Įvadinis pranešimas spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Vítor Constâncio,
Frankfurtas prie Maino, 2017 m. kovo 9 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme pagrindinių ECB palūkanų normų nekeisti. Mes tebemanome, kad jos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomos turto pirkimo programos. Dėl nestandartinių pinigų politikos priemonių – patvirtiname, kad tęsime turto pirkimą pagal turto pirkimo programą (TPP) už 80 mlrd. eurų per mėnesį iki šio mėnesio pabaigos. Nuo 2017 m. balandžio mėn. iki gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį, turto ketinama pirkti už 60 mlrd. eurų per mėnesį. Grynieji pirkimai bus vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui.

Mūsų pinigų politikos priemonės ir toliau padeda išsaugoti labai palankias finansavimo sąlygas, būtinas, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu vėl taptų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Šių priemonių poveikis įmonių ir namų ūkių skolinimosi sąlygoms skatina kreditavimą ir palaiko nuosekliai stiprėjantį euro zonos ekonomikos atsigavimą. Sprendžiant pagal pasitikėjimo rodiklius, tikėtina, kad ciklinis ekonomikos atsigavimas spartėja. Bendroji infliacija vėl padidėjo, daugiausia dėl kylančių energijos ir maisto kainų. Tačiau spaudimas grynajai infliacijai tebėra nedidelis. Valdančioji taryba ir toliau laikys infliacijos pagal SVKI pokyčius nereikšmingais, jeigu bus manoma, kad jie yra trumpalaikiai ir nedaro poveikio vidutinio laikotarpio kainų stabilumo perspektyvai.

Kad spaudimas grynajai infliacijai sustiprėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją, vis dar reikalingas labai aukštas skatinimo pinigų politikos priemonėmis lygis. Jeigu perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, esame pasirengę padidinti TPP apimtį ir (arba) trukmę.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,4 % (panašiai kaip ir trečiąjį ketvirtį). Gaunami duomenys, konkrečiau – apklausų rezultatai, stiprina mūsų įsitikinimą, kad ekonomikos atsigavimas tęsis ir apims vis daugiau sektorių. Mūsų pinigų politikos priemonių poveikis skatina vidaus paklausą ir palengvina tebevykstantį finansinio įsiskolinimo mažinimą. Investicijų atsigavimą vis dar skatina labai palankios finansavimo sąlygos ir didėjantis įmonių pelningumas. Be to, dėl, be kitų dalykų, anksčiau įgyvendintų struktūrinių reformų didėjantis užimtumas daro teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir kartu skatina asmeninį vartojimą. Taip pat yra ženklų, kad šiek tiek labiau atsigauna pasaulio ekonomika ir intensyvėja pasaulio prekyba. Vis dėlto vertinama, kad euro zonos ekonomikos augimą slopins vangus struktūrinių reformų įgyvendinimo tempas ir dar nebaigtas įvairių sektorių balansų koregavimo procesas.

Tai iš esmės parodo ir 2017 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2017 m. metinis realusis BVP padidės 1,8 %, 2018 m. – 1,7 %, 2019 m. – 1,6 %. Palyginti su 2016 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė 2017 ir 2018 m. šiek tiek padidinta. Euro zonos ekonomikos perspektyva truputį pagerėjo, tačiau vis dar siejama su lėtesnio, negu prognozuota, augimo rizika, daugiausia susijusia su pasauliniais veiksniais.

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2017 m. vasario mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje dar padidėjo – iki 2,0 % (2017 m. sausio mėn. ir 2016 m. gruodžio mėn. – atitinkamai 1,8 ir 1,1 %). Tai daugiausia susiję su labai padidėjusiu metiniu energijos ir neperdirbtų maisto produktų kainų lygiu, nors dar nėra ženklų, užtikrintai rodančių grynosios infliacijos kilimo tendenciją. Tikėtina, kad artimiausius mėnesius bendrosios infliacijos lygis ir toliau bus artimas 2 % – daugiausia dėl metinio energijos kainų kitimo tempo. Tačiau grynosios infliacijos rodikliai buvo maži ir vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti tik pamažu dėl mūsų pinigų politikos priemonių, numatomo ekonomikos atsigavimo ir atitinkamai mažėsiančio sąstingio.

Tokį vertinimą patvirtina ir 2017 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2017 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,7 %, 2018 m. – 1,6 %, o 2019 m. – 1,7 %. Palyginti su 2016 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2017 m. bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė gerokai padidinta, 2018 m. – šiek tiek padidinta, o 2019 m. – nepakeista. Ekspertų prognozės gali pasitvirtinti tik su sąlyga, kad bus visapusiškai įgyvendintos visos mūsų pinigų politikos priemonės.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad platusis pinigų junginys (P3) toliau stabiliai didėja: jo metinis augimo tempas 2017 m. sausio mėn. buvo 4,9 % (2016 m. gruodžio mėn. – 5,0 %). Kaip ir praėjusiais mėnesiais, metinį P3 augimą labiausiai skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys – siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimo tempas 2017 m. sausio mėn. buvo 8,4 % (2016 m. gruodžio mėn. – 8,8 %).

Toliau gerėjo paskolų augimo rodikliai. Ši tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas 2017 m. sausio mėn. buvo 2,3 % (kaip ir ankstesnį mėnesį). Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas 2017 m. sausio mėn. sudarė 2,2 % (2016 m. gruodžio mėn. – 2,0 %). Nors bankų teikiamų kreditų raida teberodo uždelstą ryšį su verslo ciklu, kredito riziką ir tebevykstantį finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimą, dėl nuo 2014 m. birželio mėn. taikomų pinigų politikos priemonių visoje euro zonoje labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir didėja kredito srautai.

Apibendrinant galima pasakyti, jog tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, kad reikia ir toliau išsaugoti labai aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį tam, kad infliacija būtų kuo greičiau tvariai sugrąžinta į mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą lygį.

Siekiant, kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, daug ryžtingesnių priemonių ekonomikos augimui stiprinti būtina imtis ir kitose srityse. Reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau augtų potencialios gamybos apimtis. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. buvo įgyvendinta mažai konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, 2017 m. visose euro zonos šalyse reformoms įgyvendinti reikia dėti daugiau pastangų. Kalbant apie fiskalinę politiką, pasakytina, jog visos šalys turėtų dar labiau stengtis padaryti valstybės finansų struktūrą palankesnę augimui. Visiškas ir nuoseklus Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas ir makroekonominio disbalanso procedūros taikymas visada ir visose šalyse tebėra būtina prielaida, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas ES valdymo sistema.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Kontaktai žiniasklaidai