Bendras Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko pareiškimas, palankiai vertinantis oficialų ES bankų perėjimą prie SEPA mokėjimo priemonių

Šiandien pradėjus veikti bendrai mokėjimų eurais erdvei (SEPA), Europos bankai pradės oficialiai naudoti pirmąją SEPA mokėjimo priemonę – kredito pervedimams. Tai yra pirmas kelerius ateinančius metus truksiančio prisijungimo prie šios erdvės proceso žingsnis, kurio metu dėl pokyčių rinkoje klientai vietoj nacionalinių elektroninių mokėjimo priemonių palaipsniui pradės naudoti naująsias SEPA priemones. Tai yra logiškas žingsnis įvedus eurą, duosiantis apčiuopiamos naudos, nes padidės mokėjimų rinkos konkurencingumas ir efektyvumas.

SEPA yra nauja bendra mokėjimų eurais erdvė, suteikianti galimybę atlikti mokėjimus visoje euro zonoje taip pat greitai, saugiai ir paprastai, kaip ir nacionalinius mokėjimus. SEPA erdvėje visi mokėjimai eurais yra laikomi vietiniais mokėjimais ir yra atliekami naudojant tas pačias mokėjimo priemones. Taigi SEPA yra natūralus įvykis po euro įvedimo ir dar vienas svarbus žingsnis siekiant naudoti visą bendros rinkos Europoje pajėgumą. SEPA priemonėmis taip pat galima atlikti mokėjimus eurais visoje ES – net ir tose šalyse, kurios nepriklauso euro zonai, taip pat keliose kaimyninėse šalyse ^[1].

Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos Komisija (EK) palankiai vertina tai, kad SEPA pradėjo oficialiai veikti ir pripažįsta, kad Europos bankai, prižiūrint Europos mokėjimų tarybai, atliko didelį parengiamąjį darbą šiai erdvei sukurti. Tad šiandien yra svarbi prisijungimo prie SEPA etapo diena – oficialiai pradedama naudoti SEPA mokėjimo priemonė kredito pervedimams. Dėl techninių ir teisinių priežasčių SEPA tiesioginio debeto pervedimų priemonė bus pradėta naudoti ne iš karto, bet ne vėliau kaip 2009 m. lapkričio 1 d. Nuo 2008 m. sausio 1 d. mokėjimams kortelėmis naudojamas SEPA kortelių aprašas.

SEPA bus didelis indėlis įgyvendinant Lisabonos programą. Ji pagerins ES mokėjimų rinkų veikimą ir skatins naujovių kūrimą, taip didindama Europos ekonomikos konkurencingumą. Viešajame sektoriuje SEPA galėtų būti naudojama kaip el. valdžios skatinimo priemonė, kuri padėtų padaryti viešųjų paslaugų teikimą dar veiksmingesniu.

Du ECB ^[2] ir EK ^[3] atlikti tyrimai rodo, kad SEPA duos daug naudos. EK tyrimas rodo, kad per artimiausius šešerius metus vien tik mokėjimų rinkose SEPA gali atnešti daugiau kaip 123 mlrd. eurų vertės naudos, o jei SEPA būtų galima naudoti elektroniniam sąskaitų pateikimui – dar 238 mlrd. eurų.

Minėti du tyrimai taip pat parodė, kad prisijungimas prie SEPA bus rimtas uždavinys, ypač bankams. ECB tyrimas parodė, kad bankų išlaidos gali smarkiai sumažėti, tačiau gali padidėti konkurencija. SEPA taip pat suteiks bankams galimybę pasiūlyti naujų, pridėtinę vertę sukuriančių paslaugų, susijusių su mokėjimais. Dėl to ECB ir EK ragina bankus tęsti SEPA diegimo procesą tam, kad vartotojai, vykstant pokyčiams rinkoje, galėtų greitai pradėti naudoti naujas SEPA mokėjimo priemones ir būtų iki minimumo sumažintos dvigubų mokėjimų (šiuo metu esančių nacionalinių mokėjimo priemonių ir naujųjų SEPA standartų) išlaidos. Taip pat reikia, kad visos suinteresuotos šalys kuo greičiau pradėtų naudoti naująją SEPA mokėjimo priemonę tiesioginio debeto pervedimams ir iki galo įdiegtų SEPA kortelių aprašą.

SEPA bus itin naudinga įmonėms ir viešojo administravimo įstaigoms, kaip labai dažnoms mokėjimo priemonių naudotojoms. Jos turėtų būti labai svarbios SEPA sėkmingam veikimui, nes, vengdamos kainos ir veiklos rezultatų pablogėjimo ^[4], palyginti su dabar esančiomis nacionalinėmis mokėjimo priemonėmis, vienos iš pirmųjų pradėtų naudoti SEPA priemones.

Oficialiai SEPA veikimo pradžiai paminėti Charlie McCreevy (Vidaus rinkos ir paslaugų komisaras, EK), Gertrude Tumpel-Gugerell (Vykdomosios valdybos narė, ECB) ir Gerard Hartsink (Europos mokėjimų tarybos pirmininkas) šį vakarą Briuselyje surengs SEPA veikimo pradžiai pažymėti skirtą renginį, kuriame dalyvaus garbingi svečiai iš ES mokėjimų rinkos.