atitikties lentele.

27 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1.   Šios Gairės įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

2.   Šios Gairės taikomos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Pasirašyta Frankfurte prie Maino, 2006 lapkričio 10 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET


(1)  OL L 58, 2003 3 3, p. 1.

(2)  OL L 337, 2001 12 20, p. 52. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu ECB/2004/9 (OL L 205, 2004 6 9, p. 17).


I PRIEDAS

EUROSISTEMOS FINANSINĖS ATASKAITOS

Ataskaitos pavadinimas

Vidaus ir (arba) skelbiama

Ataskaitos teisinis pagrindas

Ataskaitos tikslas

1

Eurosistemos dienos finansinė ataskaita

Vidaus

Nėra

Daugiausia likvidumo valdymo tikslais įgyvendinant Statuto 12.1 straipsnį.

Dalis dienos finansinės ataskaitos duomenų naudojami apskaičiuoti pinigų politikos pajamas.

2

Nekonsoliduota savaitės finansinė ataskaita

Vidaus

Nėra

Jos pagrindu sudaroma konsoliduota Eurosistemos savaitės finansinė ataskaita

3

Konsoliduota Eurosistemos savaitės finansinė ataskaita

Skelbiama

Statuto 15.2 straipsnis

Konsoliduota finansinė ataskaita, skirta pinigų ir ekonominei analizei. Ataskaitinės dienos finansinė ataskaita naudojama sudaryti konsoliduotą Eurosistemos savaitės finansinę ataskaitą.

4

Eurosistemos mėnesio ir ketvirčio finansinė informacija

Skelbiama ir vidaus (1)

Statistikos reglamentai, pagal kuriuos PFI turi pateikti duomenis

Statistinė analizė

5

Konsoliduotas metinis Eurosistemos balansas

Skelbiama

Statuto 26.3 straipsnis

Konsoliduotas balansas analizės ir operaciniais tikslais


(1)  Mėnesio duomenys įtraukiami į skelbiamus konsoliduotus statistinius duomenis, reikalaujamus iš Europos Sąjungos pinigų finansinių institucijų (PFI). Be to, kaip PFI, centriniai bankai taip pat kas ketvirtį turi teikti detalesnę informaciją, nei nurodoma mėnesio duomenyse.


II PRIEDAS

ŽODYNĖLIS

Amortizacija - tai sistemingas premijos ir (arba) nuolaidos ar turto vertės sąskaitose mažinimas per tam tikrą laikotarpį.

Ateities pasirinkimo sandoris – tai kotiruojami ateities pasirinkimo sandoriai, kurių kintamoji marža apmokama ar gaunama kas dieną.

Atidėjimai - tai sumos, kurios atidedamos iki pelno ar nuostolio apskaičiavimo siekiant apsidrausti nuo bet kurių žinomų arba numatomų, įsipareigojimų ar rizikos, kurių kainos negalima tiksliai apskaičiuoti (žr. „rezervai“). Atidėjimų ateities įsipareigojimams ir rizikoms negalima panaudoti turto vertei tikslinti.

Atsiskaitymas - tai veiksmas, kuriuo įvykdomi įsipareigojimai pervesti lėšas arba turtą tarp dviejų ar daugiau šalių. Atliekant vidines Eurosistemos operacijas, atsiskaitymas reiškia grynųjų likučių, susijusių su Eurosistemos vidaus operacijomis, panaikinimą ir reikalauja turto pervedimo.

Atsiskaitymų diena - tai diena, kada atitinkama atsiskaitymo įstaiga savo apskaitoje užregistruoja galutinį ir neatšaukiamą vertės pervedimą. Gali būti atsiskaitoma nedelsiant (realiu laiku), tą pačią dieną (dienos pabaigoje) arba susitartą dieną po įsipareigojimų prisiėmimo dienos.

Atvirkštinis pardavimo ir naujo pirkimo susitarimas (atvirkštinis atpirkimo sandoris) – tai sutartis, pagal kurią grynų pinigų turėtojas sutinka pirkti turtą ir tuo pačiu metu sutinka turtą perparduoti už sutartą kainą pareikalavus, arba po tam tikro termino, ar nenumatytų įvykių atveju. Kartais dėl atpirkimo sandorio susitariama per trečiąją šalį (trišalis atpirkimo sandoris).

Automatizuota vertybinių popierių skolinimo programa (ASLP) – tai atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius apimanti finansinė operacija, kai tam tikras įkaitas skolinamas naudojantis bendru įkaitų. Pajamos dėl šių abejų skolinimo ir skolinimosi operacijų gaunamos dėl skirtingų atpirkimo palūkanų, t. y., gautos maržos. Operaciją galima atlikti pagal pagrindinę programą, t. y., kuomet programą siūlantis bankas yra galutinė sandorio šalis, arba pagal tarpininko programą - kai programą siūlantis bankas yra tik tarpininkas, o galutinė sandorio šalis yra faktiškas vertybinių popierių skolinimo operacijas atliekanti įstaiga.

Diskontinis vertybinis popierius - tai vertybinis popierius, už kurį negaunamos palūkanų atkarpos išmokos ir kurio grąža gaunama padidėjus kapitalo vertei, nes šis turtas išleidžiamas į apyvartą arba perkamas su nuolaida lyginant su jo nominalia verte.

Ekonominis metodas - tai apskaitos metodas, pagal kurį apskaitos įvykiai apskaitoje registruojami sandorio sudarymo dieną.

Finansiniai įsipareigojimai - tai institucijos teisinė prievolė atiduoti pinigus ar kitą finansinę priemonę kitai institucijai arba apsikeisti finansinėmis priemonėmis su kita institucija potencialiai nepalankiomis institucijai sąlygomis.

Finansinis ilgalaikis turtas - tai finansinis turtas arba portfeliai, turimi kaip nuolatinė investicija; tai apima, inter alia, vertybinius popierius, už kuriuos mokamos palūkanos, su apibrėžtais arba galimais nustatyti mokėjimais ir apibrėžtu terminu, kuriuos NCB ketina ir gali laikyti iki termino pabaigos.

Finansinis turtas - tai bet kuris turtas, jeigu tai: i) gryni pinigai; arba ii) sutartinė teisė gauti grynus pinigus ar kitą finansinę priemonę iš kitos institucijos; arba iii) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita institucija potencialiai palankiomis sąlygomis; arba iv) kitos institucijos nuosavybės priemonė.

Grįžtamoji operacija - tai operacija, pagal kuria centrinis bankas perka (atpirkimo investavimo sandoris) ar parduoda (atpirkimo skolinimo sandoris) turtą pagal atpirkimo sandorį ar atlieka įkeitimu užtikrintas kredito operacijas.

Įsipareigojimas - tai dabartinė įmonės prievolė, atsiradusi dėl praeities įvykių, už kurią atsiskaičius, ji patiria išteklių nutekėjimą, tačiau tikisi iš to gauti ekonominę naudą ateityje.

Iš anksto nustatyta kaina – tai pasirinkimo sandoryje nurodyta kaina, kurią taikant sutartis gali būti įvykdyta.

Išankstiniai palūkanų normos sandoriai - tai susitarimas, pagal kurį dvi šalys susitaria tam tikrą dieną ateityje mokėti palūkanas už nustatyto termino menamą indėlį. Atsiskaitymo dieną viena susitarimo šalis sumoka kitai šaliai kompensaciją, kurios dydis priklauso nuo atsiskaitymo dieną susidariusio skirtumo tarp sutartyje numatytų palūkanų ir rinkos palūkanų.

Išankstinis užsienio valiutos keitimo sandoris - tai susitarimas, pagal kurį institucija įsipareigoja sutartą dieną ateityje (vėliau kaip antrą dieną po sandorio sudarymo dienos) su kita sandorio šalimi apsikeisti valiutomis (kurių viena, kaip įprasta - nacionalinė valiuta) pagal susitarime nustatytą valiutos keitimo kursą. Šis išankstinis valiutos keitimo kursas lygus pagrindiniam neatidėliotinam kursui, prie kurio pridedama ar atimama sutarta numatyta premija arba nuolaida.

Išplėstinė pasaugos inventorizacijos (IPI) programa – tai programa, kurią sudaro komercinio banko, kuriame Eurosistemos vardu saugomi eurų banknotai, valdoma saugykla už euro zonos ribų, skirta eurų banknotams tiekti ir gauti.

Neatidėliotinas kursas tai kursas, pagal kurį atsiskaitoma už sandorį neatidėliotiną atsiskaitymo dieną. Išankstinių sandorių užsienio valiuta atveju neatidėliotinas kursas yra kursas, kurio atžvilgiu taikomi išankstiniai punktai, siekiant išvesti išankstinį kursą.

Neatidėliotino atsiskaitymo diena – tai diena, kurią atsiskaitoma pagal finansinės priemonės neatidėliotiną sandorį laikantis rinkoje nusistovėjusios tvarkos tokios finansinės priemonės atžvilgiu.

Nerealizuotas perkainojimo prieaugis ar nuostolis - tai vertės prieaugis ar nuostolis, atsirandantis dėl turto perkainojimo ir palyginimo su patikslinta įsigijimo verte.

Nuolaida - tai vertybinio popieriaus nominalios vertės ir jo kainos skirtumas, kai ši kaina mažesnė už nominalią.

Nuosavybės priemonės - tai vertybiniai popieriai, už kuriuos gaunamas dividendas, t. y. įmonių akcijos ir vertybiniai popieriai liudijantys apie investicijas į nuosavybės fondą).

Palūkanų normų apsikeitimo sandoris - tai sutartinė teisė apsikeisti pinigų srautais, atitinkančiais periodines palūkanų išmokas su sandorio šalimi viena arba, dviejų valiutų sandorių atveju – dvejomis skirtingomis valiutomis.

Palūkanų normų ateities sandoris - tai biržoje prekiaujamas ateities sandoris, kuriuo sandorio dieną susitariama pirkti ar parduoti palūkanų normos priemonę (pvz., obligaciją) ateityje už sutartą kainą. Dažniausiai faktinis pirkimas ar pardavimas neįvyksta, ir sandorio galiojimas, kaip taisyklė, baigiasi iki sutarto termino.

Pasirinkimo sandoris – tai sutartis, kuri turėtojui suteikia teisę, bet ne pareigą, pirkti ar parduoti konkretų kiekį tam tikrų akcijų, prekių, valiutos, indeksų ar skolų nurodyta kaina per nurodytą laikotarpį arba pasibaigimo dieną.

Perkainojimo sąskaitos - tai balansinės sąskaitos, kuriose registruojami finansinio turto arba įsipareigojimų vertės skirtumai tarp patikslintos įsigijimo vertės ir šių finansinių straipsnių vertinimo laikotarpio pabaigos rinkos kainos (kai pastaroji didesnė už pirmąją - turto atveju; bei mažesnė - įsipareigojimų atveju). Jose parodomi kotiruojamų kainų ir (arba) rinkos keitimo kursų skirtumai.

Pinigų (atsiskaitymų) metodas - tai apskaitos metodas, pagal kurį apskaitos įvykiai registruojami apskaitoje atsiskaitymo dieną.

Realizuotos pajamos ar išlaidos - tai pajamos ar išlaidos, susidarančios dėl finansinio straipsnio pardavimo ir jo vidurkinės vertės, apskaičiuotos pagal vidurkinę kainą ir (arba) vidurkinį kursą, skirtumo.

Rezervai - tai iš skirstomo pelno atidėta suma, kuria neketinama padengti balanso sudarymo dieną žinomų konkrečių įsipareigojimų, nenumatytų išlaidų ar turto vertės sumažėjimo.

Rinkos kaina - tai aukso, užsienio valiutos ar vertybinių popierių priemonių kaina, kuri dažniausiai nurodoma be sukauptų ar apmokėtų palūkanų, ir kuri skelbiama organizuotoje rinkoje (pvz., biržoje) ar neorganizuotoje rinkoje (pvz., oficialiai biržoje nekotiruojamų vertybinių popierių rinkoje).

Sandorio išlaidos - tai su konkrečiu sandoriu susijusios išlaidos.

Sandorio kaina - tai sandorio metu tarp sandorio šalių sutarta kaina.

Švari kaina - tai sandorio kaina be sumokėtos premijos ar nuolaidos ir sukauptų palūkanų, tačiau į kainą įskaitant su sandoriu susijusias operacijų išlaidas.

TARGET - tai Transeuropinė automatizuota atskirų atsiskaitymų skubių pervedimų realiu laiku sistema.

Tarptautiniai apskaitos standartai – tai Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS, angl. IAS), Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS, angl. IFRS) ir susiję aiškinimai (angl. SIC-IFRIC interpretations), šių standartų ir susijusių aiškinimų vėlesni pakeitimai, ES nustatyti būsimi standartai ir susiję aiškinimai.

Tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) - tai numeris, kurį suteikia atitinkama kompetentinga išduodančioji institucija.

Tarpusavio ryšio priemonės - tai techninės infrastruktūros, projektavimo ypatybės ir procedūros, naudojamos kiekvienoje nacionalinėje atskirų atsiskaitymų realiu laiku sistemoje ir ECB mokėjimų mechanizme (EPM), arba jų modifikacijos, skirtos apdoroti tarptautinius mokėjimus per TARGET 1 sistemą.

Termino diena - tai diena, kada sueina laikas ir reikia mokėti visą nominalią arba pagrindinę turto vertę jo turėtojui (savininkui).

Tiesinis turto nuvertėjimo (amortizacijos) metodas - tai turto per tam tikrą laikotarpį nuvertėjimas (amortizacija), kuris apskaičiuojamas dalinant turto įsigijimo vertę (atėmus numatomą jo likutinę vertę) iš numatyto šio turto naudingo tarnavimo laiko pro rata temporis.

Turtas - tai įmonės ištekliai, kuriuos ji kontroliuoja dėl praeities įvykių ir iš kurių įmonė ateityje tikisi gauti ekonominės naudos.

Užsienio valiutos pozicija - tai atitinkamos valiutos grynoji pozicija. Apskaičiuojant užsienio valiutos grynąją poziciją, specialiosios skolinimo teisės (SDR) traktuojamos kaip atskira valiuta.

Valiutos kursas – tai vienos valiutos vertė perskaičiavimui į kitą.

Valiutų apsikeitimo sandoris - tai susitarimas, pagal kurį institucija įsipareigoja nupirkti ar parduoti valiutos sumą (pirma sandorio dalis) ir kartu įsipareigoja ateityje tą pačią valiutos sumą parduoti arba nupirkti (antra sandorio dalis).

Vertės sumažėjima – tai atgautinos sumos sumažėjimas žemiau nei emisinė vertė.

Vertybiniai popieriai, laikomi kaip atidėtas portfelis – tai atidėtos investicijos, laikomos kaip atitinkamos lėšos, susidedančios iš vertybinių popierių, nuosavybės priemonių, dalyvavimo kapitale ir (ar) investicijų dukterinėse bendrovėse, atitinkančios tokį patį straipsnį balanso įsipareigojimų pusėje, nepriklausomai nuo to, ar yra teisinių, statutinių ar kitokių apribojimų, pvz., pensijų fondai, pašalpų fondai, kapitalas, atsargos.

Vertybinio popieriaus premija - tai vertybinio popieriaus nominaliosios vertės ir jo kainos, kai kaina didesnė už nominaliąją vertę, skirtumas.

Vertybinių popierių išankstiniai sandoriai - tai biržoje oficialiai neregistruoti sandoriai, pagal kuriuos sandorio dieną susitariama pirkti ar parduoti sutartą palūkanų normos priemonę, paprastai obligaciją ar skolinį įsipareigojimą, ateityje už nustatytą kainą.

Vidaus grąžos metodas (IRR) - tai nuolaidos norma, pagal kurią apskaičiuota vertybinio popieriaus vertė parodo jo dabartinę būsimų pinigų srautų vertę.

Vidurkinio kurso ir (arba) vidurkinės kainos metodas - tai slenkančio ar svertinio vidurkio metodas, pagal kurį kiekvieno įsigijimo vertė pridedama prie esamos apskaitinės vertės ir taip gaunama nauja svertinė vidurkinė kaina ir (arba) vidurkinis kursas.

Vidutinė rinkos kaina - tai pirkimo ir pardavimo kainų, skelbiamų visuotinai pripažintose organizuotose rinkose ar rinkos tarpininkų, vidurkis, pagrįstas įprasto dydžio sandorių kotiruotėmis. Šis kainos vidurkis taikomas ketvirčio perkainojimui.

Vidutinis rinkos kursas – tai orientaciniai euro keitimo į užsienio valiutas kursai, kurie paprastai grindžiami įprastine suderinimo procedūra tarp centrinių bankų ECBS viduje ir už jos ribų, kurie dažniausiai nustatomi 14 val. 15  min. Centrinės Europos laiku ir kurie naudojami ketvirčio perkainojimui.


III PRIEDAS

EKONOMINIO APSKAITOS METODO APRAŠYMAS

(įskaitant „įprastą“ ir „alternatyvų“ metodą, nurodytus 5 straipsnyje)

1.   Sandorio dienos apskaita

1.1   Sandorio dienos apskaita gali būti atliekama taikant „įprastą“ metodą arba „alternatyvų metodą“.

„Įprastas metodas“ yra aprašytas 5 straipsnio 1 dalies a punkte.

1.2.1   Operacijos sandorio sudarymo dieną parodomos nebalansinėse sąskaitose. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami ir operacijos parodomos balansinėse sąskaitose.

1.2.2   Užsienio valiutos pozicijos kinta sandorio sudarymo dieną. Todėl sandorio sudarymo dieną taip pat apskaičiuojamos realizuotos pajamos ir išlaidos iš grynųjų pardavimų. Sandorio sudarymo dieną grynieji užsienio valiutos pirkimai daro poveikį šios valiutos pozicijos vidurkiniam kursui.

„Alternatyvus metodas“ yra aprašytas 5 straipsnio 1 dalies b punkte.

1.3.1   Priešingai negu „įprasto metodo“ atveju, sudaryti sandoriai, už kuriuos bus atsiskaitoma vėlesnę dieną nei sandorio sudarymo diena, neįtraukiami į balansines sąskaitas kasdien. Realizuotos pajamos pripažįstamos ir naujas vidurkinis kursas (užsienio valiutos įsigijimo atveju) bei nauja vidurkinė kaina (vertybinių popierių įsigijimo atveju) apskaičiuojami atsiskaitymo dieną (1).

1.3.2   Pajamų pripažinimas pagal sandorius, kurie sudaromi vienais metais, o jų termino diena yra kitais metais, atliekamas taikant „įprastą metodą“. Tai reiškia, kad į tų metų, kuriais sandoris buvo sudarytas, pajamų ir išlaidų sąskaitas turės būti įrašytas realizuotas pardavimų rezultatas, o įsigijimai darys poveikį tų metų, kuriais buvo sudarytas sandoris, valiutos pozicijos vidurkiniam kursui ir (ar) vertybinių popierių vidurkinei kainai.

1.4   Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos pagrindinės šių dviejų atskiriems užsienio valiutos priemonėms ir vertybiniams popieriams taikytinų būdų savybės.

SANDORIO DIENOS APSKAITA

„Įprastas metodas“

„Alternatyvus metodas“

UV (2)neatidėliotini sandoriai – apskaitos tvarkymas metų eigoje

UV pirkimai parodomi nebalansinėje apskaitoje sandorio sudarymo dieną, ir tą pačią dieną perskaičiuojamas užsienio valiutos pozicijos vidurkinis kursas

Dėl pardavimų susidariusios pajamos ir išlaidos pripažįstamos realizuotomis operacijos vykdymo ar sandorio sudarymo dieną. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose

UV pirkimai parodomi balansinėse sąskaitose atsiskaitymo dieną, ir tą pačią dieną perskaičiuojamas užsienio valiutos pozicijos vidurkinis kursas

Dėl pardavimų susidariusios pajamos ir išlaidos pripažįstamos realizuotomis atsiskaitymo dieną. Sandorio sudarymo dieną apskaitos įrašai balansinėje sąskaitoje nedaromi.

UVišankstiniai sandoriai – apskaitos tvarkymas metų eigoje

Parodomi apskaitoje taip pat, kaip ir anksčiau aprašyti neatidėliotini sandoriai – į apskaitą įtraukiami neatidėliotinu sandorio kursu

UV pirkimai parodomi nebalansinėje apskaitoje neatidėliotiną atsiskaitymo pagal sandorį dieną, ir tą pačią dieną taikant neatidėliotiną kursą perskaičiuojamas užsienio valiutos pozicijos vidurkinis kursas

UV pardavimai registruojami nebalansinėje apskaitoje neatidėliotino atsiskaitymo pagal sandorį dieną. Pajamos ir išlaidos pripažįstamos realizuotomis neatidėliotino atsiskaitymo pagal sandorį dieną

Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose

Apskaitos ypatybės ataskaitinio laikotarpio pabaigoje aprašytos toliau

Neatidėliotinų ir išankstinių UV sandorių, kurie sudaryti pirmais metais ir jų neatidėliotina sandorio data persikelia į antrus metus, apskaitos ypatybės

Jokie papildomi įrašai nėra reikalingi, nes sandoriai yra įtraukti į apskaitą sandorio sudarymo dieną, o pajamos ir išlaidos pripažįstamos taip pat tą pačią dieną

Jiems turėtų būti taikomas „įprastas metodas“ (3)

UV pardavimai įrašomi į pirmųjų metų nebalansinę apskaitą, siekiant parodyti realizuotas UV pajamas ir (ar) išlaidas tais finansiniais metais, kai buvo sudarytas sandoris.

UV pirkimai parodomi nebalansinėje pirmųjų metų apskaitoje, ir tą pačią dieną perskaičiuojamas užsienio valiutos pozicijos vidurkinis kursas

Metų pabaigoje perkainojant valiutos poziciją, būtina atsižvelgti į grynuosius pardavimus ir (ar) pirkimus, kurių neatidėliotino atsiskaitymo diena yra kitais finansiniais metais

Operacijos su vertybiniais popieriais – apskaitos tvarkymas metų eigoje

Pirkimai ir pardavimai pripažįstami nebalansinėje apskaitoje sandorio sudarymo dieną. Pajamos ir išlaidos pripažįstamos taip pat šią dieną. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose (t.y., elgiamasi taip pat, kaip UV neatidėliotinų sandorių atveju)

Visi sandoriai parodomi apskaitoje atsiskaitymo dieną (tačiau atkreiptinas dėmesys į toliau atskleistas apskaitos ypatybes ataskaitinių laikotarpių pabaigoje). Todėl su sandoriais susijęs poveikis vidurinei kainai (pirkimų atveju) bei pajamoms ir (ar) išlaidoms (pardavimų atveju) pripažįstamas atsiskaitymo dieną

Neatidėliotinų vertybinių popierių sandorių, kurie sudaryti pirmais metais ir jų neatidėliotina sandorio data persikelia į antrus metus, apskaitos ypatybės

Ypatingas elgesys nereikalingas, nes sandoriai jau yra įtraukti į apskaitą sandorio sudarymo dieną

Realizuotos pajamos ir išlaidos pripažįstamos pirmais metais laikotarpio pabaigoje (t.y., elgiamasi taip pat, kaip ir UV neatidėliotinų sandorių atveju), o pirkimai įtraukiami į metų pabaigos perkainojimo procesą (4)

2.   Kasdienis sukauptų palūkanų, įskaitant premijas ar nuolaidas, įtraukimas į apskaitą

2.1.   Su finansinėmis priemonėmis užsienio valiuta susijusios palūkanos, premijos ar nuolaidos apskaičiuojamos ir parodomos apskaitoje kiekvieną dieną nepriklausomai nuo faktinio pinigų srauto. Iš to seka, kad užsienio valiutos grynoji pozicija kinta tada, kai šios sukauptos palūkanos įrašomos į sąskaitas, priešingai apskaitos metodui, kai palūkanos turi įtakos pozicijai tik tada, kai jos gaunamos ar sumokamos (5).

2.2.   Per tam tikrą atkarpą sukauptos sumos ir premijos ar nuolaidos amortizacija apskaičiuojamos ir įtraukiamos į apskaitą nuo atsiskaitymo už vertybinio popieriaus pirkimą dienos iki atsiskaitymo už pardavimą dienos arba iki išpirkimo termino dienos.

2.3.   Toliau pateikta lentelė parodo kasdienio sukauptų sumų įtraukimo į apskaitą poveikį užsienio valiutos grynajai pozicijai, pvz., mokėtinoms palūkanoms ir amortizuotoms premijoms ir (ar) nuolaidoms:

KASDIENIS SUKAUPTŲ PALūKANŲ ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ, KAIP VIENA IŠ EKONOMINIO METODO DALIŲ

Sukauptos palūkanos už priemones UV apskaičiuojamos ir parodomos apskaitoje kiekvieną dieną įrašymo dienos keitimo kursu

Poveikis UV grynajai pozicijai

Sukauptos sumos daro poveikį užsienio valiutos grynajai pozicijai jų įtraukimo į apskaitą dieną ir vėliau jos neatstatomos. Faktiškai gavus ar sumokėjus pinigus, sukauptos sumos padengiamos. Todėl atsiskaitymo dieną užsienio valiutos grynoji pozicija nėra paveikiama, nes sukauptos sumos yra įtrauktos į šią poziciją, kuri periodiškai perkainojama


(1)  Jei valiuta perkama ar parduodama pagal išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius, jos pozicija kinta neatidėliotiną atsiskaitymo dieną (t.y., paprastai sandorio sudarymo dieną arba antrą ar trečią dieną po sandorio sudarymo dienos).

(2)  „UV“ reiškia užsienio valiutą.

(3)  Kaip paprastai, kai šie sandoriai nedaro reikšmingo poveikio užsienio valiutos pozicijai ir (ar) pelno (nuostolio) ataskaitai, gali būti taikomas reikšmingumo principas.

(4)  Kai šie sandoriai nedaro reikšmingo poveikio užsienio valiutos pozicijai ir (ar) pelno (nuostolio) ataskaitai, gali būti taikomas reikšmingumo principas.

(5)  Yra įvardinti du sukauptų sumų pripažinimo metodai. Pirmasis metodas yra „kalendorinės dienos metodas“, t.y. sukauptos sumos yra įrašomos kiekvieną kalendorinę dieną nepriklausomai nuo to, ar ši diena yra savaitgalio diena, banko išeiginė, ar darbo diena. Antrasis metodas yra „darbo dienos metodas“, t.y. sukauptos sąnaudos įrašomos į sąskaitas tik darbo dienomis. Metodo pasirinkimo pirmenybė nėra nustatyta. Tačiau jeigu paskutinė metų diena nėra darbo diena, ji turi būti įtraukta skaičiuojant sukauptas sumas pagal bet kurį iš šių metodų.


IV PRIEDAS

BALANSO SUDARYMO IR VERTINIMO TAISYKLĖS (1)

TURTAS

Balanso straipsnis (3)

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

Taikymas (4)

1

1

Auksas ir gautinas auksas

Fizinis auksas, t.y. aukso luitai, monetos, lakštai, grynuoliai saugykloje ar „kelyje“. Ne fizinis auksas, pvz., likučiai aukso sąskaitose iki pareikalavimo (neskirstomose sąskaitose), terminuotieji indėliai ir pretenzijos gauti auksą, kylančios iš šių sandorių: aukso kiekį didinantys ar mažinantys sandoriai, aukso vietos ar grynumo apsikeitimo sandoriai, kai tarp aukso išdavimo ir gavimo yra daugiau nei viena darbo diena

Rinkos vertė

Privalomas

2

2

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Pretenzijos užsienio valiuta sandorio šalims, kurios reziduoja ne euro zonoje, įskaitant tarptautines bei viršvalstybines institucijas ir euro zonai nepriklausančius centrinius bankus

 

 

2.1

2.1

Gautinos lėšos iš TVF

(a)

Atsargų dalies (grynosios) neviršijančios skolinimosi teisės

Nacionalinė kvota, atėmus TVF disponuojamų sąskaitų eurais likučius. Į šią poziciją arba straipsnį „Įsipareigojimai eurais ne euro zonos rezidentams“ galima įtraukti TVF sąskaitą Nr. 2 (sąskaita eurais administravimo išlaidoms)

(a)

Atsargų dalies (grynosios) neviršijančios skolinimosi teisės

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

(b)

Specialiosios skolinimosi teisės

Specialiųjų skolinimosi teisių lėšos (bendrąja verte)

(b)

Specialiosios skolinimosi teisės

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

(c)

Kitos pretenzijos

Bendrieji skolinimosi susitarimai (GAB), pagal specialiuosius skolinimosi susitarimus suteiktos paskolos, indėliai pagal Skurdo mažinimo ir augimo paskolą (PGRF).

(c)

Kitos pretenzijos

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

2.2

2.2

Likučiai bankuose, investavimas į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

(a)

Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštinio atpirkimo sandoriai

(a)

Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

(b)

Investicijos į vertybinius popierius, išskyrus nuosavybės akcijas, dalyvavimą kapitale ir kitus vertybinius popierius, priskiriamus turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“, ne euro zonoje

Ne euro zonos rezidentų išleisti apyvartiniai popieriai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai

(b)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Privalomas

(c)

Užsienio paskolos (indėliai)

Ne euro zonos rezidentams išduotos paskolos ir neapyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės akcijas, dalyvavimą kapitale ir kitus vertybinius popierius, priskiriamus turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“, išleisti ne euro zonos rezidentų

(c)

Užsienio paskolos

Indėliai nominaliąja verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte; ir vieni, ir kiti perskaičiuojami pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

(d)

Kitas užsienio turtas

Ne euro zonos banknotai ir monetos

(d)

Kitas užsienio turtas

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

3

3

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

(a)

Vertybiniai popieriai

Apyvartiniai vertybiniai popieriai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos popieriai, išskyrus nuosavybės akcijas, dalyvavimą kapitale ir kitus vertybinius popierius, priskiriamus turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

(a)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai

Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursas

Privalomas

(b)

Kitos pretenzijos

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės akcijas, dalyvavimą kapitale ir kitus vertybinius popierius, priskiriamus turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“, paskolos, indėliai, atvirkštinio atpirkimo sandoriai, kitas skolinimas

(b)

Kitos pretenzijos

Indėliai nominaliąja verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte; ir vieni, ir kiti perskaičiuojami pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

4

4

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

 

 

 

4.1

4.1

Likučiai bankuose, investavimas į vertybinius popierius ir paskolos

(a)

Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos. Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių eurais valdymu

(a)

Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiai

Nominalioji vertė

Privalomas

(b)

Investicijos į vertybinius popierius, išskyrus nuosavybės akcijas, dalyvavimą kapitale ir kitus vertybinius popierius, priskiriamus straipsniui „Kitas finansinis turtas“, ne euro zonoje

Ne euro zonos rezidentų išleisti apyvartiniai popieriai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai

(b)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai

Rinkos kaina

Privalomas

(c)

Paskolos už euro zonos ribų

Paskolos ne euro zonos rezidentams ir ne euro zonos rezidentų išleisti neapyvartiniai vertybiniai popieriai

(c)

Paskolos už euro zonos ribų

Indėliai nominaliąja verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte

Privalomas

(d)

Ne euro zonos institucijų išleisti vertybiniai popieriai

Viršvalstybinių ar tarptautinių organizacijų, pvz., EIB, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos išleisti vertybiniai popieriai

(d)

Ne euro zonos institucijų išleisti vertybiniai popieriai

Rinkos kaina

Privalomas

4.2

4.2

Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito galimybės pagal VKM II

Skolinimas pagal VKM II sąlygas

Nominalioji vertė

Privalomas

5

5

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

Items 5.1 to 5.5: 5 straipsnio 1 ir 5 dalys: sandoriai pagal atitinkamas pinigų politikos priemones, aprašytas 2000 m. rugpjūčio 31 d. Gairių ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (5)I priede

 

 

5.1

5.1

Pagrindinės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kas savaitę, paprastai nustatant vienos savaitės terminą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.2

5.2

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kas mėnesį, paprastai nustatant trijų mėnesių terminą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.3

5.3

Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

Atvirkštiniai sandoriai, vykdomi koregavimo tikslais kaip ad hoc sandoriai

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.4

5.4

Struktūrinės atvirkštinės operacijos

Atvirkštiniai sandoriai, kuriais tikslinama Eurosistemos struktūrinė pozicija finansų sektoriaus atžvilgiu

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.5

5.5

Ribinio skolinimo galimybė

Vienos nakties likvidumo paskola, kurios palūkanos atitinkamo turto atžvilgiu numatytos iš anksto (nuolatinė galimybė)

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

5.6

5.6

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Papildomas kreditas kredito įstaigoms dėl pagrindinio kitų šioms kredito įstaigoms suteiktų kreditų turto vertės padidėjimo

Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina

Privalomas

6

6

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių portfelių, priskiriamų turto straipsniui „Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais“, įskaitant sandorius dėl ankstesnių euro zonos užsienio valiutos atsargų pasikeitimo, valdymu, ir kitos pretenzijos. Ne vietinių euro zonos kredito įstaigų korespondentinės sąskaitos. Kitos su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis nesusijusios pretenzijos ir operacijos Visos pretenzijos, atsirandančios dėl pinigų politikos operacijų, kurias NCB pradėjo prieš įstodamas į Eurosistemą

Nominalioji vertė arba įsigijimo kaina

Privalomas

7

7

Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės akcijas, dalyvavimą kapitale ir kitus vertybinius popierius, priskiriamus turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“: skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos popieriai, laikomi iki jų galiojimo termino, įskaitant vyriausybės vertybinius popierius, išleistus iki EPS, eurais; ECB skolos sertifikatai, įsigyti koregavimo tikslais

Rinkos kaina

Privalomas

8

8

Valdžios sektoriaus skola eurais

Pretenzijos vyriausybei, atsiradusios iki EPS (neapyvartiniai vertybiniai popieriai, paskolos)

Indėliai ir (ar) paskolos nominaliąja verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte

Privalomas

-

9

Vidinės Eurosistemos pretenzijos+)

 

 

 

-

9.1

Dalyvavimas ECB kapitale+)

Tik NCB balanso straipsnis

Kiekvieno NCB dalis ECB kapitale pagal Sutartį ir atitinkamą kapitalo raktą bei įnašai pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį

Vertė

Privalomas

-

9.2

Pretenzijos, lygios pervestoms užsienio atsargoms+)

Tik NCB balanso straipsnis

Pretenzijos eurais ECB dėl pradinio ir papildomo užsienio atsargų pervedimo pagal Sutarties nuostatas

Nominalioji vertė

Privalomas

-

9.3

Pretenzijos, susijusios su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas+)

Tik ECB balanso straipsnis.

Nacionalinių centrinių bankų išleisti skoliniai įsipareigojimai dėl kompensacinio susitarimo, susijusio su ECB skolos sertifikatais

Nominalioji vertė

Privalomas

-

9.4

Grynosios pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje+),  (2)

NCB atveju: grynoji pretenzija, susijusi su banknotų paskirstymo rakto taikymu, t.y. įskaitant vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su ECB banknotų išleidimu, kompensacinė suma ir ją balansuojantis apskaitos įrašas, kaip apibrėžta Sprendimu ECB/2001/16 dėl dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo nuo 2002 finansinių metų

ECB atveju: pretenzijos, susijusios su ECB banknotų išleidimu, pagal Sprendimą ECB/2001/15

Nominalioji vertė

Privalomas

-

9.5

Kitos vidinės Eurosistemos pretenzijos (grynosios) +)

Grynoji šių straipsnio dalių pozicija:

 

 

(a)

grynosios pretenzijos dėl likučių TARGET sąskaitose ir nacionalinių centrinių bankų korespondentinėse sąskaitose t.y. grynoji pretenzijų ir įsipareigojimų suma - taip pat žr. įsipareigojimų straipsnį „Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)“

(a)

Nominalioji vertė

Privalomas

(b)

pretenzija dėl sukauptinų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Aktualu tik laikotarpiu nuo pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki atsiskaitymo už jas kiekvienų metų paskutinę sausio mėnesio darbo dieną

(b)

Nominalioji vertė

Privalomas

(c)

Kitos galinčios atsirasti Eurosistemos vidinės pretenzijos, įskaitant tarpinį ECB pajamų už eurų banknotus paskirstymą NCB (2)

(c)

Nominalioji vertė

Privalomas

9

10

Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (pretenzijos), įskaitant inkasuojamų čekių srautą

Nominalioji vertė

Privalomas

9

11

Kitas turtas

 

 

 

9

11.1

Euro zonos monetos

Eurų monetos, jeigu NCB nėra teisinis jų emitentas

Nominalioji vertė

Privalomas

9

11.2

Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas

Žemė ir pastatai, baldai ir įranga, įskaitant kompiuterių techninę įrangą, programinė įranga

Įsigijimo kaina minus nusidėvėjimas

Nusidėvėjimo normos:

kompiuteriai bei jų techninė ir (ar) programinė įranga ir motorinės transporto priemonės:

4 metai

įranga, baldai ir įrengimai pastatuose/montuojama įranga:

10 metų

pastatai ir kapitalinio remonto išlaidos:

25 metai

Išlaidų kapitalizacija: pagal nustatytas ribas (mažiau negu 10 000 EUR be PVM: nekapitalizuojama)

Rekomenduojamas

9

11.3

Kitas finansinis turtas

Nuosavybės priemonės, dalyvavimas kapitale ir investicijos į dukterines bendroves

Vertybiniai popieriai, laikomi kaip atidėtas portfelis

Ilgalaikis finansinis turtas

Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai su kredito įstaigomis dėl į šį straipsnį įtraukiamų vertybinių popierių portfelių valdymo

(a)

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Rinkos vertė

Rekomenduojamas

(b)

Dalyvavimas kapitale ir nelikvidžios nuosavybės akcijos

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Rekomenduojamas

(c)

Investicijos į dukterines bendroves arba kontroliuojamas bendroves

Grynoji turto vertė

Rekomenduojamas

(d)

Apyvartiniai vertybiniai popieriai

Rinkos vertė

Rekomenduojamas

(e)

Neapyvartiniai vertybiniai popieriai

Vertė

Rekomenduojamas

(f)

Ilgalaikis finansinis turtas

Vertė atsižvelgiant į jos sumažėjimą

Rekomenduojamas

Premijos ir (ar) nuolaidos amortizuojamos

Išsamios nuosavybės priemonių apskaitos taisyklės pateiktos šių Gairių 9 straipsnyje

 

9

11.4

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Užsienio valiutos išankstinių ir apsikeitimo sandorių, palūkanų normų apsikeitimo ir išankstinių sandorių, vertybinių popierių išankstinių sandorių, neatidėliotinų valiutos keitimo sandorių nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos vertinimo rezultatai

Išankstinių ir neatidėliotinų sandorių grynoji pozicija užsienio valiutos rinkos kursu

Privalomas

9

11.5

Sukauptos sumos ir iš anksto apmokėtos išlaidos

Ataskaitiniu laikotarpiu negautinos, tačiau jam priskiriamos pajamos. Iš anksto apmokėtos išlaidos ir sukauptos palūkanos (5)

Nominalioji vertė, užsienio valiuta, perskaičiuota pagal rinkos kursą

Privalomas

9

11.6

Kita

Avansai, paskolos, kiti mažaverčiai straipsniai. Tarpinės perkainojimo sąskaitos (balanso straipsnis tik metų eigoje: nerealizuoti nuostoliai perkainojimo dienomis metų eigoje, kurių nepadengia atitinkamos perkainojimo sąskaitos pagal įsipareigojimų straipsnį „Perkainojimo sąskaitos“). Įsipareigojimai patikos pagrindu. Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais. Nacionalinės euro zonos valiutos vieneto nominalo monetos. Einamosios išlaidos (grynasis sukauptas nuostolis), metų, ėjusių prieš ataskaitinius metus, nuostolis. Grynasis pensijų turtas

Nominalioji vertė ir (arba) įsigijimo kaina

Rekomenduojamas

Tarpinės perkainojimo sąskaitos

Perkainojimo skirtumas tarp vidurkinės kainos ir rinkos vertės, užsienio valiutą parodant rinkos verte

Tarpinės perkainojimo sąskaitos:

privalomas

Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais

Rinkos vertė

Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais:

privalomas

-

12

Metų nuostolis

 

Nominalioji vertė

Privalomas


ĮSIPAREIGOJIMAI

Balanso straipsnis (8)

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

Taikymas (9)

1

1

Banknotai apyvartoje  (7)

(a)

Eurų banknotai, pridėjus arba atėmus tikslinimo sumas, susijusias su banknotų paskirstymo rakto taikymu pagal Gaires ECB/2001/15 ir Sprendimą ECB/2001/16

(a)

Nominalioji vertė

(a)

Privalomas

(b)

Euro zonos nacionalinės valiutos vieneto nominalo banknotai grynųjų pinigų keitimo metais

(b)

Nominalioji vertė

(b)

Privalomas

2

2

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys: indėliai eurais, kaip apibūdinta Gairių ECB/2000/7 I priede

 

 

2.1

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

Į finansinių įstaigų, kurioms pagal Statutą taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, sąrašą įtrauktų kredito įstaigų sąskaitos eurais. Į šį straipsnį pirmiausia įtraukiamos sąskaitos, naudojamos privalomosioms atsargoms laikyti

Nominalioji vertė

Privalomas

2.2

2.2

Indėlių galimybė

Vienos nakties indėliai su iš anksto nustatyta palūkanų norma (nuolatinė galimybė)

Nominalioji vertė

Privalomas

2.3

2.3

Terminuotieji indėliai

Lėšų rinkimas siekiant sumažinti likvidumą dėl koregavimo operacijų

Nominalioji vertė

Privalomas

2.4

2.4

Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

Su pinigų politika susiję sandoriai, kuriais siekiama sumažinti likvidumą

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

2.5

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Kredito įstaigų indėliai, susidarantys dėl pagrindinio turto, už kurį šioms kredito įstaigoms buvo suteikti kreditai, vertės sumažėjimo

Nominalioji vertė

Privalomas

3

3

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Atpirkimo sandoriai, susiję su tuo pat metu vykdomais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, valdant vertybinių popierių portfelius, priskiriamus straipsniui „Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais“. Kitos operacijos, nesusijusios su Eurosistemos pinigų politikos priemonėmis. Šis straipsnis neapima kredito įstaigų einamųjų sąskaitų

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

4

4

Išleisti skolos sertifikatai

Tik ECB balanso straipsnis; NCB atveju – pereinamojo balanso straipsnis.

Skolos sertifikatai, kaip apibūdinta Gairių ECB/2000/7 I priede. Vertybiniai popieriai su nuolaida, išleisti siekiant sumažinti likvidumą

Nominalioji vertė

Privalomas

5

5

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

 

 

 

5.1

5.1

Valdžios sektorius

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą

Nominalioji vertė

Privalomas

5.2

5.2

Kiti įsipareigojimai

Darbuotojų, bendrovių ir klientų, įskaitant finansines institucijas, įrašytas į atleistų nuo įsipareigojimo laikyti privalomąsias atsargas sąrašą (žr. įsipareigojimų straipsnį 2.1), ir t.t., einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą

Nominalioji vertė

Privalomas

6

6

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą, įskaitant sąskaitas, laikomas mokėjimams, ir sąskaitas, laikomas atsargų valdymui: kitų bankų, centrinių bankų, tarptautinių (viršvalstybinių) institucijų, įskaitant Europos Bendrijų Komisiją, kitų indėlininkų einamosios sąskaitos. Atpirkimo sandoriai, susiję su tuo pat metu vykdomais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, skirti vertybiniams popieriams eurais valdyti.

Nedalyvaujančių valstybių narių centrinių bankų TARGET sąskaitų likučiai

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Privalomas

7

7

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atvirkštinius atpirkimo sandorius; paprastai investavimo sandoriai, naudojant turtą užsienio valiuta arba auksą

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

8

8

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

 

 

 

8.1

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo sandorius; paprastai investavimo sandoriai, naudojant turtą užsienio valiuta arba auksą

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

8.2

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

Skolinimasis pagal VKM II sąlygas

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

9

9

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

SST straipsnis, rodantis, kiek atitinkamai šaliai ir (ar) NCB iš pradžių buvo suteikta SST

Nominalioji vertė, perskaičiuota pagal rinkos kursą

Privalomas

-

10

Eurosistemos vidiniai įsipareigojimai

 

 

 

-

10.1

Įsipareigojimai, lygūs pervestoms užsienio atsargoms+)

Tik ECB balanso straipsnis eurais

Nominalioji vertė

Privalomas

-

10.2

Įsipareigojimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas+)

Tik NCB balanso straipsnis

Skoliniai įsipareigojimai Europos centriniam bankui dėl ECB ir NCB susitarimo, susijusio su ECB skolos sertifikatais

Nominalioji vertė

Privalomas

-

10.3

Grynieji įsipareigojimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje+),  (7)

Tik NCB balanso straipsnis.

NCB atveju: grynasis įsipareigojimas, susijęs su banknotų paskirstymo rakto taikymu, t.y. įskaitant Eurosistemos vidaus tarpusavio likučius, susijusius su ECB banknotų emisija, kompensacinę sumą ir ją balansuojantį apskaitos įrašą, kaip apibrėžta Sprendimu ECB/2001/16

Nominalioji vertė

Privalomas

-

10.4

Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)+)

Grynoji šių straipsnio dalių pozicija:

 

 

(a)

grynieji įsipareigojimai dėl likučių TARGET sąskaitose ir nacionalinių centrinių bankų korespondentinėse sąskaitose, t.y. grynoji pretenzijų ir įsipareigojimų suma - taip pat žr. turto straipsnį „Kitos vidinės Eurosistemos pretenzijos (grynosios)“

(a)

Nominalioji vertė

Privalomas

(b)

įsipareigojimas dėl sukauptinų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Aktualu tik laikotarpiu nuo pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki atsiskaitymo už jas kiekvienų metų paskutinę sausio mėnesio darbo dieną

(b)

Nominalioji vertė

Privalomas

(c)

kiti galintys atsirasti Eurosistemos vidiniai įsipareigojimai, įskaitant tarpinį ECB pajamų už eurų banknotus paskirstymą NCB (7)

(c)

Nominalioji vertė

Privalomas

10

11

Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (įsipareigojimai), įskaitant žiro pervedimų srautus

Nominalioji vertė

Privalomas

10

12

Kiti įsipareigojimai

 

 

 

10

12.1

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Užsienio valiutos išankstinių ir apsikeitimo sandorių, palūkanų normų apsikeitimo ir išankstinių sandorių, vertybinių popierių išankstinių sandorių, neatidėliotinų valiutos keitimo sandorių nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos vertinimo rezultatai

Išankstinių ir neatidėliotinų sandorių grynoji pozicija užsienio valiutos rinkos kursu

Privalomas

10

12.2

Sukauptos sumos ir iš anksto surinktos pajamos

Išlaidos, kurios turės būti patirtos ateityje, bet yra susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu. Pajamos, gautos per ataskaitinį laikotarpį, bet susijusios su būsimu laikotarpiu

Nominalioji vertė, užsienio valiuta, parodyta rinkos kaina

Privalomas

10

12.3

Kita

Mokesčių tarpinės sąskaitos. Užsienio valiutos kreditinės arba garantinio draudimo sąskaitos. Atpirkimo sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su tuo pat metu vykdomais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, valdant vertybinių popierių portfelius, priskiriamus turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“. Privalomieji indėliai, išskyrus atsargų indėlius. Kiti mažaverčiai straipsniai. Einamosios pajamos (grynasis sukauptas pelnas), ankstesnių metų pelnas prieš paskirstymą. Įsipareigojimai patikos pagrindu. Klientų indėliai auksu. Apyvartoje esančios monetos, kai NCB yra teisinis jų emitentas. Apyvartoje esantys nacionalinės euro zonos valiutos vienetų nominalo banknotai, kurie nebėra teisėta mokėjimo priemonė, bet vis dar yra apyvartoje po grynųjų pinigų keitimo metų, jeigu jie nebuvo priskirti įsipareigojimų straipsniui „Atidėjimai“.

Grynieji pensijų įsipareigojimai

Nominalioji vertė arba atpirkimo kaina

Rekomenduojamas

Klientų indėliai auksu.

Rinkos vertė

Klientų indėliai auksu:

privalomas

10

13

Atidėjimai

Pensijoms, užsienio valiutos kurso, palūkanų kurso ir aukso kainos rizikai ir kitiems tikslams, pvz., numatomoms ateities išlaidoms, atidėjimams nacionalinės euro zonos valiutos vienetams, kurie nebėra teisėta mokėjimo priemonė, bet vis dar yra apyvartoje po grynųjų pinigų keitimo metų, jeigu jie nebuvo priskirti įsipareigojimų straipsniui „Kiti įsipareigojimai ir (ar) kita“

NCB įnašai pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis turto 9 straipsnio 1 dalyje+)

Sąnaudos arba nominalioji vertė

Rekomenduojamas

11

14

Perkainojimo sąskaitos

Perkainojimo sąskaitos, susijusios su aukso, visų rūšių vertybinių popierių eurais, visų rūšių vertybinių popierių užsienio valiuta, pasirinkimo sandorių; rinkos vertinimo skirtumų, susijusių su palūkanų normų rizikos išvestinėmis priemonėmis, kainų pokyčiais; perkainojimo sąskaitos, susijusios su užsienio valiutų kurso svyravimais kiekvienos turimos grynosios valiutos pozicijos, įskaitant užsienio valiutos apsikeitimo ir (ar) išankstinius sandorius ir SST, atžvilgiu.

NCB įnašai ECB pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis turto 9 straipsnio 1 dalyje+)

Perkainojimo skirtumas tarp vidurkinės kainos ir rinkos vertės, užsienio valiutą perskaičiavus pagal rinkos kursą

Privalomas

12

15

Kapitalas ir atsargos

 

 

 

12

15.1

Kapitalas

Apmokėtas kapitalas: ECB kapitalas yra konsoliduojamas su dalyvaujančių NCB kapitalo dalimis

Nominalioji vertė

Privalomas

12

15.2

Atsargos

Privalomosios atsargos ir kitos atsargos. Nepaskirstytos pajamos

NCB įnašai pagal Statuto 49 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis turto 9 straipsnio 1 dalyje+)

Nominalioji vertė

Privalomas

10

16

Metų pelnas

 

Nominalioji vertė

Privalomas


(1)  Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos reikalavimų ir (ar) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būtu suderinti paskelbtose NCB metinėse finansinėse ataskaitose. Straipsniai, kurie turi būti suderinti, yra pažymėti žvaigždute IV, VIII ir IX prieduose.

(2)  Punktas, kuris turi būti suderintas. Žr. šių gairių 4 konstatuojamąją dalį.

(3)  Numeravimas pirmame stulpelyje yra susijęs su balanso formomis, pateiktomis V, VI ir VII prieduose (Eurosistemos savaitinės finansinės ataskaitos ir konsoliduotas metinis balansas). Numeravimas antrame stulpelyje yra susijęs su balanso forma, pateikta VIII priede (metinis centrinio banko balansas). Straipsniai, pažymėti „+“, yra konsoliduoti Eurosistemos savaitinėse finansinėse ataskaitose.

(4)  Šiame priede pateiktos sudarymo ir vertinimo taisyklės yra laikomos privalomos ECB ataskaitoms apie NCB ataskaitų dalims apie turtą ir įsipareigojimus, reikšmingus Eurosistemos tikslams, t.y. reikšmingus Eurosistemos veikimui.

(5)  OL L 310, 2000 12 11, p. 1.

(6)  T.y. sukauptos palūkanos, nupirktos kartu su vertybiniu popieriumi.

(7)  Punktas, kuris turi būti suderintas. Žr. šių gairių 4 konstatuojamąją dalį.

(8)  Numeravimas pirmame stulpelyje yra susijęs su balanso formomis, pateiktomis V, VI ir VII prieduose (Eurosistemos savaitinės finansinės ataskaitos ir konsoliduotas metinis balansas). Numeravimas antrame stulpelyje yra susijęs su balanso forma, pateikta VIII priede (metinis centrinio banko balansas). Straipsniai, pažymėti „+“, yra konsoliduoti Eurosistemos savaitinėse finansinėse ataskaitose.

(9)  Šiame priede pateiktos sudarymo ir vertinimo taisyklės yra laikomos privalomos ECB ataskaitoms apie NCB ataskaitų dalims apie turtą ir įsipareigojimus, reikšmingus Eurosistemos tikslams, t.y. reikšmingus Eurosistemos veikimui.


V PRIEDAS

Konsoliduota Eurosistemos savaitinė finansinė ataskaita: formatas, naudojamas skelbti pasibaigus ketvirčiui

(milijonais EUR)

Turtas

Likutis dieną …

Skirtumas palyginti su praėjusia savaite dėl

Įsipareigojimai

Likutis dieną …

Skirtumas palyginti su praėjusia savaite dėl

sandorių

ketvirčio pabaigos patikslinimų

sandorių

ketvirčio pabaigos patikslinimų

1

Auksas ir gautinas auksas

2

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1

Gautinos lėšos iš TVF

2.2

Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

3

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

4.1

Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2

Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito galimybės pagal VKM II

5

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1

Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3

Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

5.4

Struktūrinės atvirkštinės operacijos

5.5

Ribinio skolinimo galimybė

5.6

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

7

Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

8

Bendroji vyriausybės skola eurais

9

Kitas turtas

 

 

 

1

Banknotai apyvartoje

2

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2

Indėlių galimybė

2.3

Terminuotieji indėliai

2.4

Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

3

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4

Išleisti skolos sertifikatai

5

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1

Valdžios sektorius

5.2

Kiti įsipareigojimai

6

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10

Kiti įsipareigojimai

11

Perkainojimo sąskaitos

12

Kapitalas ir atsargos

 

 

 

Visas turtas

 

 

 

Visi įsipareigojimai

 

 

 

Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.


VI PRIEDAS

Konsoliduota Eurosistemos savaitinė finansinė ataskaita: formatas, naudojamas skelbti per ketvirčio laikotarpį

(milijonais EUR)

Turtas

Likutis dieną …

Skirtumas palyginti su praeita savaite dėl sandorių

Įsipareigojimai

Likutis dieną …

Skirtumas palyginti su praeita savaite dėl sandorių

1

Auksas ir gautinas auksas

2

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1

Gautinos lėšos iš TVF

2.2

Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

3

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

4.1

Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2

Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito galimybės pagal VKM II

5

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1

Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3

Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

5.4

Struktūrinės atvirkštinės operacijos

5.5

Ribinio skolinimo galimybė

5.6

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

7

Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

8

Bendroji vyriausybės skola eurais

9

Kitas turtas

 

 

1

Banknotai apyvartoje

2

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2

Indėlių galimybė

2.3

Terminuotieji indėliai

2.4

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

3

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4

Išleisti skolos sertifikatai

5

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1

Valdžios sektorius

5.2

Kiti įsipareigojimai

6

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10

Kiti įsipareigojimai

11

Perkainojimo sąskaitos

12

Kapitalas ir atsargos

 

 

Visas turtas

 

 

Visi įsipareigojimai

 

 

Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.


VII PRIEDAS

Konsoliduotas metinis Eurosistemos balansas

(milijonais EUR)

Turtas

Ataskaitiniai metai

Praeiti metai

Įsipareigojimai

Ataskaitiniai metai

Praeiti metai

1

Auksas ir gautinas auksas

2

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1

Gautinos lėšos iš TVF

2.2

Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

3

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

4.1

Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2

Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito galimybės pagal VKM II

5

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1

Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3

Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

5.4

Struktūrinės atvirkštinės operacijos

5.5

Ribinio skolinimo galimybė

5.6

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

7

Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

8

Valdžios sektoriaus skola eurais

9

Kitas turtas

 

 

1

Banknotai apyvartoje

2

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2

Indėlių galimybė

2.3

Terminuotieji indėliai

2.4

Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

3

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4

Išleisti skolos sertifikatai

5

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1

Valdžios sektorius

5.2

Kiti įsipareigojimai

6

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10

Kiti įsipareigojimai

11

Perkainojimo sąskaitos

12

Kapitalas ir atsargos

 

 

Visas turtas

 

 

Visi įsipareigojimai

 

 

Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.


VIII PRIEDAS

Metinis centrinio banko balansas (2)

(milijonais EUR)

Turtas

Ataskaitiniai metai

Praeiti metai

Įsipareigojimai

Ataskaitiniai metai

Praeiti metai

1

Auksas ir gautinas auksas

2

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1

Gautinos lėšos iš TVF

2.2

Likučiai bankuose ir investicijos į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas

3

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

4

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

4.1

Likučiai bankuose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

4.2

Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito galimybės pagal VKM II

5

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1

Pagrindinės refinansavimo operacijos

5.2

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

5.3

Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

5.4

Struktūrinės atvirkštinės operacijos

5.5

Ribinio skolinimo galimybė

5.6

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

6

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

7

Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

8

Valdžios sektoriaus skola eurais

9

Vidinės Eurosistemos pretenzijos

9.1

Dalyvavimas ECB kapitale

9.2

Pretenzijos, lygios pervestoms užsienio atsargoms

9.3

Pretenzijos, susijusios su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas

9.4

Grynosios pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (1)

9.5

Kitos vidinės Eurosistemos pretenzijos (grynosios) (1)

10

Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

11

Kitas turtas

11.1

Euro zonos monetos

11.2

Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas

11.3

Kitas finansinis turtas

11.4

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

11.5

Sukauptos sumos ir iš anksto apmokėtos išlaidos (1)

11.6

Kita

12

Metų nuostolis

 

 

1

Banknotai apyvartoje (1)

2

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

2.2

Indėlių galimybė

2.3

Terminuotieji indėliai

2.4

Koreguojamosios atvirkštinės operacijos

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

3

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4

Išleisti skolos sertifikatai

5

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1

Valdžios sektorius

5.2

Kiti įsipareigojimai

6

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

7

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

9

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

10

Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

10.1

Įsipareigojimai, lygūs užsienio atsargų pervedimams

10.2

Įsipareigojimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas

10.3

Grynieji įsipareigojimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (1)

10.4

Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji) (1)

11

Straipsniai, pagal kuriuos turi būti atsiskaityta

12

Kiti įsipareigojimai

12.1

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

12.2

Sukauptos sumos ir iš anksto surinktos pajamos (1)

12.3

Kita

13

Atidėjimai

14

Perkainojimo sąskaitos

15

Kapitalas ir atsargos

15.1

Kapitalas

15.2

Atsargos

16

Metų pelnas

 

 

Visas turtas

 

 

Visi įsipareigojimai

 

 


(1)  Punktas, kuris turi būti suderintas. Žr. šių gairių 4 konstatuojamąją dalį.

(2)  Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtose NCB metinėse finansinėse ataskaitose. Straipsniai, kurie turi būti suderinti, yra pažymėti žvaigždute IV, VIII ir IX prieduose.

(3)  Vietoj to centriniai bankai gali skelbti tikslias sumas eurais arba kitokiu būdu suapvalintas sumas.


IX PRIEDAS

Skelbiama centrinio banko pelno (nuostolio) ataskaita (2)  (3)

(milijonais EUR)

… m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaita

Ataskaitiniai metai

Praėję metai

1.1

Palūkanų pajamos  (1)

 

 

1.2

Palūkanų išlaidos  (1)

 

 

1

Grynosios palūkanų pajamos

 

 

2.1

Iš finansinių operacijų gautas realizuotas pelnas (nuostoliai)

 

 

2.2

Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

 

 

2.3

Pervedimai į užsienio valiutos kurso ir kainų rizikos atidėjimus ir iš jų

 

 

2

Grynasis finansinių operacijų, nurašymų ir rizikos atidėjimų rezultatas

 

 

3.1

Komisinių ir kitų atlyginimų pajamos

 

 

3.2

Komisinių ir kitų atlyginimų išlaidos

 

 

3

Komisinių ir kitų atlyginimų grynosios pajamos (išlaidos)

 

 

4

Pajamos iš nuosavybės akcijų ir dalyvavimo kapitale (4)

 

 

5

Grynasis pinigų politikos pajamų paskirstymo rezultatas (4)

 

 

6

Kitos pajamos

 

 

Iš viso grynųjų pajamų

 

 

7

Personalo išlaikymo išlaidos (5)

 

 

8

Administracinės išlaidos (5)

 

 

9

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nuvertėjimas

 

 

10

Banknotų gamybos paslaugos (6)

 

 

11

Kitos išlaidos

 

 

12

Pajamų mokestis ir kiti vyriausybės nustatyti pajamų mokesčiai

 

 

Metų nuostolis (pelnas)

 

 


(1)  Punktas, kuris turi būti suderintas. Žr. šių gairių 4 konstatuojamąją dalį.

(2)  ECB pelno (nuostolio) ataskaita yra šiek tiek kitokio formato. Žr. 2 006 m. lapkričio 10 d. Sprendimo ECB/2006/17+ IV priedą.

(3)  Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinės Eurosistemos reikalavimų/įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje ir jų kompensavimu, ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtose NCB metinėse finansinėse ataskaitose. Straipsniai, kurie turi būti suderinti, yra pažymėti žvaigždute IV, VIII ir IX prieduose.

(4)  Vietoj to centriniai bankai gali skelbti tikslias sumas eurais arba kitokiu būdu suapvalintas sumas.

(5)  Įskaitant administracinius atidėjimus.

(6)  Šiuo punktu remiamasi, kai banknotų gamyba užsakoma iš išorinių šaltinių (išorinių bendrovių, atsakingų už banknotų gamybą centrinių bankų vardu, suteiktų paslaugų kainai nustatyti). Rekomenduojama, kad išlaidos, patirtos tiek dėl nacionalinių banknotų, tiek dėl euro banknotų išleidimo, būtų įrašomos į pelno ir nuostolių ataskaitą, kai dėl šių išlaidų pateikiamos sąskaitos – faktūros arba šios išlaidos patiriamos kitu būdu.


X PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Gairės ECB/2002/10

Šios Gairės

5 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 3 dalis

8 straipsnio 5 dalis

8 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 6 dalis

8 straipsnio 5 dalis

10 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio a punktas

10 straipsnio 2 dalies a punktas

10 straipsnio 2 dalies b punktas

10 straipsnio b punktas

10 straipsnio 2 dalies c punktas

12 straipsnio 3 dalies c punktas

12 straipsnio 3 dalies c punktas

12 straipsnio 3 dalies d punktas

12 straipsnio 3 dalies d punktas

12 straipsnio 3 dalies e punktas

12 straipsnio 3 dalies e punktas

12 straipsnio 3 dalies f punktas

16 straipsnio 5 dalis

16 straipsnio 6 dalis

16 straipsnio 7 dalis

17 straipsnio 3 dalis

17 straipsnio 4 dalis

17 straipsnio 3 dalis

17 straipsnio 5 dalis

17 straipsnio 4 dalis

20 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

22 straipsnio 1 dalis

23 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio 2 dalis

23 straipsnio 3 dalis

22 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 4 dalis

22 straipsnio 4 dalis

23 straipsnio 5 dalis

22 straipsnio 5 dalis

23 straipsnio 6 dalis

22 straipsnio 6 dalis

23 straipsnio 2 dalis

23 straipsnis

24 straipsnis

25 straipsnis

24 straipsnis

26 straipsnis

25 straipsnio 2 dalis

25 straipsnio 3 dalis

27 straipsnio 2 dalis


Top