EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52014AB0083

2014 m. lapkričio 19 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti (CON/2014/83)

OJ C 137, 25.4.2015, p. 2–25 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

25.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 137/2


EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2014 m. lapkričio 19 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti

(CON/2014/83)

(2015/C 137/02)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2014 m. kovo 14 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Parlamento prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas). 2014 m. kovo 27 d. ECB gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlyto reglamento.

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, darančių įtaką Europos centrinių bankų sistemos prisidėjimui prie sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

ECB pritaria pasiūlymui spręsti šį klausimą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl struktūrinių priemonių ES kredito įstaigų atsparumui didinti. Ši priemonė bus tiesiogiai taikoma visose 28 valstybėse narėse (2) ir prisidės prie suderintos Sąjungos sistemos užtikrinimo, sprendžiant bankų, kurie yra „per dideli, kad jiems būtų leista žlugti,“ ir „per daug susiję su kitais, kad jiems būtų leista žlugti,“ problemas. Pasiūlytu reglamentu siekiama sumažinti potencialų susiskaidymą, kuris galėtų kilti dėl skirtingų nacionalinių struktūrinių nuostatų bankų sektoriuje ir kuris paskatintų neatitikimus, reguliacinį arbitražą ir vienodų veiklos sąlygų nebuvimą bendroje rinkoje (3).

Pasiūlytas reglamentas taip pat išsamiau nurodo tam tikrus uždavinius, priskirtus ECB išimtinei kompetencijai pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (4). Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) veiksmingumas būtų ribojamas nenuosekliais nacionaliniais teisės aktais, tokiu būdu išaugtų priežiūros sudėtingumas ir priežiūros sąnaudos (5). Todėl reikalingas derinimas Sąjungos lygmeniu.

Konkrečios pastabos

1.   Pasiūlytų taisyklių taikymo sritis

1.1.

Pasiūlytas reglamentas taikomas kredito įstaigoms, paskirtoms pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (6), taip pat kredito įstaigoms, kurių balansas ir prekybos veikla trejus metus iš eilės atitinka tam tikras ribas (7). ECB supranta, kad tai atitinka apibrėžtą siekį daugiausia dėmesio skirti ribotam skaičiui didžiausių ir sudėtingiausių kredito įstaigų ir grupių, kurios nepaisant kitų teisėkūros aktų vis dar yra per didelės, kad joms būtų leista žlugti ir kad jas būtų galima išgelbėti, ar per sudėtingos, kad jas būtų galima valdyti, prižiūrėti ir pertvarkyti (8).

1.2.

Kredito įstaigų koncentracijos (pavyzdžiui, susijungimo), kuri nedelsiant sukurtų bendrą kredito įstaigą, patenkančią į pasiūlyto reglamento taikymo sritį, atveju kompetentinga institucija, vertindama, ar naujas bendras subjektas atitinka ribas, turėtų vertinti kredito įstaigų, kurios suformavo bendrą subjektą, dviejų metų prieš koncentraciją bendrą skaičių (9). Išskyrus tokius atvejus, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų reguliariai ir bet kuriuo atveju bent kartą per metus peržiūrėti, ar ribos kriterijus yra tenkinamas (10).

Be to, Komisija, vykdydama pasiūlyto reglamento peržiūrą, turėtų įvertinti ribos kriterijaus tinkamumą, pavyzdžiui, siekiant patikrinti, ar taikomas visoms atitinkamoms kredito įstaigoms (11). Todėl jei yra įrodymų, kad ne visų kredito įstaigų prekybinis turtas yra tinkamai užfiksuotas pagal prekybos veiklos apibrėžimą, Komisijos, kuri sudaro 34 straipsnio ataskaitą, turėtų būti reikalaujama surengti konkrečius svarstymus dėl to, ar visas finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, nustatyti pagal tikrąją vertę arba atitinkančius balanso straipsnius ne-TFAS (tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų) bankams, pagal pasiūlytą reglamentą turėtų būti įtraukti į prekybos veiklos apskaičiavimą. Šiuo tikslu būtų naudingas atnaujintas poveikio vertinimas.

2.   Draudžiama prekybos veikla, ypatingai prekyba savo sąskaita

2.1.

Apskritai ECB pritaria tam, kad pasiūlytu reglamentu draudžiama tam tikrų kredito įstaigų prekyba savo sąskaita, kaip glaustai apibrėžta 5 straipsnyje. Ypatingai būtų draudžiama tik komandų, skyrių, padalinių ar pavienių prekybinių operacijų vykdytojų veikla, specialiai skirta pozicijoms prisiimti siekiant pelno savo naudai, be jokio ryšio su klientų veikla arba subjekto rizikos draudimu (12). Atsižvelgiant į tai, kad bankai dėl finansų krizės žymiai sumažino arba iš viso panaikino savo komandas, skyrius ir padalinius, ypatingai skirtus prekybai savo sąskaita, ECB supranta, kad pasiūlytas reglamentas yra į ateitį nukreipta prevencijos priemonė, kuria siekiama neskatinti bankų iš naujo dalyvauti šioje veikloje. Todėl prekybos savo sąskaita draudimo įgyvendinimo sąnaudos turėtų būti ribojamos (13).

Įvykiai prieš ir per paskutinę finansų krizę parodė, kad prekyba savo sąskaita yra didelės rizikos veikla, kuri galėtų sukelti sisteminę riziką didelėms atviroms pozicijoms ir finansų įstaigų tarpusavio sąsajoms. Prekyba savo sąskaita yra paprasta per trumpą laiką padidinti veiklos mastą, palyginti su kitomis labiau klientais grindžiamomis veiklomis, kaip pavyzdžiui, skolinimu. Ypač kai bankų grupės, kurios naudojasi netiesioginėmis apsaugos priemonių garantijomis (pertvarkymo fondai, indėlių garantijų fondai ar galiausiai mokesčių mokėtojai), vykdo prekybą savo sąskaita, gali kilti paskatos padidinti tokią didelės rizikos veiklą apsaugos priemonių sąskaita.

Be to, ECB supranta, kad prekybos savo sąskaita veikla nėra susijusi su banko klientų reikalavimais. Iš tikrųjų, bankų grupės, kuri vykdo prekybą savo sąskaita, viduje gali kilti interesų konfliktų tarp jos prekybos savo sąskaita verslo ir paslaugų savo klientams. Draudžiant prekybą savo sąskaitą, o ne tik ją atskiriant, pasiūlytas reglamentas užtikrina, kad bankai tiesiogiai nepatirs verslo ar reputacijos rizikos.

Dėl tos pačios priežasties ECB taip pat pritaria pasiūlyto reglamento draudimui atitinkamoms kredito įstaigoms valdyti rizikos draudimo fondus arba į juos investuoti (14). Šis draudimas apribotų riziką apeiti prekybos savo sąskaita draudimą ir padėtų sušvelninti šalutinį poveikį bankų ir šešėlinio bankų sektoriaus sistemoms.

2.2.

Siekiant prekybą savo sąskaita atskirti nuo kitos prekybos veiklos, ypatingai nuo rinkos formavimo veiklos (15), turi būti nustatytos atitinkamos apibrėžtys. ECB pripažįsta, kad prekybos savo sąskaita ir rinkos formavimo atskyrimas yra sudėtingas tiek teoriškai, tiek praktiškai (16). Apskritai ECB pritaria prekybos savo sąskaita apibrėžčiai, kaip ji pateikta pasiūlytame reglamente (17), tačiau siūlo keletą pakeitimų, kuriais siekiama patikslinti uždraustas veiklas (18). Ypač ECB siūlo patikslinti, kad bus nustatytas draudimas sandoriams, susijusiems su prekyba savo sąskaita, kurie vykdomi reaguojant į rinkos vertinimus ir siekiant juos išnaudoti bei turint tikslą gauti naudos, neatsižvelgiant į tai, ar tokia nauda iš tikrųjų būtų gaunama, ar gaunama per trumpą ar per ilgesnį laiką. Kredito įstaigos imtųsi prekybos savo sąskaita, priešingai nei rinkos formavimo veiklos, išnaudodamos informaciją apie tikrąją turto vertę ir taip siekdamos gauti pelną iš rinkos vertės svyravimų, to visai nesiejant su kliento pavedimais.

2.3.

Galiausiai šiuo atžvilgiu Komisijos pasiūlyme yra numanomos kai kurios išimtys: a) net jei prekyba savo sąskaita pagal Komisiją yra didelės rizikos veikla, ji išliktų leidžiama dėl Vyriausybės obligacijų; ir b) kredito įstaigos, kurios nepatenka į pasiūlyto reglamento taikymo sritį, vis tiek turėtų galimybę užsiimti didelės rizikos veikla, kuri apibendrintu lygmeniu galėtų tapti didelio masto veikla. Tokios išimtys nurodo, kad neįtrauktos prekybos veiklos pobūdis turėtų toliau būti vertinamas artėjančioje pasiūlyto reglamento peržiūroje, siekiant nustatyti galimos grėsmės, kuri galėtų kilti pavienėms kredito įstaigoms ar pasaulinei finansų sistemai, mastą (19).

3.   Sprendimas prašyti ar neprašyti atskirti prekybos veiklą, o ypač dėl rinkos formavimo veiklos traktavimo

3.1.

Apskritai ECB pritaria parametrų, susijusių su prekybos veiklos dydžiu, sudėtingumu, svertu ir tarpusavio sąsajomis, įvedimui priežiūros vertinime, vykdomame pagal pasiūlytą reglamentą (20). Tačiau šie parametrai priežiūros institucijai neleidžia išsamiai įvertinti pavienių prekybos veiklų. Todėl ECB sutinka, kad tokie kriterijai neturėtų būti vieninteliu pagrindu pradėti atskyrimo sprendimo priėmimo procedūrą. Šių parametrų vertinimas turėtų būti papildytas konsoliduotos priežiūros institucijos naudojimusi veiksmų laisve.

Pasiūlytas reglamentas numato kai kurias veiksmų laisvės ribas priežiūros institucijoms skirtinguose atskyrimo proceso etapuose. Pasiūlytame reglamente numatyta, kad kompetentingos institucijos sprendimas pradėti sprendimo atskirti tam tikras prekybos veiklas priėmimo procedūrą yra priklausomas nuo kompetentingos institucijos nustatymo, kad kyla grėsmė pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai, atsižvelgiant į pasiūlyto reglamento tikslus (21). Jei kompetentinga institucija, atlikusi prekybos veiklos vertinimą, padaro išvadą, kad veikla atitinka atitinkamus santykinio dydžio, sverto, sudėtingumo, pelningumo, susijusios rinkos rizikos ir tarpusavio sąsajos parametrus, ji turėtų reikalauti atskirti tokias veiklas nuo pagrindinių funkcijų kredito įstaigos (22). Vis dėlto galutinėje analizėje šis įvertinimas taip pat priklauso nuo papildomo finansinio stabilumo vertinimo, kurį atlieka kompetentinga institucija. Be to, net po to, kai pagrindinių funkcijų kredito įstaigai buvo praneštos kompetentingos institucijos išvados, ji turi galimybę kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad ta prekybos veikla nekelia grėsmės įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai, atsižvelgiant pasiūlyto reglamento tikslus (23).

3.2.

ECB pritaria pasiūlyto reglamento požiūriui į atskyrimą. Tai padės išvengti ilgų ir brangių procedūrų inicijavimo, kai dydžio ir sudėtingumo ribos yra tenkinamos, tačiau tikra rizika pagrindinių funkcijų kredito įstaigos ar plačiau Sąjungos finansiniam stabilumui yra iš esmės sušvelninta galiojančiais norminiais reikalavimais ir priežiūros kontrole. Be to, kredito įstaiga galėtų potencialiai atitikti minėtas ribas užsiimdama tam tikra prekybos veikla, kuri faktiškai prisidėtų prie platesnio finansinio stabilumo, pvz., rinkos formavimo veikla, kuri yra labai svarbi ekonomikos finansavimui, arba veikla, kuri vykdoma generuojant likvidumo atsargas, siekiant užtikrinti rizikos ribojimo reikalavimų įvykdymą. Todėl priežiūros institucijoms, siekiančioms taikyti savo spendimus, reikia lankstumo už nustatytų ribų, atsižvelgiant į platesnę reguliacinę sąveiką ir pasekmes visai finansų sistemai. Šis sprendimas taip pat turėtų atsižvelgti į pavienės valstybės narės ar valstybių narių grupės Sąjungoje finansinį stabilumą, kaip antai priežiūros institucijos vertinimas gali turėti didelį poveikį toje valstybėje narėje ar valstybių narių grupėje.

Būtų naudinga papildyti šias naudingas nuostatas patikslinant vertinimą, ar pagrindinių funkcijų kredito įstaigos prekybos veikla kelia grėsmę finansiniam stabilumui ir taip reikalauja atskyrimo (24). Pasiūlytame reglamente numatytas skaidrumo reikalavimas sprendimo priėmimo procesui (25) yra pagrindinis elementas užtikrinant, kad sprendimai neatskirti tam tikros prekybos veiklos yra gerai motyvuoti ir pagrįsti. Šiuo atžvilgiu priimant priežiūros sprendimą būtina atsižvelgti į platesnį kriterijų rinkinį nei pateikta pasiūlytame reglamente. Suderintos sistemos numatymas padėtų priimti įžvalgesnius nei šiuo metu numatyta priežiūros sprendimus, nukreiptų kompetentingą instituciją naudotis veiksmų laisve ir padėtų priežiūros institucijoms nustatyti atskyrimo reikalingumą. Tai taip pat galėtų paskatinti kredito įstaigas pagerinti jų valdymą, įskaitant jų vidaus sistemas ir procedūras, siekiant išvengti atitikimo rizikos ir sumažinti bet kokio būsimo atskyrimo reikalavimo sąnaudas.

Šiuo tikslu, parametrai naudingai galėtų būti papildyti papildoma kokybine informacija, tokia kaip: a) prekybos veiklos kartografija, įskaitant poreikio užtikrinti atsargas, siekiant tenkinti numatomo kliento paklausą, įvertinimo metodus; b) reikalavimų laikymosi sistema įgyvendinant šį reglamentą; ir c) kompensacijų prekybinių operacijų vykdytojams schemos. Parametrai taip pat galėtų būti papildyti papildomais kiekybiniais duomenimis, tokiais kaip atsargų apyvarta, vertės pokyčio rizikos pokyčiai, „1 pelno ir nuostolių diena“, prekybinių operacijų sąrašo ribos ir geografinė prekybos veiklos diversifikacija (26). Taip procesas priežiūros institucijoms taptų operatyviau įvykdomas. Atsižvelgdamos į pasiūlyto reglamento pagrindinį tikslą, kredito įstaigos turėtų pateikti visą informaciją, reikalingą parametrų, kuriuos priežiūros institucija naudoja vertindama prekybos veiklą, apskaičiavimui (27).

3.3.

ECB mano, kad svarbu pakankamai apsaugoti bankų rinkos formavimo veiklą, siekiant išlaikyti arba padidinti turtą ir rinkos likvidumą, apriboti kainų svyravimus ir padidinti rinkos atsparumo saugumą sukrėtimams. Finansiniam stabilumui yra būtinas monetarinės politikos įgyvendinimas ir jos sklandus perdavimas bei ekonomikos finansavimas. Todėl bet koks norminis poveikis turėtų išvengti neigiamų rinkos formavimo veiklos pasekmių, kurios yra nepateisinamos esmine rizika.

Priežiūros institucijos, atlikdamos nuodugnią rinkos formavimo veiklos apžvalgą pagal pasiūlyto reglamento 9 straipsnio 1 dalį, turėtų rūpestingai atkreipti dėmesį į galimą tokios veiklos poveikį finansiniam stabilumui. Žinoma, rinkos formavimo veikla, kuri būtų tęsiama pagrindinių funkcijų kredito įstaigoje, turi būti suderinta su pasiūlyto reglamento tikslais. Pirmiausia tokia veikla neturėtų nulemti banko, kuris per didelis, kad jam būtų leista žlugti, ir per daug susijęs su kitais, kad jam būtų leista žlugti, sukūrimo bei neturėtų įtraukti prekybos savo sąskaita veiklos, prisidengiant rinkos formavimu, kuri galiausiai galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui. Todėl būtų naudinga patikslinti, kad kompetentinga institucija pagrindinių funkcijų kredito įstaigai gali leisti vykdyti tą rinkos formavimo veiklą, kuri nekelia grėsmės įstaigos finansiniam stabilumui ar visai Sąjungos finansų sistemai arba jos daliai (28). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ECB taip pat siūlo keletą pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti efektyvų kompetentingos institucijos išvadų taikymą, kaip antai prekybos veiklai, kurią turėtų vykdyti prekybos subjektas (29).

ECB siūlo tikslesnę rinkos formavimo apibrėžtį (30), papildant pasiūlytą rinkos formavimo apibrėžtį žodžiais „ar pagrįstai tikintis galimos kliento veiklos“, kas atitiktų pateiktus prekybos savo sąskaita apibrėžties elementus. Be to, ECB rekomenduoja suderinti rinkos formavimo apibrėžtį Sąjungos teisės aktuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2012 (31), kuris numato skolintų vertybinių popierių pardavimą ir tam tikrus kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektus, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES (32) dėl finansinių priemonių rinkų. Pasiūlyto reglamento trūkumas yra apibrėžties terminui „reikšminga rinkos rizika“ stygius. Siūloma, kad terminas „rinkos formavimas“ atitiktų Reglamentą (ES) Nr. 236/2012.

3.4.

Kredito įstaigos, kaip savo veiklos pasekmę, priima rizikos valdymo taisykles, paremtas rizika kredito įstaigoms ar jų klientams. Tinkamas rizikos valdymas padeda užtikrinti kredito įstaigos mokumą ir finansinės sistemos stabilumą. Šiuo atžvilgiu pasiūlytas reglamentas riboja pagrindinių funkcijų kredito įstaigos rizikos valdymo įsipareigojimus tam tikromis išvestinėmis priemonėmis, kai šios priemonės atitinka pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimus. Todėl rekomenduojama, kad Komisija, vykdydama įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus pagal pasiūlyto reglamento 11 straipsnio 3 dalį, atsižvelgtų į bankų rizikos valdymo politikos specifiškumą ir tinkamumą.

3.5.

Galiausiai turėtų būti pažymėta, kad atskyrimas pats savaime neišsprendžia „per didelio, kad jam būtų leista žlugti“, klausimo. Didelio jau atskirto prekybos subjekto žlugimas vis tiek gali turėti sisteminę įtaką labai svarbioms pasekmėms kapitalo rinkai. Turint tai omenyje, tam tikri bankai gali nuspęsti, kad atskiras prekybos subjektas neturi pakankamo masto, kad būtų ekonomiškai gyvybingas. Šis sprendimas gali paskatinti juos atsisakyti visos savo prekybos veiklos, o tai galbūt galėtų sukelti šios prekybos veiklos koncentraciją didesniuose bankuose, taip darant juos dar didesniais. Šis rezultatas yra nesuderinamas su problemos „per didelis, kad jam būtų leista žlugti“ mažinimo tikslu. Alternatyviai ši prekybos veikla gali būti perkelta į šešėlinį bankų sektorių. Tokie pokyčiai reikalautų stebėti nenumatytas pasekmes ir, jei jos taptų didelės, konkrečios priemonės jas spręsti galėtų būti pateisinamos.

4.   Leidžianti nukrypti nuostata

Pasiūlyto reglamento 21 straipsnis numato, kad Komisija, esant valstybės narės prašymui, gali leisti kredito įstaigoms nukrypti nuo atskyrimo reikalavimų, kurie yra taikomi pagal nacionalinius teisės aktus ir turi „lygiavertį poveikį“ pasiūlyto reglamento nuostatoms.

Pasiūlyto reglamento preambulė tinkamai pastebi, kad dėl nenuoseklių nacionalinių teisės aktų būtų ribojamas BPM veiksmingumas, nes ECB prižiūrimoms kredito įstaigoms turėtų taikyti skirtingus ir nenuoseklius teisės aktus, todėl išaugtų priežiūros sąnaudos ir sudėtingumas (33). ECB nuomonė šiuo klausimu sutampa, ir tokie svarstymai nukreipti prieš leidžiančios nukrypti nuo bendros tvarkos nuostatos įtraukimą (34). Leidžianti nukrypti nuostata yra nesuderinama su tikslu sukurti vienodas veiklos sąlygas ir gali sukurti būsimų leidžiančių nukrypti nuostatų precedentą kito tipo Sąjungos teisės aktuose. Tai pablogintų bendros rinkos integraciją ir trukdytų patiems tikslams, kuriuos pasiūlytu reglamentu buvo bandoma pasiekti (35). Be to, plati leidžiančios nukrypti nuostatos apimtis negali būti suderinama su reglamento teisine forma ir pasiūlyto reglamento teisiniu pagrindu pagal Sutarties 114 straipsnį.

5.   Kompetentingų institucijų ir pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas

Struktūrinėmis priemonėmis pasiūlytame reglamente yra siekiama nustatyti pagrindą finansų įstaigų pertvarkymui ir gaivinimui dviem glaudžiai susijusiais procesais. Todėl pasiūlytas reglamentas nustato kompetentingų institucijų ir atitinkamų pertvarkymo institucijų bendradarbiavimą skirtinguose kompetentingos institucijos vertinimo ir struktūrinių priemonių įgyvendinimo etapuose (36). Kompetentinga institucija, turėdama įgaliojimus reikalauti atskyrimo, prieš priimdama sprendimą atskirti prekybos veiklą, privalo apie tai pranešti atitinkamoms pertvarkymo institucijoms. Vertinant dėl atskyrimo reikalingumo, taip pat privaloma atsižvelgti į bet kokius atliekamus ar anksčiau atliktus sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimus. Galiausiai, atskyrimo priemonės turi atitikti priemones, paskirtas priežiūros bei vertinimo procesų kontekste, ir kitas priemones, paskirtas sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo kontekste.

Šalinant kliūtis sėkmingo pertvarkymo galimybėms, yra būtina plėtoti kredito įstaigos ar jų grupės veiklos pertvarkymo planą. Kaip ECB anksčiau pastebėjo, nors dėl paties vertinimo pakanka konsultuotis su priežiūros institucija, priemonės pašalinti kliūtis sėkmingo pertvarkymo galimybei turėtų būti nustatytos ir įgyvendintos bendradarbiaujant kartu su priežiūros institucija (37). Priimant tinkamas priemones, tokias kaip veiklos praktikos, struktūros ar organizacijos pakeitimai, kurios padidina kredito įstaigos ar jų grupės sėkmingo pertvarkymo galimybes, privaloma tinkamai atsižvelgti į tokių priemonių poveikį subjekto tebevykstančio verslo pagrįstumui ir stabilumui. Tai yra svarbus svarstymas kompetentingai institucijai. Bankų sėkmingo pertvarkymo galimybių didinimas, nors ir saugant svarbias finansines paslaugas visoje ekonomikoje, taip pat yra priežiūros proceso pagrindinis tikslas, kurį siekiama įgyvendinti pasiūlytame reglamente numatytomis priemonėmis. Todėl kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos turės dirbti glaudžiai bendradarbiaudamos abiejuose šiuose procesuose.

Vienas iš pasiūlyto reglamento tikslų yra palengvinti tvarkingą subjektų grupės pertvarkymą ir atgaivinimą (38). Tačiau pasiūlyto reglamento tikslai, numatantys struktūrinių priemonių skyrimą, nėra tapatūs sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo tikslams. Pasiūlytame reglamente numatytos struktūrinės priemonės yra skirtingos nei priemonės, kuriomis siekiama šalinti kliūtis sėkmingo pertvarkymo galimybėms pagal neseniai priimtą Sąjungos pertvarkymo sistemą (39). Todėl ECB supratimas, kad net ten, kur sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas pertvarkymo planavimo kontekste nenustatė jokių esminių kliūčių sėkmingo pertvarkymo galimybėms, kompetentinga institucija gali nepaisant to nustatyti struktūrinių priemonių reikalingumą pagal pasiūlytą reglamentą, kurios palengvintų įstaigų komplekso gaivinimą ir pertvarkymą (40). Šiuo atžvilgiu būtina patikslinti, kad nors kompetentinga institucija turi atsižvelgti į bet kokius šiuo metu atliekamus ar anksčiau atliktus sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimus, tokio vertinimo išvados jokiu būdu negali būti išankstiniu pagrindu kompetentingai institucijai vykdyti savo įgaliojimus pagal pasiūlytą reglamentą, ypatingai kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad kriterijai atskyrimo vykdymui yra tenkinami (41).

6.   Įgaliojimai taikyti sankcijas

Nors pasiūlytas reglamentas yra tiesiogiai taikomas Sąjungoje, kai kurios jo nuostatos reikalauja papildomo įgyvendinimo valstybėse narėse (42). Kadangi ECB yra kompetentinga institucija išimtiniu tikslu vykdyti, inter alia, Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalimi jam pavestus uždavinius, ir kadangi uždaviniai, detalizuojami pasiūlytame reglamente, atitinka uždavinius, jau pavestus ECB pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies i punktą, ECB taip pat turėtų turėti įgaliojimą vykdyti atitinkamus įgaliojimus taikyti sankcijas laikantis taisyklių, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 18 straipsnyje. Tai turėtų būti patikslinta pasiūlyto reglamento preambulėje ir, siekiant išvengti abejonės, 28 straipsnyje (43). ECB suteikti įgaliojimai neapima įgaliojimo taikyti sankcijas fiziniams asmenims ar skirti nepinigines bausmes. Taip pat yra būtina suderinti pasiūlyto reglamento ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES numatytų piniginių sankcijų lygį (44). Be to, įgaliojimas sustabdyti veiklos leidimo galiojimą yra itin nauja pasiūlytame reglamente numatyta priemonė (45). Siekiant išvengti teisinių sunkumų, ECB siūlo pasiūlytame reglamente panaikinti šią sankciją.

Galiausiai, dėl termino „gauta nauda arba išvengti nuostoliai“ naudojimo pasiūlytame reglamente –praktikoje bus labai sunku įrodyti, kokios tiksliai turi būti sumos. Pasiūlyto reglamento 28 straipsnio 4 dalies b punkte pasiūlyta sankcija atsižvelgia į gautą naudą ar išvengtus nuostolius, nurodant jų grąžinimo reikalavimą kaip vieną iš galimų sankcijų. 29 straipsnio 1 dalies d punkte gautos naudos ar išvengtų nuostolių „svarba“ yra įtraukta tarp aplinkybių, kurias institucijos turi apsvarstyti, nustatydamos sankcijos tipą ir lygį. ECB siūlo pakeisti šiuos terminus abiem atvejais, numatant kompetentingų institucijų atliekamą naudos ir nuostolių, gautų arba išvengtų kaip pažeidimo pasekmė, įvertinimą (46).

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. lapkričio 19 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  COM(2014) 43 final.

(2)  Pasiūlytas reglamentas nereikalauja jokio papildomo įgyvendinimo nacionaliniu lygiu, išskyrus keletą nuostatų. Žr. šios nuomonės 6 dalį, kiek tai susiję su sankcijų sistema.

(3)  Žr. COM(2014) 43 final, p. 5.

(4)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(5)  Žr. pasiūlyto reglamento 8 konstatuojamąją dalį.

(6)  Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, 131 straipsnį (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(7)  Pagal pasiūlyto reglamento 3 straipsnį ribos yra: a) bendras turtas sudaro mažiausiai 30 mlrd. EUR ir b) prekybos veikla sudaro mažiausiai 70 mlrd. EUR arba 10 procentų jo bendro turto.

(8)  Žr. pasiūlyto reglamento 13 konstatuojamąją dalį.

(9)  Žr. 7 ir 18 pakeitimus šios nuomonės priede.

(10)  Žr. 19 pakeitimą šios nuomonės priede.

(11)  Žr. 23 pakeitimą šios nuomonės priede.

(12)  Žr. pasiūlyto reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(13)  Žr. Komisijos poveikio vertinimo A6 priedą (3 dalį iš 3), p. 58. Iš nedaugelio bankų, kurie pateikė kiekybinių įrodymų viešosiose konsultacijose, nė vienas nepranešė, kad jis turėjo didelių pajamų iš prekybos savo sąskaita.

(14)  Žr. pasiūlyto reglamento 6 straipsnį.

(15)  Žr. šios nuomonės 3.3 dalį.

(16)  Žr. Komisijos poveikio vertinimo 5.3.1.1 skirsnį.

(17)  Žr. pasiūlyto reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(18)  Žr. 5 pakeitimą šios nuomonės priede.

(19)  Žr. 23 pakeitimą šios nuomonės priede.

(20)  Žr. pasiūlyto reglamento 9 straipsnį.

(21)  Žr. pasiūlyto reglamento 10 straipsnio 1 dalį.

(22)  Kaip siūloma pasiūlyto reglamento 23 konstatuojamoje dalyje.

(23)  Žr. pasiūlyto reglamento 10 straipsnio 3 dalį ir 23 konstatuojamąją dalį.

(24)  Žr. 2 pakeitimą ir 10–15 pakeitimus šios nuomonės priede.

(25)  Žr. pasiūlyto reglamento 10 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą.

(26)  Žr. 8 pakeitimą šios nuomonės priede.

(27)  Žr. 9 pakeitimą šios nuomonės priede.

(28)  Žr. 12 pakeitimą šios nuomonės priede.

(29)  Žr. 14 ir 15 pakeitimus šios nuomonės priede.

(30)  Žr. 6 pakeitimą šios nuomonės priede.

(31)  2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (OL L 86, 2012 3 24, p. 1).

(32)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(33)  Kaip siūloma pasiūlyto reglamento 8 konstatuojamoje dalyje.

(34)  Žr. 1 ir 17 pakeitimus šios nuomonės priede.

(35)  Žr., pavyzdžiui, pasiūlyto reglamento 7 konstatuojamąją dalį ir 1 straipsnį.

(36)  Pasiūlyto reglamento 19 straipsnis.

(37)  Nuomonės CON/2013/76 2.5 dalis. Visos nuomonės yra paskelbtos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(38)  Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio g punktas.

(39)  Žr., pavyzdžiui, 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, 17 ir 18 straipsnius (OL L 173, 2014 6 12, p. 190) ir 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, 10 straipsnį (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(40)  Taip pat žr. Komisijos poveikio vertinimo 5.3.1.1 skirsnį.

(41)  Žr. 16 pakeitimą šios nuomonės priede.

(42)  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teismų praktika nustato, kad kai kurios reglamento nuostatos gali reikalauti jų įgyvendinimo, priimant taikymo priemones arba valstybės narės, arba pačios Sąjungos teisės aktų lygmeniu. Šiuo atžvilgiu žr. Sprendimo SGS Belgium ir kt. (C-367/09, [2010], Rink. p. I-10761) 32 ir 33 punktus.

(43)  Žr. 4 ir 21 pakeitimus šios nuomonės priede.

(44)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(45)  Žr. pasiūlyto reglamento 28 straipsnį.

(46)  Žr. 22 pakeitimą šios nuomonės priede.


PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai

Komisijos pasiūlytas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1 pakeitimas

10 konstatuojamoji dalis

„(10)

siekiant tikslo prisidėti prie vidaus rinkos veikimo, turėtų būti įmanoma kredito įstaigai taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo tam tikros prekybos veiklos atskyrimo nuostatų, jeigu iki 2014 m. sausio 29 d. valstybė narė yra priėmusi nacionalinės pirminės teisės aktus (įskaitant vėliau priimtus antrinės teisės aktus), kuriais kredito įstaigoms, priimančioms fizinių asmenų ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) indėlius, draudžiama vykdyti investicijų operacijas savo sąskaita ir laikyti prekybinį turtą. Todėl valstybė narė turėtų turėti teisę prašyti Komisijos taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo tam tikros prekybos veiklos atskyrimo nuostatų, kredito įstaigai, kuriai taikomi tas nuostatas atitinkantys nacionalinės teisės aktai. Taip būtų sudarytos sąlygos valstybėms narėms, jau priėmusioms pirminės teisės aktus, kurių poveikis lygiavertis šiam reglamentui ir jį atitinka, išvengti esamų galiojančių nuostatų derinimo. Siekiant užtikrinti, kad tų nacionalinės teisės aktų ir vėlesnių įgyvendinimo priemonių poveikis nekeltų grėsmės vidaus rinkos tikslui ar veikimui, tais nacionalinės teisės aktais ir susijusia priežiūros bei vykdymo užtikrinimo tvarka turėtų būti užtikrinama, kad kredito įstaigos, priimančios reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, laikytųsi teisiškai privalomų reikalavimų, kurie yra lygiaverčiai šio reglamento nuostatoms ir jas atitinka. Kredito įstaigą, kuriai taikomi aptariami nacionalinės teisės aktai, prižiūrinti kompetentinga institucija turėtų parengti nuomonę, kuri turėtų būti pridėta prie prašymo taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą;“

(10)

siekiant tikslo prisidėti prie vidaus rinkos veikimo, turėtų būti įmanoma kredito įstaigai taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo tam tikros prekybos veiklos atskyrimo nuostatų, jeigu iki 2014 m. sausio 29 d. valstybė narė yra priėmusi nacionalinės pirminės teisės aktus (įskaitant vėliau priimtus antrinės teisės aktus), kuriais kredito įstaigoms, priimančioms fizinių asmenų ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) indėlius, draudžiama vykdyti investicijų operacijas savo sąskaita ir laikyti prekybinį turtą. Todėl valstybė narė turėtų turėti teisę prašyti Komisijos taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo tam tikros prekybos veiklos atskyrimo nuostatų, kredito įstaigai, kuriai taikomi tas nuostatas atitinkantys nacionalinės teisės aktai. Taip būtų sudarytos sąlygos valstybėms narėms, jau priėmusioms pirminės teisės aktus, kurių poveikis lygiavertis šiam reglamentui ir jį atitinka, išvengti esamų galiojančių nuostatų derinimo. Siekiant užtikrinti, kad tų nacionalinės teisės aktų ir vėlesnių įgyvendinimo priemonių poveikis nekeltų grėsmės vidaus rinkos tikslui ar veikimui, tais nacionalinės teisės aktais ir susijusia priežiūros bei vykdymo užtikrinimo tvarka turėtų būti užtikrinama, kad kredito įstaigos, priimančios reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, laikytųsi teisiškai privalomų reikalavimų, kurie yra lygiaverčiai šio reglamento nuostatoms ir jas atitinka. Kredito įstaigą, kuriai taikomi aptariami nacionalinės teisės aktai, prižiūrinti kompetentinga institucija turėtų parengti nuomonę, kuri turėtų būti pridėta prie prašymo taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą;

Paaiškinimas

Tokia leidžianti nukrypti nuostata yra nesuderinama su siekiu sukurti vienodas veiklos sąlygas. Be to, tokia nuostata gali sukurti būsimų leidžiančių nukrypti nuostatų precedentą kitose teisės aktų reguliuojamose srityse, tokiu būdu apskritai pabloginant bendros rinkos integraciją.

2 pakeitimas

23 konstatuojamoji dalis

„(23)

jei vertindama prekybos veiklą kompetentinga institucija padaro išvadą, kad ta veikla viršija tam tikrus santykinio dydžio, sverto, sudėtingumo, pelningumo, susijusios rinkos rizikos ir tarpusavio sąsajų parametrus, ji turėtų reikalauti ją atskirti nuo pagrindinių funkcijų kredito įstaigos, nebent pagrindinių funkcijų kredito įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad ta prekybos veikla nekelia grėsmės pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus;“

„(23)

jei vertindama prekybos veiklą kompetentinga institucija padaro išvadą, kad ta veikla viršija tam tikrus santykinio dydžio, sverto, sudėtingumo, pelningumo, susijusios rinkos rizikos ir tarpusavio sąsajų parametrus, ir, be to, mano, kad kyla grėsmė pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui ar visai Sąjungos finansų sistemai arba jos daliai, atsižvelgiant į šio reglamento tikslus, ji turėtų reikalauti ją atskirti nuo pagrindinių funkcijų kredito įstaigos, nebent pagrindinių funkcijų kredito įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad ta prekybos veikla nekelia grėsmės pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus;“

Paaiškinimas

Siūloma formuluote siekiama užtikrinti 23 konstatuojamosios dalies ir 10 straipsnio nuoseklumą, kuris kompetentingai institucijai suteikia veiksmų laisvę peržiūrint prekybos veiklą ir nusprendžiant, ar pradėti atskyrimo procedūrą.

3 pakeitimas

29 konstatuojamoji dalis

„nepaisant atskyrimo, pagrindinių funkcijų kredito įstaiga vis dėlto turėtų turėti galimybę valdyti savo riziką. Todėl reikėtų leisti vykdyti tam tikrą prekybos veiklą, jei ji yra vykdoma siekiant apdairiai valdyti pagrindinių funkcijų kredito įstaigos kapitalą, likvidumą ir finansavimą ir nekelia grėsmės jos finansiniam stabilumui. Pagrindinių funkcijų kredito įstaigoms taip pat reikia turėti galimybę savo klientams teikti tam tikras būtinas rizikos valdymo paslaugas. Tačiau tas turėtų būti daroma nesukeliant nebūtinos rizikos pagrindinių funkcijų kredito įstaigai ir grėsmės jos finansiniam stabilumui. Apsidraudimo veikla, atitinkanti reikalavimus apdairaus pačios įstaigos rizikos valdymo tikslais ir norint klientams teikti rizikos valdymo paslaugas, gali, bet nebūtinai turi būti laikoma apsidraudimo apskaita pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus;“

„nepaisant atskyrimo, pagrindinių funkcijų kredito įstaiga vis dėlto turėtų turėti galimybę valdyti savo riziką. Todėl reikėtų leisti vykdyti tam tikrą prekybos veiklą, jei ji yra vykdoma siekiant apdairiai valdyti pagrindinių funkcijų kredito įstaigos kapitalą, likvidumą ir finansavimą ir nekelia grėsmės jos finansiniam stabilumui. Pagrindinių funkcijų kredito įstaigoms taip pat reikia turėti galimybę savo klientams teikti tam tikras būtinas rizikos valdymo paslaugas. Tačiau tas turėtų būti daroma nesukeliant nebūtinos rizikos pagrindinių funkcijų kredito įstaigai ir grėsmės jos finansiniam stabilumui. Apsidraudimo veikla, atitinkanti reikalavimus apdairaus pačios įstaigos rizikos valdymo tikslais ir norint klientams teikti rizikos valdymo paslaugas, gali, bet nebūtinai turi būti laikoma apsidraudimo apskaita pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.

Nepaisant atskyrimo sprendimo, kompetentinga institucija turi Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punkto suteiktą įgaliojimą nustatyti turimų nuosavų lėšų reikalavimą, kai rizikos ir prekybos veiklos apimtis viršija atitinkamą lygį, siekiant skatinti įstaigas neprisiimti nereikalingos rizikos savo finansiniam stabilumui arba visos Sąjungos ar jos dalies finansiniam stabilumui.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti, kad finansinio stabilumo rizika dėl prekybos veiklos būtų apribota, kompetentinga institucija turi turėti įgaliojimą taikyti didesnį kapitalo poreikio koeficientą, kai rizikos ir veiklos apimtis viršija atitinkamą lygį. Toks didesnio kapitalo poreikio koeficiento taikymas turėtų padėti atgrasyti bankus imtis per plačios prekybos veiklos.

4 pakeitimas

37a konstatuojamoji dalis (nauja)

Teksto nėra

(37a)

Siekiant vykdyti savo išimtinius uždavinius, įskaitant šiame reglamente nurodytas pareigas, ECB turi įgaliojimus taikyti sankcijas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 18 straipsnyje.

Paaiškinimas

Reikėtų patikslinti, kad po to, kai valstybės narės įgyvendins pasiūlyto reglamento 28 straipsnį, ECB, siekdamas vykdyti savo uždavinius, turės įgaliojimus taikyti sankcijas, taip, kaip pirmiausia nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 18 straipsnyje. Taip pat žr. nuomonės 6 dalį.

5 pakeitimas

5 straipsnis

Apibrėžtys

„4.   prekyba savo sąskaita – bet kokių finansinių priemonių ar biržos prekių pirkimas, pardavimas ar kitoks įsigijimas arba perleidimas naudojant nuosavą kapitalą arba skolintas lėšas, siekiant tik gauti pelno savo naudai ir nesiejant to nei su faktinio ar numatomo kliento veikla, nei su subjekto rizikos dėl faktinio ar numatomo kliento veiklos apdraudimu, kai pozicijos įgyjamos ir pelnas gaunamas per tam skirtus skyrius, padalinius ar pavienius portfelių valdytojus, įskaitant prekybą per specializuotas internetines prekybos savo sąskaita platformas;“

„4.   prekyba savo sąskaita – bet kokių finansinių priemonių ar biržos prekių pirkimas, pardavimas ar kitoks įsigijimas arba perleidimas naudojant nuosavą kapitalą arba skolintas lėšas, reaguojant į rinkos vertinimo faktinius arba laukiamus veiksmus ir siekiant juos išnaudoti, siekiant tik gauti pelno savo naudai ir nesiejant to nei su faktinio ar numatomo kliento veikla, nei su subjekto rizikos dėl faktinio ar numatomo kliento veiklos apdraudimu, kai pozicijos įgyjamos ir pelnas gaunamas per tam skirtus skyrius, padalinius ar pavienius portfelių valdytojus, įskaitant prekybą per specializuotas internetines prekybos savo sąskaita platformas. Ši apibrėžtis apima visus tokius sandorius, sudarytus turint tikslą gauti naudos, neatsižvelgiant į tai, ar tokia nauda būtų gaunama per trumpą laiką ar per ilgesnį laiką, ar iš tikrųjų būtų gaunama;

Paaiškinimas

Prekybos savo sąskaita – priešingai nei kitų prekybos veiklų, kaip pavyzdžiui, rinkos formavimo veiklos – imamasi su tikslu gauti naudos, remiantis faktiniais ar laukiamais veiksmais rinkos vertės pokyčiuose, į kuriuos reaguoja ir kuriais spekuliuoja prekybos savo sąskaita vykdytojai. Pasiūlytas pakeitimas leis apibrėžties netaikyti ilgalaikėms nespekuliacinėms investicijoms (įskaitant akcijas kitose finansinėse įstaigose, tokiose kaip bankai ir draudimo bendrovės).

6 pakeitimas

5 straipsnis

Apibrėžtys

„12.   rinkos formavimas – finansų įstaigos įsipareigojimas reguliariai ir nuolat užtikrinti rinkos likvidumą skelbiant konkrečios finansinės priemonės pasiūlos ir paklausos kursus (kotiruotes) arba įprastine tvarka vykdant klientų pavedimus arba jų prekybos prašymus, bet abiem atvejais reikšminga rinkos rizika nekyla;“

„12.   rinkos formavimas – finansų įstaigos įsipareigojimas reguliariai ir nuolat užtikrinti rinkos likvidumą skelbiant konkrečios finansinės priemonės pasiūlos ir paklausos kursus (kotiruotes) arba įprastine tvarka vykdant klientų pavedimus arba jų prekybos prašymus, ar pagrįstai tikintis galimos kliento veiklos, ir apdraudžiant pozicijas, kylančias iš šių uždavinių įvykdymo bet abiem atvejais reikšminga rinkos rizika nekyla;“

ECB supranta, kad, skirtingai nuo prekybos savo sąskaita, rinkos formavimas yra su klientais susijusi veikla ir todėl yra susijusi su standartine banko veikla. Rinkos formavimas kartais taip pat atliekamas, tikintis kliento verslo. Todėl yra siūloma į rinkos formavimo apibrėžtį įtraukti žodžius „pagrįstai tikintis galimos kliento veiklos“. Tai taip pat labiau dera prie pasiūlytos prekybos savo sąskaita apibrėžties.

Be to, skirtingai nuo tarpininkų, rinkos formuotojas bet kuriuo metu savo atsargomis absorbuoja pasiūlos ir paklausos disbalansą, tokiu būdu sukeldamas riziką savo paties kapitalui. Todėl rinkos formuotojui turėtų būti įmanoma apdrausti savo pozicijas, kylančias iš savo, kaip rinkos formuotojo, uždavinių įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad sąvokos „reikšminga rinkos rizika“ apibrėžtis nepateikiama, dar daugiau, siekiant suderinti kuo daugiau apibrėžčių, naudojamų susijusiuose Sąjungos reglamentuose, siūlytina, kad sąvoka „apdraudžiant pozicijas, kylančias iš šių uždavinių įvykdymo“ būtų naudojama atitinkamai su Reglamentu (ES) Nr. 236/2012.

7 pakeitimas

5 straipsnis

Apibrėžtys

Teksto nėra

23.   koncentracija – koncentracija, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje (EB) Nr. 139/2004.

Paaiškinimas

Žr. šios nuomonės 1.2 dalį.

8 pakeitimas

9 straipsnio 2 dalis

Pareiga peržiūrėti veiklą

„2.   Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą, kompetentinga institucija naudoja šiuos parametrus:

a)

santykinį prekybinio turto dydį, kuris nustatomas prekybinį turtą padalijus iš bendro turto;

b)

prekybinio turto svertą, kuris nustatomas prekybinį turtą padalijus iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo;

c)

santykinę sandorio šalies kredito rizikos svarbą, kuri nustatoma išvestinių finansinių priemonių tikrąją vertę padalijus iš bendro prekybinio turto;

d)

santykinį prekybinių išvestinių finansinių priemonių sudėtingumą, kuris nustatomas 2 ir 3 lygių prekybinių išvestinių finansinių priemonių turtą padalijus iš prekybinių išvestinių finansinių priemonių ir iš prekybinio turto;

e)

santykinį prekybos pajamų pelningumą, kuris nustatomas prekybos pajamas padalijus iš visų grynųjų pajamų;

f)

santykinę rinkos rizikos svarbą, kuri nustatoma apskaičiavus skirtumą tarp prekybinio turto ir įsipareigojimų absoliučiąja verte ir jį padalijus iš prekybinio turto ir prekybinių įsipareigojimų paprasto vidurkio;

g)

tarpusavio sąsajas, kurios nustatomos pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 18 dalyje nurodytą metodiką;

h)

kredito ir likvidumo riziką, kurią kelia pagrindinių funkcijų kredito įstaigos prisiimti įsipareigojimai ir suteiktos garantijos.“

„2.   Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą, kompetentinga institucija naudoja šiuos parametrus:

a)

santykinį prekybinio turto dydį, kuris nustatomas prekybinį turtą padalijus iš bendro turto;

b)

prekybinio turto svertą, kuris nustatomas prekybinį turtą padalijus iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo;

c)

santykinę sandorio šalies kredito rizikos svarbą, kuri nustatoma išvestinių finansinių priemonių tikrąją vertę padalijus iš bendro prekybinio turto;

d)

santykinį prekybinių išvestinių finansinių priemonių sudėtingumą, kuris nustatomas 2 ir 3 lygių prekybinių išvestinių finansinių priemonių turtą padalijus iš prekybinių išvestinių finansinių priemonių ir iš prekybinio turto;

e)

santykinį prekybos pajamų pelningumą, kuris nustatomas prekybos pajamas padalijus iš visų grynųjų pajamų;

f)

santykinę rinkos rizikos svarbą, kuri nustatoma apskaičiavus skirtumą tarp prekybinio turto ir įsipareigojimų absoliučiąja verte ir jį padalijus iš prekybinio turto ir prekybinių įsipareigojimų paprasto vidurkio;

g)

tarpusavio sąsajas, kurios nustatomos pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 18 dalyje nurodytą metodiką;

h)

kredito ir likvidumo riziką, kurią kelia pagrindinių funkcijų kredito įstaigos prisiimti įsipareigojimai ir suteiktos garantijos.;

i)

prekybos veiklos kartografiją, įskaitant poreikio užtikrinti atsargas, siekiant tenkinti numatomo kliento paklausą, įvertinimo metodus;

j)

reikalavimų laikymosi sistemą įgyvendinant šį reglamentą;

k)

kompensacijų prekybinių operacijų vykdytojams schemas;

l)

papildomus kiekybinius duomenis, tokius kaip atsargų apyvarta, vertės pokyčio rizikos pokyčiai, „1 pelno ir nuostolių diena“, prekybinių operacijų sąrašo ribos ir geografinė prekybos veiklos diversifikacija.

Paaiškinimas

Žr. šios nuomonės 3.2 dalį.

9 pakeitimas

9 straipsnio 2a dalis (nauja)

Pareiga peržiūrėti veiklą

Teksto nėra

2a.   Kompetentinga institucija gali reikalauti visos kiekybinės ir kokybinės informacijos, kuri, jos manymu, yra svarbi prekybos veiklos įvertinimui pagal 1 dalį.

Paaiškinimas

Žr. šios nuomonės 3.2 dalį.

10 pakeitimas

10 straipsnio 1 dalis

Kompetentingos institucijos įgaliojimas reikalauti, kad pagrindinių funkcijų kredito įstaiga nevykdytų tam tikros veiklos

„1.   Jei atlikusi 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą kompetentinga institucija padaro išvadą, kad tenkinamos ribos ir sąlygos, susijusios su 9 straipsnio 2 dalies a–h punktuose nurodytais ir 5 dalyje nurodytame deleguotajame akte patikslintais parametrais, ir dėl to ji mano, kad kyla grėsmė pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai, atsižvelgiant į 1 straipsnyje nurodytus tikslus, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo to vertinimo užbaigimo ji pradeda procedūrą 3 dalies antroje pastraipoje nurodytam sprendimui priimti.“

„1.   Jei atlikusi 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą kompetentinga institucija padaro išvadą, kad tenkinamos ribos ir sąlygos, susijusios su 9 straipsnio 2 dalies a–h punktuose nurodytais ir 5 dalyje nurodytame deleguotajame akte patikslintais parametrais, ir dėl to ji mano, kad kyla grėsmė pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai ar jos daliai, atsižvelgiant į 1 straipsnyje nurodytus tikslus, ne vėliau kaip per du mėnesius nuo to vertinimo užbaigimo ji pradeda procedūrą 3 dalies antroje pastraipoje nurodytam sprendimui priimti.“

Paaiškinimas

Siūlomas techninio pobūdžio pakeitimas reikalauja eliminuoti bet kokį dviprasmiškumą naudojant žodžius „dėl to“, atsižvelgiant į tai, kad kompetentingos institucijos bet kuriuo atveju turi įvertinti grėsmę finansiniam stabilumui net tuomet, kai parametrų ribos yra tenkinamos. Be to, įrodymai dėl papildomų rodiklių taip pat turėtų pagrįsti kompetentingos institucijos sprendimą (toliau žr. šios nuomonės 3.2 dalį).

11 pakeitimas

10 straipsnio 2 dalis

Kompetentingos institucijos įgaliojimas reikalauti, kad pagrindinių funkcijų kredito įstaiga nevykdytų tam tikros veiklos

„2.   Jei 1 dalyje nurodytos ribos ir sąlygos netenkinamos, kompetentinga institucija vis tiek gali pradėti procedūrą 3 dalies trečioje pastraipoje nurodytam sprendimui priimti, jei atlikusi 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą ji padaro išvadą, kad pagrindinių funkcijų kredito įstaigos vykdoma prekybos veikla, išskyrus prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios nėra pagal 11 ir 12 straipsnius leidžiamos išvestinės finansinės priemonės, kelia grėsmę pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai, atsižvelgiant į 1 straipsnyje nurodytus tikslus.“

„2.   Jei 1 dalyje nurodytos ribos ir sąlygos netenkinamos, kompetentinga institucija vis tiek gali pradėti procedūrą 3 dalies trečioje pastraipoje nurodytam sprendimui priimti, jei atlikusi 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą ji padaro išvadą, kad pagrindinių funkcijų kredito įstaigos vykdoma prekybos veikla, išskyrus prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios nėra pagal 11 ir 12 straipsnius leidžiamos išvestinės finansinės priemonės, kelia grėsmę pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai ar jos daliai, atsižvelgiant į 1 straipsnyje nurodytus tikslus.“

Paaiškinimas

Siūlytina, kad kompetentingos institucijos sprendimas būtų paremtas grėsme visos Sąjungos ar jos dalies finansiniam stabilumui.

12 pakeitimas

10 straipsnio 3 dalis

Kompetentingos institucijos įgaliojimas reikalauti, kad pagrindinių funkcijų kredito įstaiga nevykdytų tam tikros veiklos

„3.   Kompetentinga institucija pagrindinių funkcijų kredito įstaigai praneša 1 arba 2 dalyje nurodytas išvadas ir suteikia galimybę raštu pateikti pastabas per du mėnesius nuo pranešimo datos.

Jeigu per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį pagrindinių funkcijų kredito įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu neįrodo, kad priežastys, dėl kurių padarytos tos išvados, yra nepagrįstos, kompetentinga institucija priima pagrindinių funkcijų kredito įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad ji nevykdytų tose išvadose nurodytos prekybos veiklos. Kompetentinga institucija nurodo sprendimo priežastis ir jį viešai paskelbia.

Taikant 1 dalį, nusprendusi leisti pagrindinių funkcijų kredito įstaigai vykdyti tą prekybos veiklą, kompetentinga institucija taip pat nurodo tokio sprendimo priežastis ir jį viešai paskelbia.

Taikant 2 dalį, nusprendusi leisti pagrindinių funkcijų kredito įstaigai vykdyti prekybos veiklą, kompetentinga institucija priima atitinkamą pagrindinių funkcijų kredito įstaigai skirtą sprendimą.

Prieš priimdama šioje dalyje nurodytą sprendimą, kompetentinga institucija su EBI konsultuojasi dėl priežasčių, kuriomis grindžiamas numatomas jos sprendimas, ir dėl tokio sprendimo galimo poveikio Sąjungos finansiniam stabilumui ir vidaus rinkos veikimui. Kompetentinga institucija EBI taip pat praneša savo galutinį sprendimą.

Kompetentinga institucija galutinį sprendimą priima per du mėnesius nuo pirmoje pastraipoje minėtų pastabų gavimo raštu.“

„3.   Kompetentinga institucija pagrindinių funkcijų kredito įstaigai praneša 1 arba 2 dalyje nurodytas išvadas ir suteikia galimybę raštu pateikti pastabas per du mėnesius nuo pranešimo datos.

Jeigu per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį pagrindinių funkcijų kredito įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu neįrodo, kad atitinkama prekybos veikla nekelia grėsmės pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui ar visai Sąjungos finansų sistemai arba jos daliai priežastys, dėl kurių padarytos tos išvados, yra nepagrįstos, kompetentinga institucija priima pagrindinių funkcijų kredito įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad ji nevykdytų tose išvadose nurodytos prekybos veiklos. Kompetentinga institucija nurodo sprendimo priežastis ir jį viešai paskelbia.

Taikant 1 dalį, nusprendusi leisti pagrindinių funkcijų kredito įstaigai vykdyti tą prekybos veiklą, kompetentinga institucija taip pat nurodo tokio sprendimo priežastis ir jį viešai paskelbia.

Taikant 2 dalį, nusprendusi leisti pagrindinių funkcijų kredito įstaigai vykdyti prekybos veiklą, kompetentinga institucija priima atitinkamą pagrindinių funkcijų kredito įstaigai skirtą sprendimą.

Kompetentinga institucija pagrindinių funkcijų kredito įstaigai pirmiausia gali leisti vykdyti tą rinkos formavimo veiklą, kuri nekelia grėsmės pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui ar visai Sąjungos finansų sistemai arba jos daliai.

Prieš priimdama šioje dalyje nurodytą sprendimą, kompetentinga institucija su EBI konsultuojasi dėl priežasčių, kuriomis grindžiamas numatomas jos sprendimas, ir dėl tokio sprendimo galimo poveikio Sąjungos finansiniam stabilumui ir vidaus rinkos veikimui. Kompetentinga institucija EBI taip pat praneša savo galutinį sprendimą.

Kompetentinga institucija galutinį sprendimą priima per du mėnesius nuo pirmoje pastraipoje minėtų pastabų gavimo raštu.“

Siekiant teisinio tikrumo ir nuoseklumo, siūlytina, kad šios nuostatos formuluotė atspindėtų pasiūlyto reglamento 23 konstatuojamosios dalies formuluotę.

Rinkos formavimo veikla, kuri ir toliau pagrindinių funkcijų kredito įstaigos bus vykdoma, turi būti suderinta su pasiūlyto reglamento tikslais. Pirmiausia tokia veikla neturėtų nulemti bankų, kurie yra „per dideli, kad jiems būtų leista žlugti,“ ir „per daug susiję su kitais, kad jiems būtų leista žlugti,“ sukūrimo ir neturėtų įtraukti prekybos savo sąskaita, prisidengiant rinkos formavimu, kuris galiausiai galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui. Be to, būtų naudinga patikslinti, kad kompetentinga institucija pagrindinių funkcijų kredito įstaigai gali leisti vykdyti tas rinkos formavimo veiklas, kurios nekelia grėsmės įstaigos finansiniam stabilumui ar visai Sąjungos finansų sistemai arba jos daliai (toliau žr. šios nuomonės 3.3 dalį).

13 pakeitimas

10 straipsnio 5 dalis

Kompetentingos institucijos įgaliojimas reikalauti, kad pagrindinių funkcijų kredito įstaiga nevykdytų tam tikros veiklos

„Komisija iki [Leidinių biuro prašoma įterpti teisingą datą: 6 mėnesiai nuo šio reglamento paskelbimo] pagal 35 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose:

[…]

b)

patikslina, kokios rūšies pakeitimas vertybiniais popieriais nelaikomas keliančiu grėsmę pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai, kiek tai susiję su kiekvienu iš šių aspektų:

[…]“

„Komisija iki [Leidinių biuro prašoma įterpti teisingą datą: 6 mėnesiai nuo šio reglamento paskelbimo] pagal 35 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose:

[…]

b)

patikslina, kokios rūšies pakeitimas vertybiniais popieriais nelaikomas keliančiu grėsmę pagrindinių funkcijų kredito įstaigos finansiniam stabilumui arba visai Sąjungos finansų sistemai ar jos daliai, kiek tai susiję su kiekvienu iš šių aspektų:

[…]“

Paaiškinimas

Siūlytina, kad Komisijos deleguotasis aktas būtų paremtas išvada, kad nėra grėsmės visos Sąjungos ar jos dalies finansiniam stabilumui.

14 pakeitimas

11 straipsnis

Apdairus pačios įstaigos rizikos valdymas

„1.   Pagrindinių funkcijų kredito įstaiga, kuriai taikomas 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas, gali vykdyti prekybos veiklą, jei tos veiklos tikslas apsiriboja tik apdairiu jos kapitalo, likvidumo ir finansavimo valdymu.

Užtikrindama apdairų kapitalo, likvidumo ir finansavimo valdymą ir siekdama apsidrausti nuo bendros balanso rizikos, pagrindinių funkcijų kredito įstaiga gali naudoti tik palūkanų normos išvestines finansines priemones, užsienio valiutos išvestines finansines priemones ir kredito išvestines finansines priemones, atitinkančias pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimus. Pagrindinių funkcijų kredito įstaiga kompetentingai priežiūros institucijai įrodo, kad apsidraudimo veikla skirta specifinei, identifikuojamai pagrindinių funkcijų kredito įstaigos atskirų arba bendrų pozicijų rizikai sumažinti ir kad ją vykdant ta rizika akivaizdžiai arba reikšmingai sumažinama.

[…]“

„1.   Nedarant poveikio 10 straipsnio 3 dalyje nurodytam kompetentingos institucijos sprendimui, Ppagrindinių funkcijų kredito įstaiga, kuriai taikomas 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas, gali taip pat vykdyti prekybos veiklą, jei tos veiklos tikslas apsiriboja tik apdairiu jos kapitalo, likvidumo ir finansavimo valdymu.

Užtikrindama apdairų kapitalo, likvidumo ir finansavimo valdymą ir siekdama apsidrausti nuo bendros balanso rizikos, pagrindinių funkcijų kredito įstaiga gali naudoti tik palūkanų normos išvestines finansines priemones, užsienio valiutos išvestines finansines priemones ir kredito išvestines finansines priemones, atitinkančias pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimus. Pagrindinių funkcijų kredito įstaiga kompetentingai priežiūros institucijai įrodo, kad apsidraudimo veikla skirta specifinei, identifikuojamai pagrindinių funkcijų kredito įstaigos atskirų arba bendrų pozicijų rizikai sumažinti ir kad ją vykdant ta rizika akivaizdžiai arba reikšmingai sumažinama.

[…]“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama patikslinti, kad atskyrimo sprendimas nustatys visas veiklas, kurias pagrindinių funkcijų kredito įstaiga gali toliau vykdyti.

15 pakeitimas

12 straipsnis

Rizikos valdymo paslaugų teikimas klientams

„1.   Pagrindinių funkcijų kredito įstaiga, kuriai taikomas 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas, palūkanų normos išvestines finansines priemones, užsienio valiutos išvestines finansines priemones, kredito išvestines finansines priemones, apyvartinių taršos leidimų išvestines finansines priemones ir biržos prekių išvestines finansines priemones, atitinkančias pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimus, ir apyvartinius taršos leidimus gali parduoti savo ne finansų klientams, finansų subjektams, nurodytiems 5 straipsnio 19 punkto antroje ir trečioje įtraukose, draudimo įmonėms ir įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų išmokų skyrimą, kai laikomasi šių sąlygų:

a)

vienintelis tokio pardavimo tikslas – apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos, valiutos kurso rizikos, kredito rizikos arba rizikos, susijusios su biržos prekėmis arba apyvartiniais taršos leidimais;

b)

pagrindinių funkcijų kredito įstaigos nuosavų lėšų reikalavimai pozicijos rizikai, kylančiai dėl išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų, neviršija viso su rizika susijusio kapitalo reikalavimo procentinės dalies, kuri turi būti nurodyta Komisijos deleguotajame akte pagal 2 dalį.

Kai nesilaikoma b punkto reikalavimo, pagrindinių funkcijų kredito įstaiga išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų negali nei parduoti, nei įrašyti į savo balansą.

[…]“

„1.   Nedarant poveikio 10 straipsnio 3 dalyje nurodytam kompetentingos institucijos sprendimui, Ppagrindinių funkcijų kredito įstaiga, kuriai taikomas 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas, palūkanų normos išvestines finansines priemones, užsienio valiutos išvestines finansines priemones, kredito išvestines finansines priemones, apyvartinių taršos leidimų išvestines finansines priemones ir biržos prekių išvestines finansines priemones, atitinkančias pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos reikalavimus, ir apyvartinius taršos leidimus taip pat gali parduoti savo ne finansų klientams, finansų subjektams, nurodytiems 5 straipsnio 19 punkto antroje ir trečioje įtraukose, draudimo įmonėms ir įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų išmokų skyrimą, kai laikomasi šių sąlygų:

a)

vienintelis tokio pardavimo tikslas – apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos, valiutos kurso rizikos, kredito rizikos arba rizikos, susijusios su biržos prekėmis arba apyvartiniais taršos leidimais;

b)

pagrindinių funkcijų kredito įstaigos nuosavų lėšų reikalavimai pozicijos rizikai, kylančiai dėl išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų, neviršija viso su rizika susijusio kapitalo reikalavimo procentinės dalies, kuri turi būti nurodyta Komisijos deleguotajame akte pagal 2 dalį.

Kai nesilaikoma b punkto reikalavimo, pagrindinių funkcijų kredito įstaiga išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų negali nei parduoti, nei įrašyti į savo balansą.

[…]“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama patikslinti, kad atskyrimo sprendimas nustatys visas veiklas, kurias pagrindinių funkcijų kredito įstaiga gali toliau vykdyti.

16 pakeitimas

19 straipsnis

Kompetentingų institucijų ir atitinkamų pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas

„2.   Atlikdama vertinimą pagal 9 straipsnį ir reikalaudama iš pagrindinių funkcijų kredito įstaigos nevykdyti tam tikros veiklos pagal 10 straipsnį, kompetentinga institucija atsižvelgia į sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimus, kuriuos pagal Direktyvos [BGPD] 13 ir 13a straipsnius tuo metu atlieka arba anksčiau atliko atitinkamos pertvarkymo institucijos.

3.   Kompetentinga institucija bendradarbiauja su atitinkama pertvarkymo institucija ir keičiasi atitinkama informacija, kuri laikoma būtina jos pareigoms atlikti.

4.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi pagal šį skyrių, derėtų su priemonėmis, kurių imtasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 13 straipsnio b punktą, Reglamento (ES) Nr. [bendro pertvarkymo mechanizmo priemonės] 8 straipsnio 9 dalį, Direktyvos [BGPD] 13, 13a, 14 ir 15 straipsnius ir Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį.“

„2.   Atlikdama vertinimą pagal 9 straipsnį ir reikalaudama iš pagrindinių funkcijų kredito įstaigos nevykdyti tam tikros veiklos pagal 10 straipsnį, kompetentinga institucija atsižvelgia į sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimus, kuriuos pagal Direktyvos [BGPD] 13 ir 13a straipsnius tuo metu atlieka arba anksčiau atliko atitinkamos pertvarkymo institucijos.

Atitinkamos pertvarkymo institucijos išvada, kad nėra esminių kliūčių sėkmingo pertvarkymo galimybei, pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu nepatvirtinti 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų išvadų.

3.   Kompetentinga institucija bendradarbiauja su atitinkama pertvarkymo institucija ir keičiasi atitinkama informacija, kuri laikoma būtina jos pareigoms atlikti, įskaitant įstaigų, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, sąrašą.

4.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi pagal šį skyrių, atitiktų derėtų su priemones ėmis, kurių imtasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 13 straipsnio b punktą, Reglamento (ES) Nr. [bendro pertvarkymo mechanizmo priemonės] 8 straipsnio 9 dalį, Direktyvos [BGPD] 13, 13a, 14 ir 15 straipsnius ir Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį.“

Paaiškinimas

Žr. šios nuomonės 5 dalį. Kompetentingų institucijų ir atitinkamų pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas turi užtikrinti, kad atitinkamoms pertvarkymo institucijoms būtų pranešta apie įstaigų, kurios pagal pasiūlytą reglamentą gali būti atskyrimo sprendimo subjektu, sąrašą.

17 pakeitimas

21 straipsnis

Nukrypimas nuo III skyriaus reikalavimų

„1.   Valstybei narei paprašius, Komisija gali leisti nuo šio skyriaus reikalavimų nukrypti fizinių asmenų ir MVĮ indėlius priimančiai kredito įstaigai, kuriai taikomi nacionalinės pirminės teisės aktai, priimti iki 2014 m. sausio 29 d., kai nacionalinės teisės aktai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jais siekiama užkirsti kelią finansiniams sunkumams ar žlugimui ir sisteminei rizikai, kaip nurodyta 1 straipsnyje;

b)

jais neleidžiama kredito įstaigoms, priimančioms reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, užsiimti reguliuojama investicijų operacijų vykdymo savo sąskaita veikla ir laikyti prekybinį turtą; tačiau nacionalinės teisės aktais gali būti numatyta ribotų išimčių, kad kredito įstaigoms, priimančioms fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, būtų leidžiama vykdyti rizikos mažinimo veiklą siekiant apdairiai valdyti savo kapitalą, likvidumą ir finansavimą ir teikti ribotas rizikos valdymo paslaugas klientams;

c)

jei kredito įstaiga, priimanti reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, priklauso grupei, ji užtikrina, kad kredito įstaiga būtų teisiškai atskirta nuo grupės subjektų, užsiimančių reguliuojama investicijų operacijų vykdymo savo sąskaita veikla arba laikančių prekybinį turtą, ir nacionalinės teisės aktuose nurodyta, kad:

i)

kredito įstaiga, priimanti reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, turi galimybę priimti sprendimus nepriklausomai nuo kitų grupės subjektų;

ii)

kredito įstaiga, priimanti reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, turi valdymo organą, kuris yra nepriklausomas nuo kitų grupės subjektų ir nuo pačios kredito įstaigos;

iii)

kredito įstaigai, priimančiai reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, taikomi jos lygmens kapitalo ir likvidumo reikalavimai;

iv)

kredito įstaiga, priimanti reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, sutartis ar sandorius su kitais grupės subjektais gali sudaryti tik panašiomis sąlygomis, kaip nurodyta 13 straipsnio 7 dalyje.

2.   Valstybė narė, prašanti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą kredito įstaigai, kuriai taikomi minėti nacionalinės teisės aktai, Komisijai atsiunčia prašymą kartu su teigiama kredito įstaigą, kuriai prašoma taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, prižiūrinčios kompetentingos institucijos nuomone. Tame prašyme pateikiama visa informacija, būtina nacionalinės teisės aktams įvertinti, ir nurodomos kredito įstaigos, kurioms prašoma taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą. Manydama, kad neturi visos būtinos informacijos, Komisija kreipiasi į atitinkamą valstybę narę per du mėnesius nuo prašymo gavimo ir nurodo, kokios informacijos jai trūksta.

Gavusi visą informaciją, kurią ji laiko būtina, kad galėtų įvertinti prašymą taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, Komisija per mėnesį praneša prašymą pateikusiai valstybei narei, kad gavo reikiamą informaciją.

Per penkis mėnesius nuo antroje pastraipoje nurodyto pranešimo, Komisija, pasikonsultavusi su EBI dėl priežasčių, kuriomis grindžiamas numatomas jos sprendimas, ir dėl tokio sprendimo galimo poveikio Sąjungos finansiniam stabilumui ir vidaus rinkos veikimui, priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo nacionalinės teisės aktai paskelbiami neprieštaraujančiais šiam skyriui ir leidžiama taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą 1 dalyje nurodytame prašyme nurodytoms kredito įstaigoms. Ketindama paskelbti, kad nacionalinės teisės aktai prieštarauja šiam skyriui, ir neleisti taikyti leidžiančios nukrypti nuostatos, Komisija išsamiai išdėsto prieštaravimus ir prašymą pateikusiai valstybei narei suteikia galimybę raštu pateikti pastabas per mėnesį nuo Komisijos prieštaravimų pranešimo datos. Per tris mėnesius nuo pastabų pateikimo termino Komisija priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo leidžiama taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą arba neleidžiama jos taikyti.

Jei nacionalinės teisės aktai iš dalies pakeičiami, valstybė narė apie pakeitimus praneša Komisijai. Komisija gali peržiūrėti trečioje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo sprendimą.

Jei nacionalinės teisės aktai, paskelbti neprieštaraujančiais šiam skyriui, nebėra taikomi kredito įstaigai, kuriai leista taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo šio skyriaus reikalavimų, tos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas tai kredito įstaigai atšaukiamas.

Komisija savo sprendimus praneša EBI. EBI skelbia kredito įstaigų, kurioms leidžiama taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pagal šį straipsnį, sąrašą. Sąrašas nuolat atnaujinamas.“

1.   Valstybei narei paprašius, Komisija gali leisti nuo šio skyriaus reikalavimų nukrypti fizinių asmenų ir MVĮ indėlius priimančiai kredito įstaigai, kuriai taikomi nacionalinės pirminės teisės aktai, priimti iki 2014 m. sausio 29 d., kai nacionalinės teisės aktai atitinka šiuos reikalavimus:

a)

jais siekiama užkirsti kelią finansiniams sunkumams ar žlugimui ir sisteminei rizikai, kaip nurodyta 1 straipsnyje;

b)

jais neleidžiama kredito įstaigoms, priimančioms reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, užsiimti reguliuojama investicijų operacijų vykdymo savo sąskaita veikla ir laikyti prekybinį turtą; tačiau nacionalinės teisės aktais gali būti numatyta ribotų išimčių, kad kredito įstaigoms, priimančioms fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, būtų leidžiama vykdyti rizikos mažinimo veiklą siekiant apdairiai valdyti savo kapitalą, likvidumą ir finansavimą ir teikti ribotas rizikos valdymo paslaugas klientams;

c)

jei kredito įstaiga, priimanti reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, priklauso grupei, ji užtikrina, kad kredito įstaiga būtų teisiškai atskirta nuo grupės subjektų, užsiimančių reguliuojama investicijų operacijų vykdymo savo sąskaita veikla arba laikančių prekybinį turtą, ir nacionalinės teisės aktuose nurodyta, kad:

i)

kredito įstaiga, priimanti reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, turi galimybę priimti sprendimus nepriklausomai nuo kitų grupės subjektų;

ii)

kredito įstaiga, priimanti reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, turi valdymo organą, kuris yra nepriklausomas nuo kitų grupės subjektų ir nuo pačios kredito įstaigos;

iii)

kredito įstaigai, priimančiai reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, taikomi jos lygmens kapitalo ir likvidumo reikalavimai;

iv)

kredito įstaiga, priimanti reikalavimus atitinkančius fizinių asmenų ir MVĮ indėlius, sutartis ar sandorius su kitais grupės subjektais gali sudaryti tik panašiomis sąlygomis, kaip nurodyta 13 straipsnio 7 dalyje.

2.   Valstybė narė, prašanti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą kredito įstaigai, kuriai taikomi minėti nacionalinės teisės aktai, Komisijai atsiunčia prašymą kartu su teigiama kredito įstaigą, kuriai prašoma taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, prižiūrinčios kompetentingos institucijos nuomone. Tame prašyme pateikiama visa informacija, būtina nacionalinės teisės aktams įvertinti, ir nurodomos kredito įstaigos, kurioms prašoma taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą. Manydama, kad neturi visos būtinos informacijos, Komisija kreipiasi į atitinkamą valstybę narę per du mėnesius nuo prašymo gavimo ir nurodo, kokios informacijos jai trūksta.

Gavusi visą informaciją, kurią ji laiko būtina, kad galėtų įvertinti prašymą taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, Komisija per mėnesį praneša prašymą pateikusiai valstybei narei, kad gavo reikiamą informaciją.

Per penkis mėnesius nuo antroje pastraipoje nurodyto pranešimo, Komisija, pasikonsultavusi su EBI dėl priežasčių, kuriomis grindžiamas numatomas jos sprendimas, ir dėl tokio sprendimo galimo poveikio Sąjungos finansiniam stabilumui ir vidaus rinkos veikimui, priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo nacionalinės teisės aktai paskelbiami neprieštaraujančiais šiam skyriui ir leidžiama taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą 1 dalyje nurodytame prašyme nurodytoms kredito įstaigoms. Ketindama paskelbti, kad nacionalinės teisės aktai prieštarauja šiam skyriui, ir neleisti taikyti leidžiančios nukrypti nuostatos, Komisija išsamiai išdėsto prieštaravimus ir prašymą pateikusiai valstybei narei suteikia galimybę raštu pateikti pastabas per mėnesį nuo Komisijos prieštaravimų pranešimo datos. Per tris mėnesius nuo pastabų pateikimo termino Komisija priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo leidžiama taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą arba neleidžiama jos taikyti.

Jei nacionalinės teisės aktai iš dalies pakeičiami, valstybė narė apie pakeitimus praneša Komisijai. Komisija gali peržiūrėti trečioje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo sprendimą.

Jei nacionalinės teisės aktai, paskelbti neprieštaraujančiais šiam skyriui, nebėra taikomi kredito įstaigai, kuriai leista taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo šio skyriaus reikalavimų, tos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas tai kredito įstaigai atšaukiamas.

Komisija savo sprendimus praneša EBI. EBI skelbia kredito įstaigų, kurioms leidžiama taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą pagal šį straipsnį, sąrašą. Sąrašas nuolat atnaujinamas.

Paaiškinimas

Žr. šios nuomonės 4 dalį ir 1 pakeitimo paaiškinimą.

18 pakeitimas

22 straipsnio 3a dalis (nauja)

Ribų apskaičiavimo taisyklės

Teksto nėra

3a.   Taikant 3 straipsnio 1 dalies b punktą, ribų apskaičiavimas subjektams, kurių koncentracija įvyko praėjusiais metais, dvejus metus iki koncentracijos turi būti paremtas susijungusių subjektų bendromis ataskaitomis.

Paaiškinimas

Kredito įstaigų koncentracijos, pavyzdžiui, susijungimo, kuri nedelsiant sukurtų bendrą kredito įstaigą, patenkančią į pasiūlyto reglamento taikymo sritį, atveju kompetentinga institucija, vertindama, ar naujas bendras subjektas atitinka ribas, turėtų vertinti kredito įstaigų, kurios suformavo bendrą subjektą, dviejų metų prieš koncentraciją bendrą skaičių. Taip pat žr. 7 pakeitimą.

19 pakeitimas

22 straipsnio 4 dalis

Ribų apskaičiavimo taisyklės

„4.   Iki [Leidinių biuro prašoma įterpti teisingą datą: 12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo] kompetentinga institucija nustato kredito įstaigas ir grupes, kurioms pagal 3 straipsnį taikomas šis reglamentas, ir apie jas nedelsdamos praneša EBI.

Po to, kai kompetentinga institucija apie jas praneša, EBI iš karto skelbia pirmoje pastraipoje nurodytą sąrašą. Sąrašas nuolat atnaujinamas.“

„4.   Iki [Leidinių biuro prašoma įterpti teisingą datą: 12 mėnesių nuo šio reglamento paskelbimo] kompetentinga institucija kasmet nustato kredito įstaigas ir grupes, kurioms pagal 3 straipsnį taikomas šis reglamentas, ir apie jas nedelsdamos praneša EBI.

Po to, kai kompetentinga institucija apie jas praneša, EBI iš karto skelbia pirmoje pastraipoje nurodytą sąrašą. Sąrašas nuolat atnaujinamas.“

Paaiškinimas

Pakeitimu siekiama užtikrinti, kad kredito įstaigų sąrašas pagal pasiūlyto reglamento taikymo sritį būtų nuolat atnaujinamas, kadangi laikui bėgant kinta įstaigos duomenys ar struktūra.

20 pakeitimas

28 straipsnio 4 dalis

Administracinės sankcijos ir priemonės

„4.   Jeigu padaromi 1 dalyje nurodyti pažeidimai, pagal nacionalinę teisę valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus taikyti bent šias administracines sankcijas ir kitas priemones:

a)

nurodyti, kad pažeidimą padaręs asmuo nutrauktų neteisėtą veiklą ir nebekartotų tokių veiksmų;

b)

reikalauti grąžinti dėl pažeidimo gautą pelną ar atlyginti nuostolius, kurių dėl pažeidimo buvo išvengta, jeigu tą pelną ar nuostolius galima nustatyti;

c)

paskelbti viešą įspėjimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas asmuo ir to pažeidimo pobūdis;

d)

panaikinti veiklos leidimą arba sustabdyti jo galiojimą;

e)

laikinai uždrausti bet kokiam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti 3 straipsnyje nurodyto subjekto valdymo funkcijas;

f)

pakartotinių pažeidimų atveju visam laikui uždrausti bet kokiam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti 3 straipsnyje nurodyto subjekto valdymo funkcijas;

g)

skirti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis yra bent tris kartus didesnis nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai tą sumą galima nustatyti;

h)

fizinio asmens atžvilgiu taikyti maksimalią administracinę piniginę sankciją, kurios dydis – bent 5 000 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą šio reglamento įsigaliojimo dieną;

i)

juridinio asmens atžvilgiu taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – ne mažiau kaip 10 proc. juridinio asmens bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas; jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Direktyvos 2013/34/ES reikalavimus, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą apskaitos tvarką pagal paskutines turimas pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintas konsoliduotąsias ataskaitas.

Valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms suteikti kitus įgaliojimus taikyti sankcijas, be nurodytųjų šioje dalyje, ir gali numatyti platesnę sankcijų taikymo sritį ir didesnes sankcijas, nei nustatyta šioje dalyje.“

„4.   Jeigu padaromi 1 dalyje nurodyti pažeidimai, pagal nacionalinę teisę valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus taikyti bent šias administracines sankcijas ir kitas priemones:

a)

nurodyti, kad pažeidimą padaręs asmuo nutrauktų neteisėtą veiklą ir nebekartotų tokių veiksmų;

b)

reikalauti grąžinti dėl pažeidimo gautą pelną ar atlyginti nuostolius, kuriuos kompetentinga institucija įvertina kaip gautus arba išvengtus dėl pažeidimo, kurių dėl pažeidimo buvo išvengta, jeigu tą pelną ar nuostolius galima nustatyti;

c)

paskelbti viešą įspėjimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas asmuo ir to pažeidimo pobūdis;

d)

panaikinti veiklos leidimą arba sustabdyti jo galiojimą;

e)

laikinai uždrausti bet kokiam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti 3 straipsnyje nurodyto subjekto valdymo funkcijas;

f)

pakartotinių pažeidimų atveju visam laikui uždrausti bet kokiam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti 3 straipsnyje nurodyto subjekto valdymo funkcijas;

g)

skirti administracines pinigines baudas, iki dviejų kartų didesnes nei padarius pažeidimą gautos naudos suma, kai tos naudos sumą galima nustatyti;

h)

fizinio asmens atveju skirti administracines pinigines baudas, kurių dydis – iki 5 000 000 EUR, arba valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą šio reglamento įsigaliojimo dieną;

i)

juridinio asmens atveju skirti administracines pinigines baudas, kurių dydis – iki 10 proc. grynos bendros metinės apyvartos pagal ankstesnius įmonės verslo metus, įskaitant bendras pajamas, susidedančias iš gautinių palūkanų ir panašių pajamų, pajamų iš akcijų ir kitų neduodančių pastovių palūkanų ar duodančių pastovias palūkanas vertybinių popierių ir komisinių ar gautinų paslaugų pajamų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 316 straipsnį.

g)

skirti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis yra bent tris kartus didesnis nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai tą sumą galima nustatyti;

h)

fizinio asmens atžvilgiu taikyti maksimalią administracinę piniginę sankciją, kurios dydis – bent 5 000 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą šio reglamento įsigaliojimo dieną;

i)

juridinio asmens atžvilgiu taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – ne mažiau kaip 10 proc. juridinio asmens bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas; jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, kuri turi parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Direktyvos 2013/34/ES reikalavimus, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą apskaitos tvarką pagal paskutines turimas pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintas konsoliduotąsias ataskaitas.

Valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms suteikti kitus įgaliojimus taikyti sankcijas, be nurodytųjų šioje dalyje, ir gali numatyti platesnę sankcijų taikymo sritį ir didesnes sankcijas, nei nustatyta šioje dalyje.“

Paaiškinimas

Pakeitimas pasiūlytas siekiant suderinti pasiūlytame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nurodytų piniginių sankcijų lygį. Žr. šios nuomonės 6 dalį.

21 pakeitimas

28 straipsnio 6 dalis (nauja)

Administracinės sankcijos ir priemonės

Teksto nėra

6.   1 dalyje nurodyto pažeidimo atveju ECB, kaip kompetentinga institucija, gali taikyti Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 18 straipsnyje nustatytas sankcijas.

Paaiškinimas

Žr. šios nuomonės 6 dalį.

22 pakeitimas

29 straipsnis

Naudojimasis priežiūros ir sankcijų taikymo įgaliojimais

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos dėl administracinių sankcijų ir kitų priemonių rūšies bei dydžio kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas atitinkamas aplinkybes, prireikus įskaitant:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)

už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip bendra apyvarta juridinio asmens atveju arba metinės pajamos fizinio asmens atveju;

d)

už pažeidimą atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)

už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, neapribojant reikalavimo užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų dėl pažeidimo gautą pelną ar atlygintų nuostolius, kurių dėl pažeidimo buvo išvengta;

f)

ankstesnius už pažeidimą atsakingo asmens pažeidimus;

g)

priemones, kurių už pažeidimus atsakingas asmuo ėmėsi, kad jie nepasikartotų;

h)

visas galimas sistemines pažeidimo pasekmes.“

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos dėl administracinių sankcijų ir kitų priemonių rūšies bei dydžio kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas atitinkamas aplinkybes, prireikus įskaitant:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)

už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip bendra apyvarta juridinio asmens atveju arba metinės pajamos fizinio asmens atveju;

d)

už pažeidimą atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, kuriuos kompetentinga institucija įvertina kaip gautus arba išvengtus, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)

už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, neapribojant reikalavimo užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų dėl pažeidimo gautą pelną ar atlygintų nuostolius, kurių dėl pažeidimo buvo išvengta;

f)

ankstesnius už pažeidimą atsakingo asmens pažeidimus;

g)

priemones, kurių už pažeidimus atsakingas asmuo ėmėsi, kad jie nepasikartotų;

h)

visas galimas sistemines pažeidimo pasekmes.“

Paaiškinimas

Žr. šios nuomonės 6 dalį.

23 pakeitimas

34 straipsnis

Peržiūra

„Komisija reguliariai stebi šiuo reglamentu nustatytų taisyklių poveikį siekiant 1 straipsnyje nurodytų tikslų ir bendro Sąjungos finansų sistemos stabilumo, atsižvelgdama į rinkos struktūros pokyčius ir šiuo reglamentu reguliuojamų subjektų pokyčius ir veiklą, ir teikia tinkamų pasiūlymų. Vykdant peržiūrą ypatingas dėmesys bus skiriamas 3 straipsnyje nurodytų ribų taikymui, 6 straipsnyje numatyto draudimo taikymui ir veiksmingumui, 8 straipsnyje nurodytos veiklos mastui ir 9 straipsnyje nustatytų parametrų tinkamumui. Komisija, atsižvelgdama į kompetentingų institucijų nuomones, iki 2020 m. sausio 1 d., o vėliau periodiškai Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą, taip pat praneša apie pirmiau minėtus klausimus, prireikus prie ataskaitos pridėdama teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą.“

„Komisija reguliariai stebi šiuo reglamentu nustatytų taisyklių poveikį siekiant 1 straipsnyje nurodytų tikslų ir bendro Sąjungos finansų sistemos stabilumo, atsižvelgdama į rinkos struktūros pokyčius ir šiuo reglamentu reguliuojamų subjektų pokyčius ir veiklą, ir teikia tinkamų pasiūlymų. Vykdant peržiūrą ypatingas dėmesys bus skiriamas 3 straipsnyje nurodytų ribų tinkamumui ir taikymui, 6 straipsnyje numatyto draudimo taikymui ir veiksmingumui, įskaitant tame pačiame straipsnyje nurodytoms draudimo išimtims, 8 straipsnyje nurodytos veiklos mastui ir 9 straipsnyje nustatytų parametrų tinkamumui. Komisija, atsižvelgdama į kompetentingų institucijų nuomones, iki 2020 m. sausio 1 d., o vėliau periodiškai Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą, taip pat praneša apie pirmiau minėtus klausimus, prireikus prie ataskaitos pridėdama teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą.“

Paaiškinimas

Žr. šios nuomonės 1.2 ir 2.3 dalis.


(1)  Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.


Top