Kaip veikia ECB turto pirkimo programa?

2016 01 22 (atnaujinta 2017 04 01)

Kodėl mums reikalinga turto pirkimo programa?

Esant įprastai ekonomikos raidai, įtaką finansinėms sąlygoms platesne prasme, taip pat ir makroekonominei raidai bei infliacijai ECB daro nustatydamas trumpalaikes pagrindines palūkanų normas. Tačiau per pasaulinę finansų krizę pagrindinės palūkanų normos priartėjo prie savo faktinės apatinės ribos ir palūkanų mažinimas žemiau šios ribos duotų labai nedaug naudos arba būtų ir išvis nenaudingas. Todėl ECB ėmėsi nestandartinių priemonių problemoms, susijusioms su užsitęsusiu žemo infliacijos lygio laikotarpiu, spręsti ir infliacijai vidutiniu laikotarpiu sugrąžinti į mažesnį kaip 2 %, bet šiai ribai artimą lygį – t. y. lygį, atitinkantį Valdančiosios tarybos kainų stabilumo apibrėžtį. Viena iš nestandartinių priemonių, kurias ECB naudoja siekdamas minėtų tikslų, yra turto pirkimas.

Kaip turto pirkimo programa veikia?

Pagal išplėstinę turto pirkimo programą ECB perka įvairų turtą: vyriausybės obligacijas, Europos viršvalstybinių institucijų vertybinius popierius, įmonių obligacijas, turtu užtikrintus vertybinius popierius ir padengtas obligacijas. Šio turto perkama už 60 mlrd. eurų per mėnesį. Yra trys pagrindiniai būdai, kaip toks turto pirkimas veikia bendresnes finansines sąlygas, o galiausiai – ekonomikos augimą ir infliaciją:

  • Tiesioginis poveikis

    Kai ECB perka privačiojo sektoriaus turto, pavyzdžiui, turtu užtikrintų vertybinių popierių ar padengtų obligacijų, susietų su namų ūkiams ir įmonėms bankų teikiamomis paskolomis realiojoje ekonomikoje, padidėja šio turto paklausa, dėl to didėja jo kaina. Tai skatina bankus teikti daugiau paskolų, o jas jie vėliau gali panaudoti turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams ar padengtoms obligacijoms leisti ir parduoti. Padidėjus paskolų pasiūlai, paprastai sumažėja įmonėms ir namų ūkiams bankų teikiamo skolinimo palūkanų normos, dėl to pagerėja finansinės sąlygos platesne prasme.

  • Investicijų portfelio perbalansavimas

    ECB perka privačiojo ir viešojo sektorių turtą iš tokių investuotojų, kaip pensijų fondai, bankai ir namų ūkiai. Šie investuotojai gali nuspręsti lėšas, gautas pardavus minėtą turtą ECB, investuoti į kitą turtą. Padidinus turto paklausą platesne prasme, šis investicijų portfelio perbalansavimo mechanizmas didina kainas ir mažina pajamingumą, net ir to turto, kuriam turto pirkimo programa nėra tiesiogiai skirta. Dėl to mažėja įmonių, norinčių gauti finansavimą kapitalo rinkose, sąnaudos (faktinė rinkos palūkanų norma). Kartu sumažėjęs vertybinių popierių pajamingumas skatina bankus skolinti įmonėms ir namų ūkiams. Paprastai, kai bankai daugiau skolina realiajai ekonomikai, namų ūkiams ir įmonėms paskolų kaina mažėja. Kita vertus, investuotojams nusprendus už papildomas lėšas pirkti didesnio pajamingumo turto ne euro zonoje, gali susilpnėti euro kursas ir atitinkamai stiprėti infliacija.

    Ir tiesioginis poveikis, ir investicijų portfelio perbalansavimas gerina euro zonos įmonių ir namų ūkių finansines sąlygas. Taigi turto pirkimo programa, mažindama finansavimo kainą, skatina investavimą ir vartojimą. Prisidėdami prie spartesnio paklausos augimo, įmonės ir vartotojai padeda vidutiniu laikotarpiui sugrąžinti infliaciją į mažesnį kaip 2 procentai, bet jam artimą lygį.

  • Informacinis poveikis

    Galiausiai turto pirkimas yra ženklas rinkai, kad centrinis bankas dar gana ilgą laiką nedidins mažų palūkanų normų. Šis informacinis poveikis pasireiškia tuo, kad sumažėja rinkų kintamumas ir neužtikrintumas dėl palūkanų lygio ateityje. Tai svarbu, nes į šiuos veiksnius atsižvelgiama priimant įvairius investicinius sprendimus. Pavyzdžiui, už ilgalaikes paskolas mokamos palūkanos ir toliau nedidės, nes bankai orientuosis į tai, kad dar gana ilgą laiką palūkanų normos bus nedidelės.

Įgyvendindamas turto pirkimo programą, ECB pabrėžia savo ryžtą vykdyti įsipareigojimą naudojant šias ir kitas priemones veiksmingai valdyti riziką, kylančią pernelyg užsitęsus mažos infliacijos laikotarpiui. Tai suteikia investuotojams daugiau užtikrintumo, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija vėl bus mažesnė nei 2 procentai, bet artima šiai ribai. Toks infliacijos lygis yra tvaraus augimo esant stabilioms kainoms prielaida.

Atnaujinimas: čia pateikta informacija atnaujinta 2016 m. balandžio 1 d. ir 2017 m. balandžio 1 d.  Valdančiajai tarybai priėmus sprendimus pakeisti sumą, už kurią kas mėnesį perkama turto pagal turto pirkimo programą.