EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52014AB0010

2014 m. vasario 5 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (CON/2014/10)

OJ C 193, 24.6.2014, p. 2–18 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

24.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 193/2


EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2014 m. vasario 5 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas

(CON/2014/10)

2014/C 193/02

Įžanga ir teisinis pagrindas

2013 m. spalio 31 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, darančių poveikį Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams – skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą ir prisidėti prie sklandaus politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymo, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 2 dalies ketvirtojoje įtraukoje ir 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

1.

Pasiūlytu reglamentu nustatomi vienodi techniniai ir veiklos vykdymo reikalavimai Europos Sąjungoje vykdomoms mokėjimo kortelių operacijoms, kai ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra įsisteigę Sąjungoje. Pasiūlytą reglamentą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje nustatoma viršutinė tarpbankinių mokesčių už vartotojų debeto kortelių operacijas riba (2), ne didesnė negu 0,20 % operacijos vertės, ir viršutinė riba už vartotojų kredito kortelių operacijas, ne didesnė negu 0,30 % operacijos vertės, kurios bus taikomos vidaus arba tarptautinėms (3) operacijoms po skirtingų pereinamųjų laikotarpių (4). Pasiūlyto reglamento pirmos dalies reikalavimai netaikomi operacijoms su verslo mokėjimo kortelėmis, operacijoms su kortelėmis, kurios išduotos pagal trišales mokėjimo kortelių sistemas, ir grynųjų pinigų išsiėmimui iš bankomatų.

2.

Antroje pasiūlyto reglamento dalyje įtvirtinamos veiklos vykdymo taisyklės ir kiti techniniai reikalavimai, kurie bus taikomi visų kategorijų kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms. Svarbiausios iš jų yra mokėjimo kortelių sistemų ir apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų atskyrimas (5), pokyčiai taikant reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles (6) ir taisyklių, kuriomis būtų draudžiamas arba varžomas kelių prekių ženklų naudojimas vienam produktui, uždraudimas (7). Taip pat nustatoma nauja taisyklė, pagal kurią išdavimo ar aptarnavimo tikslais mokėjimo kortelių sistemų išduotos licencijos turi apimti visą Sąjungos teritoriją, taip pat taisyklės, kuriomis siekiama padidinti prekiautojų mokesčių skaidrumą (diferencijavimas) ir skatinimo taisyklių draudimo uždraudimas licencijavimo susitarimuose (8). Taip pat nustatomos naujos taisyklės, kuriomis siekiama padidinti mokesčių struktūrų skaidrumą, pavyzdžiui, uždraudžiant bet kokią taisyklę, kuri neleistų prekiautojams atskleisti savo klientams mokesčių, kuriuos jie moka aptarnaujančiosioms įmonėms, ir reikalavimas, kad aptarnaujantieji mokėjimo paslaugų teikėjai prekiautojams pateiktų bent jau mėnesines mokesčių ataskaitas, kuriose būtų nurodyti prekiautojo kiekvieną mėnesį sumokėti mokesčiai pagal kortelių kategorijas ir atskirus prekių ženklus, kai aptarnavimo paslaugas teikia aptarnaujančioji įmonė.

3.

ECB pritaria tam, kad pasiūlytu reglamentu įtvirtinamos bendros visai Sąjungai taisyklės dėl tarpbankinių mokesčių, taip pat vienodos veiklos vykdymo taisyklės ir techniniai reikalavimai kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms. Pasiūlymai iš esmės atitinka dabartinę Eurosistemos poziciją. Mokėjimo kortelės yra mažmeninėje prekyboje dažniausiai naudojamos elektroninio mokėjimo priemonės ir todėl sudaro didelę Sąjungos mokėjimo operacijų dalį. Tačiau nepaisant to tarpbankiniai mokesčiai šiuo metu yra didžiąja dalimi nereguliuojami ir todėl yra labai skirtingi valstybėse narėse. Bendrų taisyklių įvedimas turėtų prisidėti prie mokėjimų vidaus rinkos kūrimo užbaigimo ir turėtų padėti sukurti bendrą mokėjimų eurais erdvę (SEPA). Naujos taisyklės yra glaudžiai susijusios su konkurencija, todėl jos taip pat turėtų sumažinti rinkos fragmentaciją ir sukurti vienodas sąlygas, kurioms esant dabartiniai dalyviai lengviau konkuruotų, o nauji dalyviai lengviau įeitų į mokėjimų kortelėmis rinką, taip padidinant elektroninio mokėjimo priemonių veiksmingumą ir platesnį bendrą jų naudojimą.

Konkrečios pastabos

1.   Apibrėžti terminai

Terminų apibrėžtys pasiūlytame reglamente (9) buvo tik iš dalies suderintos su apibrėžtimis, esančiomis pasiūlyme dėl Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos (toliau – pasiūlyta MPD2) (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 260/2012 (11) (toliau – SEPA reglamentas). Sąvokas, kurios įtvirtinamos glaudžiai susijusiuose Sąjungos teisės aktuose, naudinga apibrėžti vienodai, siekiant išvengti klaidingo suvokimo ir palengvinant piliečiams teisinės sistemos supratimą. Todėl ECB mano, kad esminių terminų, pavyzdžiui, „mokėjimo nurodymas“, „mokėjimo paslaugų teikėjas“ ir „mokėjimo operacija“, apibrėžtys turėtų būti labiau suderintos su apibrėžtimis pasiūlytoje MPD2. Be to, pasiūlytos terminų „kortele grindžiama mokėjimo operacija“ ir „mokėjimo kortelės operacija“ apibrėžtys yra labai panašios. Dėl to ECB siūlytų jas apjungti į vieną apibrėžimą. Šios nuomonės priede pateikiama keletas papildomų techninių pastabų dėl terminų apibrėžčių.

2.   Kitos nuostatos

2.1.

ECB pritaria aplinkybei, kad tarpbankiniai mokesčiai tapo aiškesni. Tačiau, jeigu tarptautinių tarpbankinių mokesčių viršutinės ribos nustatomos pirmiau nei vidaus tarpbankinių mokesčių viršutinės ribos, smulkios vidaus aptarnaujančiosios įmonės gali atsidurti nepalankioje padėtyje, kadangi jos bus nepajėgios konkuruoti su užsienio aptarnaujančiosiomis įmonėmis, kurioms bus naudingi žemesni tarptautiniai tarpbankiniai mokesčiai. Dėl to ECB siūlytų įvesti šias viršutines ribas tuo pačiu metu.

2.2.

ECB pritaria pasiūlymui, kad tais atvejais, kai ant kortelės yra daugiau nei vienas prekės ženklas (bendros prekės ženklų kortelės), prekės ženklas turėtų būti pasirenkamas pardavimo vietoje (12). Tuo pačiu metu mokėtojai gali būti skatinami rinktis tuos kortelių prekių ženklus, kurie suteikia jiems papildomos naudos, pavyzdžiui, atlygio programas, o tai gali lemti, kad bus dažniau naudojamos brangių prekės ženklų kortelės. Šiuo požiūriu ECB siūlo, kad sprendimą dėl konkretaus prekės ženklo pasirinkimo priimtų kortelės turėtojas ir prekiautojas kartu pardavimo vietoje.

2.3.

ECB pritaria draudimui nustatyti taisykles, pagal kurias prekiautojai būtų priversti priimti visas tam tikro prekės ženklo korteles, tačiau ECB yra susirūpinęs dėl išimties, pagal kurią prekiautojai privalėtų priimti kitas tokio paties prekės ženklo ir (arba) kategorijos mokėjimo priemones, jeigu joms taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis (13). Ar priimti korteles, taip pat kokius konkrečius prekės ženklus ar kortelių produktus priimti pagal tam tikrą sistemą, turi nuspręsti prekiautojas priimdamas komercinį sprendimą.

2.4.

ECB taip pat siūlo patikslinti, kad mokėjimo kortelių sistemos nediskriminuotų apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų, nustatydamos veiklos vykdymo taisykles, kurios nepagrįstai ribotų sąveiką tarp apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų.

2.5.

Be to, mokėjimo kortelių sistemoms gali prireikti papildomo laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Šiuo tikslu galėtų būti svarstoma dėl pereinamojo laikotarpio atskyrimo reikalavimui (14).

2.6.

Veiksmingumo tikslais ECB siūlytų, kad už reglamento laikymosi užtikrinimą būtų atsakinga viena kompetentinga institucija, nors ir suprasdamas, kad praktikoje tai gali būti sudėtinga dėl skirtingų nacionalinių sistemų.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami priede.

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. vasario 5 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  COM(2013) 550 final/2.

(2)  Žr. pasiūlyto reglamento II ir III skyrius. Tarpbankiniai mokesčiai yra bankų tarpusavio mokesčiai, paprastai taikomi tarp korteles aptarnaujančių mokėjimo paslaugų teikėjų ir korteles išduodančių mokėjimo paslaugų teikėjų, priklausančių tam tikrai kortelių sistemai. Šie mokesčiai sudaro pagrindinę dalį mokesčių, kuriuos aptarnaujantieji mokėjimo paslaugų teikėjai taiko prekiautojams už kiekvieną operaciją kortele.

(3)  Operacijos laikomos tarptautinėmis, kai vartotojai naudojasi savo kortelėmis kitoje valstybėje narėje arba kai mažmenininkas naudojasi aptarnaujančiuoju mokėjimo paslaugų teikėju kitoje valstybėje narėje.

(4)  Tarptautinių operacijų viršutinės ribos įsigalios praėjus dviem mėnesiams nuo reglamento įsigaliojimo. Praėjus dvejiems metams nuo reglamento įsigaliojimo, šios viršutinės ribos bus taip pat taikomos vidaus operacijoms.

(5)  Mokėjimo kortelių sistemos ir kortele grindžiamų mokėjimo operacijų apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai turėtų būti nepriklausomi vieni nuo kitų teisinės formos, organizacijos ir sprendimų priėmimo požiūriais.

(6)  Ši taisyklė taikytina mokėjimo sistemoms arba mokėjimo paslaugų teikėjams, reikalaujantiems, kad prekiautojai priimtų visas tam tikro prekės ženklo korteles, ir reiškia, kad prekiautojai negali ribotai priimti tik tam tikros kategorijos korteles. Pasiūlyto reglamento 10 straipsnis leistų prekiautojams priimti tik vieną tam tikro prekės ženklo kortelių kategoriją, uždraudžiant mokėjimo sistemoms arba mokėjimo paslaugų teikėjams reikalauti, kad prekiautojai priimtų daugiau arba visas to paties prekės ženklo kategorijas. Be to, pasiūlytas reglamentas nustato reikalavimą, užkertantį kelią prekiautojui diskriminuoti korteles, kurioms taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis, t. y. jeigu prekiautojai priima vieno prekės ženklo debeto kortelę, jie taip pat turėtų priimti ir visų kitų prekės ženklų debeto korteles.

(7)  Kitaip tariant, dviejų ar daugiau prekės ženklų naudojimas vienai kortele grindžiamai mokėjimo priemonei.

(8)  Mokėjimo paslaugų teikėjai arba mokėjimo sistemos neturėtų drausti savo prekiautojams skatinti vartotojus naudoti mokėjimo priemonę, kuriai šie teikia pirmenybę, arba informuoti vartotojus apie tarpbankinius mokesčius arba įmonės aptarnavimo mokesčius.

(9)  Žr. pasiūlyto reglamento 2 straipsnį.

(10)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2013/36/ES ir 2009/110/EB ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (COM(2013) 547 final).

(11)  2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).

(12)  Žr. pasiūlyto reglamento 8 straipsnio 5 dalį.

(13)  Pasiūlyto reglamento 10 straipsnio 1 dalis ir 29 konstatuojamoji dalis.

(14)  Žr. pasiūlyto reglamento 7 straipsnį.


PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai

Europos Komisijos pasiūlytas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1 pakeitimas

15–17 konstatuojamosios dalys

„(15)

šis reglamentas būtų taikomas laipsniškai. Pirmu etapu būtina imtis priemonių tarptautiniam mokėjimo kortelių išdavimui ir aptarnavimui palengvinti. Suteikus galimybę prekiautojams pasirinkti aptarnaujančiąją įmonę už savo valstybės narės ribų (tarptautinis aptarnavimas) ir įvedus maksimalų tarptautinių tarpbankinių mokesčių už tarptautines aptarnavimo operacijas dydį, turėtų atsirasti reikiamo teisinio aiškumo. Be to, licencijos išduoti ar aptarnauti mokėjimo priemones turėtų galioti Sąjungoje be geografinių apribojimų. Šios priemonės padėtų sklandžiau veikti mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkai vartotojų ir mažmenininkų naudai;

(16)

dėl vienašalių įsipareigojimų, prisiimtų konkurencijos bylose, daug tarptautinių mokėjimo kortele operacijų Sąjungoje jau vykdomos laikantis maksimalių tarpbankinių mokesčių, taikytinų pirmu šio reglamento įgyvendinimo etapu. Todėl su šiomis operacijomis susijusios nuostatos turėtų įsigalioti greitai, ir taip suteikti galimybių mažmenininkams ieškoti pigesnių aptarnavimo paslaugų užsienyje bei skatinti vidaus bankininkystės bendruomenes ar sistemas mažinti aptarnavimo mokesčius;

(17)

vidaus operacijoms būtinas pereinamasis laikotarpis, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir sistemos turėtų laiko prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų. Todėl praėjus dvejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo, siekiant baigti kurti kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinką, viršutinės tarpbankinių mokesčių už vartotojų kortelių operacijas ribos turėtų būti pradėtos taikyti visiems, tiek tarptautiniams, tiek vidaus, mokėjimams.“

„(15)

šis reglamentas būtų taikomas laipsniškai. Pirmu etapu būtina imtis priemonių tarptautiniam mokėjimo kortelių išdavimui ir aptarnavimui palengvinti. Suteikus galimybę prekiautojams pasirinkti aptarnaujančiąją įmonę už savo valstybės narės ribų (tarptautinis aptarnavimas) ir įvedus maksimalų tarptautinių tarpbankinių mokesčių už tarptautines aptarnavimo operacijas dydį, turėtų atsirasti reikiamo teisinio aiškumo. Be to, ir užtikrinus, kad licencijos išduoti ar aptarnauti mokėjimo priemones turėtų galioti Sąjungoje be geografinių apribojimų, Šios priemonės sklandžiau veiktų mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinka vartotojų ir mažmenininkų naudai;

(16)

dėl vienašalių įsipareigojimų, prisiimtų konkurencijos bylose, daug tarptautinių mokėjimo kortele operacijų Sąjungoje, taip pat kai kurios vidaus operacijos tam tikrose valstybėse narėse, jau vykdomos laikantis maksimalių tarpbankinių mokesčių, taikytinų pirmu šio pagal šį reglamentą. įgyvendinimo etapu . Todėl su šiomis operacijomis susijusios nuostatos turėtų įsigalioti greitai, ir taip suteikti galimybių mažmenininkams ieškoti pigesnių aptarnavimo paslaugų užsienyje bei skatinti vidaus bankininkystės bendruomenes ar sistemas mažinti aptarnavimo mokesčius .

(17)

vidaus operacijoms būtinas pereinamasis laikotarpis, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir sistemos turėtų laiko prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų. Todėl, praėjus pereinamasis dvejų metų po šio reglamento įsigaliojimo laikotarpis yra pakankamas ir siekiant baigti kurti kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinką, viršutinės tarpbankinių mokesčių už vartotojų kortelių operacijas ribos turėtų būti pradėtos taikyti visiems, tiek tarptautiniams, tiek vidaus, mokėjimams.“

Paaiškinimas

Dėl pasiūlyto 22 mėnesių laikotarpio tarp tarptautinių tarpbankinių mokesčių ir vidaus tarpbankinių mokesčių viršutinių ribų nustatymo smulkios vidaus aptarnaujančiosios įmonės gali atsidurti nepalankioje padėtyje, kadangi jos bus nepajėgios konkuruoti su užsienio aptarnaujančiosiomis įmonėmis, kurioms bus naudingi žemesni tarptautiniai tarpbankiniai mokesčiai. Dėl to vertėtų nustatyti bendrą datą tarpbankinių mokesčių viršutinių ribų įvedimui; tačiau ECB laikosi neutralios pozicijos dėl pasiūlyto laikotarpio.

2 pakeitimas

24 konstatuojamoji dalis

„(24)

vartotojai paprastai nežino apie mokesčius, kuriuos sumoka prekiautojai už mokėjimo priemones, kuriomis jie naudojasi. Kartu įvairi išduodančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų skatinamoji praktika (kaip antai kelionių čekiai, premijos, atskaitos, mokėjimo sugrąžinimas, nemokamas draudimas ir kt.) gali skatinti vartotojus naudotis mokėjimo priemonėmis, dėl kurių išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams susidaro dideli mokesčiai. Kad taip neatsitiktų, priemonės, kuriomis ribojami tarpbankiniai mokesčiai, turėtų būti taikomos tik mokėjimo kortelėms, kurios tapo masiniu produktu ir prekiautojams paprastai sunku atsisakyti jas aptarnauti, nes jos plačiai išduodamos ir naudojamos (t. y. vartotojų debeto ir kredito kortelės). Siekiant sustiprinti veiksmingą rinkos veikimą nereguliuojamose sektoriaus dalyse ir apriboti veiklos perkėlimą iš reguliuojamų sektoriaus dalių į nereguliuojamas, reikia pritaikyti priemones (taip pat atskirti sistemą ir infrastruktūrą), kuriomis gavėjas skatintų mokėtoją, ir gavėjui sudaryti sąlygas pasirinkti priimtinas mokėjimo priemones;“

„(24)

vartotojai paprastai nežino apie mokesčius, kuriuos sumoka prekiautojai už mokėjimo priemones, kuriomis jie naudojasi. Kartu įvairi išduodančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų skatinamoji praktika (kaip antai kelionių čekiai, premijos, atskaitos, mokėjimo sugrąžinimas, nemokamas draudimas ir kt.) gali skatinti vartotojus naudotis mokėjimo priemonėmis, dėl kurių išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams susidaro dideli mokesčiai. Kad taip neatsitiktų, priemonės, kuriomis ribojami tarpbankiniai mokesčiai, turėtų būti taikomos tik mokėjimo kortelėms, kurios tapo masiniu produktu ir prekiautojams paprastai sunku atsisakyti jas aptarnauti, nes jos plačiai išduodamos ir naudojamos (t. y. vartotojų debeto ir kredito kortelės). Siekiant sustiprinti veiksmingą rinkos veikimą nereguliuojamose sektoriaus dalyse ir apriboti veiklos perkėlimą iš reguliuojamų sektoriaus dalių į nereguliuojamas, reikia pritaikyti priemones (taip pat atskirti šią sistemą ir apdorojimo infrastruktūrą), kuriomis gavėjas skatintų mokėtoją, ir gavėjui sudaryti sąlygas pasirinkti priimtinas mokėjimo priemones;“

Paaiškinimas

Siekiant patikslinti kontekstą, siūloma įterpti šiuos žodžius.

3 pakeitimas

29 konstatuojamoji dalis

„(29)

[…]

Tačiau siekiant apsaugoti vartotoją ir galimybes jam kuo dažniau naudoti mokėjimo korteles, prekiautojai būtų įpareigoti priimti visas korteles, kurioms taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis. Toks apribojimas taip pat sukurtų konkurencingesnę aplinką kortelėms, kurių tarpbankiniai mokesčiai šiuo reglamentu nėra reguliuojami, nes prekiautojai gautų didesnę derybinę galią derėtis dėl sąlygų, kuriomis jie tokias korteles priimtų.“

„(29)

[…].

Tačiau siekiant apsaugoti vartotoją ir galimybes jam kuo dažniau naudoti mokėjimo korteles, prekiautojai būtų įpareigoti priimti visas korteles, kurioms taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis. Toks apribojimas taip pat sukurtų konkurencingesnę aplinką kortelėms, kurių tarpbankiniai mokesčiai šiuo reglamentu nėra reguliuojami, nes prekiautojai gautų didesnę derybinę galią derėtis dėl sąlygų, kuriomis jie tokias korteles priimtų.

Paaiškinimas

Prekiautojams turi būti leidžiama patiems priimti komercinius sprendimus dėl to, kokias korteles, sistemas, prekės ženklus ar produktus priimti. Įpareigojimo priimti visas korteles, kurioms taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis, įtvirtinimas yra nepagrįstai plačios apimties.

4 pakeitimas

2 straipsnio 1 punktas

„(1)

aptarnaujančioji įmonė – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris su gavėju tiesiogiai arba netiesiogiai sudaro sutartį gavėjo mokėjimo operacijoms apdoroti;“

„(1)

aptarnaujančioji įmonė – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris su gavėju tiesiogiai arba netiesiogiai sudaro sutartį gavėjo mokėjimo operacijoms, inicijuotoms mokėtojo mokėjimo priemone, priimti ir apdoroti;“

Paaiškinimas

Šį straipsnį reikia iš dalies pakeisti, siekiant atspindėti tam tikrus papildomus aptarnavimo požymius. Redagavimo pasiūlymas atitinka sąvokos „mokėjimo operacijų aptarnavimas“ apibrėžtį, kurią Eurosistema pasiūlė savo nuomonėje dėl pasiūlytos MPD2.

5 pakeitimas

2 straipsnio 2 punktas

„(2)

išdavėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris su mokėtoju tiesiogiai arba netiesiogiai sudaro sutartį mokėtojo mokėjimo operacijoms inicijuoti, apdoroti ir atlikti;“

„(2)

išdavėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris su mokėtoju tiesiogiai arba netiesiogiai suteikia mokėtojui mokėjimo priemonę sudaro sutartį mokėtojo mokėjimo operacijoms inicijuoti, apdoroti ir atlikti;“

Paaiškinimas

Iš dalies pakeista siekiant atspindėti tam tikrus papildomus išdavimo požymius. Redagavimo pasiūlymas atitinka sąvokos „mokėjimo priemonių išdavimas“ apibrėžtį, kurią Eurosistema pasiūlė savo nuomonėje dėl pasiūlytos MPD2.

6 pakeitimas

2 straipsnio 4 punktas

„(4)

operacija debeto kortele – mokėjimo kortele operacija, taip pat ir operacija išankstinio mokėjimo kortele, susieta su einamąja arba indėlio sąskaita, nuo kurios mokėjimo operacijos suma nurašoma greičiau nei arba per 48 valandas nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo;“

„(4)

operacija debeto kortele – mokėjimo kortele operacija, inicijuota naudojant debeto kortelę taip pat ir operacija išankstinio mokėjimo kortele, susieta su einamąja arba indėlio sąskaita, nuo kurios mokėjimo operacijos suma nurašoma greičiau nei arba per 48 valandas nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo.

(4a)

debeto kortelė – kortelė, kuri sudaro sąlygas jos turėtojams sumokėti už pirkinius ir (arba) išsiimti grynųjų pinigų, juos tiesiogiai ir nedelsiant nuskaitant nuo jų mokėjimo sąskaitų, nepriklausomai nuo to, ar jos priklauso kortelės išdavėjui.“

Paaiškinimas

Negali būti laikoma savaime suprantama, kad debeto kortelė bus debetuojama per 48 valandas. Dėl to debeto ir kredito kortelių atskyrimas turėtų sietis su nurašymu nuo sąskaitos nedelsiant (debeto kortelė) ir nurašymu nuo sąskaitos iš anksto sutartu laiku (kredito kortelė). Be to, debeto kortelės apibrėžtis taip pat turėtų skirtis nuo kredito kortelės apibrėžties (žr. žemiau), kiek tai susiję su nauda mokėtojui, kad pasiūlyto skirtumo tarp atitinkamų tarbankinių mokesčių viršutinių ribų pagrindimas nebūtų dirbtinis.

7 pakeitimas

2 straipsnio 5 punktas

„(5)

operacija kredito kortele – mokėjimo kortele operacija, kuri atliekama vėliau nei per 48 valandas nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo;“

„(5)

operacija kredito kortele – mokėjimo kortele operacija, inicijuota naudojant kredito kortelę atliekama vėliau nei per 48 valandas nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo;

(5a)

kredito kortelė – kortelė, kuri sudaro sąlygas kortelės turėtojams sumokėti už pirkinius ir (arba) išsiimti grynųjų pinigų neviršijant iš anksto sutarto kredito limito. Suteiktas kreditas gali būti grąžintas pilnai pasibaigus nurodytam laikotarpiui arba grąžinamas dalimis, kai likutis laikomas išplėstiniu kreditu, už kurį paprastai mokamos palūkanos. Sistemos taisyklės ir operacijos apdorojimas, taip pat prekiautojo kortelių priėmimo procedūros gali būti platesnės apimties lyginant su debeto kortelių operacijomis.“

Paaiškinimas

Žr. siūlomo 6 pakeitimo paaiškinimą.

8 pakeitimas

2 straipsnio 7 punktas

„(7)

kortele grindžiama mokėjimo operacija – paslauga, naudojama bet kokia kortele, telekomunikacijų priemonėmis, skaitmeniniu ar IT įrenginiu arba programine įranga atliekamai mokėjimo operacijai užbaigti, jei jos rezultatas – mokėjimo kortelės operacija. Kortele grindžiamos mokėjimo operacijos neapima kitų rūšių mokėjimo paslaugomis grindžiamų operacijų.“

„(7)

kortele grindžiama mokėjimo operacija – paslauga, naudojama mokėjimo operacija, inicijuota bet kokia kortele, telekomunikacijų priemonėmis, skaitmeniniu ar IT įrenginiu arba programine įranga kortele grindžiama mokėjimo priemone pagal kortelių sistemos taisykles, praktiką, standartus ir (arba) įgyvendinimo gaires, jei jos rezultatas – mokėjimo kortelės operacija. Kortele grindžiamos mokėjimo operacijos neapima kitų rūšių mokėjimo paslaugomis grindžiamų operacijų jeigu toks mokėjimas nesibaigia kredito pervedimu arba tiesioginiu debetu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 260/2012 2 straipsnyje.“

Paaiškinimas

Komisijos pasiūlyta kortele grindžiamos mokėjimo operacijos apibrėžtis yra šiek tiek platesnė už mokėjimo kortelės operacijos apibrėžtį ir apima operacijas, atliktas nenaudojant fizinės kortelės. Atsižvelgiant į sparčią kortelių srities raidą ir į vis įvairesnius mokėjimo sprendinius naudojant kortelių infrastruktūrą, ECB siūlo sujungti šias dvi apibrėžtis.

9 pakeitimas

2 straipsnio 8 punktas

„(8)

tarptautinė mokėjimo operacija – mokėjimo kortele operacija arba kortele grindžiama mokėjimo operacija, kurią inicijuoja mokėtojas arba gavėjas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba kai mokėjimo kortelę išdavė išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, įsisteigęs kitoje nei pardavimo vietos valstybėje narėje;“

„(8)

tarptautinė mokėjimo kortele operacija – mokėjimo kortele operacija arba kortele grindžiama mokėjimo operacija, kurią inicijuoja mokėtojas arba gavėjas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas tos operacijos aptarnaujančioji įmonė ir išdavėjas yra įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba kai mokėjimo kortelę aptarnaujančioji įmonė išdavė išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, yra įsisteigusi kitoje nei pardavimo vietos valstybėje narėje;“

Paaiškinimas

Siūloma supaprastinti šios apibrėžties formuluotę, kaip nurodyta pirmesniame daliniame pakeitime.

10 pakeitimas

2 straipsnio 9 punktas

„(9)

tarpbankinis mokestis – mokestis, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai (t. y. per trečiąją šalį) už kiekvieną operaciją moka mokėtojo ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai, dalyvaujantys mokėjimo kortele operacijoje arba kortele grindžiamoje mokėjimo operacijoje;“

„(9)

tarpbankinis mokestis – mokestis, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai (t. y. per trečiąją šalį) už kiekvieną kortele grindžiamą mokėjimo operaciją moka mokėtojo ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai, dalyvaujantys mokėjimo kortele operacijoje arba kortele grindžiamoje mokėjimo tos operacijos aptarnaujančioji įmonė ir išdavėjas;“

Paaiškinimas

Siūloma supaprastinti šios apibrėžties formuluotę darant nuorodas į aptarnaujančiosios įmonės ir išdavėjo sąvokas.

11 pakeitimas

2 straipsnio 10 punktas

„(10)

įmonės aptarnavimo mokestis – aptarnaujančiajai įmonei už kiekvieną operaciją gavėjo mokamas mokestis, kurį sudaro tarpbankinis mokestis, mokėjimo sistemos bei apdorojimo mokestis ir aptarnaujančiosios įmonės marža;“

„(10)

įmonės aptarnavimo mokestis – aptarnaujančiajai įmonei už kiekvieną kortele grindžiamos mokėjimo operacijos paslaugas, kurias teikia aptarnaujančioji įmonė, gavėjo mokamas mokestis, kurį sudaro tarpbankinis mokestis, mokėjimo sistemos bei apdorojimo mokestis ir aptarnaujančiosios įmonės marža;“

Paaiškinimas

Siūloma neapriboti įmonės aptarnavimo mokesčio apibrėžties išvardytais elementais.

12 pakeitimas

2 straipsnio 13 punktas

„(13)

mokėjimo kortelių sistema – vienas Sąjungoje ir valstybėse narėse atliekamų mokėjimo operacijų taisyklių, procedūrų, standartų ir (arba) įgyvendinimo gairių rinkinys, atskirtas nuo bet kokios infrastruktūros ar mokėjimo sistemos, kuria užtikrinamas jos veikimas;“

„(13)

mokėjimo kortelių sistema – vienas mokėjimo operacijų, inicijuojamų naudojant kortele grindžiamą mokėjimo priemonę, atlikimo taisyklių, procedūrų, standartų ir (arba) įgyvendinimo gairių rinkinys, atskirtas nuo bet kokios infrastruktūros ar mokėjimo sistemos, kuria užtikrinamas jos veikimas;“

Paaiškinimas

Iš dalies pakeista įtraukiant inicijavimo elementą; nuorodos į Sąjungą ir valstybes nares turėtų būti išbrauktos, kadangi jos nėra būtinos.

13 pakeitimas

2 straipsnio 14 punktas

„(14)

keturšalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, pagal kurią mokėjimai iš kortelės turėtojo mokėjimo sąskaitos į gavėjo mokėjimo sąskaitą atliekami per sistemos tarpininką, mokėjimo kortelę išduodantį mokėjimo paslaugų teikėją (iš kortelės turėtojo pusės) ir aptarnaujantįjį mokėjimo paslaugų teikėją (iš gavėjo pusės), ir tos pačios struktūros kortele grindžiamos operacijos;“

„(14)

keturšalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, kai aptarnavimo ir išdavimo paslaugas teikiantys subjektai nėra kortelių sistemą valdantys subjektai pagal kurią mokėjimai iš kortelės turėtojo mokėjimo sąskaitos į gavėjo mokėjimo sąskaitą atliekami per sistemos tarpininką, mokėjimo kortelę išduodantį mokėjimo paslaugų teikėją (iš kortelės turėtojo pusės) ir aptarnaujantįjį mokėjimo paslaugų teikėją (iš gavėjo pusės), ir tos pačios struktūros kortele grindžiamos operacijos;“

Paaiškinimas

Skirtumo tarp trišalės ir keturšalės kortelių sistemų siūloma negrįsti aptarnavimo ir išdavimo paslaugų teikimu.

14 pakeitimas

2 straipsnio 15 punktas

„(15)

trišalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, pagal kurią mokėjimai atliekami iš sistemoje laikomos mokėjimo sąskaitos kortelės turėtojo vardu į sistemoje laikomą mokėjimo sąskaitą gavėjo vardu, ir tos pačios struktūros kortele grindžiamos operacijos. Kai pagal trišalę mokėjimo kortelių sistemą išduoti ir (arba) aptarnauti mokėjimo korteles leidžiama kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams, sistema laikoma keturšale mokėjimo kortelių sistema;“

„(15)

trišalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, kai tiek mokėjimo operacijų išdavimą, tiek aptarnavimą pagal sistemos prekės ženklą atlieka kortelių sistemą valdantis subjektas pagal kurią mokėjimai atliekami iš sistemoje laikomos mokėjimo sąskaitos kortelės turėtojo vardu į sistemoje laikomą mokėjimo sąskaitą gavėjo vardu, ir tos pačios struktūros kortele grindžiamos operacijos. Kai Jeigu pagal trišalę mokėjimo kortelių sistemą išduoti jos kortele grindžiamas mokėjimo priemones ir (arba) aptarnauti jos kortele grindžiamas mokėjimo priemones mokėjimo korteles leidžiama kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams, sistema laikoma keturšale mokėjimo kortelių sistema;“

Paaiškinimas

Žr. siūlomo 13 pakeitimo paaiškinimą.

15 pakeitimas

2 straipsnio 16 punktas

„(16)

mokėjimo priemonė – personalizuota (-os) priemonė (-ės) ir (arba) tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurias mokėjimo paslaugų vartotojas naudoja mokėjimo nurodymui inicijuoti arba kurios naudojamos mokėjimo nurodymui inicijuoti jo vardu;“

„(16)

mokėjimo priemonė – personalizuota (-os) priemonė (-ės) ir (arba) tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurios mokėjimo paslaugų vartotojas naudojamos mokėjimo nurodymui inicijuoti arba kurios naudojamos mokėjimo nurodymui inicijuoti jo vardu;“

Paaiškinimas

Ši apibrėžtis turėtų būti suderinta su pasiūlyta MPD 2.

16 pakeitimas

2 straipsnio 17 punktas

„(17)

kortele grindžiama mokėjimo priemonė – bet kokia mokėjimo priemonė, įskaitant kortelę, mobilųjį telefoną, kompiuterį arba bet kokį kitą techninį įrenginį su įdiegta tinkama programėle, kurią mokėtojas naudoja mokėjimo nurodymui, kuris nėra kredito pervedimas arba tiesioginis debetas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 260/2012 2 straipsnyje, inicijuoti;“

„(17)

kortele grindžiama mokėjimo priemonė – bet kokia mokėjimo priemonė, įskaitant kortelė arba bet kokia kita mokėjimo priemonė, turinti tokius pačius požymius kaip ir mokėjimo kortelė, mobilųjį telefoną, kompiuterį arba bet kokį kitą techninį įrenginį su įdiegta tinkama programėle, kurią priima gavėjas mokėjimui gauti ir kurią mokėtojas naudoja mokėjimui nurodymui, kuris nėra jeigu toks mokėjimas nesibaigia kredito pervedimu arba tiesioginiu debetu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 260/2012 2 straipsnyje, inicijuoti;“

Paaiškinimas

Ši apibrėžtis turėtų būti suderinta su 8 pakeitime esančiu redagavimo pasiūlymu dėl kortele grindžiamos mokėjimo operacijos.

17 pakeitimas

2 straipsnio 18 punktas

„(18)

mokėjimo programėlė – įrenginyje įdiegta programinė arba jai lygiavertė įranga, suteikianti galimybę atlikti inicijuotinas kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ir leidžianti mokėtojui duoti mokėjimo nurodymus;“

„(18)

kortele grindžiamo mokėjimo programėlė – programinė arba jai lygiavertė įranga įdiegta įrenginyje arba pasiekiama nuotoliniu būdu, suteikianti galimybę atlikti mokėtojo inicijuotinas kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ir leidžianti mokėtojui duoti mokėjimo nurodymus;“

Paaiškinimas

Siūloma šio termino apibrėžtyje numatyti nuotolinės prieigos elementą.

18 pakeitimas

2 straipsnio 19 punktas

„(19)

mokėjimo nurodymas – mokėtojo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją;“

„(19)

mokėjimo nurodymas – mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją;“

Paaiškinimas

Mokėjimo kortele atveju mokėjimo nurodymus gali inicijuoti ir gavėjas. Be to, dalinis pakeitimas suderina apibrėžtį su pasiūlyta MPD 2.

19 pakeitimas

2 straipsnio 20 punktas

„(20)

mokėjimo kortelės operacija – mokėjimo operacija naudojant mokėjimo kortelę arba mokėjimo kortelės operacijos infrastruktūrą, grindžiama mokėjimo kortelės operacijų veiklos vykdymo taisyklėmis;“

„(20)

mokėjimo kortelės operacija – mokėjimo operacija naudojant mokėjimo kortelę arba mokėjimo kortelės operacijos infrastruktūrą, grindžiama mokėjimo kortelės operacijų veiklos vykdymo taisyklėmis;“

Paaiškinimas

Apibrėžtis labai panaši į kortele grindžiamos mokėjimo operacijos apibrėžtį. Būtų naudinga apjungti šias dvi apibrėžtis.

20 pakeitimas

2 straipsnio 21 punktas

„(21)

mokėjimo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam suteiktas leidimas teikti mokėjimo paslaugas, išvardytas Direktyvos 2007/64/EB priede. Mokėjimo paslaugų teikėjas gali būti išdavėjas ir (arba) aptarnaujančioji įmonė;“

„(21)

mokėjimo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam suteiktas leidimas teikti mokėjimo paslaugas, išvardytas Direktyvos 2007/64/EB priede. Mokėjimo paslaugų teikėjas gali būti išdavėjas ir (arba) aptarnaujančioji įmonė; bet kuris iš subjektų, nurodytų pasiūlytos MPD2  (2) COM(2013)547/3 1 straipsnio 1 dalyje, bei juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems taikoma išlyga pagal pasiūlytos MPD2 27 straipsnį;“

Paaiškinimas

Turi būti suderinta su pasiūlyta MPD2.

21 pakeitimas

2 straipsnio 23 punktas

„(23)

mokėjimo operacija – mokėtojo ar jo vardu arba gavėjo inicijuotas lėšų pervedimo veiksmas, nesvarbu, kokie yra mokėtojo ir gavėjo vienas kitam prisiimti įsipareigojimai, kuriais grindžiama operacija;“

„(23)

mokėjimo operacija – mokėtojo ar jo vardu arba gavėjo inicijuotas lėšų pateikimo, pervedimo arba atsiėmimo veiksmas, nesvarbu, kokie yra mokėtojo ir gavėjo vienas kitam prisiimti įsipareigojimai, kuriais grindžiama operacija;“

Paaiškinimas

Turi būti suderinta su pasiūlyta MPD2.

22 pakeitimas

2 straipsnio 24 punktas

„(24)

apdorojimas – mokėjimo operacijos apdorojimo paslaugų vykdymas atliekant veiksmus, kurių reikia aptarnaujančiosios įmonės ir išdavėjo mokėjimo instrukcijoms vykdyti;“

„(24)

apdorojimas – mokėjimo operacijos apdorojimo paslaugų vykdymas atliekant veiksmus, kurių reikia aptarnaujančiosios įmonės ir išdavėjo mokėjimo instrukcijoms vykdyti bet koks automatinis duomenų apdorojimas, atliktas išdavėjui arba aptarnaujančiajai įmonei kortele grindžiamos mokėjimo operacijos kontekste;“

Paaiškinimas

Iš dalies pakeista siekiant patikslinti, ką apima mokėjimo operacijos apdorojimo paslaugos, kurias teikia mokėjimo paslaugų teikėjai.

23 pakeitimas

2 straipsnio 25 punktas

„(25)

apdorojimo paslaugą teikiantis subjektas – fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis mokėjimo operacijos apdorojimo paslaugas;“

„(25)

apdorojimo paslaugą teikiantis subjektas –techninis paslaugų teikėjas fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis mokėjimo operacijos apdorojimo paslaugas;“

Paaiškinimas

Iš dalies pakeista siekiant pabrėžti techninį aspektą, t. y. IT naudojimą teikiant mokėjimo apdorojimo paslaugas.

24 pakeitimas

3 ir 4 straipsniai

„3 straipsnis

Tarptautinių operacijų vartotojų debeto arba kredito kortele tarpbankiniai mokesčiai

1.

Praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną tarptautinę operaciją debeto kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,2 % operacijos vertės.

2.

Praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną tarptautinę operaciją kredito kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės.

4 straipsnis

Visų operacijų vartotojų debeto arba kredito kortele tarpbankiniai mokesčiai

1.

Praėjus dviem metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,2 % operacijos vertės, už bet kokias debeto kortele grindžiamas operacijas.

2.

Praėjus dviem metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės, už bet kokias kredito kortele grindžiamas operacijas.“

„3 straipsnis

Tarptautinių operacijų vartotojų debeto arba kredito kortele tarpbankiniai mokesčiai

1.

Praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną tarptautinę operaciją debeto kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,2 % operacijos vertės.

2.

Praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną tarptautinę operaciją kredito kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės.

4 straipsnis

Visų O operacijų vartotojų debeto arba kredito kortele tarpbankiniai mokesčiai

1.

Praėjus dviem metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,2 % operacijos vertės, už bet kokias debeto kortele grindžiamas operacijas.

2.

Praėjus dviem metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės, už bet kokias kredito kortele grindžiamas operacijas.“

Paaiškinimas

Žr. siūlomo 1 pakeitimo paaiškinimą.

25 pakeitimas

7 straipsnio 3 dalis

ir 7 straipsnio 5 ir 6 dalys (naujos) (3)

„3.

Bet koks teritorinis diskriminavimas, susijęs su mokėjimo kortelių sistemose taikomomis apdorojimo taisyklėmis, yra draudžiamas.

(…)“

„3.

Bet koks teritorinis diskriminavimas dėl apdorojimo paslaugą teikiančio subjekto pasirinkimo mokėjimo kortelių sistemose taikomose apdorojimo taisyklėse yra draudžiamas.

(…)

5.

Mokėjimo kortelių sistemos turėtų turėti teisingą ir skaidrią procedūrą, užtikrinančią, kad kiti apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai nebūtų nepagrįstai diskriminuojami ir kad nebūtų ribojama techninė sąveika tarp savarankiškų apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų.

6.

Šis straipsnis pradedamas taikyti praėjus dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo.“

Siūloma iš dalies pakeisti 3 dalį, siekiant suteikti aiškumo dabartinei formuluotei, kuri šiuo metu gali būti aiškinama kaip nepaliekanti galimybės šalies rizikos valdymui įvairiais apdorojimo etapais, t. y. autorizavimo metu.

Siūloma nauja 5 dalimi siekiama, kad mokėjimo kortelių sistemos nediskriminuotų apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų, nustatydamos veiklos vykdymo taisykles, nepagrįstai ribojančias sąveiką tarp apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų.

Galiausiai siūloma nauja 6 dalis. Mokėjimų sektoriui gali prireikti papildomo laiko įgyvendinti sistemos ir apdorojimo infrastruktūros atskyrimą. Dėl to siūloma šį straipsnį pradėti taikyti praėjus dvejiems metams nuo reglamento įsigaliojimo.

26 pakeitimas

8 straipsnio 3 ir 5 dalys

„3.

Pagal mokėjimo kortelių sistemas nenustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, įpareigojimai mokėti mokesčius ar kiti įpareigojimai, kurių tikslas arba poveikis yra tas pats, korteles išduodantiems ir aptarnaujantiems mokėjimo paslaugų teikėjams už operacijas, atliekamas naudojant bet kokį įrenginį, ant kurio nurodytas jų prekės ženklas, atliekant operacijas, kurioms jų sistema nenaudojama.

(…)

5.

Jeigu mokėjimo įrenginys leidžia pasirinkti iš skirtingų mokėjimo priemonės prekės ženklų, aptariamoje mokėjimo operacijoje taikomą prekės ženklą nustato mokėtojas pardavimo vietoje.“

„3.

Pagal mokėjimo kortelių sistemas nenustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, įpareigojimai mokėti mokesčius ar kiti įpareigojimai, kurių tikslas arba poveikis yra tas pats, korteles išduodantiems ir aptarnaujantiems mokėjimo paslaugų teikėjams už operacijas, atliekamas naudojant bet kokį įrenginį, ant kurio nurodytas jų prekės ženklas, atliekant operacijas, kurioms jų sistema nenaudojama, išskyrus ataskaitų teikimo reikalavimus, kuriuos nustato reguliavimo subjektai, priežiūros institucijos ar centriniai bankai.

(…)

5.

Jeigu mokėjimo įrenginys leidžia pasirinkti iš skirtingų mokėjimo priemonės prekės ženklų, dėl aptariamoje mokėjimo operacijoje taikytino prekės ženklo nustato susitaria mokėtojas ir gavėjas pardavimo vietoje.“

Priežiūros tikslais centriniai bankai reikalauja iš kortelių sistemų teikti neteisėto pasinaudojimo kortelėmis statistiką. Tai būtų žymi našta, jeigu ataskaitų teikimo reikalavimai būtų pakeisti, apimant didesnį paslaugų teikėjų skaičių. Šiam klausimui spręsti siūloma nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimus, pagal kuriuos būtų teikiama informacija, kurios iš tiesų reikia reguliavimo subjektams, priežiūros institucijoms ar centriniams bankams.

Dėl konkretaus prekės ženklo pasirinkimo turėtų nuspręsti kortelės turėtojas (t. y. mokėtojas) ir prekiautojas (gavėjas) kartu. Jeigu sprendimą galėtų priimti tik mokėtojas, iškiltų pavojus, kad mokėtojas pasirinks brangesnį prekės ženklą, kuris, nors ir suteikdamas jam papildomos naudos, lemtų didesnius prekiautojo kaštus, o tai galiausiai lemtų aukštesnes kainas visiems prekiautojo klientams.

27 pakeitimas

10 straipsnio 1 dalis

„1.

Mokėjimo sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai netaiko jokios taisyklės, kuri gali įpareigoti gavėjus priimti korteles ir kitas mokėjimo priemones, kurias išduoda vienas išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas pagal mokėjimo priemonių sistemą, taip pat priimti kitas tokio paties prekės ženklo ir (arba) kategorijos mokėjimo priemones, kurias išdavė kiti išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai pagal tą pačią sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai jiems taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis.“

„1.

Mokėjimo sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai netaiko jokios taisyklės, kuri gali įpareigoti gavėjus priimti korteles ir kitas mokėjimo priemones, kurias išduoda vienas išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas pagal kortelių mokėjimo priemonių sistemą, taip pat priimti kitus prekės ženklus, kitas tokio paties prekės ženklo ir (arba) kategorijos mokėjimo priemones ar produktus , kurias išdavė kiti išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai pagal tą pačią sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai jiems taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis.“

Paaiškinimas

Ar priimti korteles, taip pat kokias sistemas, prekės ženklus ar produktus priimti, arba kokias korteles pagal tam tikrą sistemą priimti, turėtų nuspręsti prekiautojas priimdamas komercinį sprendimą. Leidimas sistemoms ir paslaugų teikėjams taikyti taisykles, pagal kurias gavėjai būtų priversti priimti korteles, kurioms taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis, yra nepagrįstai plačios apimties. Papildomais daliniais pakeitimais siekiama supaprastinti šioje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Pagal 29 konstatuojamąją dalį šia straipsnio dalimi siekiama iš taisyklės, reikalaujančios priimti visas korteles, pašalinti reikalavimą priimti visus produktus. Sąlygos dėl išdavėjų nėra būtinos šiam tikslui pasiekti.

28 pakeitimas

10 straipsnio 5 dalis (nauja)

Teksto nėra

„5.

Prekiautojai gali nuspręsti nepriimti visų kortelių ar kitų mokėjimo priemonių, jeigu jomis užtikrinamas žemas apsaugos lygis ir jeigu aptarnaujančioji įmonė negarantuoja pilno autorizuotos operacijos apmokėjimo.“

Paaiškinimas

Prekiautojams turi būti leidžiama nepriimti kortelių, pasižyminčių žemesnio saugumo požymiais, pvz., kortelių be mikro procesoriaus, kadangi mokėjimai naudojant tokias korteles nebūtų garantuojami ir dėl to prekiautojams iškiltų didesnė finansinė rizika.


(1)  Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(2)  COM(2013)547/3.

(3)  Atkreiptinas dėmesys, kad nuorodos šioje nuomonėje atspindi COM(2013) 550 final/2 dalių numeraciją.


Top