EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52012AB0099

2012 m. lapkričio 29 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema (CON/2012/99)

OJ C 39, 12.2.2013, p. 1–24 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

12.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/1


EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2012 m. lapkričio 29 d.

dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema

(CON/2012/99)

2013/C 39/01

Įžanga ir teisinis pagrindas

2012 m. liepos 10 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB bei 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2004/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (1) (toliau – pasiūlyta direktyva). 2012 m. liepos 27 d. ECB gavo Europos Parlamento prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlytos direktyvos.

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytoje direktyvoje yra nuostatų, darančių įtaką Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) prisidėjimui prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu, Sąjungos pinigų politikos nustatymui ir įgyvendinimui bei sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimui. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

ECB visiškai palaiko gaivinimo ir pertvarkymo sistemos kūrimą ir kliūčių veiksmingam krizių valdymui finansų įstaigose šalinimą. Visoms finansų įstaigoms turėtų būti leidžiama tvarkingai žlugti, užtikrinant visos finansų sistemos stabilumą ir kiek įmanoma sumažinant viešąsias išlaidas bei ekonomikos sutrikdymą. ECB ypač pritaria Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių pertvarkymo sistemai siekiant palaikyti Sąjungos finansinį stabilumą ir taip garantuoti, kad bendroji rinka veiktų ir krizės metu. Šiuo tikslu yra labai svarbu sukurti finansų įstaigų žlugimui valdyti skirtas bendras paramos priemones, pvz., gaivinimo ir pertvarkymo planus, taip pat laikino banko sukūrimo, gelbėjimo privačiomis lėšomis, verslo pardavimo ir turto atskyrimo priemones. ECB teigiamai vertina, kad pasiūlymas atitinka pagrindinius tarptautiniu mastu pripažintus veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementus (2), kurie skatina nacionalinių pertvarkymo režimų, įtvirtinančių tinkamas veiksmingo pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, konvergenciją. Šių pagrindinių elementų įgyvendinimas sudaro sąlygas savalaikei intervencijai, siekiant užtikrinti esminių funkcijų tęstinumą.

ECB mano, kad direktyva, kaip labai svarbus žingsnis integruotos pertvarkymo sistemos Sąjungoje link, turėtų būti priimta greitai. Tuo pat metu reikės imtis tolimesnių veiksmų siekiant sukurti bendrą pertvarkymo mechanizmą, esantį vienu iš trijų bankų sąjungos ramsčių. Todėl ECB ragina Komisiją skubiai pateikti atskirą pasiūlymą dėl nepriklausomo Europos pertvarkymo mechanizmo, įtraukiant klausimus dėl bendro Europos pertvarkymo fondo. Šį Fondą, bent jau minimaliai, finansuotų finansų įstaigos. Šių trijų ramsčių nuoseklumas yra lemiamas finansų rinkų sąjungos sėkmės veiksnys.

KONKREČIOS PASTABOS

1.   Pertvarkymo apibrėžtis

Pasiūlyta direktyva apibrėžia pertvarkymą kaip įstaigos restruktūrizavimą siekiant užtikrinti esminių jos funkcijų tęstinumą, išsaugoti finansinį stabilumą ir atkurti visos arba dalies tos įstaigos gyvybingumą (3). ECB mano, kad pertvarkymo atveju reikalinga aiški hierarchija. Šiame kontekste įstaigos, kurios žlunga arba gali žlugti, pagal bendrą principą turėtų būti pertvarkomos, remiantis pertvarkymo institucijų sprendimu, taikant pertvarkymo priemones, kai tai yra būtina ir kai to reikalauja viešasis interesas, įskaitant ir sisteminės rizikos prevenciją. Pertvarkymo institucijai konstatavus, kad viešojo intereso nėra, įstaiga turėtų būti likviduojama keliant bankroto bylą, kuri įprastai keliama tokioms įstaigoms pagal nacionalinės teisės aktus. Galiausiai restruktūrizavimas pertvarkant įstaigą ją išsaugant turėtų būti svarstomas tik tada, kai tai pateisinama viešuoju interesu išsaugoti finansinį stabilumą ir kai kredito įstaigos tvarkingas pertvarkymas turėtų labai didelį neigiamą poveikį finansų sistemos stabilumui, įskaitant padidintą riziką išplisti kitose valstybėse. Pasiūlytoje direktyvoje turėtų būti patikslinta, kad pertvarkymu nesiekiama išsaugoti pačios žlungančios įstaigos, tačiau siekiama užtikrinti jos esminių funkcijų tęstinumą (4).

2.   Pertvarkymo sąlygos ir nepaprastosios viešosios finansinės paramos poreikio vertinimas

2.1.

Pasiūlyta direktyva numato, kad viena iš sąlygų imtis pertvarkymo veiksmų yra tada, kai kompetentinga institucija arba pertvarkymo institucija nustato, kad įstaiga žlunga ar galėtų žlugti (5). ECB mano, kad, siekiant greitų ir veiksmingų pertvarkymo veiksmų, atsakomybė nustatyti, ar įstaiga žlunga ar galėtų žlugti, turėtų būti aiškiai priskirta kompetentingai institucijai.

2.2.

Pasiūlyta direktyva taip pat numato, kad valstybės pagalbos poreikis įstaigai yra rodiklis, kad įstaiga žlunga arba galėtų žlugti. Tačiau tame pačiame pasiūlytos direktyvos straipsnyje numatyta, kad dvi konkrečios valstybės pagalbos rūšys tokiu rodikliu nelaikomos (6). Nors ir pritardamas siūlomai maksimaliai tokios valstybės pagalbos trukmei (7), ECB pažymi, kad, taikant minėtą rodiklį, nemažai kredito įstaigų ir investicinių įmonių, šiuo metu gaunančių valstybės pagalbą, būtų laikomos žlungančiomis arba galinčiomis žlugti. ECB mano, kad aplinkybių, kurios rodytų, jog įstaiga žlunga arba galėtų žlugti, nustatymas turėtų remtis tik įstaigos padėties vertinimu iš rizikos ribojimo perspektyvos. Todėl vien konkretus valstybės pagalbos poreikis neturėtų būti laikomas pakankamu objektyviu kriterijumi (8). Vietoj to į aplinkybes, susijusias su valstybės pagalbos teikimu, būtų atsižvelgiama vertinant įstaigos padėtį iš rizikos ribojimo perspektyvos.

3.   Centrinių bankų dalyvavimas gaivinant ir pertvarkant įstaigas

3.1.

Centriniai bankai yra atsakingi už rizikos ribojimo makrolygiu ir finansinį stabilumą, jie taip pat yra kompetentingi finansų rinkų klausimais. Todėl jie turėtų dalyvauti pertvarkymo procese, taip padėdami pasiekti pertvarkymo tikslus ir kiek įmanoma sumažindami neigiamo nepageidaujamo poveikio centrinių bankų uždavinių vykdymui bei mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų veiklai riziką. Tokiame kontekste centriniai bankai gali dalyvauti vertinant gaivinimo ir pertvarkymo planus finansinio stabilumo požiūriu, pavyzdžiui, įvertindami sąlygų, galinčių lemti „netvarkingą“ įsiskolinimo mažinimą, atsiradimo tikimybę. Centriniai bankai taip pat gali būti įtraukti vertinant galimus pertvarkymo institucijos veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių tikslų yra išvengti sisteminių sutrikimų (9). Dėl to ECB laiko būtinu, kad valstybės narės užtikrintų, jog tais atvejais, kai centrinis bankas nėra pertvarkymo institucija, kompetentinga institucija ir pertvarkymo institucija tinkamai keistųsi informacija su centriniu banku (10).

3.2.

Pasiūlyta direktyva numato, kad įstaigos parengtuose ir prižiūrėtuose gaivinimo planuose, kuriuose numatoma atkurti labai pablogėjusią jos finansinę būklę, nenumatoma galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama arba ją gauti. Tačiau juose pateikiama, kai taikoma, analizė, kaip ir kada įstaiga gali teikti prašymą dėl centrinio banko priemonių naudojimo nepalankiausiomis sąlygomis ir nurodomas turimas užstatas (11). ECB nori pabrėžti, kad ši nuostata neturėtų turėti jokios įtakos centrinių bankų kompetencijai spręsti savarankiškai ir savo nuožiūra dėl centrinio banko likvidumo teikimo mokioms kredito įstaigoms, tiek vykdant įprastines pinigų politikos operacijas, tiek ir teikiant likvidumo pagalbą kritiniu atveju, nepažeidžiant Sutartyje įtvirtinto piniginio finansavimo draudimo (12).

3.3.

Pagal pasiūlytą direktyvą kiekviena valstybė narė savo pertvarkymo priemonių rinkinyje privalo numatyti įgaliojimą įsteigti bei valdyti laikiną įstaigą ir turto valdymo įmonę. Pasiūlyta direktyva numato, kad laikina įstaiga visa ar iš dalies priklauso vienai ar daugiau viešųjų institucijų ir kad turto valdymo įmonė visa ar iš dalies priklauso vienai ar daugiau viešųjų institucijų, tarp kurių gali būti pertvarkymo institucija (13). Siekiant išvengti abejonių, tais atvejais, kai centrinis bankas veikia kaip pertvarkymo institucija (14), turėtų būti aišku, kad centrinis bankas jokiu atveju neprisiima ar nefinansuoja jokių šių subjektų įsipareigojimų. Centrinio banko kaip tokio subjekto savininko vaidmuo bet kokiomis aplinkybėmis privalo išlikti suderinamas su piniginio finansavimo draudimu, įtvirtintu Sutarties 123 straipsnyje ir papildytu Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3603/93 (15). Tai, be kita ko, draudžia centriniam bankui finansuoti viešojo sektoriaus įsipareigojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu. Be to, šis vaidmuo turi būti atliekamas nepažeidžiant centrinio banko nepriklausomumo, ypač jo finansinio ir institucinio nepriklausomumo.

3.4.

ECB pažymi, kad pasiūlytoje direktyvoje įtvirtinti tik minimalūs kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinos įstaigos ir turto valdymo įmonės, kad jas galėtų steigti viešosios institucijos. ECB pabrėžia, kad skaidrus finansavimas yra vienas pagrindinių veiksnių, įtakojančių viešųjų lėšų naudojimo teisėtumą ir atskaitingumą, kuriuos Eurosistema siekia užtikrinti. Šiuo požiūriu ECB pritaria tam, kad pasiūlyta direktyva numato, jog pertvarkymo išlaidas pagal bendrą principą turėtų padengti akcininkai ir kreditoriai, o kai šių lėšų nepakanka – finansavimo struktūros (16). Tačiau ECB pabrėžia, kad, laikantis piniginio finansavimo draudimo, centriniai bankai negali finansuoti šių finansavimo struktūrų. Konkrečiai tai turi įtakos alternatyvaus finansavimo lėšų (17) išvardijimui pasiūlytoje direktyvoje (18).

4.   Paskirtų nacionalinių institucijų dalyvavimas vertinant gaivinimo planus

Pasiūlyta direktyva numato, kad kompetentingos institucijos peržiūri gaivinimo planus, siekdamos, be kita ko, užtikrinti jų veiksmingą įgyvendinimą finansiškai nepalankiausiomis sąlygomis ir nesukeliant didelio neigiamo poveikio finansų sistemai, taip pat jeigu kitos įstaigos gaivinimo planus įgyvendina tuo pačiu metu (19). Siekiant, kad peržiūrėjimo metu būtų atsižvelgta į bet kokius svarbius sisteminius dalykus, įskaitant gaivinimo planų įgyvendinimo vienu metu bendrą poveikį, galintį lemti prociklišką arba „bandos“ elgesį, ECB mano esant būtina, kad kompetentingos institucijos vertinimus atliktų pasikonsultavusios su kompetentingomis paskirtomis nacionalinėmis institucijomis, kai tai yra atskiri subjektai (20).

5.   Grupės subjektų tarpusavio finansinė parama

Pasiūlyta direktyva numato, kad valstybės narės užtikrins, jog grupės subjektai gali sudaryti grupės tarpusavio finansinės paramos susitarimus (21). ECB įžvelgia šio reikalavimo privalumus, ypač tai, kad tokie susitarimai, juos patvirtinus įgaliotoms kompetentingoms institucijoms, gali būti pateikti kiekvieno grupės subjekto, siūlančio sudaryti susitarimą, akcininkų susirinkimui patvirtinti. Tačiau ECB pažymi, kad šių savanoriškų susitarimų įgyvendinimas nacionalinėse teisinėse sistemose kelia sudėtingų teisinių klausimų. Jų priimtinumas taip pat priklausys nuo to, ar sėkmingai jų nuostatos derės su nacionaliniais mokesčių, bankroto ir įmonių teisės aktais, pavyzdžiui, su grupės sandoriams taikomu įprastinių rinkos sąlygų principu (22). Todėl ECB mano, kad gali prireikti tolimesnių svarstymų, ar nereikėtų papildomų nuostatų, kurios užtikrintų teisinį tikrumą ir grupės tarpusavio sandorių, patvirtintų ir įgyvendintų remiantis šiais savanoriškais susitarimais, vykdymą.

6.   Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir nurašymo įgaliojimai

6.1.

ECB pritaria gelbėjimo privačiomis lėšomis kaip skolos nurašymo ar konvertavimo mechanizmo kūrimui, siekiant padengti įstaigų, kurios žlunga arba galėtų žlugti, nuostolius. Gelbėjimo privačiomis lėšomis mechanizmas turėtų būti sukurtas taip, kad atitiktų tarptautiniu mastu pripažintus pagrindinius veiksmingo pertvarkymo elementus (23), ypač pertvarkymo institucijos įgaliojimus pertvarkymo atveju taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę plačiam įsipareigojimų spektrui pagal kreditorių hierarchiją, kuri būtų taikoma likvidavimo atveju. ECB pritaria, kad valstybės narės tokią gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę įvestų vėliausiai nuo 2018 m. sausio 1 d. (24). Tai taip pat leis toliau plėtoti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, numatant galimybę įvesti nurodytų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonių tikslinio lygio minimalų reikalavimą, tuo pat metu išlaikant bendrą gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės apimtį. Be to, ECB ketina prisidėti toliau analizuojant gelbėjimo privačiomis lėšomis kaip pertvarkymo priemonės praktinį poveikį, taip pat atsižvelgiant į greito vykdymo galimybę, gebėjimą laikytis pirmaeiliškumo tvarkos (angl. seniority waterfall) padengiant nuostolius, į konvertavimo arba nurašymo mechanizmą (25), taip pat į galimą poveikį išvestinių finansinių priemonių rinkoms. Šiame kontekste gelbėjimo privačiomis lėšomis ir laikino banko priemonių kūrimas turėtų būti analizuojamas kartu, atsižvelgiant į pastarosios priemonės gebėjimą atkartoti didžiąją dalį pirmosios priemonės rezultato.

6.2.

ECB mano, kad siekiant apriboti moralinę riziką, pertvarkymo priemonių turėtų būti imamasi esant pateisinamoms aplinkybės ir laikantis atitinkamų sąlygų (26). Kaip jau minėta, įstaigos, kurios žlunga arba galėtų žlugti, pagal bendrą principą turėtų būti likviduojamos keliant įprastinę bankroto bylą, o kai tai yra būtina – turėtų būti likviduojamos naudojant pertvarkymo priemones. Atsižvelgiant į tai, gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimai, kaip pertvarkymo priemonė, pirmiausia turėtų būti naudojama pertvarkant įstaigas, kurios jau yra negyvybingos. ECB mano, kad galimybė gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone išsaugoti įstaigos, kuri žlunga arba galėtų žlugti, veiklą (27), turėtų būti svarstoma tik išimtiniais ir pateisinamais atvejais.

ECB pasisako už tai, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė visuomet būtų derinama su vadovybės pakeitimu ir su vėlesniu įstaigos ir jos veiklos restruktūrizavimu taip, kad būtų atsižvelgta į žlugimo priežastis (28).

6.3.

Pasiūlyta direktyva numato, kad Europos bankininkystės institucija (EBI) praneša Komisijai, kaip įgyvendinamas reikalavimas įstaigoms turėti bendrą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, išreikštą visų įstaigos įsipareigojimų procentine dalimi (29). ECB ragina dirbti toliau įvertinant, ar gelbėjimo privačiomis lėšomis minimalus reikalavimas turėtų būti išreikštas procentine visų įsipareigojimų dalimi ar pagal riziką įvertinto turto procentine dalimi. Pastarojo būdo privalumas yra tai, kad būtų atsižvelgiama į įstaigos turto rizikingumą. ECB rekomenduoja EBI atlikti šį įvertinimą. ECB taip pat rekomenduoja, kad EBI pateiktų Komisijai šio reikalavimo poveikio įstaigoms įvertinimą ir nurodytų, ar būtų naudinga nustatyti reikalavimą, pagal kurį būtų draudžiamas arba ribojamas priemonių, tinkamų gelbėjimui privačiomis lėšomis, laikymas bankų sektoriuje.

6.4.

Pasiūlyta direktyva numato, kad prieš imdamosi pertvarkymo veiksmų, pertvarkymo institucijos pasinaudoja nurašymo įgaliojimu (30). Taigi kapitalo priemonių nurašymas yra pertvarkymo įgaliojimas (31), kuris taikomas prieš pradedant įstaigos pertvarkymą. ECB pritaria tam, kad institucijos turėtų įgaliojimus nurašyti kapitalo priemones prieš pradedant pertvarkymą. Atsižvelgiant į įstaigų kapitalo atkūrimą, siekiant išvengti abejonių, ECB rekomenduoja tiesiogiai patikslinti tai pasiūlytoje direktyvoje. Taip pat būtų pageidautina, kad Komisija atliktų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės įgyvendinimo atvejo analizę ir situacijos modeliavimą, siekiant išsiaiškinti įvairių gelbėjimo privačiomis lėšomis proceso stadijų tarpusavio priklausomybę.

7.   Pertvarkymo finansavimas ir finansinių struktūrų tikslinis dydis

7.1.

Tinkama pertvarkymo sistema turėtų užtikrinti, kad pertvarkymo sąnaudos pirmiausia tektų pertvarkomos įstaigos akcininkams ir kreditoriams bei privačiam sektoriui plačiąja prasme. Dėl to ECB pritaria tam, kad pasiūlytoje direktyvoje numatytos pertvarkymo priemonės ir įgaliojimai sudaro sąlygas institucijoms priskirti pertvarkymo finansavimo naštą akcininkams ir kreditoriams. Be to, pasiūlyta direktyva numato du papildomus pertvarkymo finansavimo šaltinius: nacionalines finansines struktūras ir įnašus į indėlių garantijų sistemą (IGS) (32).

7.2.

Nors ir pripažindamas papildomų pertvarkymo finansavimo šaltinių naudą, ECB laikosi nuomonės, kad ambicingas pasiūlymas sukurti Europos finansinių struktūrų sistemą neišspręs svarbių tarpvalstybinio pertvarkymo klausimų, tokių kaip koordinavimas ir naštos pasidalijimas. Aplinkybę, kad egzistuoja 27 nacionalinės struktūros, kontroliuojamos jų nacionalinių institucijų, dar labiau apsunkina pasiūlyta skolinimosi sistema, kuriai stinga aiškumo svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėl skolintojų ir skolininkų teisių ir pareigų.

8.   Indėlių garantijų sistemų naudojimas pertvarkymui finansuoti

8.1.

Pasiūlyta direktyva numato, kad indėlių garantijų sistema (IGS), su kuria įstaiga yra susijusi, būtų atsakinga už nuostolių, kuriuos ji būtų patyrusi keliant įprastinę bankroto bylą, sumą (33). Požiūris į garantuojamus indėlius pervedimo laikinam bankui kontekste gali turėti didelį poveikį IGS dalyvavimui. IGS dalyvavimo pertvarkymo priemonėse laipsnis, ceteris paribus, turės įtakos iš kitų dviejų galimų šaltinių – finansinių struktūrų ir užtikrinimo priemonių neturinčių kreditorių – reikalingo finansavimo lygiui. Šis netikrumas tarp kreditorių gali padidinti kreditorių, klientų ir kitų šalių prevencinio antplūdžio riziką, kuriai pasitvirtinus būtų paneigtas pagrindinis režimo tikslas.

8.2.

Pasiūlyta direktyva leidžia valstybėms narėms numatyti, kad jų teritorijose įsteigtų IGS turimos finansavimo lėšos gali būti naudojamos pertvarkymui finansuoti (34). Nors ir pritardamas šiai nuostatai, leidžiančiai IGS ir pertvarkymo finansavimo sąveiką, ECB mano, kad ypač svarbu, jog tai jokiu būdu nepažeistų esminės IGS funkcijos – suteikti apsaugą apdraustiems indėliams. ECB pritaria tam, kad pasiūlyta direktyva teikia pirmenybę indėlių grąžinimui indėlininkams, kuriems taikoma IGS, tais atvejais, kai IGS prašoma naudoti jos turimas finansavimo lėšas pertvarkymui finansuoti ir tuo pat metu vykdyti įprastinę apdraustų indėlių grąžinimo funkciją, ir turimų lėšų nepakanka visiems šiems reikalavimams patenkinti (35).

Atsižvelgdamas į tai, ECB pasisako už tai, kad teisinis tikrumas būtų užtikrintas aiškiai apibrėžiant IGS vaidmenį finansuojant pertvarkymą, nepriklausomai nuo to, kokia pertvarkymo priemonė pasirinkta ir kaip priemonės yra taikomos.

Pasiūlyta direktyva reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų, jog pagal nacionalinės teisės aktus, taikomus įprastinėms bankroto byloms, indėlių garantijų sistemos būtų lygiavertės (pari passu) neužtikrintiems nepirmenybiniams reikalavimams (36). Toks principas nedera su galimybe valstybėms narėms suteikti pirmenybę reikalavimams indėlių, kuriems taikoma IGS, atžvilgiu. Šiuo metu šešios valstybės narės – įskaitant Bulgariją (37), Graikiją (38), Latviją (39), Vengriją (40), Portugaliją (41) ir Rumuniją (42) – yra suteikusios pirmenybę reikalavimams, kuriuos subrogacijos būdu yra įgijusi IGS, išmokėjusi sumas, atitinkančias garantuojamus indėlius, taip užtikrinant, kad IGS visuomet turėtų pakankamą finansavimą.

Požiūriai į pirmenybės suteikimo poveikį smarkiai skiriasi, kadangi manoma, jog indėlininkų pirmenybė gali turėti įtakos bankų finansavimo sąnaudoms, taip pat tam, kad kiti kreditoriai labiau stengsis užtikrinti savo reikalavimus. Kita vertus, tai bus tam tikra prasme sušvelninta, kadangi pirmenybiniai reikalavimai apima tik garantuojamus indėlius. Be to, teisinis režimas, nustatantis garantuojamų indėlininkų pirmenybę, turėtų palengvinti pasiūlytoje direktyvoje numatytų pertvarkymo priemonių (pvz., verslo pardavimo priemonės, laikinos įstaigos įsteigimo priemonės) naudojimą. Garantuojamų indėlių reikalavimų pirmenybei taip pat pritariama ir finansinio stabilumo požiūriu, kadangi ji sumažina masinio indėlių atsiėmimo iš bankų riziką, potencialius apdraustų indėlininkų nuostolius likvidavimo stadijoje, taip pat pernelyg didelį IGS išeikvojimą (43).

9.   Pateikimo rinkai duomenų atskleidimas

Pasiūlyta direktyva numato, kad viešas skelbimas apie pertvarkomos įstaigos, kuri, taikant verslo pardavimo priemonę, parduoda visą savo verslą arba jo dalį, pateikimą rinkai gali būti uždelstas (44). ECB mano, kad konfidencialios kainų informacijos, susijusios su viešai parduodamomis finansinėmis priemonėmis, atskleidimo uždelsimas gali būti reikalingas ir taikant kitas pertvarkymo priemones. Atitinkamos pasiūlytos direktyvos nuostatos (45) turėtų būti išplėstos įtvirtinant bendrą taisyklę, taikytiną bet kokiai pertvarkymo priemonei, kai įstaigos interesais gali būti pateisinamas konfidencialios kainų informacijos atskleidimo uždelsimas.

10.   Tolesnis gaivinimo ir pertvarkymo taisyklių derinimas

10.1.

ECB pritaria, kad gaivinimo ir pertvarkymo sistema būtų kuriama ir kitoms sistemiškai svarbioms finansų įstaigoms, kurios nėra bankai, pavyzdžiui, draudimo bendrovėms ir rinkos infrastruktūroms (46). Tai turėtų būti suderinta su tarptautinėmis iniciatyvomis.

10.2.

Turėtų būti tęsiamos pastangos toliau minimaliai derinti valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius nemokumą. Dabartinė nemokumą reglamentuojančių teisės aktų įvairovė, pavyzdžiui, kreditorių reikalavimų eiliškumas, turi didelę įtaką pertvarkymo priemonių įgyvendinimui, ypač pertvarkymo įstaigų turimo turto ir įsipareigojimų pardavimui.

Priimta Frankfurte prie Maino 2012 m. lapkričio 29 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  COM(2012) 280 galutinis.

(2)  Žr. „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“ (angl. „Key Attributes of Efective Resolution Regimes for Financial Institutions“), 2011 m. spalio mėn., kurį galima rasti Finansinio stabilumo tarybos interneto svetainėje http://www.financialstabilityboard.org, ir Bazelio bankų priežiūros komiteto „Tarpvalstybinės bankų pertvarkymo grupės ataskaita ir rekomendacijos“ (angl. „Report and Recommendations of the Cross-border Bank Resolution Group“), 2010 m. kovo mėn., kurį galima rasti Tarptautinių atsiskaitymų banko interneto svetainėje http://www.bis.org

(3)  Žr. pasiūlytos direktyvos 2 straipsnio 1 dalį.

(4)  Žr. ECBS įnašą į EK viešąją konsultaciją dėl galimos ES bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos techninių elementų (angl. ESCB contribution to the EC’s public consultation on the technical details of a possible EU framework for bank recovery and resolution), 2011 m. gegužės mėn., 4 ir 5 p. Visus paminėtus ECB dokumentus galima rasti ECB interneto svetainėje http://www.ecb.europa.eu Taip pat žr. ECB siūlomą 3 pakeitimą.

(5)  Žr. pasiūlytos direktyvos 27 straipsnio 1 dalies a punktą.

(6)  Žr. pasiūlytos direktyvos 27 straipsnio 2 dalies d punkto i ir ii papunkčius.

(7)  Žr. pasiūlytos direktyvos 27 straipsnio d punkto antrą pastraipą.

(8)  Žr. pasiūlytos direktyvos 27 straipsnio 2 dalies d punktą kartu su 2 straipsnio 26 dalimi. Taip pat žr. siūlomus 2 ir 8 pakeitimus.

(9)  Taip pat žr. ECBS įnašą į EK viešąją konsultaciją dėl galimos ES bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos techninių elementų (angl. ESCB contribution to the EC’s public consultation on the technical details of a possible EU framework for bank recovery and resolution), 2011 m. gegužės mėn., p. 6, 9 punktą.

(10)  Šiuo požiūriu pasiūlytos direktyvos 74 straipsnio 3 dalies b punktas yra žingsnis teisinga linkme, tačiau to nepakanka užtikrinti pakankamą keitimosi informacija ir bendradarbiavimo apimtį. Taip pat žr. siūlomus 4 ir 23 pakeitimus.

(11)  Žr. pasiūlytos direktyvos 5 straipsnio 3 dalį; taip pat žr. pasiūlytos direktyvos 9 straipsnio 2 dalį, kiek tai susiję su pertvarkymo planais.

(12)  Žr. 2012 m. ECB pranešimą apie konvergenciją, p. 29. Taip pat žr. siūlomą 1 pakeitimą.

(13)  Žr. pasiūlytos direktyvos 34 straipsnio 2 dalį ir 36 straipsnio 2 dalį.

(14)  Žr. ECB nuomonę CON/2011/39.

(15)  1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3603/93 nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104 ir 104b (1) straipsniuose numatytų draudimų taikymu (OL L 332, 1993 12 31, p. 1).

(16)  Žr. pasiūlytos direktyvos 92 straipsnio 2 dalį.

(17)  Žr. pasiūlytos direktyvos 96 straipsnį.

(18)  Žr. ECB nuomonės CON/2011/103 4 punktą ir ECB nuomonės CON/2010/83 6.3 punktą.

(19)  Žr. pasiūlytos direktyvos 6 straipsnio 2 dalies b punktą.

(20)  Žr. siūlomą 5 pakeitimą.

(21)  Žr. pasiūlytos direktyvos 16–22 straipsnius.

(22)  Reikalavimas, kad grupės tarpusavio sandoriai būtų sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis (angl. at arm’s length), yra pagrindinis principas, numatytas beveik visų valstybių narių, išskyrus Ispaniją, bendroves reglamentuojančiuose teisės aktuose. Žr. 2008 m. DBB įstatymo ataskaitą DG Markt dėl teisinių kliūčių grupės tarpusavio pervedimams (angl. report of DBB law to DG Markt of 2008 on legal constraints on intra-group transfers), kuriame buvo pabrėžta ši rizika.

(23)  Žr. „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“ (angl. Key Attributes of Effective Resolution Regimes for Financial Institutions), 2011 m. spalio mėn., kurį galima rasti Finansinio stabilumo valdybos interneto svetainėje http://www.financialstabilityboard.org

(24)  Žr. pasiūlytos direktyvos 115 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

(25)  Žr. Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) įnašą į EK viešąją konsultaciją dėl galimos ES bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos techninių elementų (angl. the European System of Central Banks (ESCB) contribution to the EC’s public consultation on the technical details of a possible EU framework for bank recovery and resolution), p. 4.

(26)  Taip pat žr. ECBS įnašą į EK viešąją konsultaciją dėl galimos ES bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos techninių elementų (angl. ESCB contribution to the EC’s public consultation on the technical details of a possible EU framework for bank recovery and resolution), 2011 m. gegužės mėn., p. 5.

(27)  Įstaigos, kaip galinčios tęsti veiklą, išsaugojimas (angl. going concern) apibūdina situaciją, kai pertvarkoma įstaiga tęsia veiklą, artimiausioje ateityje nenumatant jos likvidavimo. Tai skiriasi nuo situacijos, kai esminės banko funkcijos išsaugomos ne subjekte, kuris pertvarkomas ir likviduojamas, o kitame juridiniame asmenyje (angl. gone concern).

(28)  Žr. pasiūlytos direktyvos 46 konstatuojamąją dalį.

(29)  Žr. pasiūlytos direktyvos 39 straipsnio 6 dalį.

(30)  Žr. pasiūlytos direktyvos 51 straipsnio 1 dalį.

(31)  Žr. pasiūlytos direktyvos 56 straipsnio 1 dalies f punktą.

(32)  96 straipsnis. Kadangi finansinės struktūros taip pat skolinsis iš centrinio banko, tai gali prilygti piniginiam finansavimui. Šiuo klausimu žr. 3.4 punktą ir 29 pakeitimą.

(33)  Žr. pasiūlytos direktyvos 99 straipsnio 1 dalį.

(34)  Žr. pasiūlytos direktyvos 99 straipsnio 5 dalį.

(35)  Pasiūlytos direktyvos 99 straipsnio 8 dalis.

(36)  Žr. pasiūlytos direktyvos 99 straipsnio 2 dalį.

(37)  Pirmenybinį IGS kreditoriaus statusą įtvirtina Bankų nemokumo įstatymo 94 straipsnio 1 dalis (Darjaven vestnik Nr. 92, 2002 9 27).

(38)  Indėlininko kaip pirmenybinio kreditoriaus statusą įtvirtina Įstatymo Nr. 3746/2009, įgyvendinančio Direktyvą 2005/14/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir Direktyvą 2005/68/EB dėl perdraudimo ir kitų nuostatų (FEK A 27, 2009 2 16) 4 straipsnio 16 dalis. 13a straipsnio 4 dalis nustato IGS statusą.

(39)  1995 m. spalio 5 d. Kredito įstaigų įstatymas (LV 163(446), 1995 10 24). 192 straipsnio 1 dalis įvedė garantuojamų indėlininkų pirmenybę nuo 1998 m. gegužės 21 d.

(40)  1996 m. Kredito įstaigų ir finansų įmonių įstatymas Nr. CXII (Magyar Közlöny 1996/109, 1996 12 12), ir ypač Indėlių garantijų sistemų įstatymo XV skyrius. Visų, ne tik garantuojamų, indėlių reikalavimų pirmenybę nustato Įstatymo 183 straipsnio 1 dalis.

(41)  Žr. 1992 m. gruodžio 31 d. įstatymo-dekreto Nr. 298/92 dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių teisinės sistemos (konsoliduota redakcija) (D.R. Nr. 30, I, 2012 2 10) 166-A straipsnį.

(42)  Vyriausybės nutarimas Nr. 10/2004 dėl kredito įstaigų teisminio reorganizavimo ir bankroto procedūrų, su vėlesniais daliniais pakeitimais ir papildymais, ypač jo 38 straipsnis, suteikia pirmenybės teisę, po to, kai apmokamos bankroto procedūros išlaidos, reikalavimams, kylantiems iš garantuojamų indėlių, įskaitant IGS reikalavimus, kylančius išmokėjus išmokas garantuojamiems indėlininkams (Monitorul Oficial al României, pirma dalis, Nr. 84, 2004 1 30).

(43)  Žr. ECB nuomonę CON/2011/83.

(44)  Žr. pasiūlytos direktyvos 33 straipsnio 2 dalį.

(45)  Žr. 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL L 96, 2003 4 12, p. 16) 12 straipsnio 3 dalį.

(46)  Šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 5 d. Komisijos konsultaciją dėl galimos kitų finansų įstaigų, kurios nėra bankai, gaivinimo ir pertvarkymo sistemos (angl. Commission’s Consultation on a possible recovery and resolution framework for financial institutions other than banks), kurią galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2012/nonbanks/consultation-document_en.pdf


PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai

Komisijos pasiūlytas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1     pakeitimas

21 konstatuojamoji dalis

„Gaivinimo ir pertvarkymo planuose neturėtų būti numatoma galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama arba mokesčių mokėtojams sukelti nuostolių rizikos. Galimybė pasinaudoti centrinių bankų teikiamomis likvidumo priemonėmis, įskaitant skubios pagalbos likvidumui padidinti priemones, neturėtų būti laikoma nepaprastąja viešąja finansine parama, su sąlyga, kad įstaiga yra moki likvidumo užtikrinimo momentu, o toks likvidumo užtikrinimas nėra didesnio pagalbos paketo dalis; kad priemonė visiškai užtikrinta užstatu, kuris, atsižvelgiant į kokybę ir rinkos vertę, įvertintas mažesne nei rinkos verte; kad centrinis bankas pagalbos gavėjui nustato baudos palūkanas; ir kad priemonė taikoma centrinio banko iniciatyva ir ji neužtikrinta jokia priešpriešine valstybės garantija.“

„Gaivinimo ir pertvarkymo planuose neturėtų būti numatoma galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama, arba mokesčių mokėtojams sukelti nuostolių rizikos arba galimybės pasinaudoti centrinių bankų teikiamu likvidumu priemonėmis, įskaitant skubios pagalbos likvidumui padidinti priemones, neturėtų būti laikoma nepaprastąja viešąja finansine parama, su sąlyga, kad įstaiga yra moki likvidumo užtikrinimo momentu, o toks likvidumo užtikrinimas nėra didesnio pagalbos paketo dalis; kad priemonė visiškai užtikrinta užstatu, kuris, atsižvelgiant į kokybę ir rinkos vertę, įvertintas mažesne nei rinkos verte; kad centrinis bankas pagalbos gavėjui nustato baudos palūkanas; ir kad priemonė taikoma centrinio banko iniciatyva ir ji neužtikrinta jokia priešpriešine valstybės garantija.“

Paaiškinimas

Centriniai bankai teikia likvidumą tinkamoms šalims, dalyvaujančioms TARGET2 arba pinigų politikos operacijose  (2), siekdami sklandaus mokėjimo sistemų ir pinigų politikos veikimo. Be to, išimtinėmis aplinkybėmis ir įvertinę kiekvieną konkretų atvejį, centriniai bankai gali teikti likvidumo pagalbą laikinai nelikvidžioms, bet mokioms kredito įstaigoms  (3). Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad gaivinimo ir pertvarkymo planuose nebūtų numatoma galimybė pasinaudoti centrinio banko likvidumo pagalba. Dėl centrinio banko likvidumo teikimo mokioms kredito įstaigoms centriniai bankai sprendžia savarankiškai ir savo nuožiūra, neperžengdami ribų, kurias nustato Sutartyje įtvirtintas piniginio finansavimo draudimas  (4).

2     pakeitimas

24 konstatuojamoji dalis

„Pertvarkymo sistemoje reikėtų numatyti pertvarkymą pradėti laiku, prieš nustatant finansų įstaigos nemokumą pagal balansą ir prieš išsenkant visam akciniam kapitalui. Pertvarkymas turėtų būti pradėtas, kai įmonė nebėra gyvybinga arba galėtų nebebūti gyvybinga ir kitos priemonės pasirodė neveiksmingos siekiant išvengti žlugimo. Tai, kad įstaiga neatitinka veiklos leidimo reikalavimų, per se neturėtų pateisinti pertvarkymo pradžios, ypač jei įstaiga vis dar gyvybinga arba vis dar galėtų būti gyvybinga. Turėtų būti laikoma, kad įstaiga žlunga arba galėtų žlugti, kai ji pažeidžia arba pažeis kapitalo reikalavimus, kad neprarastų veiklos leidimo, nes patyrė arba galėtų patirti nuostolių, kuriems padengti reikėtų visų arba beveik visų jos nuosavų lėšų, kai įstaigos turtas yra arba bus mažesnis už jos įsipareigojimus, kai įstaiga negali arba negalės suėjus terminui apmokėti įsipareigojimų arba kai įstaigai reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama. Vien tai, kad reikalinga skubi centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, neturėtų būti sąlyga, pakankama įrodyti, kad įstaiga negali arba artimu metu negalės suėjus terminui apmokėti įsipareigojimų. Siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma sisteminio likvidumo trūkumo atveju, centrinių bankų likvidumo priemonėms arba naujai išleistiems įsipareigojimams teikiamos valstybės garantijos neturėtų būti pertvarkymo sistemos taikymo pradžios kriterijus, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. Visų pirma, valstybės garantijų priemonėsturėtų būti patvirtintos pagal valstybės pagalbos sistemą ir neturėtų būti didesnio pagalbos paketo dalis, o garantijų priemonių naudojimo laikotarpis turėtų būti griežtai apribotas. Abiem atvejais bankas turi būti mokus.“

„Pertvarkymo sistemoje reikėtų numatyti pertvarkymą pradėti laiku, prieš nustatant finansų įstaigos nemokumą pagal balansą ir prieš išsenkant visam akciniam kapitalui. Pertvarkymas turėtų būti pradėtas, kai įmonė nebėra gyvybinga arba galėtų nebebūti gyvybinga ir kitos priemonės pasirodė neveiksmingos siekiant išvengti žlugimo. Tai, kad įstaiga neatitinka veiklos leidimo reikalavimų, per se neturėtų pateisinti pertvarkymo pradžios, ypač jei įstaiga vis dar gyvybinga arba vis dar galėtų būti gyvybinga. Turėtų būti laikoma, kad įstaiga žlunga arba galėtų žlugti, kai ji pažeidžia arba pažeis kapitalo reikalavimus, kad neprarastų veiklos leidimo, nes patyrė arba galėtų patirti nuostolių, kuriems padengti reikėtų visų arba beveik visų jos nuosavų lėšų, kai įstaigos turtas yra arba bus mažesnis už jos įsipareigojimus, kai įstaiga negali arba negalės suėjus terminui apmokėti įsipareigojimų. arba kai įstaigai reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama. Vien tai, kad reikalinga skubi centrinio banko pagalba likvidumui padidinti, neturėtų būti sąlyga, pakankama įrodyti, kad įstaiga negali arba artimu metu negalės suėjus terminui apmokėti įsipareigojimų. Siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma sisteminio likvidumo trūkumo atveju, centrinių bankų likvidumo priemonėms arba naujai išleistiems įsipareigojimams teikiamos valstybės garantijos neturėtų būti pertvarkymo sistemos taikymo pradžios kriterijus, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. Visų pirma, valstybės garantijų priemonėsturėtų būti patvirtintos pagal valstybės pagalbos sistemą ir neturėtų būti didesnio pagalbos paketo dalis, o garantijų priemonių naudojimo laikotarpis turėtų būti griežtai apribotas. Abiem atvejais bankas turi būti mokus.

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama patikslinti, kad aplinkybių, kurios rodytų, jog įstaiga žlunga arba galėtų žlugti, nustatymas turėtų remtis įstaigos padėties vertinimu iš rizikos ribojimo perspektyvos, kurį atlieka kompetentingos institucijos. Valstybės pagalbos poreikio vertinime turėtų dalyvauti konkurencijos institucijos. Taip pat žr. 10 pakeitimo paaiškinimą.

3     pakeitimas

2 straipsnis

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   pertvarkymas– įstaigos restruktūrizavimas siekiant užtikrinti esminių jos funkcijų tęstinumą, išsaugoti finansinį stabilumą ir atkurti visos arba dalies tos įstaigos gyvybingumą;

1)   pertvarkymas– įstaigos restruktūrizavimas siekiant užtikrinti esminių jos funkcijų tęstinumą, išsaugoti finansinį stabilumą ir atkurti dalies tos įstaigos arba, išimtiniais ir pateisinamais atvejais, visos įstaigos gyvybingumą;

[…]“

[…]

 

84)   paskirta nacionalinė institucija– paskirta institucija, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama pabrėžti, kad, pagal bendrą taisyklę, žlungančios arba negyvybingos įstaigos turėtų būti likviduojamos keliant įprastinę bankroto bylą. Jei tai yra būtina, jos turėtų būti pertvarkomos taikant pertvarkymo priemones, o restruktūrizavimas išsaugant veiklą (angl. as a going concern) turėtų būti naudojamas tik kaip paskutinė galimybė. ECB pabrėžia, kad labai svarbu reikalauti, jog restruktūrizavimas išsaugant veiklą visada būtų taikomas kartu su moralinę riziką mažinančiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, akcininkai ir užtikrinimo priemonių neturintys kreditoriai turėtų prisiimti nuostolius, o vadovybė turėtų būti pakeičiama, siekiant nuosekliai laikytis pagrindinio politikos tikslo  (5). Kai šių lėšų nepakanka, turėtų būti naudojamos finansinės struktūros. ECB pabrėžia, kad skaidrus finansavimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių viešųjų lėšų naudojimo teisėtumą ir atskaitingumą, kuriuos Eurosistema siekia užtikrinti. ECB pabrėžia, kad, laikantis piniginio finansavimo draudimo, centriniai bankai negali finansuoti šių struktūrų  (6).

Siūlomame 5 pakeitime vartojamas terminas „paskirta nacionalinė institucija“, todėl jį reikia apibrėžti.

4     pakeitimas

3 straipsnio 5a dalis (nauja)

Teksto nėra.

Kai pagal 1 dalį paskirta pertvarkymo institucija nėra centrinis bankas, apie bet kokį pertvarkymo institucijos sprendimą pagal šią Direktyvą nedelsiant pranešama centriniam bankui.

Paaiškinimas

Pasiūlyta direktyva numato, kad pertvarkymo institucijos gali būti kompetentingos priežiūros institucijos, kaip numatyta direktyvose 2006/48/EB ir 2006/49/EB, centriniai bankai, kompetentingos ministerijos arba kitos viešojo administravimo institucijos  (7). Centriniai bankai turi aiškiai apibrėžtus finansinio stabilumo įgaliojimus  (8), dėl kurių atitinkama informacija turėtų būti pranešama atitinkamam centriniam bankui, jeigu pertvarkymo institucija yra kita viešojo administravimo institucija.

5     pakeitimas

6 straipsnio 2 dalis

„Kompetentingos institucijos peržiūri šiuos planus ir vertina, kiek kiekvienas planas atitinka 5 straipsnyje išdėstytus reikalavimus ir šiuos kriterijus:“

„Kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su paskirtomis nacionalinėmis institucijomis, peržiūri šiuos planus ir vertina, kiek kiekvienas planas atitinka 5 straipsnyje išdėstytus reikalavimus ir šiuos kriterijus:“

Paaiškinimas

Pasiūlyta direktyva numato, kad kompetentingos institucijos peržiūri gaivinimo planus, siekdamos, be kita ko, užtikrinti jų veiksmingą įgyvendinimą finansiškai nepalankiausiomis sąlygomis ir nesukeliant neigiamo poveikio finansų sistemai, taip pat jeigu kitos įstaigos gaivinimo planus įgyvendina tuo pačiu metu. Siekiant, kad būtų visiškai atsižvelgta į šiuos svarbius sisteminius dalykus, turėtų būti įtraukiamos atitinkamos paskirtos nacionalinės institucijos, kai jos ir kompetentingos institucijos yra skirtingi subjektai. Taip pat žr. siūlomą 3 pakeitimą, kuriame apibrėžiamas šis terminas.

6     pakeitimas

9 straipsnio 2 dalis

„Pertvarkymo plane atsižvelgiama į įvairius scenarijus, įskaitant tai, kad žlugimas gali būti išskirtinio pobūdžio ar vykti platesnio finansinio nestabilumo arba visai sistemai būdingų įvykių metu. Pertvarkymo plane nenumatoma galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama, išskyrus pasinaudojimą finansinėmis struktūromis, nustatytomis pagal 91 straipsnį.“

„Pertvarkymo plane atsižvelgiama į įvairius scenarijus, įskaitant tai, kad žlugimas gali būti išskirtinio pobūdžio ar vykti platesnio finansinio nestabilumo arba visai sistemai būdingų įvykių metu. Pertvarkymo plane nenumatoma galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama arba centrinio banko likvidumo pagalba kritiniu atveju, išskyrus pasinaudojimą finansinėmis struktūromis, nustatytomis pagal 91 straipsnį.“

Paaiškinimas

Siūlomas pakeitimas pabrėžia, kad dėl centrinio banko likvidumo, įskaitant likvidumo pagalbos kritiniu atveju, teikimo mokioms kredito įstaigoms centriniai bankai sprendžia savarankiškai ir savo nuožiūra, nepažeisdami piniginio finansavimo draudimo  (9). Taip pat žr. 7 pakeitimo paaiškinimą.

7     pakeitimas

13 straipsnio 1 dalis

„Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos konsultuodamosi su kompetentingomis institucijomis įvertintų, kiek sėkmingai įstaigos ir grupės gali būti pertvarkytos nenumatant galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama, išskyrus pasinaudojimą finansinėmis struktūromis, nustatytomis pagal 91 straipsnį. Laikoma, kad įstaigą ar grupę galima sėkmingai pertvarkyti, jei pertvarkymo institucija realiai ir patikimai gali arba ją likviduoti pagal įprastinę bankroto bylą, arba ją pertvarkyti įstaigai ar grupei taikydama skirtingas pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, nesukeldama didelių neigiamų pasekmių valstybės narės, kurioje yra įstaiga, finansų sistemoms (taip pat ir platesnio finansinio nestabilumo arba visai sistemai būdingų įvykių aplinkybėmis), atsižvelgdama į ekonomiką ar finansinį stabilumą toje pačioje ar kitoje valstybėje narėje arba Sąjungoje ir siekdama užtikrintiįstaigos arba grupės vykdomų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą arba dėl to, kad jas galima laiku lengvai atskirti, arba kitais būdais.“

„Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos konsultuodamosi su kompetentingomis institucijomis įvertintų, kiek sėkmingai įstaigos ir grupės gali būti pertvarkytos nenumatant galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama arba centrinio banko likvidumo pagalba kritiniu atveju, išskyrus pasinaudojimą finansinėmis struktūromis, nustatytomis pagal 91 straipsnį. Laikoma, kad įstaigą ar grupę galima sėkmingai pertvarkyti, jei pertvarkymo institucija realiai ir patikimai gali arba ją likviduoti pagal įprastinę bankroto bylą, arba ją pertvarkyti įstaigai ar grupei taikydama skirtingas pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, nesukeldama didelių neigiamų pasekmių valstybės narės, kurioje yra įstaiga, finansų sistemoms (taip pat ir platesnio finansinio nestabilumo arba visai sistemai būdingų įvykių aplinkybėmis), atsižvelgdama į ekonomiką ar finansinį stabilumą toje pačioje ar kitojevalstybėje narėje arba Sąjungoje ir siekdama užtikrinti įstaigos arba grupės vykdomų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą arba dėl to, kad jas galima laiku lengvai atskirti, arba kitais būdais.“

Paaiškinimas

Siūlomas pakeitimas pabrėžia, kad dėl centrinio banko likvidumo, įskaitant likvidumo pagalbos kritiniu atveju, teikimo mokioms kredito įstaigoms centriniai bankai sprendžia savarankiškai ir savo nuožiūra, nepažeisdami piniginio finansavimo draudimo  (10). Taip pat žr. 6 pakeitimo paaiškinimą.

8     pakeitimas

26 straipsnio 2 dalies e punktas

„apsaugoti indėlininkus, kuriems taikoma Direktyva 94/19/EB, ir investuotojus, kuriems taikoma Direktyva 97/9/EB;“

„apsaugoti indėlius, kuriems taikoma kaip apibrėžta Direktyva os 94/19/EB 1 straipsnyje, ir investuotojus, kuriems taikoma Direktyva 97/9/EB;“

Paaiškinimas

ECB mano, kad kredito įstaigų indėlininkų visuma yra lėšų šaltinis, kuris turėtų būti sustiprintas. Dėl to pertvarkymo tikslas, numatytas 26 straipsnio 2 dalies e punkte, turėtų būti taikomas visiems indėliams, kaip apibrėžta Direktyvos 94/19/EB 1 straipsnyje, neribojant 100 000 EUR suma.

9     pakeitimas

27 straipsnio 1 dalies a punktas

„Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos pertvarkymo veiksmų 1 straipsnio a punkte nurodytos įstaigos atžvilgiu imtųsi tik tuomet, jei laikomasi visų šių sąlygų:

„Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos pertvarkymo veiksmų 1 straipsnio a punkte nurodytos įstaigos atžvilgiu imtųsi tik tuomet, jei laikomasi visų šių sąlygų:

a)

kompetentinga institucija arba pertvarkymo institucija nustato, kad įstaiga žlunga ar galėtų žlugti;

a)

kompetentinga institucija arba pertvarkymo institucija nustato, kad įstaiga žlunga ar galėtų žlugti;

b)

atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors alternatyviais įstaigai taikomais privačiojo sektoriaus arba priežiūriniais veiksmais, išskyrus pertvarkymo veiksmus, per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta įstaigos žlugimo;

b)

atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors alternatyviais įstaigai taikomais privačiojo sektoriaus arba priežiūriniais veiksmais, išskyrus pertvarkymo veiksmus, per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta įstaigos žlugimo;

c)

pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą pagal 3 dalį.“

c)

pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą pagal 3 dalį.“

Paaiškinimas

Pasiūlyta direktyva numato, kad pertvarkymo institucijos imasi pertvarkymo veiksmų, jeigu kompetentinga institucija arba pertvarkymo institucija nustato, kad įstaiga žlunga ar galėtų žlugti. Laikoma, kad įstaiga žlunga ar galėtų žlugti, jeigu ji neatitinka tam tikrų kriterijų rizikos ribojimo požiūriu. ECB mano, kad tokį vertinimą turėtų atlikti tik kompetentingos institucijos, atsižvelgiant į jų kaip rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros institucijų ir reguliavimo institucijų vaidmenį. Kompetentingos institucijos gali geriausiai nustatyti, ar atsirado bet kuri iš pasiūlytos direktyvos 27 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, pavyzdžiui, ar įstaiga pažeidžiaveiklos leidimui išlaikyti taikomus kapitalo reikalavimus. Be to, šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti suderinamumą su pasiūlytos direktyvos 74 straipsnio 1 dalimi, įpareigojančia įstaigos valdymo organą pranešti kompetentingai institucijai, jei, šio organo vertinimu, įstaiga žlunga ar galėtų žlugti.

10     pakeitimas

27 straipsnio 2 dalis

„Taikant 1 dalies a punktą, laikoma, kad įstaiga žlunga ar galėtų žlugti, jei susidaro viena ar daugiau šių aplinkybių:

„Taikant 1 dalies a punktą, laikoma, kad įstaiga žlunga ar galėtų žlugti, jei susidaro viena ar daugiau šių aplinkybių:

[…]

[…]

d)

įstaigai reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai siekiant apsaugoti finansinį stabilumą, jai reikalinga:

d)

įstaigai reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai siekiant apsaugoti finansinį stabilumą, jai reikalinga:

i)

valstybės garantija centrinių bankų teikiamoms likvidumo priemonėms paremti laikantis standartinių bankų sąlygų (priemonė visiškai užtikrinta užstatu, kuris, atsižvelgiant į kokybę ir rinkos vertę, įvertintas mažesne nei rinkos verte, ir centrinis bankas pagalbos gavėjui nustato baudos palūkanas); arba;

i)

valstybės garantija centrinių bankų teikiamoms likvidumo priemonėms paremti laikantis standartinių bankų sąlygų (priemonė visiškai užtikrinta užstatu, kuris, atsižvelgiant į kokybę ir rinkos vertę, įvertintas mažesne nei rinkos verte, ir centrinis bankas pagalbos gavėjui nustato baudos palūkanas); arba;

ii)

naujai išleistiems įsipareigojimams teikiama valstybės garantija siekiant pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą.

ii)

naujai išleistiems įsipareigojimams teikiama valstybės garantija siekiant pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą.

Abiem i ir ii punktuose nurodytais atvejais garantijų priemonės yra taikomos tik mokioms finansų įstaigoms, nėra didesnio pagalbos paketo dalis, turi būti patvirtintos pagal valstybės pagalbos taisykles ir yra naudojamos ne ilgiau kaip tris mėnesius.“

Abiem i ir ii punktuose nurodytais atvejais garantijų priemonės yra taikomos tik mokioms finansų įstaigoms, nėra didesnio pagalbos paketo dalis, turi būti patvirtintos pagal valstybės pagalbos taisykles ir yra naudojamos ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Paaiškinimas

Pasiūlyta direktyva reikalauja, kad pertvarkymo priemonės būtų taikomos prieš darant viešojo sektoriaus kapitalo injekciją arba teikiant įstaigai lygiavertę nepaprastąją viešąją finansinę paramą  (11). ECB visiškai tam pritaria, ir mano, kad dalyvaujančių institucijų atsakomybė turėtų būti aiškiai apibrėžta, siekiant greitų ir veiksmingų pertvarkymo veiksmų. Siūlomu pakeitimu siekiama patikslinti, kad aplinkybių, jog įstaiga žlunga ar galėtų žlugti, nustatymas turėtų remtis kompetentingos institucijos įvertinimu. ECB nuomone, nėra aišku, kaip nustatomas valstybės pagalbos poreikis. Be to, nepaprastoji viešoji finansinė parama apibrėžta kaip valstybės pagalba, kuri teikiama ne tik įstaigos gyvybingumui, likvidumui arba mokumui atkurti, bet ir siekiant išsaugoti jos gyvybingumą, likvidumą arba mokumą  (12). Nepaprastoji viešoji finansinė parama, teikiama siekiant išsaugoti finansiškai gyvybingą įstaigą, savaime neturėtų būti laikoma aplinkybe, kuriai esant įstaiga būtų laikoma žlungančia ar galinčia žlugti. Be to, ECB mano, kad aplinkybės, kad įstaiga žlunga arba galėtų žlugti, turėtų būti nustatomos remiantis vien jos padėties vertinimu iš rizikos ribojimo perspektyvos, ir neturėtų remtis valstybės pagalbos poreikio įvertinimu. Taigi nuostata, kad įstaiga „laikoma žlungančia arba galinčia žlugti“, kai „įstaigai reikalinga nepaprastoji viešojo finansinio sektoriaus parama“, t. y. valstybės pagalba, nėra tinkamas objektyvus kriterijus.

Taip pat žr. siūlomą 2 pakeitimą.

11     pakeitimas

29 straipsnis

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad, taikydamos pertvarkymo priemones ir naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais,pertvarkymo institucijos imtųsi visų priemonių, tinkamų užtikrinti, kad imantis pertvarkymo veiksmų būtų laikomasi šių principų:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad, taikydamos pertvarkymo priemones ir naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais,pertvarkymo institucijos imtųsi visų priemonių, tinkamų užtikrinti, kad imantis pertvarkymo veiksmų būtų laikomasi šių principų:

a)

pertvarkomos įstaigos akcininkams tenka pirmieji nuostoliai;

a)

pertvarkomos įstaigos akcininkams tenka pirmieji nuostoliai;

b)

pertvarkomos įstaigos kreditoriams nuostoliai tenka po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą vadovaujantis šia direktyva;

b)

pertvarkomos įstaigos kreditoriams nuostoliai tenka po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą vadovaujantis šia direktyva;

c)

pertvarkomos įstaigos aukščiausioji vadovybė pakeičiama;

c)

pertvarkomos įstaigos aukščiausioji vadovybė pakeičiama;

d)

pertvarkomos įstaigos aukščiausiojo rango vadovams tenka nuostoliai, kurie pagal civilinę arba baudžiamąją teisę proporcingi jų asmeninei atsakomybei už įstaigos žlugimą;

d)

pertvarkomos įstaigos aukščiausiojo rango vadovams tenka nuostoliai, kurie pagal civilinę arba baudžiamąją teisę proporcingi jų asmeninei atsakomybei už įstaigos žlugimą;

e)

jei šioje direktyvoje nenumatyta kitaip, tos pačios klasės kreditoriams taikomas vienodas požiūris;

e)

jei šioje direktyvoje nenumatyta kitaip, tos pačios klasės kreditoriams taikomas vienodas požiūris;

f)

nė vienas kreditorius nepatiria nuostolių, viršijančių nuostolius, kurie būtų patirti, jei įstaiga būtų likviduota keliant įprastinę bankroto bylą.

f)

nė vienas kreditorius nepatiria nuostolių, viršijančių nuostolius, kurie būtų patirti, jei įstaiga būtų likviduota keliant įprastinę bankroto bylą;

 

g)

indėlininkų reikalavimai dėl indėlių, kurie garantuojami pagal Direktyvą 94/19/EB, yra tinkamai apsaugoti kredito įstaigos nemokumo atveju.

2.   Kai įstaiga yra grupės subjektas, pertvarkymo institucijos pertvarkymo priemones taiko ir pertvarkymo įgaliojimais naudojasi taip, kad kiek įmanoma sumažintų poveikį susijusioms įstaigoms ir visai grupei ir kiek įmanoma sumažintų neigiamą poveikį Sąjungos ir visų pirma šalių, kuriose grupė veikia, finansiniam stabilumui.

2.   Kad būtų įgyvendintas 1 dalies g punktas, valstybės narės užtikrina, kad:

 

i)

indėlininkų, kurių indėliai garantuojami pagal Direktyvą 94/19/EB, reikalavimams suteikiama pirmenybė, kad jų reikalavimai būtų tenkinami pirmiau nei įprastinių, neužtikrintų nepirmenybinių kreditorių reikalavimai kredito įstaigos nemokumo atveju;

 

ii)

indėlių garantijų sistemai, subrogacijos tvarka įgijusiai indėlininkų, kurių indėliai garantuojami pagal Direktyvą 94/19/EB, teises, suteikiama pirmenybė, reiškianti, kad jos reikalavimai tenkinami anksčiau nei indėlininkų pagal i punktą reikalavimai, bet tik tiek, kiek tai susiję su indėlininkams išmokėtomis išmokomis, neviršijant jų garantuojamų indėlių toje sistemoje sumos.

3.   Taikydamos pertvarkymo priemones ir naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais, valstybės narės užtikrina, kad jie atitiktų Sąjungos valstybės pagalbos sistemą, kai taikoma.“

3.   Kai įstaiga yra grupės subjektas, pertvarkymo institucijos pertvarkymo priemones taiko ir pertvarkymo įgaliojimais naudojasi taip, kad kiek įmanoma sumažintų poveikį susijusioms įstaigoms ir visai grupei ir kiek įmanoma sumažintų neigiamą poveikį Sąjungos ir visų pirma šalių, kuriose grupė veikia, finansiniam stabilumui.

 

4.   Taikydamos pertvarkymo priemones ir naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais, valstybės narės užtikrina, kad jie atitiktų Sąjungos valstybės pagalbos sistemą, kai taikoma.“

Paaiškinimas

Šiuo metu šešios valstybės narės, įskaitant Bulgariją  (13), Graikiją  (14), Latviją  (15), Vengriją  (16), Portugaliją  (17) ir Rumuniją  (18), yra suteikusios pirmenybę reikalavimams, kuriuos subrogacijos būdu yra įgijusi IGS, išmokėjusi sumas, atitinkančias garantuojamus indėlius, taip užtikrinant, kad IGS visuomet turėtų pakankamą finansavimą.

Požiūriai į pirmenybės suteikimo poveikį smarkiai skiriasi, kadangi manoma, jog indėlininkų pirmenybė gali turėti įtakos bankų finansavimo sąnaudoms ir tam, kad kiti kreditoriai labiau stengsis užtikrinti savo reikalavimus. Kita vertus, tai bus tam tikra prasme sušvelninta, kadangi pirmenybiniai reikalavimai apima tik garantuojamus indėlius. Be to, teisinis režimas, nustatantis garantuojamų indėlininkų pirmenybę, turėtų palengvinti pasiūlytoje direktyvoje numatytų pertvarkymo priemonių (pvz., verslo pardavimo priemonės, laikinos įstaigos įsteigimo priemonės) naudojimą. Garantuojamų indėlių reikalavimų pirmenybei taip pat pritariama ir finansinio stabilumo požiūriu, kadangi ji sumažina masinio indėlių atsiėmimo iš bankų riziką, potencialius indėlininkų nuostolius likvidavimo stadijoje, taip pat pernelyg didelį IGS išeikvojimą  (19).

12     pakeitimas

30 straipsnio 2 dalis

„Nepažeidžiant Sąjungos valstybės pagalbos sistemos, kai taikoma, 1 dalyje reikalaujamas vertinimas grindžiamas atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, įskaitant įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius ir nuostolių mastą, o tuo vertinimu siekiama įvertinti įstaigos, kuri žlunga ar galėtų žlugti, turto ir įsipareigojimų rinkos vertę, kad visi nustatyti nuostoliai būtų pripažinti pertvarkymo priemonių vykdymo momentu. Tačiau, jei konkretaus turto arba įsipareigojimų rinka tinkamai neveikia, vertinimas gali rodyti ilgalaikę ekonominę to turto arba įsipareigojimų vertę. Atliekant vertinimą nedaroma prielaida, kad įstaigai bus teikiama nepaprastoji viešoji parama, nepaisant to, ar ji faktiškai teikiama.“

„Nepažeidžiant Sąjungos valstybės pagalbos sistemos, kai taikoma, 1 dalyje reikalaujamas vertinimas grindžiamas atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, įskaitant įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius ir nuostolių mastą, o tuo vertinimu siekiama įvertinti įstaigos, kuri žlunga ar galėtų žlugti, turto ir įsipareigojimų rinkos vertę, kad visi nustatyti nuostoliai būtų pripažinti pertvarkymo priemonių vykdymo momentu. Tačiau, jei konkretaus turto arba įsipareigojimų rinka tinkamai neveikia, vertinimas gali rodyti ilgalaikę ekonominę to turto arba įsipareigojimų vertę. Atliekant vertinimą nedaroma prielaida, kad įstaigai buvo ar bus teikiama nepaprastoji viešoji finansinė parama arba centrinio banko likvidumo pagalba kritiniu atveju, nepaisant to, ar ji faktiškai teikiama.“

Paaiškinimas

Greta įprastinių pinigų politikos ir dienos kredito operacijų, išimtinėmis aplinkybėmis ir įvertinę kiekvieną konkretų atvejį, centriniai bankai gali teikti likvidumo pagalbą laikinai nelikvidžioms, bet mokioms kredito įstaigoms  (20). Siūlomu pakeitimu siekiama patikslinti, kad turto vertė neturėtų būti nepagrįstai padidinta dėl numatomos nepaprastosios viešosios finansinės paramos arba dėl numatomos centrinio banko likvidumo pagalbos kritiniu atveju. Taip pat žr. 21 pakeitimą.

13     pakeitimas

31 straipsnio 7 dalis

„Valstybėms narėms netrukdoma suteikti pertvarkymo institucijoms papildomus įgaliojimus, kuriais būtų naudojamasi, kai įstaiga atitinka pertvarkymo sąlygas, jei tie papildomi įgaliojimai nekliudo veiksmingai pertvarkyti grupės ir atitinka pertvarkymo tikslus ir 26 bei 29 straipsniuose nustatytus bendruosius pertvarkymo principus.“

„Valstybėms narėms netrukdoma suteikti pertvarkymo institucijoms papildomus įgaliojimus, kuriais būtų naudojamasi, kai įstaiga atitinka pertvarkymo sąlygas, jei tie papildomi įgaliojimai nekliudo veiksmingai pertvarkyti grupės ir atitinka pertvarkymo tikslus ir 26 bei 29 straipsniuose nustatytus bendruosius pertvarkymo principus.

Valstybės lėšų naudojimas įstaigos, atitinkančios pertvarkymo sąlygas, privalomam rekapitalizavimui galimas tik išimtinėmis aplinkybėmis ir tik tuomet, jei tai visiškai atitinka 26 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus pertvarkymo tikslus ir pirmiau minėtas sąlygas.

Paaiškinimas

Valstybės narės gali numatyti kitas pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, papildydamos pasiūlytoje direktyvoje numatytas priemones  (21). Ši diskrecijos teisė nėra ribojama konkrečiu įgaliojimu ir dėl to kaip papildomą pertvarkymo įgaliojimą nacionalinės institucijos gali naudoti privalomą įstaigos, atitinkančios pertvarkymo sąlygas, rekapitalizavimą, jeigu laikomasi pertvarkymo tikslų ir bendrųjų principų  (22). Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad valstybės narės nenaudotų viešųjų lėšų įstaigos, atitinkančios pertvarkymo sąlygas, rekapitalizavimui. Tokias įstaigas turėtų rekapitalizuoti akcininkai ir kreditoriai vadovaudamiesi nuostatomis, reglamentuojančiomis gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, po to, kai priimtas sprendimas pradėti įstaigos pertvarkymą, ir vadovaudamiesi nuostatomis, reglamentuojančiomis kapitalo priemonių nurašymą, prieš imantis bet kokių pertvarkymo veiksmų. Pasiūlyta direktyva numato, kad visuomet prieš priimant sprendimą išsaugoti įstaigą turi būti svarstoma likvidavimo galimybė  (23).

14     pakeitimas

32 straipsnio 10 ir 10a dalis (nauja)

„10.   Kad galėtų naudotis teisėmis teikti paslaugas arba įsisteigti kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvą 2006/48/EB arba Direktyvą 2004/39/EB, pirkėjas laikomas pertvarkomos įstaigos teisių perėmėju ir gali toliau naudotis visomis tokiomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma įstaiga ir kurios susijusios su perduotu turtu, teisėmis ar įsipareigojimais, įskaitant teises dalyvauti mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemose ir turėti galimybę jomis naudotis.“

„10.   Kad galėtų naudotis teisėmis teikti paslaugas arba įsisteigti kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvą 2006/48/EB arba Direktyvą 2004/39/EB, pirkėjas laikomas pertvarkomos įstaigos teisių perėmėju ir gali toliau naudotis visomis tokiomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma įstaiga ir kurios susijusios su perduotu turtu, teisėmis ar įsipareigojimais,. įskaitant

 

10a.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas pirkėjas galėtų ir toliau naudotis teises ėmis dalyvauti pertvarkomos įstaigos mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemose ir turėti galimybę jomis naudotis, jeigu jis atitinka teisės aktuose įtvirtintus dalyvavimo tokiose sistemose kriterijus.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų valdytojai išsaugotų teisę vertinti jų sistemų dalyvius pagal dalyvavimo sistemoje standartus. Nors ir pripažindamas pirkėjui perleisto verslo tęstinumo svarbą, ECB pabrėžia, kad šis interesas turėtų būti derinamas su patikimų mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų bei finansinio stabilumo interesu. Ypač sistemos, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB  (24) 2 straipsnio a punkte, valdytojas turėtų turėti galimybę atsisakyti priimti pirkėją, kuris nėra įstaiga, kaip apibrėžta 2 straipsnio b punkte. Taip pat žr. 15 pakeitimą.

15     pakeitimas

34 straipsnio 8 ir 8a dalis (nauja)

„8.   Kad galėtų naudotis teisėmis teikti paslaugas arba įsisteigti kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvą 2006/48/EB arba Direktyvą 2004/39/EB, laikina įstaiga laikoma pertvarkomos įstaigos teisių perėmėja ir gali toliaunaudotis visomis tokiomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma įstaiga ir kurios susijusios su perduotu turtu, teisėmis ar įsipareigojimais, įskaitant teises dalyvauti mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemose ir turėti galimybę jomis naudotis.“

„8.   Kad galėtų naudotis teisėmis teikti paslaugas arba įsisteigti kitoje valstybėje narėje pagal Direktyvą 2006/48/EB arba Direktyvą 2004/39/EB, laikina įstaiga laikoma pertvarkomos įstaigos teisių perėmėja ir gali toliaunaudotis visomis tokiomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkoma įstaiga ir kurios susijusios su perduotu turtu, teisėmis ar įsipareigojimais,. įskaitant

 

8a.   Valstybės narės užtikrina, kad laikina įstaiga gali toliau naudotis teises ėmis dalyvauti pertvarkomos įstaigos mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemose ir turėti galimybę jomis naudotis, jeigu ji atitinka dalyvavimo tokiose sistemose reguliavimo kriterijus.“

Paaiškinimas

Žr. siūlomo 14 pakeitimo paaiškinimą.

16     pakeitimas

36 straipsnio 2 dalis

„Taikant turto atskyrimo priemonę turto valdymo įmonė yra juridinis asmuo, kuris visas priklauso vienai ar daugiau viešųjų institucijų, tarp kurių gali būti pertvarkymo institucija.“

„Taikant turto atskyrimo priemonę turto valdymo įmonė yra juridinis asmuo, kuris visas priklauso vienai ar daugiau viešųjų institucijų, tarp kurių gali būti pertvarkymo institucija. Turto valdymo įmonė nėra įstaiga, gavusi leidimą veiklai pagal Direktyvą 2006/48/EB arba Direktyvą 2004/39/EB.

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama patikslinti skirtumą tarp turto valdymo įmonių ir laikinų įstaigų.

17     pakeitimas

38 straipsnio 2 dalis

„Pertvarkymo institucijos nesinaudoja nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais šių įsipareigojimų atžvilgiu:

„Pertvarkymo institucijos nesinaudoja nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais šių įsipareigojimų atžvilgiu:

[…]

[…]

e)

įsipareigojimo bet kuriai iš šių šalių:

e)

įsipareigojimo bet kuriai iš šių šalių:

[…]

[…]

iii)

mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jei tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikomus nemokumą reglamentuojančius teisės aktus.

iii)

mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jei tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikomus nemokumą reglamentuojančius teisės aktus;.

2 dalies a ir b punktais neužkertamas kelias pertvarkymo institucijoms, kai tikslinga, naudotis tais įgaliojimais bet kurios užtikrintojo įsipareigojimo arba įsipareigojimo, kuris garantuojamas įkeistu užstatu, dalies, kuri viršija turto, įkaito, sulaikymo teisės ar užstato, kuriais jis užtikrinamas, vertę, atžvilgiu. Valstybės narės gali šios nuostatos netaikyti padengtoms obligacijoms, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 86/611/EEB 22 straipsnio 4 dalyje.

2 dalies a ir b punktais neužkertamas kelias pertvarkymo institucijoms, kai tikslinga, naudotis tais įgaliojimais bet kurios užtikrintojo įsipareigojimo arba įsipareigojimo, kuris garantuojamas įkeistu užstatu, dalies, kuri viršija turto, įkaito, sulaikymo teisės ar užstato, kuriais jis užtikrinamas, vertę, atžvilgiu. Valstybės narės gali šios nuostatos netaikyti padengtoms obligacijoms, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 86/611/EEB 22 straipsnio 4 dalyje. Šis įgaliojimas netaikomas užtikrintiems įsipareigojimams centriniams bankams, kurie yra ECBS nariai.

[…]“

[…]“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad visiems įsipareigojimams ECBS nariams nebus taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. ECBS nariams negali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kadangi jie yra viešojo sektoriaus institucijos, kurių pagrindiniams uždaviniams vykdyti būtina turėti įstaigų pozicijas.

18     pakeitimas

39 straipsnio 6 dalis

„Pertvarkymo institucijos informuoja EBI apie minimalią sumą, kurią jos nustatė kiekvienai savo jurisdikcijos įstaigai. EBI apie 1 dalyje nurodyto reikalavimo įgyvendinimą Komisijai praneša iki 2018 m. sausio 1 d. Visų pirma EBI Komisijai praneša, ar yra to reikalavimo įgyvendinimo nacionaliniu mastu skirtumų.“

„Pertvarkymo institucijos informuoja EBI apie minimalią sumą, kurią jos nustatė kiekvienai savo jurisdikcijos įstaigai. EBI įvertina poveikį įstaigoms ir apie 1 dalyje nurodyto reikalavimo įgyvendinimą Komisijai praneša iki 2018 m. sausio 1 d. Visų pirma EBI Komisijai praneša, ar yra to reikalavimo įgyvendinimo nacionaliniu mastu skirtumų.“

Paaiškinimas

ECB rekomenduoja, kad EBI pranešdama Komisijai, kaip įgyvendinamas reikalavimas įstaigoms turėti bendrą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, išreikštą visų įstaigos įsipareigojimų procentine dalimi, pateiktų Komisijai šio reikalavimo poveikio įstaigoms įvertinimą.

19     pakeitimas

61 straipsnio 2 dalis

„Sustabdymas pagal 1 dalį netaikomas reikalavimus atitinkantiems indėliams, kaip apibrėžta Direktyvoje 94/19/EB.“

„Sustabdymas pagal 1 dalį netaikomas:

 

a)

reikalavimus atitinkantiems indėliams, kaip apibrėžta Direktyvoje 94/19/EB;

 

b)

tenkintiniems reikalavimams, kaip apibrėžta Direktyvoje 97/9/EB;

 

c)

pervedimo pavedimams, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio i punkte, ir įvestiems į sistemą pagal Direktyvos 98/26/EB 3 straipsnį;

 

d)

įkaitui, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio m punkte.“

Paaiškinimas

ECB pritaria pasiūlytam pertvarkymo institucijų įgaliojimui sustabdyti tam tikrų įsipareigojimų vykdymą  (25). ECB taip pat pritaria, kad šie įgaliojimai nebūtų taikomi reikalavimus atitinkantiems indėliams. ECB siūlo, kad šie įgaliojimai taip pat nebūtų taikomi tenkintiniems reikalavimams dėl kompensacijos pagal investuotojų kompensavimo sistemą pagal Direktyvą 97/9/EB. ECB pažymi, kad Direktyva 98/26/EB saugo atsiskaitymų baigtinumą mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose bei teisę perimti įkaitą, įskaitant visas priemones, kurias dalyvis pateikia kitiems mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos dalyviams, kad užtikrintų su tokia sistema susijusias teises ir pareigas, siekiant sumažinti sisteminę riziką  (26). Šiuo požiūriu ECB pažymi, kad ši apsauga taikoma pagrindinėms sandorių šalims, kadangi pagrindinės sandorių šalys turėtų būti informuojamos kaip sistema pagal Direktyvą 98/26/EB  (27). Be to, Direktyva 98/26/EB taikoma įkaitui, pateikiamam atliekant valstybių narių centrinių bankų operacijas, įskaitant pinigų politikos operacijas  (28). Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad Direktyva 98/26/EB bus ir toliau taikoma. Taip pat žr. siūlomą 20 pakeitimą.

20     pakeitimas

62 straipsnio 2 dalis

„Pertvarkymo institucijos 1 dalyje nustatyto įgaliojimo netaiko pagrindinės sandorio šalies teisėms į užtikrinimopriemones, susijusioms su turtu, kuris pertvarkomos įstaigos įkeistas kaip garantinė įmoka arba užstatas.“

„Pertvarkymo institucijos 1 dalyje nustatyto įgaliojimo netaiko pagrindinės sandorio šalies teisėms įužtikrinimo priemones, susijusioms su turtu, kuris pertvarkomos įstaigos įkeistas kaip garantinė įmoka arba užstatas įkaitui, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio m punkte.“

Paaiškinimas

Žr. siūlomo 19 pakeitimo paaiškinimą.

21     pakeitimas

Pasiūlytos direktyvos 66 straipsnio 3 dalies c punktas

„Vertinimas atitinka 30 straipsnio 1–5 dalyse nustatytas nuostatas ir metodiką ir jį atliekant:

„Vertinimas atitinka 30 straipsnio 1–5 dalyse nustatytas nuostatas ir metodiką ir jį atliekant:

a)

daroma prielaida, kad įstaigai, kurios atžvilgiu atliktas dalinis perdavimas, nurašymas arba konvertavimas, būtų iškelta įprastinė bankroto byla prieš pat atliekant perdavimą, nurašymą arba konvertavimą;

a)

daroma prielaida, kad įstaigai, kurios atžvilgiu atliktas dalinis perdavimas, nurašymas arba konvertavimas, būtų iškelta įprastinė bankroto byla prieš pat atliekant perdavimą, nurašymą arba konvertavimą;

b)

daroma prielaida, kad dalinis teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimas arba perdavimai, nurašymas arba konvertavimas neatlikti;

b)

daroma prielaida, kad dalinis teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimas arba perdavimai, nurašymas arba konvertavimas neatlikti;

c)

neatsižvelgiama į įstaigai suteiktą nepaprastąją viešąją paramą.“

c)

neatsižvelgiama į įstaigai suteiktą ar ketinamą suteikti nepaprastąją viešąją paramą ir centrinio banko likvidumo pagalbą kritiniu atveju.“

Paaiškinimas

Žr. siūlomo 12 pakeitimo paaiškinimą.

22     pakeitimas

72 straipsnis

Dalinis perdavimas. Prekybos, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų apsauga

Dalinis perdavimas. Prekybos, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų apsauga

1.   Valstybės narės užtikrina, kad perdavimas, panaikinimas ar pakeitimas neturėtų poveikio sistemų ir sistemų taisyklių, kurioms taikoma Direktyva 98/26/EB, veikimui, kai pertvarkymo institucija:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad perdavimas, panaikinimas ar pakeitimas pertvarkymo priemonės taikymas neturėtų poveikio sistemų ir sistemų taisyklių, kurioms taikoma Direktyvos 98/26/EB taikymui, veikimui, kai pertvarkymo institucija:

a)

kitam subjektui perduoda tam tikrą, bet ne visą įstaigos nuosavybę, teises ar įsipareigojimus;

(a)

kitam subjektui perduoda tam tikrą, bet ne visą įstaigos nuosavybę, teises ar įsipareigojimus;

b)

pasinaudoja įgaliojimais pagal 57 straipsnį panaikinti arba iš dalies keisti sutarties, kurios šalis yra pertvarkoma įstaiga, sąlygas arba pakeisti sutartyje gavėją kaip sutarties šalį.

(b)

pasinaudoja įgaliojimais pagal 57 straipsnį panaikinti arba iš dalies keisti sutarties, kurios šalis yra pertvarkoma įstaiga, sąlygas arba pakeisti sutartyje gavėją kaip sutarties šalį.

2.   Visų pirma tokiu perdavimu, panaikinimu arba pakeitimu negalima atšaukti pervedimo pavedimo pažeidžiant Direktyvos 98/26/EB 5 straipsnį ir negalima keisti arba paneigti pervedimo pavedimų ir užskaitos vykdymo, kaip reikalaujama Direktyvos 98/26/EB 3 ir 5 straipsniais, lėšų,vertybinių popierių ar kredito priemonių naudojimo, kaip reikalaujama Direktyvos 98/26/EB 4 straipsniu, arba įkaito apsaugos, kaip reikalaujama Direktyvos 98/26/EB 9 straipsniu.“

2.   Visų pirma tokiu perdavimu, panaikinimu arba pakeitimu negalima atšaukti pervedimo pavedimo pažeidžiant Direktyvos 98/26/EB 5 straipsnį ir negalima keisti arba paneigti pervedimo pavedimų ir užskaitos vykdymo, kaip reikalaujama Direktyvos 98/26/EB 3 ir 5 straipsniais, lėšų,vertybinių popierių ar kredito priemonių naudojimo, kaip reikalaujama Direktyvos 98/26/EB 4 straipsniu, arba įkaito apsaugos, kaip reikalaujama Direktyvos 98/26/EB 9 straipsniu.“

Paaiškinimas

Sisteminei rizikai sumažinti pirmiausia reikia atsiskaitymų baigtinumo bei teisės perimti įkaitą. Todėl Direktyva 98/26/EB privalo būti laikoma lex specialis, kuriai pasiūlyta direktyva neturi įtakos.

23     pakeitimas

74 straipsnio 3 dalis

„Kai kompetentinga institucija nustato, kad įstaiga atitinka 27 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, ji nedelsdama praneša apie tai šioms institucijoms:

„Kai kompetentinga institucija nustato, kad įstaiga atitinka 27 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, ji nedelsdama praneša apie tai šioms institucijoms:

a)

tos įstaigos pertvarkymo institucijai, jei tai ne ta pati institucija;

a)

tos įstaigos pertvarkymo institucijai, jei tai ne ta pati institucija;

b)

centriniam bankui, jei tai ne ta pati institucija;

b)

centriniam bankui, jei tai ne ta pati institucija;

c)

kai taikoma, grupės lygmens pertvarkymo institucijai;

c)

kai taikoma, grupės lygmens pertvarkymo institucijai;

d)

kompetentingoms ministerijoms;

d)

kompetentingoms ministerijoms;

e)

konsoliduotos priežiūros institucijai, kai įstaigai taikoma konsoliduota priežiūra pagal Direktyvos 2006/48/EB V antraštinės dalies 4 skyriaus 1 skirsnį.“

e)

konsoliduotos priežiūros institucijai, kai įstaigai taikoma konsoliduota priežiūra pagal Direktyvos 2006/48/EB V antraštinės dalies 4 skyriaus 1 skirsnį;

 

f)

Komisijai, ECB, EVPRI, EDPPI, EBI ir sistemų, kuriose ji dalyvauja, valdytojams, kai įstaiga yra įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio b punkte;

 

g)

ESRV ir rizikos ribojimo makrolygiu institucijoms, kai įstaiga yra laikoma sistemiškai svarbia.“

Paaiškinimas

Finansinių infrastruktūrų veikimo krizės metu patirtis, be kita ko, atskleidė sistemų, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio a punkte, pranešimo procedūrų spragas  (29). Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad ECB, Europos priežiūros institucijoms, Komisijai ir, kai tai taikytina, ESRV bei rizikos ribojimo makrolygiu institucijoms, kaip atitinkamoms suinteresuotosioms šalims Direktyvos 98/26/EB tikslais, būtų pranešama, kad yra tenkinamos pasiūlytos direktyvos 27 straipsnio 1 dalies a ir b punktų sąlygos. Toks pranešimas galėtų būti ankstyvu įspėjimu, kad konkrečios sistemos dalyviui gali būti keliama bankroto byla. Centriniai bankai yra atsakingi už rizikos ribojimą makrolygiu ir finansinį stabilumą, taip pat yra kompetentingi finansų rinkų klausimais. Taigi jie turėtų dalyvauti pertvarkymo procese, taip padėdami pasiekti pertvarkymo tikslus ir kiek įmanoma sumažindami neigiamo nepageidaujamo poveikio centrinių bankų uždavinių vykdymui bei mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų veiklai riziką. Tokiame kontekste centriniai bankai gali suvaidinti svarbų vaidmenį atliekant gaivinimo ir pertvarkymo planų vertinimą, o taip pat vertinimą, kurio pagrindu imamasi pertvarkymo įgaliojimų. Centriniai bankai taip pat gali būti įtraukti vertinant galimus pertvarkymo institucijos veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių tikslų yra išvengti sisteminių sutrikimų  (30). Dėl to ECB laiko būtinu, kad valstybės narės užtikrintų, jog tais atvejais, kai centrinis bankas nėra pertvarkymo institucija, kompetentinga institucija ir pertvarkymo institucija tinkamai keistųsi informacija su centriniu banku.. Šiuo požiūriu šis straipsnis yra žingsnis teigiama linkme, tačiau reikalingas dar platesnis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas.

24     pakeitimas

76 straipsnio 1 dalis

„Laikytis profesinės paslapties reikalavimų įpareigoti šie subjektai:

„Laikytis profesinės paslapties reikalavimų įpareigoti šie subjektai:

a)

pertvarkymo institucijos;

a)

pertvarkymo institucijos;

b)

kompetentingos institucijos ir EBI;

b)

kompetentingos institucijos ir EBI;

c)

kompetentingos ministerijos;

c)

kompetentingos ministerijos;

d)

a–b punktuose nurodytų institucijų darbuotojai arba buvę darbuotojai;

d)

a–b punktuose nurodytų institucijų darbuotojai arba buvę darbuotojai;

e)

pagal 24 straipsnį paskirti specialieji valdytojai;

e)

pagal 24 straipsnį paskirti specialieji valdytojai;

f)

potencialūs įsigyjantieji asmenys, su kuriais kompetentingos institucijos susisiekia arba kuriems pertvarkymo institucijos teikia pasiūlymą pirkti, nepaisant to, ar susisiekiama arba tas pasiūlymas teikiamas rengiantis panaudoti verslo pardavimo priemonę ir ar dėl to pasiūlymo įsigijimas įvyko;

f)

potencialūs įsigyjantieji asmenys, su kuriais kompetentingos institucijos susisiekia arba kuriems pertvarkymo institucijos teikia pasiūlymą pirkti, nepaisant to, ar susisiekiama arba tas pasiūlymas teikiamas rengiantis panaudoti verslo pardavimo priemonę ir ar dėl to pasiūlymo įsigijimas įvyko;

g)

auditoriai, buhalteriai, juridiniai ir specializuoti konsultantai, vertintojai ir kiti ekspertai, samdomi pertvarkymo institucijų arba potencialių įsigyjančiųjų asmenų, nurodytų f punkte;

g)

auditoriai, buhalteriai, juridiniai ir specializuoti konsultantai, vertintojai ir kiti ekspertai, samdomi pertvarkymo institucijų arba potencialių įsigyjančiųjų asmenų, nurodytų f punkte;

h)

institucijos, administruojančios indėlių garantijų sistemas;

h)

institucijos, administruojančios indėlių garantijų sistemas;

i)

centriniai bankai ir kitos institucijos, dalyvaujančios pertvarkymo procese;

i)

centriniai bankai ir kitos institucijos, dalyvaujančios pertvarkymo procese;

j)

kiti asmenys, teikiantys ar anksčiau teikę paslaugas pertvarkymo institucijoms.“

j)

vadovybė, kurią pertvarkymo institucija paskiria į laikiną įstaigą, turto valdymo arba kitą pertvarkymo įstaigą;

 

k)

kiti asmenys, teikiantys ar anksčiau teikę paslaugas pertvarkymo institucijoms.“

Paaiškinimas

ECB mano, kad bet kokio pertvarkymo subjekto, įsteigto taikant pertvarkymo priemones, vadovybei taip pat turėtų būti taikomi tokie patys profesinės paslapties reikalavimai. Vadovybė apibrėžta 2 straipsnio 24 punkte.

25     pakeitimas

80 straipsnio 8 dalis

„Grupės lygmens pertvarkymo institucijos negali steigti pertvarkymo kolegijų, jei kitos grupės ar kolegijos atlieka tas pačias funkcijas ir tas pačias užduotis, nurodytas šiame straipsnyje, bei vykdo visas sąlygas ir procedūras, nustatytas šiame skirsnyje. Šiuo atveju visos nuorodos šioje direktyvoje į pertvarkymo kolegijas suprantamos ir kaip nuorodos į tas kitas grupes arba kolegijas.“

G grupės lygmens pertvarkymo institucijos ų negali nebus reikalaujama steigti pertvarkymo kolegijų, jei kitos grupės ar kolegijos atlieka tas pačias funkcijas ir tas pačias užduotis, nurodytas šiame straipsnyje, bei vykdo visas sąlygas ir procedūras, nustatytas šiame skirsnyje. Šiuo atveju visos nuorodos šioje direktyvoje į pertvarkymo kolegijas suprantamos ir kaip nuorodos į tas kitas grupes arba kolegijas.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama patikslinti, kad iš grupės lygmens pertvarkymo institucijų nebus reikalaujama steigti pertvarkymo kolegijas.

26     pakeitimas

86 straipsnio 1 dalis

„EBI turi teisę, pasikonsultavusi su atitinkamomis nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, atsisakyti pripažinti pagal 85 straipsnio 2 dalį trečiosios šalies pertvarkymo procedūras, jeigu, jos vertinimu:

„EBI turi teisę, pasikonsultavusi su atitinkamomis nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, atsisakyti pripažinti pagal 85 straipsnio 2 dalį trečiosios šalies pertvarkymo procedūras, jeigu, jos vertinimu:

a)

trečiosios šalies pertvarkymo procedūros turėtų neigiamą poveikį valstybės narės, kurioje yra pertvarkymo institucija, finansiniam stabilumui, arba, jos vertinimu, šios procedūros gali turėti neigiamą poveikį kitos valstybės narės finansiniam stabilumui;

a)

trečiosios šalies pertvarkymo procedūros turėtų neigiamą poveikį valstybės narės, kurioje yra pertvarkymo institucija, finansiniam stabilumui, arba, jos vertinimu, šios procedūros gali turėti neigiamą poveikį kitos valstybės narės finansiniam stabilumui;

b)

siekiant vieno ar daugiau pertvarkymo tikslų vietos filialo atžvilgiu būtina imtis nepriklausomų pertvarkymo veiksmų pagal 87 straipsnį;

b)

siekiant vieno ar daugiau pertvarkymo tikslų vietos filialo atžvilgiu būtina imtis nepriklausomų pertvarkymo veiksmų pagal 87 straipsnį.

c)

kreditoriams, iš jų visų pirma indėlininkams, esantiems valstybėje narėje arba joje turintiems atgauti pinigus, dėl trečiosios šalies pertvarkymo procedūrų nebūtų užtikrintas lygiateisiškumas su trečiosios šalies kreditoriais.“

EBI gali, pasikonsultavusi su atitinkamomis nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, atsisakyti pripažinti pagal 85 straipsnio 2 dalį trečiosios šalies pertvarkymo procedūras, jeigu, jos vertinimu, ; (c) kreditoriams, iš jų visų pirma indėlininkams, esantiems valstybėje narėje arba joje turintiems atgauti pinigus, dėl trečiosios šalies pertvarkymo procedūrų nebūtų užtikrintas lygiateisiškumas su trečiosios šalies kreditoriais.“

Paaiškinimas

Pripažindamas, kad trečiosios šalies pertvarkymo procedūros neturėtų turėti neigiamo poveikio valstybės narės finansiniam stabilumui ar pertvarkymo tikslams, ECB siūlo galimybę EBI atsisakyti trečiosios šalies pertvarkymo procedūrų, jeigu nebūtų užtikrintas kreditorių lygiateisiškumas.

27     pakeitimas

96 straipsnis

„Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausančioms finansavimo struktūroms būtų suteikta teisė su finansų įstaigomis, centriniu banku ar kitais trečiaisiais asmenimis sudaryti sutartis dėl skolinimosi ir kitų formų paramos, jeigu pagal 94 straipsnį surinktų sumų nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ar kitoms išlaidoms, patirtiems naudojant finansavimo struktūras, padengti, o galimybės nedelsiant pasinaudoti 95 straipsnyje numatytais papildomais įnašais nėra.“

„Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausančioms finansavimo struktūroms būtų suteikta teisė su finansų įstaigomis, centriniu banku ar kitais trečiaisiais asmenimis sudaryti sutartis dėl skolinimosi ir kitų formų paramos, jeigu pagal 94 straipsnį surinktų sumų nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ar kitoms išlaidoms, patirtiems naudojant finansavimo struktūras, padengti, o galimybės nedelsiant pasinaudoti 95 straipsnyje numatytais papildomais įnašais nėra.“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama patikslinti, kad finansinės struktūros neturėtų būti priklausomos nuo skolinimosi ar kitų ECBS paramos formų  (31). Sutartyje įtvirtintas piniginio finansavimo draudimas nustato teisinius apribojimus vykdant centrinio banko likvidumo pagalbos operacijas kredito įstaigoms. Be to, dėl centrinio banko likvidumo teikimo mokioms kredito įstaigoms, įskaitant likvidumo pagalbą kritiniu atveju, centriniai bankai sprendžia savarankiškai ir savo nuožiūra, nepažeisdami piniginio finansavimo draudimo  (32).

28     pakeitimas

98 straipsnio 3 dalis

„2 dalyje nurodyti šaltiniai gali būti:

„2 dalyje nurodyti šaltiniai gali būti:

a)

įstaigų, kurios yra tos grupės narės, nacionalinių finansavimo struktūrų įnašai;

a)

įstaigų, kurios yra tos grupės narės, nacionalinių finansavimo struktūrų įnašai;

b)

skolinimasis arba kitų formų parama iš finansų įstaigų arba centrinio banko.“

b)

skolinimasis arba kitų formų parama iš finansų įstaigų arba centrinio banko.“

Paaiškinimas

Žr. siūlomo 27 pakeitimo paaiškinimą.

29     pakeitimas

98 straipsnio 5 dalis

„Taikant šį straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad grupių finansavimo struktūroms 96 straipsnyje nustatytomis sąlygomis būtų leista su finansų įstaigomis, centriniu banku ar kitais trečiaisiais asmenimis sudaryti sutartis dėl skolinimosi ar kitų formų paramos, lygios visai grupės pertvarkymo finansavimo sumai pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytą finansavimo planą.“

„Taikant šį straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad grupių finansavimo struktūroms 96 straipsnyje nustatytomis sąlygomis būtų leista su finansų įstaigomis, centriniu banku ar kitais trečiaisiais asmenimis sudaryti sutartis dėl skolinimosi ar kitų formų paramos, lygios visai grupės pertvarkymo finansavimo sumai pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytą finansavimo planą.“

Paaiškinimas

Žr. siūlomo 29 pakeitimo paaiškinimą.

30     pakeitimas

99 straipsnis

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pertvarkymo institucijos imasi pertvarkymo veiksmų ir šiais veiksmais užtikrinama, kad indėlininkai ir toliau turėtų galimybę naudotis savo indėliais, indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijusi įstaiga, būtų atsakinga už nuostolių, kuriuos ji būtų patyrusi, jei įstaiga būtų likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, sumą neviršijant garantuojamų indėlių sumos.

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pertvarkymo institucijos imasi pertvarkymo veiksmų kredito įstaigos atžvilgiu, ir šiais veiksmais užtikrinama, kad indėlininkai ir toliau turėtų galimybę naudotis savo indėliais, indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijusi įstaiga, būtų atsakinga prisideda prie pertvarkymo veiksmų finansavimo ir šiais veiksmais užtikrinama, kad indėlininkai ir toliau turėtų galimybę naudotis savo indėliais. Indėlių garantijų sistema yra atsakinga už nuostolių us neviršijant garantuojamų indėlių sumos, bet iš jos negali būti reikalaujama mokėti daugiau, nei tuo atveju, jei įstaiga būtų likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, sumą neviršijant garantuojamų indėlių sumos.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinės teisės aktus, taikomus įprastinėms bankroto byloms, indėlių garantijų sistemų reikalavimai būtų lygiaverčiai neužtikrintiems nepirmenybiniams reikalavimams.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinės teisės aktus, taikomus įprastinėms bankroto byloms, indėlių garantijų sistemų reikalavimai būtų lygiaverčiai neužtikrintiems nepirmenybiniams reikalavimams.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad sumos, už kurią pagal šio straipsnio 1 dalį atsakinga indėlių garantijų sistema, nustatymas atitiktų 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

3. 2.   Valstybės narės užtikrina, kad sumos, už kurią pagal šio straipsnio 1 dalį atsakinga indėlių garantijų sistema, nustatymas atitiktų 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

4.   Taikant 1 dalį indėlių garantijų sistemos išmokos išmokamos grynaisiais pinigais.

4. 3.   Taikant 1 dalį indėlių garantijų sistemos išmokos išmokamos grynaisiais pinigais.

[…]“

[…].“

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama patikslinti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis IGS yra atsakinga už jos nuostolių dydį tuo atveju, jeigu įstaiga buvo ne pertvarkyta, o likviduota. Antra, pagal Direktyvą 94/19/EB tik kredito įstaigos gali būti susijusios su IGS.

Siūlomas 99 straipsnio 2 dalies išbraukimas atitinka siūlymą nustatyti indėlininkų pirmenybės taisyklę. Taip pat žr. siūlomą 11 pakeitimą.


(1)  Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(2)  ECBS teikia dienos paskolas kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, įsteigtoms Europos ekonominėje erdvėje, taip pat kitiems apibrėžtiems subjektams, kuriems gali būti suteikta dienos paskola. Ypač žr. 2007 m. balandžio 26 d. Gairių ECB/2007/2 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (OL L 237, 2007 9 8, p. 1) III priedą. Be to, ECBS teikia likvidumą pinigų politikos kontekste. Žr. 2011 m. rugsėjo 20 d. Gairių ECB/2011/14 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (OL L 331, 2011 12 14, p. 1) I priedo 3 ir 4 skyrius.

(3)  Žr. 1999 m. ECB metų ataskaitą, p. 98, ir ECB Finansinio stabilumo apžvalgą, 2006 m. gruodžio mėn., p. 172.

(4)  Žr. 2012 m. ECB pranešimą apie konvergenciją, p. 29.

(5)  Žr. ECBS įnašą į EK viešąją konsultaciją dėl galimos ES bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos techninių elementų (angl. ESCB contribution to the EC’s public consultation on the technical details of a possible EU framework for bank recovery and resolution), 2011 m. gegužės mėn., p. 4 ir 5.

(6)  Žr. ECB nuomonės CON/2010/83 6.3 punktą ir Nuomonės CON/2011/103 4 punktą.

(7)  Žr. pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio 3 dalį.

(8)  Žr. ECBS atžvilgiu Sutarties 127 straipsnio 5 dalį ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 3 straipsnio 3 dalį.

(9)  Sutarties 123 straipsnis. Taip pat žr. 2012 m. ECB pranešimą apie konvergenciją, p. 29.

(10)  Žr. 9 išnašą.

(11)  Pasiūlytos direktyvos 35 konstatuojamoji dalis.

(12)  Šiuo klausimu taip pat žr. Komisijos komunikatą – Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo (OL C 10, 2009 1 15, p. 2).

(13)  Pirmenybinį IGS kreditoriaus statusą įtvirtina Bankų nemokumo įstatymo 94 straipsnio 1 dalis (Darjaven vestnik Nr. 92, 2002 9 27).

(14)  Indėlininko kaip pirmenybinio kreditoriaus statusą įtvirtina Įstatymo Nr. 3746/2009, įgyvendinančio Direktyvą 2005/14/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir Direktyvą 2005/68/EB dėl perdraudimo ir kitų nuostatų (FEK A 27, 2009 2 16), 4 straipsnio 16 dalis. 13a straipsnio 4 dalis nustato IGS statusą.

(15)  1995 m. spalio 5 d. Kredito įstaigų įstatymas (LV 163(446), 1995 10 24). 192 straipsnio 1 dalis įvedė garantuojamų indėlininkų pirmenybę nuo 1998 m. gegužės 21 d.

(16)  1996 m. Kredito įstaigų ir finansų įmonių įstatymas Nr. CXII (Magyar Közlöny 1996/109, 1996 12 12), ir ypač Indėlių garantijų sistemų įstatymo XV skyrius. Visų, ne tik garantuojamų, indėlių reikalavimų pirmenybę nustato Įstatymo 183 straipsnio 1 dalis.

(17)  Žr. 1992 m. gruodžio 31 d. įstatymo-dekreto Nr. 298/92 dėl kredito įstaigų ir finansų įmonių teisinės sistemos (konsoliduota redakcija) (D.R. Nr. 30, I, 2012 2 10) 166-A straipsnį.

(18)  Vyriausybės nutarimas Nr. 10/2004 dėl kredito įstaigų teisminio reorganizavimo ir bankroto procedūrų, su vėlesniais daliniais pakeitimais ir papildymais, ypač jo 38 straipsnis, suteikia pirmenybės teisę, po to, kai apmokamos bankroto procedūros išlaidos, reikalavimams, kylantiems iš garantuojamų indėlių, įskaitant IGS reikalavimus, kylančius išmokėjus išmokas garantuojamiems indėlininkams (Monitorul Oficial al României, pirma dalis, Nr. 84, 2004 1 30).

(19)  Žr. ECB nuomonę CON/2011/83.

(20)  Žr. 1999 m. ECB metų ataskaitą, p. 98, ir ECB Finansinio stabilumo apžvalgą, 2006 m. gruodžio mėn., p. 172.

(21)  Žr. pasiūlytos direktyvos 31 straipsnio 7 dalį.

(22)  Žr. pasiūlytos direktyvos 26 ir 29 straipsnius.

(23)  Žr. pasiūlytos direktyvos 28 konstatuojamąją dalį.

(24)  1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).

(25)  Taip pat žr. ECBS įnašą į EK viešąją konsultaciją dėl galimos ES bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos techninių elementų (angl. ESCB contribution to the EC’s public consultation on the technical details of a possible EU framework for bank recovery and resolution), 2011 m. gegužės mėn.

(26)  Žr. 9 konstatuojamąją dalį.

(27)  Žr. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1) 17 straipnio 4 dalį.

(28)  Žr. 10 konstatuojamąją dalį.

(29)  Žr. 2010 m. gegužės mėn. ECB „Ataskaitą apie išmoktas finansų krizės pamokas dėl Europos finansų rinkų infrastruktūrų veikimo“ (angl. Report on the lessons learned from the financial crisis with regard to the functioning of European financial market infrastructures).

(30)  Taip pat žr. ECBS įnašą į EK viešąją konsultaciją dėl galimos ES bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos techninių elementų (angl. ESCB contribution to the EC’s public consultation on the technical details of a possible EU framework for bank recovery and resolution), 2011 m. gegužės mėn., p. 6, 9 punktas.

(31)  Žr. Nuomonę CON/2011/103.

(32)  Žr. 9 išnašą.


Top