Menu

Kalba konferencijoje „Euras Lietuvoje“

ECB pirmininko Mario Draghi kalba,
konferencijoje „Euras Lietuvoje“,
2014 m. rugsėjo 25 d., Vilnius

***

Santrauka

Euro zonai Lietuvos prisijungimas naudingas mažiausiai dviem aspektais: pirma, Lietuva parodė, kad koregavimas ne tik būtinas, bet ir įmanomas – net ir nedevalvuojant valiutos; antra, Lietuvos sprendimas prisijungti prie euro zonos rodo, kad mūsų bendroji valiuta yra patraukli.

Lietuvai ir pačiai bus naudinga tai, kad ji kartu su kitomis šalimis dalyvaus formuojant antros pagal dydį pasaulio ekonomikos pinigų politiką. Pirminis kai kurių lietuvių skeptiškumas dėl euro įvedimo jau keičiasi į didėjantį palaikymą, kai tik žmonės daugiau sužino apie naująją valiutą ir perėjimo prie jos sąlygas. Tačiau į euro zoną stojama ne tik ekonominiais sumetimais. Tai saistantis įsipareigojimas puoselėti europines vertybes.

***

Gerbiamas Ministre Pirmininke,

Gerbiamas pirmininko pavaduotojau,

Gerbiamas finansų ministre,

Gerbiamas Valdybos pirmininke,

Ekscelencijos,

Ponios ir ponai,

Turbūt žinote, kad virš Lietuvos banko pastato durų yra įrengtas specialus laikrodis, skaičiuojantis laiką, likusį iki euro įvedimo Lietuvoje, – iki šio įvykio lieka mažiau negu 100 dienų [98 dienos]. Lietuvos bankas šį laikrodį pakabino prieš du mėnesius, kai Europos Sąjungos Taryba pritarė euro įvedimui Lietuvoje, tačiau neabejoju, kad daugelis iš mūsų šios dienos laukiame jau seniai. Gal net savęs esame klausę: ką Lietuvos stojimas reiškia euro zonai ir ką euro įvedimas reiškia Lietuvai? Pasistengsiu trumpai pakalbėti apie šiuos abu aspektus.

Kuo Lietuvos narystė naudinga euro zonai?

Lietuvai įsivedus eurą, valiutos sąjungai priklausys jau visos trys Baltijos šalys. Euro zonai tai didžiulis turtas, ir ne tik todėl, kad tai yra jos patrauklumo įrodymas.

Dar visai neseniai Baltijos šalys išgyveno gilų nuosmukį. 2009 m. Lietuvos BVP smuko apie 15 proc. Bet šiandien Lietuvos ekonomika auga sparčiau negu daugelio kitų Europos šalių. Praėjusiais metais Lietuvos BVP augimas sudarė 3,3 proc., nors euro zonos BVP sumažėjo 0,4 proc. Įstabu tai, kad Lietuvai pavyko atgaivinti savo ekonomiką be jokios išorinės paramos.

Baltijos šalys parodė, kad įveikti nuosmukį įmanoma, ir dargi nedevalvuojant valiutos. 2009 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 9,4 proc., tačiau pernai jau buvo sumažėjęs net iki 2,1 proc. ir, tikėtina, mažės toliau.

Baltijos šalių sėkmės istorija rodo, kad koreguoti įmanoma ne tik ekonominėmis, bet ir politinėmis priemonėmis. Nors fiskalinė konsolidacija buvo didžiulė, vyriausybės įgyvendinamoms priemonėms visuomenė beveik nesipriešino.

Kaip tai įmanoma? Mano nuomone, iš Baltijos šalių mes galime išmokti svarbią pamoką: vyriausybės veikė ryžtingai ir neatidėliodamos. Konsolidacijos priemonių jos ėmėsi krizei įsismarkavus, todėl ir pavyko įtikinti visuomenę, kad tokios priemonės reikalingos.

Šiais operatyviais ir ryžtingais veiksmais vyriausybės ne tik parodė politinę išmonę, bet ir sustiprino investuotojų pasitikėjimą. Todėl Baltijos šalims pavyko greitai atsigauti po nuosmukio. Šių šalių patirtis rodo, kad nors konsolidacija gali pristabdyti ekonomikos augimą, ilgainiui ji padeda užtikrinti tvarų augimą.

Lietuva ne tik pertvarkė savo ekonomiką, kad ji atitiktų stojimui į euro zoną keliamus reikalavimus, bet ir prisidėjo prie šios valiutų sąjungos stabilumo didinimo, dar net nebūdama jos dalis:  vienas iš Lietuvos prioritetų, jai pernai pirmininkaujant ES Tarybai, buvo tolesnis bankų sąjungos kūrimas, taip pat ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas.

Apibendrindamas norėčiau pabrėžti, kad euro zonai Lietuvos prisijungimas naudingas mažiausiai dviem aspektais: pirma, Lietuva parodė, kad koregavimas ne tik būtinas, bet ir įmanomas – net ir nedevalvuojant valiutos; antra, Lietuvos sprendimas prisijungti prie euro zonos rodo, kad, nepaisant kai kurių euro zonos šalių patiriamų sunkumų, mūsų bendroji valiuta yra patraukli.

Kuo narystė euro zonoje naudinga Lietuvai?

Bet ar Lietuvos visuomenė sutinka, kad narystė euro zonoje Lietuvai bus naudinga? Gal euro įvedimas – tik politinio elito projektas? Žinau, kad nemažai lietuvių verčiau pasiliktų litą. Apklausos rodo, kad euro įvedimui pritaria tik pusė šalies gyventojų.

Į tokį skepticizmą būtina žiūrėti rimtai. Europa negali būti tik elito primetamas projektas – jam turi pritarti plačioji visuomenė.

Vis dėlto nesena patirtis rodo, kad, kai tik žmonės daugiau sužino apie naująją valiutą ir perėjimo prie jos sąlygas, jų skeptiškumas gali nesunkiai peraugti į palaikymą. Kai kitos dvi Baltijos šalys rengėsi įsivesti eurą, jų piliečiai irgi neatrodė labai tuo patenkinti. Tačiau po informacinės kampanijos ir vėliau, jau naudojant naująją valiutą, pritarimas vis stiprėjo. Lietuvoje tokia tendencija ryškėja jau dabar. Naujausios apklausos duomenys rodo, kad nuo praėjusių metų pabaigos iki 2014 m. vidurio eurui pritariančių žmonių skaičius Lietuvoje padidėjo 18 procentinių punktų. Latvijoje per tokį patį laikotarpį pritariančiųjų skaičius šoktelėjo net 30 procentinių punktų (iki 68 %) [1]. Ir net tada, kai, vykstant krizei, visose valstybėse narėse visuomenės pritarimas Europos projektui apskritai smuko, euro zonos šalys nenustojo tvirtai tikėti bendrąja valiuta.

Tie, kurie nepritaria naujosios valiutos įvedimui, iš esmės baiminasi dviejų dalykų: pirma, kad įvedus eurą gali kilti kainos; antra, kad šalis gali netekti dalies identiteto.

Lietuvoje šie nuogąstavimai, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, kurios dar nėra euro zonos dalis, ypač dideli. Net trys ketvirtadaliai apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, kad įsivedus eurą kils kainos [2]. Aš įsitikinęs, kad tokie nuogąstavimai nepagrįsti, ir tai mes galime parodyti. Pirma, Lietuvai prisijungus prie euro zonos, ECB bus kompetentinga jos pinigų politikos institucija. O savąją pareigą užtikrinti kainų stabilumą mes vertiname ir toliau vertinsime labai rimtai – galiu jus tuo patikinti. Antra, Lietuvos valdžios institucijos turi galimybę pasisemti patirties iš 18-os anksčiau į euro zoną įstojusių šalių ir imtis priemonių, kad kainos nebūtų nepagrįstai didinamos. Tikiu, kad jos pasirūpins, jog naujieji banknotai ir monetos turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir litai.

Ką galima pasakyti dėl kito didžiausio nuogąstavimo – tautinio identiteto netekimo?

Naujosios lietuviškų eurų monetos, kurių dizainą sukūrė Antanas Žukauskas, yra panašios į litų monetas – jose pavaizduotas Lietuvos herbo simbolis Vytis. Bet Lietuva ne tik atsineš į euro zoną tautinį simbolį – prisijungdama prie šios zonos, ji atgaus dalį netekto valstybingumo.

Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, Lietuva jau turi eurą, tik jis vadinasi kitaip. Taip sakydamas, ministras turėjo mintyje, kad litas nuo 2002 m. susietas su euru. Bet net ir anksčiau Lietuvos pinigų politiką varžė fiksuotas valiutos kursas, mat nuo 1994 iki 2002 m. litas buvo susietas su JAV doleriu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas jau du kartus stebėtojo teisėmis dalyvavo ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose pinigų politikos klausimais. Nuo kitų metų sausio mėn. priimant antros pagal dydį pasaulio ekonomikos pinigų politikos sprendimus jis jau dalyvaus aktyviai. Tai rodo, kad laikmečiu, kai valstybės glaudžiai susijusios, atsisakyti dalies valstybingumo reiškia ir įgyti daugiau valstybingumo. Jei visa tai tinkamai išaiškinsime, sugebėsime nuraminti nuogąstaujančius dėl dalies tautinio identiteto praradimo ir įtikinti juos, kad dėl glaudesnės integracijos ne tik nieko neprarandama, bet dar ir gaunama naudos.

Būti euro zonos nare Lietuvai naudinga ir dėl daugybės kitų priežasčių. Viena iš jų yra tai, kad tarptautiniai investuotojai Baltijos šalis paprastai vertina kaip vieną ekonominę erdvę. Kadangi Latvija ir Estija eurą jau turi, atidėjusi jo įvedimą, Lietuva atsidurtų mažiau palankioje konkurencinėje padėtyje nei šios šalys – dėl užsienio investicijų. Be to, esant dabartinei geopolitinei situacijai, buvimas bendros valiutos zonos dalimi šaliai gali suteikti daugiau stabilumo. Man džiugu, kad Lietuvos vyriausybė patvirtino visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategiją. Tikiu, kad vyriausybė padarys viską, kad ši strategija būtų įgyvendinta ir kad ant naujųjų dviejų eurų nominalo monetų briaunos iškalti žodžiai „LAISVĖ, VIENYBĖ, GEROVĖ“ taptų tikrove.

Pabaigai

Kelias, kurį Lietuva nuėjo siekdama prisijungti prie euro zonos, rodo, kad mūsų bendra valiuta yra patraukli net ir kai kurioms euro zonos šalims patiriant sunkumų. Tačiau į euro zoną stojama ne tik ekonominiais sumetimais. Tai saistantis įsipareigojimas puoselėti europines vertybes. Džiugu matyti, kad Lietuva šiam įsipareigojimui yra pasirengusi – sveika atvykusi, Lietuva!



[1]http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb81/eb81_en.htm

[2]http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_400_en.pdf

Photos

Kontaktai žiniasklaidai