PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB 2013 metų finansinės ataskaitos

2014 m. vasario 20 d.

EMBARGO

Draudimas skelbti iki 2014 m. vasario 20 d., ketvirtadienio, 15.00 val. (CET)
  • 2013 m. grynasis pelnas buvo 1 440 mln. eurų (2012 m. – 995 mln. eurų), pervedus 0,4 mln. eurų (2012 m. – 1 166 mln. eurų) į atidėjinius rizikoms.
  • Nacionaliniams centriniams bankams iš viso paskirstyta 1 430 mln. eurų (2012 m. – 998 mln. eurų).
  • 962 mln. eurų (2012 m. – 1 108mln. eurų) grynųjų palūkanų pajamų iš vertybinių popierių, įsigytų pagal vertybinių popierių rinkų programą.
  • 406 mln. eurų (2012 m. – 633 mln. eurų) palūkanų pajamų, gautų iš visų apyvartoje esančių eurų banknotų ECB dalies.
  • Visas turtas balanse sudarė 174 mlrd. eurų (2012 m. – 207 mlrd. eurų).

Vakar Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba patvirtino audituotas ECB 2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansines ataskaitas.

ECB Pirmininkas Mario Draghi sakė: „2013 m. finansiniai rezultatai perteikia pinigų politikos poziciją ir mūsų įsipareigojimą veiksmingai naudoti išteklius ir apdairiai valdyti finansus daugėjant ECB pavestų įsipareigojimų ir užduočių.“

Valdančioji taryba nusprendė 2013 m. gruodžio 31 d. pervesti 0,4 mln. eurų (2012 m. – 1 166 mln. eurų) į atidėjinius rizikoms; tai juos padidino iki tą dieną pasiektos maksimalios leistinos ribos – 7 530 mln. eurų. Atidėjiniai rizikoms skirti užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms padengti. Šios rizikos yra nuolat stebimos. Šių atidėjinių dydis ir nuolatinio papildymo poreikis peržiūrimi kasmet. 2013 m. ECB grynasis pelnas, pervedus minėtą sumą į atidėjinius rizikoms, sudarė 1 440 mln. eurų (2012 m. – 995 mln. eurų).

Valdančioji taryba nusprendė 2014 m. sausio 31 d. atlikti tarpinį pelno paskirstymą (1 370 mln. eurų) euro zonos nacionaliniams centriniams bankams. Vakar posėdyje Valdančioji taryba priėmė sprendimą nepaskirstyti 10 mln. eurų sumos, kuri susidarė pakoregavus ankstesnių metų pelną, ir 2014 m. vasario 21 d. paskirstyti likusį pelną (61 mln. eurų) euro zonos nacionaliniams centriniams bankams [1].

Didžiąją ECB nuolatinių pajamų dalį sudaro pajamos iš užsienio atsargų ir nuosavų lėšų portfelių investicijų, palūkanų pajamos iš visų apyvartoje esančių eurų banknotų ECB 8 % dalies ir grynosios palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, pinigų politikos tikslais įsigytų pagal vertybinių popierių rinkų programą (VPRP) ir dvi padengtų obligacijų pirkimo programas.

2013 m. grynosios palūkanų pajamos sudarė 2 005 mln. eurų (2012 m. – 2 289 mln. eurų). Jas sudarė 406 mln. eurų (2012 m. – 633 mln. eurų) palūkanų pajamos iš visų apyvartoje esančių eurų banknotų ECB dalies ir 962 mln. eurų (2012 m. – 1 108 mln. eurų) grynosios palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, įsigytų pagal VPRP, iš kurių 437 mln. eurų (2012 m. – 555 mln. eurų) buvo gauta už ECB turimas Graikijos Vyriausybės obligacijas, įsigytas pagal VPRP. Grynosios palūkanų pajamos apėmė ir 204 mln. eurų (2012 m. – 209 mln. eurų) grynųjų palūkanų pajamų iš vertybinių popierių, įsigytų pagal dvi padengtų obligacijų pirkimo programas. ECB sumokėjo 192 mln. eurų (2012 m. – 307 mln. eurų) atlygį nacionaliniams centriniams bankams pagal jų pretenzijas ECB atžvilgiu dėl į ECB pervestų užsienio atsargų, o palūkanų pajamos iš užsienio atsargų sudarė 187 mln. eurų (2012 m. – 229 mln. eurų).

Realizuotosios pajamos iš finansinių operacijų sudarė 52 mln. eurų (2012 m. – 319 mln. eurų). 2013 m. iš finansinių operacijų gautos grynosios realizuotosios pajamos daugiausia sumažėjo dėl to, kad gauta mažiau realizuotųjų pajamų dėl JAV dolerių portfelio kainos pokyčio.

2013 m. nurašymai sudarė 115 mln. eurų (2012 m. – 4 mln. eurų). Gerokai didesnius nurašymus 2013 m. daugiausia lėmė ECB JAV doleriais išreikštame portfelyje laikomų vertybinių popierių bendras rinkos kainos sumažėjimas.

ECB administracines išlaidas sudaro personalo išlaikymo išlaidos ir visos kitos administracinės išlaidos. 2013 m. personalo išlaikymo išlaidos padidėjo iki 241 mln. eurų (2012 m. – 222 mln. eurų) dėl padidėjusio tarnautojų skaičiaus ir balanse pripažintų sumų, susijusių su ECB pensijų planais.

Kitos administracinės išlaidos, kurias sudaro patalpų nuoma, atlygis specialistams, kitos paslaugos ir pirkimai, 2013 m. buvo 287 mln. eurų (2012 m. – 242 mln. eurų), įskaitant 19 mln. eurų ilgalaikio turto nusidėvėjimo atskaitymus. Dauguma su ECB naujų patalpų statybomis susijusių išlaidų į šį straipsnį neįtraukiamos. Jos buvo kapitalizuotos balanso dalyje Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas. Šios dalies straipsnis Nebaigta statyba 2013 m. padidėjo 318 mln. eurų iki 847 mln. eurų daugiausia dėl su statybomis susijusių išlaidų, o su sklypu susijusios išlaidos (76 mln. eurų) įtrauktos į straipsnį Žemė ir pastatai.

2013 m. visas turtas ECB balanse sudarė 174 mlrd. eurų. Palyginti su 2012 m., jis sumažėjo 33 mlrd. eurų (2012 m. buvo 207 mlrd. eurų), o tai atitiko Eurosistemos konsoliduoto balanso sumažėjimą.

Į Eurosistemos konsoliduotą balansą įtraukti vertybiniai popieriai, kuriuos ECB ir nacionaliniai centriniai bankai įsigijo pagal VPRP, užbaigtą 2012 m. rugsėjo 6 d. Tą pačią dieną ECB paskelbė apie vienakrypčių pinigų politikos sandorių technines ypatybes, įskaitant skaidrumo politiką. Vadovaujantis šia skaidrumo politika toliau pateiktoje lentelėje parodytas 2013 m. gruodžio 31 d. Eurosistemos turėtų pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių likučių pasiskirstymas pagal šalis.

Eurosistemos pagal VPRP įsigytų vertybinių popierių likučiai 2013 m. gruodžio 31 d.

Emitento šalis Nominali vertė (mlrd. eurų) Apskaitinė vertė[1] (mlrd. eurų) Vidutinis iki išpirkimo likęs terminas(metų)
Airija 9,7 9,2 5,3
Graikija 27,7 25,4 3,4
Ispanija 38,8 38,4 3,6
Italija 89,7 86,8 4,1
Portugalija 19,8 19,0 3,4
Iš viso 185,7 178,8 3,9

[1]Turimi pagal VPRP įsigyti vertybiniai popieriai priskiriami iki išpirkimo termino laikomiems vertybiniams popieriams ir yra vertinami amortizuota įsigijimo verte.

2013 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ECB finansinės ataskaitos kartu su vadovybės ataskaita ir Eurosistemos konsoliduotu balansu bus įtrauktos į ECB metų ataskaitą, kuri bus paskelbta 2014 m. balandžio mėn.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Niels Bünemann, tel. +49 69 1344 6594.

Pastabos redaktoriams

  1. ECB apskaitos politika: vadovaudamasi Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (ECBS statutas) 26 straipsnio 4 dalimi, Valdančioji taryba nustatė Eurosistemos, įskaitant ECB, bendrą apskaitos politiką, kuri buvo paskelbta Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje [2]. Nors ši politika iš esmės pagrįsta tarptautinėje praktikoje pripažintais apskaitos standartais, ji sukurta ypač daug dėmesio skiriant Eurosistemos centrinių bankų specifinėms veiklos aplinkybėms. Ši politika apima apyvartinių vertybinių popierių, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino, aukso ir viso kito užsienio valiuta išreikšto balansinio ir nebalansinio turto ir įsipareigojimų vertinimą rinkos verte. Iki išpirkimo termino laikomi apyvartiniai vertybiniai popieriai vertinami įsigijimo verte, kuri tikslintina nuostoliu dėl vertės sumažėjimo. Ypač daug dėmesio skiriama atsargumo principui, turint omenyje daugumos Eurosistemos centrinių bankų dideles pozicijas užsienio valiuta. Šis atsargumo principas ypač taikomas skirtingai traktuojant nerealizuotąjį prieaugį ir nerealizuotąjį nuostolį jų pripažinimo pajamomis (išlaidomis) atžvilgiu. Be to, pagal šį principą draudžiama vieno turto nerealizuotąjį nuostolį kompensuoti kito turto nerealizuotuoju prieaugiu. Nerealizuotasis prieaugis tiesiogiai pervedamas į perkainojimo sąskaitą, o nerealizuotasis nuostolis, kuris viršija perkainojimo sąskaitos likučius, metų pabaigoje pripažįstamas išlaidomis. Visi vertės sumažėjimo nuostoliai įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą. Visi euro zonos nacionaliniai centriniai bankai privalo vadovautis šia politika pateikdami savo ataskaitas apie jų vykdomas operacijas, kurios yra Eurosistemos dalis ir kurios įtraukiamos į Eurosistemos konsoliduotas savaitines finansines ataskaitas. Be to, rengdami savo metines finansines ataskaitas, jie savanoriškai taiko tą pačią politiką kaip ir ECB.
  2. 2013 m. ECB pakeitė pensijų paskaitos nuostatas. 2011 m. buvo padaryti 19-ojo tarptautinio apskaitos standarto (TAS), kuris yra ECB pensijų apskaitos nuostatų pagrindas, reikalavimų pakeitimai. Atnaujintas standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2013 m. sausio 1 d. ar vėliau. Pagal atnaujintą 19-ąjį TAS nebeliko pasirinkimo galimybės taikyti „10 % vertės intervalo“ metodą aktuarinio pelno (nuostolio) pripažinimui finansinėse ataskaitose. ECB atitinkamai pakeitė savo nuostatas (jos aprašytos pastabose dėl apskaitos politikos) ir 2013 m. finansinėse ataskaitose pateikė perskaičiuotas 2012 m. lyginamąsias sumas.
  3. Atlygis už užsienio atsargas, pervestas į ECB: po prisijungimo prie Eurosistemos kiekvienas nacionalinis centrinis bankas, pervedęs Europos Centriniam Bankui užsienio atsargas, įgyja atlygintiną pretenziją ECB, kurios vertė lygi jo pervedamai sumai. Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pretenzijos turi būti išreikštos eurais ir už jas turi būti atlyginama už kiekvieną dieną, taikant turimą naujausią ribinę palūkanų normą, kurią taiko Eurosistema pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionų metu ir kuri pakoreguota taip, kad būtų atsižvelgta į aukso dalies nulinę grąžą.
  4. ECB pajamų iš apyvartoje esančių eurų banknotų ir ECB grynųjų pajamų iš pagal vertybinių popierių rinkų programą įsigytų vertybinių popierių paskirstymas: Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pajamos euro zonos nacionaliniams centriniams bankams priskirtinos tiems finansiniams metams, per kuriuos jos susikaupė. Šias pajamas ECB paskirsto kitų metų sausio mėn. paskutinę darbo dieną, nebent Valdančioji taryba nuspręstų kitaip [3]. Šios pajamos paskirstomos iki galo, nebent Valdančioji taryba, remdamasi pagrįstu įvertinimu, mano, kad tų metų ECB grynasis pelnas bus mažesnis už pajamas iš apyvartoje esančių eurų banknotų ir už grynąsias pajamas iš pagal vertybinių popierių rinkų programą įsigytų vertybinių popierių ir jei iki finansinių metų pabaigos Valdančioji taryba nepriima sprendimo dalį ar visas šias pajamas pervesti į atidėjinius užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms.
  5. Pelno paskirstymas / nuostolių padengimas: remiantis ECBS statuto 33 straipsniu, iki 20 % kiekvienų metų grynojo pelno gali būti pervesta į bendrąjį atsargų fondą, kuris negali būti didesnis kaip 100 % ECB kapitalo. Likęs grynasis pelnas turi būti paskirstytas euro zonos nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtoms dalims. Jeigu ECB patiria nuostolį, jį galima dengti ECB bendrojo atsargų fondo lėšomis ir, prireikus, Valdančiosios tarybos sprendimu, – atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamomis proporcingai ir neviršijant pagal ECBS statuto 32 straipsnio 5 dalį euro zonos nacionaliniams centriniams bankams paskirstytų sumų.


[1]Kai kurios sumos suapvalintos iki artimiausio didesnio ar ma˛esnio milijono eurais.

[2]ECB apskaitos politika smulkiai aptariama 2010 m. lapkričio 11 d. Sprendime ECB/2010/21, OL L 35, 2011 2 9, p. 1, su pakeitimais.

[3]2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas ECB/2010/24 dėl tarpinio Europos centrinio banko pajamų iš apyvartoje esančių eurų banknotų ir pajamų, kylančių iš vertybinių popierių, nupirktų pagal vertybinių popierių rinkų programą, paskirstymo (nauja redakcija), OL L 6, 2011 1 11, p. 35, su pakeitimais.

Publications

Kontaktai žiniasklaidai