PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB 2014 metų finansinės ataskaitos

2015 m. vasario 19 d.

EMBARGO

Draudimas skelbti iki 2015 m. vasario 19 d., ketvirtadienio, 12.00 val. (CET)
  • 2014 m. ECB grynasis pelnas: 989 mln. eurų (2013 m. – 1 440 mln. eurų).
  • Grynųjų palūkanų pajamų iš vertybinių popierių, įsigytų pagal vertybinių popierių rinkų programą: 728 mln. eurų (2013 m. – 962 mln. eurų).
  • Palūkanų pajamų iš banknotų: 126 mln. eurų (2013 m. – 406 mln. eurų).
  • Visas turtas balanse: 185 mlrd. eurų (2013 m. – 174 mlrd. eurų).

Vakar Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba patvirtino audituotas 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ECB finansines ataskaitas [1].

Valdančioji taryba nusprendė 2014 m. gruodžio 31 d. pervesti 15 mln. eurų (2013 m. – 0,4 mln. eurų) į atidėjinius rizikoms; tai juos padidino iki tą dieną pasiektos maksimalios leistinos ribos –7 575 mln. eurų. Atidėjiniai rizikoms skirti užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms padengti. Šios rizikos yra nuolat stebimos. Atidėjinių dydis peržiūrimas kiekvienais metais. 2014 m. ECB grynasis pelnas, pervedus minėtą sumą į atidėjinius rizikoms, sudarė 989 mln. eurų (2013 m. – 1 440 mln. eurų). Grynasis pelnas sumažėjo daugiausia dėl a) mažesnių palūkanų pajamų iš banknotų, kurios sumažėjo pagrindinėms refinansavimo operacijoms pritaikius mažesnes vidutines palūkanų normas; b) mažesnių grynųjų palūkanų pajamų iš vertybinių popierių rinkų programos, sumažėjusių dėl vertybinių popierių išpirkimo; c) didesnių veiklos išlaidų, padidėjusių daugiausia dėl Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) steigimo.

Valdančioji taryba nusprendė 2015 m. sausio 30 d. atlikti tarpinį pelno paskirstymą (841 mln. eurų) euro zonos nacionaliniams centriniams bankams. Vakar posėdyje Valdančioji taryba priėmė sprendimą euro zonos nacionaliniams centriniams bankams paskirstyti likusį pelną (148 mln. eurų) 2015 m. vasario 20 d.

Didžiąją ECB pajamų dalį sudaro pajamos iš užsienio atsargų ir nuosavų lėšų portfelių investicijų, palūkanų pajamos iš visų apyvartoje esančių eurų banknotų ECB tenkančios 8 % dalies, o keletą pastarųjų metų ir grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais įsigytų vertybinių popierių.

2014 m. grynosios palūkanų pajamos sudarė 1 536 mln. eurų (2013 m. – 2 005 mln. eurų). Jas sudarė 126 mln. eurų (2013 m. – 406 mln. eurų) palūkanų pajamos iš visų apyvartoje esančių eurų banknotų ECB dalies ir 728 mln. eurų (2013 m. – 962 mln. eurų) grynosios palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, įsigytų pagal vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), iš kurių 298 mln. eurų (2013 m. – 437 mln. eurų) buvo gauta už ECB turimas Graikijos Vyriausybės obligacijas, įsigytas pagal VPRP. Grynosios palūkanų pajamos apėmė ir 174 mln. eurų (2013 m. – 204 mln. eurų) grynųjų palūkanų pajamų iš vertybinių popierių, įsigytų pagal tris padengtų obligacijų pirkimo programas, ir 1 mln. eurų iš vertybinių popierių, įsigytų pagal turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP). ECB sumokėjo 57 mln. eurų (2013 m. – 192 mln. eurų) atlygį nacionaliniams centriniams bankams pagal jų pretenzijas ECB atžvilgiu dėl į ECB pervestų užsienio atsargų, o palūkanų pajamos iš užsienio atsargų sudarė 217 mln. eurų (2013 m. – 187 mln. eurų).

Realizuotosios pajamos iš finansinių operacijų sudarė 57 mln. eurų (2013 m. – 52 mln. eurų).

2014 m. nurašymai sudarė 8 mln. eurų (2013 m. – 115 mln. eurų). Gerokai mažesnius nurašymus 2014 m. daugiausia lėmė tiek JAV doleriais išreikšto portfelio, tiek nuosavų lėšų portfelio vertybinių popierių bendras rinkos kainos padidėjimas.

ECB administracines išlaidas sudaro personalo išlaikymo išlaidos ir visos kitos administracinės išlaidos. 2014 m. personalo išlaikymo išlaidos padidėjo iki 301 mln. eurų (2013 m. – 241 mln. eurų) dėl to, kad, rengiantis BPM veiklos pradžiai 2014 m. lapkričio mėn., per metus padidėjo tarnautojų skaičius. 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. patirtos su BPM susijusios išlaidos sudarė 30 mln. Nors ši suma bus susigrąžinta 2015 m., tačiau ECB pelno (nuostolio) ataskaitoje ji rodoma 2014 m. kaip pajamos vadovaujantis kaupimo principu.

Kitos administracinės išlaidos, kurias sudaro patalpų nuoma, atlygis specialistams, kitos paslaugos ir pirkimai, 2014 m. buvo 376 mln. eurų (2013 m. – 287 mln. eurų). Dauguma su ECB naujų patalpų statybomis susijusių išlaidų buvo kapitalizuotos ir į šį straipsnį neįtrauktos. 2014 m. lapkričio mėn. ECB persikėlus į naujas patalpas, iki to laiko patirtos kapitalizuotos išlaidos buvo perkeltos iš straipsnio Nebaigta statyba į atitinkamus ilgalaikio turto straipsnius. ECB naujų patalpų nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo 2015 m. sausio mėn. pagal ECB nusidėvėjimo politiką.

2014 m. visas turtas ECB balanse padidėjo 11 mlrd. eurų – iki 185 mlrd. eurų (2013 m. sudarė 174 mlrd. eurų). Šiam padidėjimui daugiausia įtakos turėjo ECB laikomų užsienio atsargų ir aukso pabrangimas, taip pat banknotų apyvartoje vertės padidėjimas.

2014 m. pabaigoje Eurosistemos konsoliduotas balansas sudarė 2 208 mlrd. eurų (2013 m. – 2 273 mlrd. eurų). Visi įsipareigojimai sumažėjo daugiausia dėl to, kad nustojus vykdyti savaitines koreguojamąsias operacijas, skirtas likvidumo, suteikto vykdant VPRP, pertekliui naikinti, sumažėjo Terminuotieji indėliai. Visas turtas sumažėjo daugiausia dėl to, kad sandorių šalys anksčiau termino grąžino sumas, joms paskirstytas pagal dvi trejų metų ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas.

Eurosistemos vertybinių popierių, laikomų pinigų politikos tikslais, vertė sumažėjo 19 mlrd. eurų – iki 217 mlrd. eurų (2013 m. – 236 mlrd. eurų). Vertybinių popierių, laikomų pagal VPRP, vertė sumažėjo 34,5 mlrd. eurų dėl išpirkimo. Šį sumažėjimą iš dalies atsvėrė vertybinių popierių pirkimas pagal trečiąją padengtų obligacijų pirkimo programą ir TUVPPP, pradėtas 2014 m. pabaigoje ir iki metų galo sudariusias 31,3 mlrd. eurų.

Vadovybės ataskaita, ankstesniais metais skelbta kartu su ECB metų ataskaita, yra neatskiriama ECB metinių finansinių ataskaitų dalis. Joje pateikiama pagalbinė informacija, galinti padėti skaitytojams geriau suprasti, kaip dirba ECB, kokia jo veiklos sistema ir kokį poveikį ECB operacijos daro jo finansinėms ataskaitoms. Šiais metais į vadovybės ataskaitą įtraukta ir su ECB finansinėmis ataskaitomis tiesiogiai susijusi informacija.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Rocío González tel. +49 69 1344 6451.

Pastabos

  1. ECB ir Eurosistemos apskaitos politika: vadovaudamasi Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (ECBS statutas) 26 straipsnio 4 dalimi, Valdančioji taryba nustatė Eurosistemos, įskaitant ECB, bendrą apskaitos politiką. Ji paskelbta Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje [2]. Nors ši politika iš esmės pagrįsta tarptautinėje praktikoje pripažintais apskaitos standartais, ji pritaikyta Eurosistemos centrinių bankų specifinėms veiklos aplinkybėms. Ypač daug dėmesio skiriama atsargumo principui, turint omenyje daugumos Eurosistemos centrinių bankų dideles pozicijas užsienio valiuta. Šis atsargumo principas visų pirma taikomas skirtingai traktuojant nerealizuotąjį prieaugį ir nerealizuotąjį nuostolį jų pripažinimo pajamomis (išlaidomis) atžvilgiu. Be to, pagal šį principą draudžiama vieno turto nerealizuotąjį nuostolį kompensuoti kito turto nerealizuotuoju prieaugiu. Nerealizuotasis prieaugis tiesiogiai pervedamas į perkainojimo sąskaitą, o nerealizuotasis nuostolis, kuris viršija perkainojimo sąskaitos likučius, metų pabaigoje pripažįstamas išlaidomis. Visi nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą. Visi euro zonos nacionaliniai centriniai bankai privalo vadovautis šia politika pateikdami savo ataskaitas apie jų vykdomas operacijas, kurios yra Eurosistemos vykdomų operacijų dalis ir kurios įtraukiamos į Eurosistemos konsoliduotas savaitines finansines ataskaitas ir metinį konsoliduotą balansą. Be to, rengdami savo metines finansines ataskaitas, jie savanoriškai taiko iš esmės tą pačią politiką kaip ir ECB.
  2. 2014 m. Valdančioji taryba nusprendė, kad šiuo metu pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai apskaitoje bus rodomi kitaip. Dabar šie vertybiniai popieriai, nepriklausomai nuo jų laikymo siekio, įtraukiami į apskaitą amortizuota savikaina, atsižvelgiant į vertės sumažėjimą. Šis pokytis neturėjo įtakos 2014 m. finansiniam rezultatui.
  3. Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius, perkainojami rinkos kainomis, išskyrus atvejus, kai yra klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino. Iki išpirkimo termino laikomi vertybiniai popieriai į apskaitą įtraukiami amortizuota savikaina, atsižvelgiant į vertės sumažėjimą.
  4. Auksas ir visas kitas balansinis ir nebalansinis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus pagal balanso dienos užsienio valiutos kursą.
  5. Su bankų priežiūros uždaviniais susijusios išlaidos: kaip nustatyta BPM reglamente [3], ECB rinks metinį priežiūros mokestį iš prižiūrimų kredito įstaigų. Priežiūros mokesčių bus surenkama tiek, kiek reikia ECB išlaidoms, susijusioms su jo vykdomais priežiūros uždaviniais, padengti, bet ne daugiau. ECB surinks tiek mokesčių, kiek reikia padengti jo išlaidoms, patirtoms nuo 2014 m. lapkričio mėn., kai ECB pradėjo realiai vykdyti priežiūros uždavinius. Sumos, kurių reikia 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. patirtoms išlaidoms padengti, į 2014 m. ECB pelno (nuostolio) ataskaitą įtrauktos kaip pajamos iš atlygių (pagal kaupimo principą), tačiau šios pajamos bus surinktos tik 2015 m.
  6. Atlygis už užsienio atsargas, pervestas į ECB: po prisijungimo prie Eurosistemos kiekvienas nacionalinis centrinis bankas, pervedęs Europos Centriniam Bankui užsienio atsargų, įgyja atlygintiną pretenziją ECB, kurios vertė lygi jo pervestai sumai. Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pretenzijos turi būti išreikštos eurais ir už jas turi būti atlyginama kasdien pagal naujausią žinomą ribinę palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose ir pakoreguotą taip, kad būtų atsižvelgta į aukso dalies nulinę grąžą.
  7. Pelno (nuostolio) paskirstymas: remiantis ECBS statuto 33 straipsniu, iki 20 % kiekvienų metų grynojo pelno gali būti pervesta į bendrąjį atsargų fondą, kuris negali būti didesnis kaip 100 % ECB kapitalo. Likęs grynasis pelnas turi būti paskirstytas euro zonos nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtoms dalims. Jeigu ECB patiria nuostolį, jį galima dengti a) ECB bendrų atidėjinių rizikoms ir bendrojo atsargų fondo lėšomis; b) Valdančiajai tarybai priėmus sprendimą, atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamomis. Likęs grynasis nuostolis gali būti parodomas balanse kaip į kitus finansinius metus perkeliamas nuostolis ir gali būti dengiamas bet kuriomis paskesnių metų grynosiomis pajamomis.
  8. Eurosistemos pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių likučiai: lentelėje parodytas Eurosistemos pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių likučių 2014 m. gruodžio 31 d. pasiskirstymas pagal emitentus.
Emitento šalis Nominali vertė (mlrd. eurų) Apskaitinė vertė[1] (mlrd. eurų) Vidutinis iki išpirkimo likęs terminas (metų)
Airija 9,7 9,3 4,3
Graikija 19,8 18,1 3,5
Ispanija 28,9 28,6 3,8
Italija 76,2 73,9 3,8
Portugalija 14,9 14,3 3,3
Iš viso[2] 149,4 144,3 3,7

[1] Pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių likučiai į apskaitą įtraukiami amortizuota savikaina.

[2] Bendros sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.



[1]Nuo 2015 m. ECB vadovybės ataskaita ir Eurosistemos konsoliduotas balansas bus skelbiami kartu su ECB metinėmis finansinėmis ataskaitomis. Eurosistemos konsoliduotas balansas parengtas pagal negalutinius neaudituotus duomenis. Visų nacionalinių centrinių bankų metinės finansinės ataskaitos bus baigtos iki 2015 m. gegužės pabaigos. Tada bus paskelbtas ir galutinis Eurosistemos konsoliduotas metinis balansas.

[2]ECB apskaitos politika smulkiai aptariama 2010 m. lapkričio 11 d. Sprendime ECB/2010/21, OL L 35, 2011 2 9, p. 1, su pakeitimais.

[3]2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, OL L 287, 2013 10 29, p. 63.

Kontaktai žiniasklaidai