PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB skelbia savo 2013 m. pranešimą apie konvergenciją, kuriame vertinama Latvijos ekonominė ir teisinė konvergencija

2013 m. birželio 5 d.

Latvijos valdžios institucijų prašymu Europos Centrinis Bankas (ECB) šiandien skelbia savo parengtą Latvijos ekonominės ir teisinės konvergencijos vertinimą. ECB pranešime apie konvergenciją nagrinėjama, ar šioje šalyje pasiektas aukštas tvarios ekonominės konvergencijos laipsnis, ir vertinama, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti nacionaliniai centriniai bankai, siekdami tapti neatskiriama Eurosistemos dalimi.

Ekonominė konvergencija

Nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. Latvijoje vidutinis 12 mėnesių infliacijos lygis buvo 1,3 %, t. y. gerokai mažesnis už kainų stabilumo kriterijaus 2,7 % pamatinę vertę. Pamatinė vertė apskaičiuota prie 12 mėnesių infliacijos pagal SVKI Švedijoje (0,8 %), Latvijoje (1,3 %) ir Airijoje (1,6 %) nesvertinio aritmetinio vidurkio pridėjus 1,5 procentinio punkto.

Tačiau per pastaruosius dešimt metų vartotojų kainų infliacija Latvijoje labai svyravo – jos metinis vidurkis keitėsi nuo –1,2 iki 15,3 %. Tai rodo, kad šalyje buvo ir didelio pakilimo, ir nuosmukio laikotarpiai, kartu ir dideli makroekonominiai svyravimai. Pastaraisiais metais, 2011 m. viduryje pasiekusi aukščiausią lygį, infliacija Latvijoje mažėjo, visų prima, dėl mažesnių pasaulinių žaliavų kainų ir nuo 2012 m. liepos mėn. taikomo mažesnio PVM tarifo. Vis dėlto pagal naujausias skelbiamas prognozes infliacija turėtų didėti, o per ateinančius keletą metų likusieji su infliacijos prognozėmis susiję veiksniai taip pat turėtų stiprėti.

Vertinant ateities perspektyvą, pastebėtina, kad vidutiniu laikotarpiu Latvijoje bus sunku palaikyti nedidelį infliacijos lygį. Gali būti, kad vykstant atotrūkio mažinimo procesui vidutiniu laikotarpiu Latvijos ir euro zonos šalių infliacijos skirtumas didės. Todėl yra susirūpinimo dėl infliacijos konvergencijos tvarumo.

Šiuo metu, kai baigiamas rengti šis pranešimas, Latvijai taikomas ES Tarybos sprendimas dėl perviršinio valdžios sektoriaus biudžeto deficito, kurį ji turėjo pakoreguoti iki 2012 m. Nagrinėjamais 2012 m. valdžios sektoriaus biudžeto balanso deficitas buvo 1,2 % BVP, t. y. gerokai mažesnis už 3 % pamatinę vertę. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis buvo 40,7 %, t. y. mažesnis už 60 % pamatinę vertę. Europos Komisija prognozuoja, kad 2013 m. deficito santykis nesikeis ir bus 1,2 %, o valdžios sektoriaus skolos santykis padidės iki 43,2 %.

Nuo 2005 m. gegužės 2 d. Latvijos latas dalyvauja valiutų kurso mechanizme (VKM II) Latvijos valdžios institucijoms taikant vienašališkai nustatytą kursą euro atžvilgiu, neviršijantį ±1 % svyravimo ribų. Nagrinėjamu dvejų metų laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2013 m. gegužės 16 d. lato kursas buvo artimas jo centriniam kursui.

Per 12 mėnesių nagrinėjamą laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Latvijoje buvo 3,8 %. Taigi, jos buvo mažesnės už 5,5 % pamatinę vertę, apskaičiuojamą prie Švedijos (1,6 %), Latvijos (3,8 %) ir Airijos (5,1 %) vyriausybių obligacijų ilgalaikių palūkanų normų vidurkio per šiuos 12 mėnesių pridedant 2 procentinius punktus.

Apskritai, Latvijos rodikliai atitinka konvergencijos kriterijų pamatines vertes. Vis dėlto jos ekonominės konvergencijos tvarumas per ilgesnį laikotarpį kelia susirūpinimą. Prisijungimas prie valiutų sąjungos reiškia, kad reikės imtis atitinkamų pinigų ir valiutos kurso priemonių, ji taip pat reiškia padidėjusią vidaus lankstumo ir atsparumo svarbą. Todėl būtina, kad Latvija ir toliau siektų visapusiškos fiskalinės konsolidacijos, kaip tai numatyta Stabilumo ir augimo pakte. Taip pat svarbu išsaugoti per pastaruosius keletą metų išaugusį konkurencingumą, vengiant, kad vėl nepadidėtų vienetinių darbo sąnaudų augimas. Be to, nors Latvijos ekonomika labai pajėgi prisitaikyti, būtina dar pagerinti institucijų ir valdymo kokybę. Taip pat labai svarbu, kad būtų parengtos visapusiškos politikos priemonės, padedančios susitvarkyti su finansiniam stabilumui gresiančia rizika, įskaitant riziką, kuri kyla dėl didelės bankų sektoriaus dalies priklausomybės nuo nerezidentų indėlių kaip finansavimo šaltinio.

Teisinė konvergencija

Latvijos įstatymai atitinka visus centrinio banko nepriklausomumo, piniginio finansavimo draudimo ir teisinės integracijos į Eurosistemą reikalavimus. Tačiau būtų naudinga išaiškinti Latvijos centrinio banko įstatymo 43 straipsnio pirmą dalį, kurioje nurodoma, kad Latvijos parlamentas prižiūrėtų Latvijas Banka, atliekant jos nuostatų tolesnį tikslinimą teisinio aiškumo dėlei.

2013 m. ECB pranešimas apie konvergenciją paskelbtas ECB svetainėje. Rengdamas šį pranešimą ECB vykdo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio reikalavimą valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, prašymu pranešti ES Tarybai apie jos pasirengimą įsivesti eurą.

Publications

Kontaktai žiniasklaidai