Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32014O0015

2014/810/ES: 2014 m. balandžio 4 d. Europos Centrinio Banko gairės dėl pinigų ir finansų statistikos (nauja redakcija) (ECB/2014/15)

OJ L 340, 26.11.2014, p. 1–209 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/01/2022; panaikino 32021O0835

ELI: http://data.europa.eu/eli/guideline/2014/810/oj

26.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/1

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS

2014 m. balandžio 4 d.

dėl pinigų ir finansų statistikos

(nauja redakcija)

(ECB/2014/15)

(2014/810/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko reglamentą EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2003/9) (1),

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (2),

atsižvelgdama į 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (3),

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 11 d. Europos Centrinio Banko ECB/2010/20 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (4),

kadangi:

(1)

Gairės ECB/2007/9 (5) buvo žymiai pakeistos. Kadangi reikalingi nauji daliniai pakeitimai, ypač atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (6) ir susijusius pakeitimus atitinkamuose Europos Centrinio Banko (ECB) statistikos reglamentuose, siekiant aiškumo, jas reikėtų išdėstyti nauja redakcija;

(2)

rengiant euro zonos ir atskirų valstybių narių, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės), statistiką apie pinigų finansų įstaigų (PFĮ) sektoriaus agreguotą balansą, taip pat euro zonos konsoliduotą pinigų PFĮ sektoriaus balansą ir atitinkamus euro zonos pinigų junginius, ECB reikalauja teikti duomenis ECB balanse ir balansuose, susijusiuose su euro zonos valstybių narių PFĮ sektoriumi. Duomenis turi teikti nacionaliniai centriniai bankai (NCB) pagal šias gaires bei pasitelkdami pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) (7) sukauptus rezultatus;

(3)

siekdamas išvesti pinigų junginius, ECB renka iš euro zonos valstybių narių NCB statistinę informaciją apie pašto žiro įstaigas (PŽĮ), priimančias indėlius iš ne pinigų finansų įstaigų, euro zonos rezidentų, pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1074/2013 (ECB/2013/39) (8) ir apie centrinės valdžios turtą ir įsipareigojimus – pagal šias gaires;

(4)

ECB rengia statistiką apie PFĮ sektoriaus pogrupių, tiksliau, pinigų rinkos fondų (PRF) ir kredito įstaigų agreguotą balansą. Tam, kad sudarytų šią euro zonos ir atskirų euro zonos valstybių narių statistiką, ECB pagal šias gaires renka duomenis iš NCB apie PRF turtą ir įsipareigojimus;

(5)

naudodamiesi šiose gairėse pateiktais šablonais, NCB Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) per ECB gali perduoti papildomą PFĮ sektoriaus balanso statistiką;

(6)

siekdamas tiksliau analizuoti TVF suteiktų paskolų ne finansų bendrovėms euro zonoje ir atskirose euro zonos valstybėse pokyčius, ECB reikalauja, kad NCB teiktų duomenis apie TVF suteiktas paskolas ne finansų bendrovėms pagal veiklos rūšį. Reikalavimai duomenims išdėstyti šiose gairėse;

(7)

kad būtų būtų papildyta analizė apie euro zonoje ir atskirose euro zonos valstybėse vykstančius kredito pokyčius, vadovaujantis šiomis gairėmis NCB prašoma pateikti informaciją apie PFĮ kredito linijas, paskirstytas pagal institucinius sektorius;

(8)

kad būtų parengta statistika apie euro zonos ir atskirų euro zonos valstybių narių kredito įstaigų atsargų bazę pagal Reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9), ECB pagal šias gaires reikalauja duomenų iš NCB. NCB pateikia savo įnašą, pasitelkdami iš kredito įstaigų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) surinktus duomenis;

(9)

kad būtų išvesta statistika apie PFĮ taikomas palūkanų normas indėliams ir paskoloms namų ūkių ir ne finansų bendrovių atžvilgiu euro zonoje ir atskirose euro zonos valstybėse narėse, ECB pagal šias gaires renka informaciją iš NCB. NCB savo įnašą teikia pasitelkdami pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) (9) surinktus duomenis;

(10)

ECB parengia statistiką apie euro zonos ir atskirų euro zonos valstybių narių investicinių fondų (IF) ir finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (FPB) turtą ir įsipareigojimus, remdamasis duomenimis, kuriuos pagal šias gaires pateikia NCB. NCB savo įnašą teikia pasitelkdami pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) (10) ir Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) (11) surinktus duomenis;

(11)

kad galėtų apžvelgti elektroninių pinigų emisijos dydį ir perspektyvas, ECB reikalauja, kad NCB pagal šias gaires teiktų statistinę informaciją apie elektroninių pinigų įstaigas;

(12)

ECB tvarko Institucijų ir filialų registro duomenų bazę (angl. Register of Institutions and Affiliates Database, RIAD), kuri yra centrinė statistikos tikslams svarbių atskaitinių duomenų apie institucinius vienetus saugykla. RIAD saugomi inter alia, PFĮ, IF, FPB ir mokėjimų statistikai svarbių institucijų (MSSI) sąrašai. Šiose gairėse išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios, kaip NCB turi teikti ECB reikalaujamus duomenis;

(13)

ECB parengia statistiką apie euro zonos ir atskirų euro zonos valstybių narių pensijų fondų (PF) turtą ir įsipareigojimus, remdamasis NCB pagal pagal šias gaires pateiktais duomenimis;

(14)

kad galėtų apžvelgti kitus finansinius tarpininkus, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (KFT), ECB reikalauja, kad NCB teiktų pagal šias gaires statistinę informaciją apie prekiautojus vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (PVPIFP), skolinimo veiklą vykdančias finansų bendroves (SFB) ir kitus KFT. Be to, ECB reikalauja, kad NCB teiktų statistinę informaciją apie pagrindines sandorių šalis (PSŠ);

(15)

ECB parengia statistiką apie euro zonos ir atskirų euro zonos valstybių narių vertybinių popierių emisijas. Sistema yra labai priklausoma nuo ECB iš NCB pagal šias gaires surinktos informacijos;

(16)

Vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 2533/98 2 straipsnio 1 dalimi, ECB parengia euro zonos mokėjimų balanso ir susijusią išorės sektoriaus statistiką ir reikalauja, kad euro zonos valstybės narės teiktų nacionalinius mokėjimų balanso duomenis. Euro zonos mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso statistinių duomenų bei tarptautinių atsargų šablono kokybė turėtų būti vertinama atsižvelgiant į ECB statistikos kokybės sistemą, kuri inter alia, užtikrina tinkamą suderinamumą su atitinkama euro zonos pinigų ir finansų statistika (12);

(17)

kad būtų parengti duomenys apie euro zonos struktūrinius finansinius rodiklius, konsoliduotus euro zonos bankų grupių bankų duomenis ir didelių euro zonos bankų grupių sektorių ir regionų skolinimo pozicijų statistiką, ECB reikalauja NCB teikti statistinę informaciją naudojantis šiose gairėse pateiktais šablonais;

(18)

kad būtų galima analizuoti euro zonos mokėjimo sistemų pokyčius ir stebėti jų integravimosi laipsnį, ECB reikalauja NCB teikti duomenis pagal šias gaires, kurios papildo Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) (13),

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šios gairės nustato NCB pareigas teikti pinigų ir finansų statistiką ECB.

NCB teikia 3–26 straipsniuose nurodytų straipsnių duomenis pagal II priede nustatytas schemas, ir remdamiesi elektroninio perdavimo standartais, nustatytais III priede. Iki kiekvienų metų rugsėjo mėnesio ECB praneša NCB tikslias perdavimo datas kitiems metams ataskaitų kalendoriaus forma.

Euro įvedimo atvejais taikomos šios taisyklės:

a)

valstybių narių, kurių valiuta nėra euro (toliau – ne euro zonos valstybės narės), kurios įsiveda eurą jau įsigaliojus šioms gairėms, NCB teikia ECB ankstesnius PFĮ ir PRF balanso statistikos bei IF ir FPB turto ir įsipareigojimų statistikos duomenis, apimančius visus ataskaitinius laikotarpius nuo jų įstojimo į Sąjungą ir visais atvejais – apimančius ne mažiau kaip trejus metus iki jų įstojimo į euro zoną. NCB parengia duomenis taip, tarsi atitinkama valstybė narė būtų buvusi euro zonos dalimi visais ataskaitiniais laikotarpiais. Siekiant įvykdyti šį reikalavimą, šalių, kurios įstoja į Sąjungą, NCB rekomenduojama įgyvendinti reikalavimus šiems duomenų rinkiniams vadovaujantis ne euro zonos valstybėms narėms skirtais šablonais;

b)

be šio bendrojo reikalavimo, PFĮ balanso straipsnių statistikai (BSS) taikomi šie reikalavimai:

i)

jei kitaip nesusitarta su ECB, ankstesni duomenys taip pat apima trejus metus iki valstybės narės įstojimo į Sąjungą;

ii)

jei kitaip nesusitarta su ECB, euro zonos valstybių narių NCB teikia valstybių narių, kurios įsiveda eurą jau įsigaliojus šioms gairėms, pozicijų duomenis, apimančius trejus metus iki jų įstojimo į euro zoną. Šis principas taikomas tik mėnesio likučiams, apie kuriuos duomenys teikiami pagal Reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33). Ataskaitos privalomai teikiamos tik dėl likučių, kurie viršija 50 milijonų EUR, kitais atvejais – jos teikiamos savanoriškai;

c)

vertybinių popierių atveju, laiko eilutės, perduotos ECB, prasideda 1989 m. gruodžio mėn. – dėl likučių ir 1990 m. sausio mėn. – dėl srautų;

d)

mokėjimų statistikos atveju, dedant visas pastangas, teikiami penkerių metų duomenys, įskaitant vėliausius ataskaitinius metus.

a)

Su Reglamentu (ES) Nr. 549/2013 nustatytos peržiūrėtos Europos sąskaitų sistemos (toliau – 2010 m. ESS) reikalavimais suderinti ketvirčio ankstesni duomenys arba įverčiai reikalingi BS, IF ir FPB statistikai, kaip nurodyta VI priedo 1, 2 ir 3 lentelėse, finansinėms sąskaitoms parengti. Duomenys ECB teikiami dedant visas įmanomas pastangas: 2014 m. rugsėjo mėn. – už ataskaitinius laikotarpius nuo 2012 IV ketv. iki 2014 II ketv.; 2014 m. gruodžio mėn. – už ataskaitinį laikotarpį 2014 III ketv.; 2015 m. kovo mėn. – už ataskaitinį laikotarpį 2014 IV ketv.;

b)

ankstesni duomenys arba įverčiai naujiems didelės pirmenybės požymiams, nustatytiems Reglamentu (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33), kaip nurodyta VI priedo 4 lentelėje, reikalingi už 2014 m. birželio mėn. prasidedančius ataskaitinius laikotarpius, kiek tai įmanoma – iki 2015 m. gegužės mėn, kad būtų išvengta pavėluoto faktinio paskelbimo;

c)

ankstesni duomenys arba įverčiai naujiems didelės pirmenybės požymiams, nustatytiems Reglamentu (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) ir šiomis gairėmis, išdėstyti VI priedo 5 lentelėje, reikalingi už 2014 m. birželio mėn. prasidedančius ataskaitinius laikotarpius, kiek tai įmanoma – iki 2015 m. gegužės mėn.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiose gairėse:

1)   atskaitingasis agentas ir rezidentas– kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

2)   Eurosistema– euro zonos valstybių narių NCB ir ECB;

3)   kredito įstaiga– kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (14) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

4)   kitos PFĮ– visos PFĮ, išskyrus centrinius bankus.

3 straipsnis

PFĮ balanso straipsnių statistika

Vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priede nustatytomis schemomis, NCB sudaro ir pateikia du atskirus agreguotus balansus, abu bendruoju pagrindu: vieną – PFĮ subsektoriaus „centrinis bankas“ ir vieną – subsektoriaus „kitos PFĮ“.

Naudodami ECB interneto svetainėje paskelbtas specialias sąryšio lenteles (15), NCB iš savo apskaitos sistemų išveda reikalaujamą statistinę informaciją apie savo balansą. Prireikus lentelės iš dalies pakeičiamos bendradarbiaujant su NCB, kad būtų atspindėta besikeičianti padėtis, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti suderinamumą su atnaujintomis apskaitos taisyklėmis. Statistinės atskaitomybės tikslais ECB iš savo balanso išveda duomenis, atitinkančius NCB iš jų balansų išvestus duomenis.

Reikalaujamą statistinę informaciją apie kitų PFĮ balansą NCB išveda agreguodami BS duomenis, surinktus iš atskirų PFĮ rezidenčių, išskyrus NCB rezidentus.

Šie reikalavimai taikomi mėnesio pabaigos ir ketvirčio pabaigos likučiams (atsargoms), mėnesinių ir ketvirtinių srautų patikslinimo duomenims ir mėnesiniams bei ketvirtiniams duomenims apie paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais bei kitokius paskolų perleidimus. Balansas sudaromas paskutinę kalendorinę mėnesio (ketvirčio) dieną, neatsižvelgiant į vietinių bankų nedarbo dienas; jei tai yra neįmanoma, naudojami paskutinės darbo dienos duomenys, pagal nacionalinės rinkos arba apskaitos taisykles.

Visi straipsniai yra privalomi, tačiau darant nuorodą į Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 3 dalies 3 ir 4 lentelių langelius, taikomus ne euro zonos valstybėms narėms, taikomos specialios 8 dalyje apibrėžtos nuostatos. Be to, darant nuorodą į Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 5 dalies 5 lentelės reikalavimus, dėl duomenų teikimo apie vertybiniais popieriais pakeistas paskolas ir paskolas, kurių pripažinimas panaikintas, ir kurias administruoja PFĮ, NCB gali plačiau taikyti šiuos atskaitomybės reikalavimus, kad būtų įtrauktos PFĮ administruojamos paskolos, kurios yra kitaip perleistos. Ta apimtimi, kuria ši papildoma informacija nėra įtraukta į pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 5 dalies 5 lentelę teikiamus duomenis, tačiau ją NCB turi, duomenys įtraukiami į šių gairių II priedo 1 dalies 4 lentelę. Ta apimtimi, kuria šią informaciją apie vertybiniais popieriais pakeistas ir kitaip perleistas paskolas, kurių neadministruoja PFĮ, turi NCB (pvz. iš KFT arba finansinių pagalbininkų, veikiančių kaip paskolų administratoriai), šie duomenys įtraukiami į II priedo 1 dalies 4 lentelę.

NCB teikia balanso straipsnių statistinę informaciją pagal II priedo 1 dalį.

ECB apskaičiuoja sandorius remdamasis atsargų skirtumu mėnesio pabaigoje ir po to pašalindamas tuos poveikius, kurie atsiranda ne dėl sandorių, kurie grįsti šiais srautų patikslinimais:

i)

perklasifikavimai ir kiti patikslinimai: jie apima balanso atsargų pokyčius, atsirandančius dėl PFĮ visumos sudėties ir struktūros pasikeitimo, finansinių priemonių ir kitų sandorio šalių perklasifikavimo, statistinių apibrėžčių pakeitimų ir atskaitomybės klaidų (dalinio) ištaisymo;

ii)

patikslinimai dėl perkainojimo, kurie atsiranda dėl kainų pokyčių, pasikeitus atsargų pozicijai dėl turto ir įsipareigojimų kainų pasikeitimo, taip pat dėl paskolų nurašymo arba paskolų vertės sumažinimo poveikio; valiutų kurso pokyčiai: jie apima visus atsargų pozicijų pokyčius dėl valiutų kurso kaitos įtakos turtui ir įsipareigojimams, išreikštiems užsienio valiuta.

NCB teikia ECB mėnesio ir ketvirčio duomenis, susijusius su perklasifikavimu ir kitais patikslinimais ir perkainojimais dėl kainų pasikeitimų, apskaičiuotais pagal pagal IV priedą. Paprastai patikslinimus dėl perkainojimo ECB apskaičiuoja dėl pasikeitusių valiutos kursų, tačiau kai NCB gali parengti tikslesnius patikslinimus, jie gali šiuos patikslinimus ECB perduoti tiesiogiai.

NCB ir ECB organizacinis vienetas, atsakingas už finansinę atskaitomybę, mėnesinius duomenis pateikia ECB iki 15-os darbo dienos pabaigos, pasibaigus mėnesiui, už kurį teikiami duomenys, o ketvirtinius duomenis – iki 28-os darbo dienos pabaigos, pasibaigus ketvirčiui, už kurį teikiami duomenys.

NCB gali tekti pataisyti duomenis, susijusius su paskutiniu laikotarpiu prieš einamąjį ataskaitinį laikotarpį. Be to, gali pasitaikyti dar ankstesnių laikotarpių duomenų pataisymų, pavyzdžiui, dėl klaidų, perklasifikavimų, patobulintų ataskaitinių procedūrų ir t.t. ECB gali apdoroti išimtinius ir įprastus pataisymus tuo pačiu metu arba nuspręsti nukelti išimtinių pataisymų apdorojimą kol pasibaigs pinigų suvestinių rodiklių mėnesinių ataskaitų rengimo laikotarpis.

Duomenų taisymo politika atitinka ECB PFĮ balanso statistikos vadovą (angl. Manual on MFI balance sheet statistics). Siekiant užtikrinti gerą pinigų statistikos kokybės ir jos stabilumo pusiausvyrą bei siekiant padidinti mėnesio ir ketvirčio statistikos nuoseklumą, išimtiniai mėnesinių duomenų pataisymai pateikiami tuo pačiu metu, kai teikiama ketvirčio statistika. Jei pranešama apie pataisytus mėnesio duomenis, tačiau nacionalinė duomenų rengimo sistema neleidžia sudaryti atitinkamų ketvirčio pataisymų, NCB užtikrina, kad bus dedamos visos pastangos išlaikyti mėnesio ir ketvirčio duomenų nuoseklumą, pavyzdžiui – pasitelkiant įverčius.

Prieš perduodami duomenis ECB, NCB ir ECB organizacinis vienetas, atsakingas už finansinę atskaitomybę, patikrina duomenų vidinį nuoseklumą pagal ECB apibrėžtus ir kontroliuojamus tikrinimo būdus.

Jei NCB, vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsnio 1 dalies a punktu, taiko PRF nukrypti leidžiančias nuostatas, NCB užtikrina, kad bendras jų įnašas į visą nacionalinį PRF balansą neviršija:

i)

10 % kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje, kurioje nacionalinis PRF balansas sudaro daugiau kaip 15 % viso euro zonos PRF balanso;

ii)

30 % visose kitose euro zonos valstybėse narėse, išskyrus tas valstybes nares, kuriose nacionalinis PRF balansas sudaro mažiau nei 1 % viso euro zonos PRF balanso, nes tuomet netaikomi jokie specialūs apribojimai dėl PRF priskyrimo statistiškai nereikšmingai mažumai.

Jei NCB, vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsnio 2 dalies b punkto i, ii arba iv papunkčiu, taiko PRF nukrypti leidžiančias nuostatas, NCB užtikrina, kad kiekvienam straipsniui bendras jų įnašas į visą atitinkamą sumą nacionaliniame PFĮ balanse neviršija 5 %. NCB taip pat gali, vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunkčiu, taikyti PRF nukrypti leidžiančias nuostatas nuo reikalavimo teikti turto ir įsipareigojimų pozicijas atskirai euro zonos draudimo bendrovių ir pensijų fondų sektoriams. NCB atskiria draudimo bendrovių ir pensijų fondų turtą ir įsipareigojimus bei vidaus institucijų ir institucijų, kurios yra kitų euro zonos valstybių narių rezidentės, pozicijas ir kiekvienam variantui, kurio įnašas neviršija 5 % viso nacionalinio PRF balanso, gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

Jei NCB, vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsniu, taiko PFĮ leidžiančias nukrypti nuostatas, rengdami mėnesinio ir ketvirtinio PFĮ balanso duomenis, teikiamus ECB, NCB statistiškai apibendrina iki 100 % tokių PFĮ aprėpties. NCB gali pasirinkti statistinio apibendrinimo iki 100 % aprėpties procedūrą, tačiau ji turi atitikti šiuos būtinuosius standartus:

i)

kai trūksta suskirstymo duomenų, įverčiai išvedami taikant santykius, paremtus faktinės atskaitingosios visumos poaibiu, kuris laikomas reprezentatyvesniu statistiškai nereikšmingai mažumai, tokiu būdu:

—

valstybių narių, kurių įnašas į euro zonos agreguotą PFĮ balansą yra didesnis nei 2 %, NCB nustato šį poaibį taip, kad poaibį sudarančių subjektų visas balansas neviršytų 35 % nacionalinio agreguoto PFĮ balanso. Šis reikalavimas netaikomas, kai įstaigų, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, balansai sudaro mažiau nei 1 % nacionalinio PFĮ balanso,

—

valstybių narių, kurių įnašas į euro zonos visą agreguotą PFĮ balansą yra mažesnis nei 2 %, NCB yra skatinami vadovautis tokia pačia taisykle. Tačiau jei tai pareikalautų didelių išlaidų, vietoje minėtos taisyklės šių valstybių narių NCB gali taikyti santykius, paremtus atskaitingąja visuma;

ii)

taikant i punktą, ir statistiškai nereikšminga mažuma, ir faktinės atskaitingosios visumos poaibis gali būti suskirstyti į įvairias grupes nurodant įstaigos tipą (pvz., PRF arba kredito įstaigos);

iii)

kai PRF, kurie teikia duomenis apie visą savo turtą tik kartą per metus, įnašas viršija 30 % viso PRF balanso bet kurioje atitinkamoje valstybėje narėje, NCB statistiškai apibendrina atskirai PRF ir kredito įstaigų pateiktus duomenis tokiu būdu:

—

jei iš PRF, kurie teikia išsamius duomenis, susidaro pakankama aprėptis, jų agreguotas balansas naudojamas kaip pagrindas statistiniam apibendrinimui,

—

jei aprėptis iš PRF, kurie teikia išsamius duomenis, yra nepakankama arba nėra tokių PRF, kurie teiktų išsamius duomenis, bent kartą per metus NCB įvertina PRF sektoriaus balansą remdamasis alternatyviais duomenų šaltiniais ir naudoja jį kaip pagrindą statistiniam apibendrinimui;

iv)

kai suskirstymo duomenys yra, bet jie gaunami vėliau arba yra retesni, pateikti duomenys perkeliami į trūkstamuosius laikotarpius:

—

pakartojant duomenis, kai įrodoma, kad rezultatai yra adekvatūs, arba

—

taikant atitinkamus statistinio įvertinimo metodus, kad būtų atsižvelgta į duomenų tendencijas ar sezoninės kaitos dėsningumus;

v)

santykiai arba bet koks kitoks tarpinis skaičiavimas, reikalingas būtiniesiems statistinio apibendrinimo standartams įgyvendinti, gali būti išvesti iš duomenų, gautų iš priežiūros institucijų, jei tarp statistinio suskirstymo, kuris turi būti statistiškai apibendrintas, ir tokių duomenų galima nustatyti patikimą ryšį.

NCB praneša ECB apie jų taikomas nukrypti leidžiančias nuostatas ir taip pat apie pagrindinius naujų statistinio apibendrinimo procedūrų elementus ir jų pokyčius, jei jie reikšmingi.

Rengdami centrinio banko balansą, NCB ir ECB laikosi suderintųjų apskaitos taisyklių, nustatytų Gairėse ECB/2010/20, su pakeitimais, ir taiko 3 straipsnio 1 dalyje minėtas sąryšio lenteles. Tiksliau:

a)

jeigu dėl apskaitos savo vertybinių popierių portfelius NCB ir ECB privalo perkainoti kas mėnesį, o ne kas ketvirtį – šie perkainojimai taip pat kas mėnesį pateikiami statistiniame balanse;

b)

9.5 apskaitos straipsnio „kiti Eurosistemos vidaus reikalavimai (grynieji)“ ir 10.4 straipsnio „kiti Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)“ turtą ir įsipareigojimus NCB identifikuoja atskirai ir juos pateikia bendrąja verte;

c)

kai 14 apskaitos straipsnį „perkainojimo sąskaitos“ reikia pateikti bendrąja verte apskaitos tikslais, NCB jį pateikia grynąja verte statistikos tikslais.

Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 8 straipsnyje nustatyti atitinkami apskaitos principai, kurių kitos PFĮ laikosi statistinės atskaitomybės tikslais. Tiksliau, nepažeidžiant euro zonos valstybėse narėse vyraujančių apskaitos praktikos ir užskaitos priemonių, visas finansinis turtas ir įsipareigojimai pateikiami bendrąją verte. Be to, duomenys apie indėlius ir paskolas pateikiami jų pagrindine suma, neįtraukiant visiškai arba iš dalies nurašytų sumų. Išimtiniais atvejais, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 8 straipsnyje nustatytų sąlygų, NCB gali leisti pateikti duomenis apie paskolas atėmus atidėjinius, ir apie nupirktas paskolas pagal kainą, sutartą jų įsigijimo metu.

Vertinant kitus balanso straipsnius, ypač laikomus ir išleidžiamus vertybinius popierius, rekomenduojama, kad NCB, laikydamasis 2010 m. ESS reikalavimų, taikytų rinkos vertinimą. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 8 straipsnyje nustatytas bendrasis reikalavimas, kad PFĮ laikosi į nacionalinę teisę perkeliančių Direktyvą 86/635/EEB aktų ir visų kitų taikomų tarptautinių standartų, o tai reiškia, kad vertybinių popierių ir kito turto vertinimo praktika yra įvairi. Todėl priimtina taikyti nestandartizuotas vertinimo taisykles, kol buhalterinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo rinkos vertės.

Teikdami duomenis ECB, NCB ir ECB organizacinis vienetas, atsakingas už finansinę atskaitomybę, teikia aiškinamuosius raštus dėl konkrečių pokyčių, susijusių su pačiu naujausiu ataskaitiniu laikotarpiu, įskaitant paaiškinimus dėl perklasifikavimų ir kitų patikslinimų, taip pat dėl ankstesnių laikotarpių atitinkamų pataisymų. Tiksliau, aiškinamieji raštai teikiami dėl pokyčių, perklasifikavimų ir kitų patikslinimų bei pataisymų, kurie yra didesni nei 5 milijardai EUR (absoliučia verte), arba kitais atvejais, kai jie laikomi ekonomiškai reikšmingais, pavyzdžiui, kai pateiktų eilučių pokyčiai susiję su didelės apimties sandoriais ataskaitiniu laikotarpiu, arba kai pataisymai interpretuojant iš ekonominės perspektyvos suvestinius pokyčius apibrėžia svarbius pasikeitimus. ECB prašymu, NCB ir ECB pateikia papildomus aiškinamuosius raštus dėl pateiktų duomenų.

Raštuose taip pat nurodoma, ar pateiktoms eilutėms turintys įtakos nustatyti reikšmingi pokyčiai, pataisymai arba perklasifikavimai ir kiti patikslinimai yra galutiniai ar vis dar tiriami.

Pageidautina, kad NCB teiktų aiškinamuosius raštus duomenų perdavimo metu ir bet kuriuo atveju – iki duomenų rengimo pabaigos.

ECB centralizuotai saugo iš NCB gautus aiškinamuosius raštus duomenų stebėjimo ir statistikos paaiškinimo tikslais. Raštuose gautą informaciją ECB tvarko tinkamai atsižvelgdamas į taikytinas konfidencialumo taisykles.

NCB gali nuspręsti nereikalauti, kad PFĮ teiktų išsamius Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 3 dalies 3 ir 4 lentelių langelių, taikomų ne euro zonos valstybėms narėms, duomenis, jei duomenys, surinkti labiau apibendrintame lygmenyje yra nereikšmingi. NCB reguliariai, bent kartą per metus, patikrina ar toliau taikyti šias nuostatas. Leisdami taikyti šias nukrypti leidžiančias nuostatas, NCB teikia pagal šiuos kriterijus išvestus ketvirtinius įverčius:

a)

ketvirčio skaičiai įvertinami remiantis PFĮ retesniais intervalais teikiamais duomenimis, šie duomenys perkeliami į trūkstamąjį(-uosius) laikotarpį(-ius) juos pakartojant arba taikant atitinkamus statistinius metodus, siekiant atspindėti bet kokią duomenų tendenciją ar sezoninį svyravimą;

b)

ketvirčio skaičiai įvertinami remiantis duomenimis, kuriuos PFĮ teikia labiau agreguotus, arba remiantis tam tikrais skirstymais, kuriuos NCB laiko reikšmingais;

c)

ketvirčio skaičiai įvertinami remiantis ketvirtiniais duomenimis, surinktais iš didelių PFĮ, kurių operacijos su šalimis, kurioms taikoma duomenų teikimo išimtis, sudaro mažiausiai 80 % veiklos;

d)

ketvirčio skaičiai įvertinami remiantis alternatyviais duomenų šaltiniais, tokiais kaip Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) arba mokėjimų balanso duomenys, atlikus visus reikalingus patikslinimus, būtinus dėl besiskiriančių sąvokų ir apibrėžimų, naudojamų tokiuose alternatyviuose šaltiniuose, palyginus su tais, kurie naudojami pinigų ir finansų statistikoje, arba

e)

ketvirčio skaičiai įvertinami remiantis duomenimis, kuriuos kas ketvirtį kaip vieningą visumą PFĮ teikia apie šalis, kurioms taikoma duomenų teikimo išimtis.

4 straipsnis

Nuoseklumo tarp NCB statistinio balanso ir jo apskaitos balanso kontrolė

NCB ir ECB kontroliuoja, ar statistikos tikslais parengtas jų mėnesio pabaigos atitinkamas agreguotas balansas, pateikiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33), atitinka jų apskaitos straipsnius, pateikiamus Eurosistemos savaitinėms finansinėms ataskaitoms pagal Gaires ECB/2010/20, su pakeitimais.

NCB atlieka šiuos kiekvieno straipsnio mėnesinių duomenų nuoseklumo tikrinimus vadovaudamiesi I priedo 2 dalyje nustatytu šablonu. Patikrinimo rezultatai perduodami ECB su atitinkamais ketvirtiniais duomenimis ir iki to paties ketvirtiniams duomenims 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto galutinio termino.

Atsiskaitydami už laikotarpius, kai statistikos tikslais parengto jų Eurosistemos mėnesio pabaigos suvestinio balanso ir jų apskaitos straipsnių, pateikiamų Eurosistemos savaitinėms finansinėms ataskaitoms, datos nesutampa, NCB gali lyginti statistinius duomenis su dienos balansu, parengtu paskutinę mėnesio darbo dieną. Rengdamas savo balansą, ECB laikosi tokios pačios tvarkos.

ECB kontroliuoja nuoseklumo patikrinimų rezultatus ir gali pareikalauti, kad NCB pašalintų netikslumus.

5 straipsnis

Elektroninių pinigų statistika

ECB, bendradarbiaudamas su NCB, kasmet nustato ir registruoja elektroninių pinigų sistemų ypatumus Sąjungoje, atitinkamos statistinės informacijos prieinamumą ir jos rengimo metodus. NCB teikia statistinę informaciją apie visų PFĮ, kurioms netaikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsnio 1 dalį, išleistus elektroninius pinigus, vadovaudamiesi straipsnių sąrašu, nustatytu šių gairių II priedo 2 dalies 1 lentelėje.

Mėnesio duomenys teikiami ECB kartu kai kas mėnesį perduodami PFĮ balanso straipsnių statistikos duomenys, apibrėžti 3 straipsnio 2 dalyje. Jei duomenų nėra, NCB esant galimybei naudoja įverčius arba išankstinius duomenis.

Ši atskaitomybė taikoma elektroninių pinigų įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas leidžiant elektroninius pinigus, taigi, atitinkančioms PFĮ apibrėžtį, ir elektroninių pinigų įstaigoms, kurių pagrindinė veikla nėra finansinis tarpininkavimas leidžiant elektroninius pinigus, taigi, neatitinkančioms PFĮ apibrėžties. Ši atskaitomybė taip pat taikoma mažoms PFĮ, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsnio 1 dalį, nepriklausomai nuo to, ar jos yra kredito įstaigos.

NCB teikia statistinę informaciją vadovaudamiesi šių gairių II priedo 2 dalies 2 lentelės straipsnių sąrašu. Elektroninių pinigų išleidėjų, kurie neatitinka PFĮ apibrėžties ir kuriems dėl to netaikomi įprasti BS statistinės atskaitomybės reikalavimai, duomenys teikiami tiek, kiek NCB gali juos gauti iš savo atitinkamų priežiūros institucijų ar kitų tinkamų šaltinių.

Eilutės pateikiamos ECB kasmet iki paskutinės mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, darbo dienos. Jei duomenų nėra, NCB esant galimybei naudoja įverčius arba išankstinius duomenis.

6 straipsnis

PŽĮ ir centrinės valdžios statistika

NCB renka statistinę informaciją apie PŽĮ vadovaudamiesi Reglamentu (ES) Nr. 1074/2013 (ECB/2013/39). Reikalavimai apima piniginius įsipareigojimus euro zonos rezidenčių ne pinigų finansų įstaigų atžvilgiu, t. y. artimus pinigų finansų įstaigų indėlių įsipareigojimų pakaitus, ir turimus grynuosius pinigus bei euro zonos PFĮ išleistus vertybinius popierius. NCB šiuos duomenis teikia ECB pagal II priedo 3 dalį.

NCB taip pat renka informaciją apie centrinės vyriausybės piniginius įsipareigojimus ir turimus grynuosius pinigus bei euro zonos PFĮ išleistus vertybinius popierius ir ją teikia pagal II priedo 3 dalį.

Šių straipsnių nereikalaujama teikti de minimis pagrindu, jei toks turtas ir įsipareigojimai neegzistuoja arba yra nereikšmingi.

Srautų patikslinimo duomenys teikiami pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą.

Eilutės teikiamos kas mėnesį ir laikantis tokių pačių terminų, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje mėnesinės BS statistikos atžvilgiu.

7 straipsnis

Memorandumo straipsniai

Jeigu duomenys prieinami, įskaitant turimus geriausius vertinimus, NCB tokiu pat dažnumu bei laikydamiesi tokių pačių terminų, kaip ir BS statistikai, nurodytai 3 straipsnio 2 dalyje, papildomai teikia kitą statistinę informaciją pagal memorandumo straipsnių sąrašą, nustatytą II priedo 4 dalyje. ECB, bendradarbiaudamas su NCB, nustato ir registruoja atitinkamos statistinės informacijos prieinamumą ir jos rengimo metodus. Jei lentelėse nenurodyta kitaip, šie didelio prioriteto memorandumo straipsniai pateikia informaciją, reikalingą rengiant euro zonos suvestinius pinigų rodiklius, PFĮ palūkanų normų statistiką ir pinigų sąjungos finansines ataskaitas. Esant ECB ir NCB susitarimui, kai ECB naudoja alternatyvius duomenų šaltinius, NCB gali neteikti II priedo 4 dalies 1 skirsnio 2 lentelės straipsnių dėl išleistų PFĮ skolos vertybinių popierių, suskirstytų pagal turėtojo rezidavimo vietą.

Srautų duomenys gali būti pateikti, esant dvišaliam ECB ir atitinkamo NCB susitarimui. Srautų patikslinimo duomenys teikiami pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą.

Eilutės teikiamos kas mėnesį II priedo 4 dalies 1 ir 2 skirsnių straipsnių atveju ir kas ketvirtį II priedo 4 dalies 3 skirsnio atveju bei laikantis tokių pačių terminų kaip ir privalomos mėnesio ir ketvirčio PFĮ balanso statistikos, teikiamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) atveju.

Memorandumo straipsniai, reikalaujami pagal šį straipsnį, teikiami laikantis tų pačių vertinimo ir apskaitos taisyklių, kaip ir duomenys, teikiami pagal Reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33).

8 straipsnis

Privalomųjų atsargų bazės statistika

Agreguotos privalomųjų atsargų bazės, suskirstytos pagal įsipareigojimų rūšis, mėnesio statistika apskaičiuojama kaip mėnesio pabaigos atsargos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) ir pagal kategorijas, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33). Duomenys, reikalingi šiai statistikai rengti pagal II priedo 5 dalį, gaunami iš kredito įstaigų, kurioms taikomi būtinieji privalomųjų atsargų reikalavimai, teikiamų NCB duomenų.

Į privalomųjų atsargų bazės statistiką įeina šešios kredito įstaigoms taikomos laiko eilutės, atspindinčios mėnesio pabaigos atsargų sumas, kurias reikia pateikti ECB per Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) duomenų mainų sistemą kas mėnesį ne vėliau kaip iki NCB darbo dienos, einančios prieš privalomųjų atsargų laikymo laikotarpio pradžią.

Statistiškai nereikšmingai mažumai priklausančios kredito įstaigos NCB kas ketvirtį teikia riboto suskirstymo duomenis. Šių statistiškai nereikšmingai mažumai priklausančių kredito įstaigų trims atsargų laikymo laikotarpiams taikoma supaprastinta privalomųjų atsargų bazės statistika. NCB statistiškai nereikšmingai mažumai priklausančių kredito įstaigų ketvirčio privalomųjų atsargų bazės duomenis naudoja kaip mėnesio skaičius ECB perduodamus tris kartus po to, kai tokius duomenis gauna.

Dėl to, kad atskaitingos institucijos pataiso privalomųjų atsargų bazę ir (arba) privalomųjų atsargų reikalavimus po to, kai prasidėjo laikymo laikotarpis, negali būti taisoma privalomųjų atsargų bazės ir privalomųjų atsargų reikalavimų statistika.

9 straipsnis

Makrosantykių statistika

Naudodamas mėnesio pabaigos statistinę informaciją, kurią kredito įstaigos pateikia NCB pagal Reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33), ECB kas mėnesį kontroliuoja einamųjų standartinių atskaitymų iš privalomų atsargų bazės, kuriuos kredito įstaigos gali taikyti savo skolos vertybinių popierių, kurių sutartas išpirkimo terminas neviršija dvejų metų, likučiui, tikslumą. NCB parengia būtinus suvestinius rodiklius pagal II priedo 6 dalį ir pateikia juos ECB.

Trys laiko eilutės su kredito įstaigų mėnesio pabaigos atsargų skaičiais perduodamos ECB kas mėnesį vėliausiai iki NCB darbo dienos, einančios prieš laikymo laikotarpio pradžią.

Šios eilutės perduodamos net tuo atveju, jei atitinkami balanso straipsniai nėra taikomi toje valstybėje narėje.

10 straipsnis

PRF balanso statistika

NCB teikia ECB atskirus PRF sektoriaus balanso straipsnių duomenis pagal II priedo 7 dalies 1 ir 2 lenteles. ECB naudoja duomenis ir PRF, ir kredito įstaigų balanso statistikai parengti. Kadangi viso PFĮ sektoriaus duomenys jau teikiami pagal Reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33), šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi tik PRF. Nors kai kuriose valstybėse narėse yra nedidelis skaičius kitų įstaigų, klasifikuojamų kaip PFĮ, šios įstaigos kiekybinės perspektyvos požiūriu laikomos nereikšmingomis.

II priedo 7 dalies 2 lentelėje nurodyti patikslinimų dėl perklasifikavimo ir dėl perkainojimo duomenys teikiami vadovaujantis 3 straipsnio 1 dalies b punktu, atsižvelgiant į visas pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsnio 2 dalį taikomas nukrypti leidžiančias nuostatas. Kai patikslinimų dėl perkainojimo teikimui pagal Reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) NCB taiko PRF nukrypti leidžiančią nuostatą, tiems straipsniams, kuriems patikslinimai dėl perkainojimo gali būti reikšmingi, NCB teikia duomenis dėdami įmanomas pastangas.

Duomenys teikiami kas ketvirtį per 28 darbo dienas nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Apie PRF balansą teikiami duomenys apima 100 % įstaigų, kurios yra priskiriamos šiam sektoriui. Jei faktinė atskaitomybės aprėptis yra mažesnė nei 100 % dėl to, kad atmetama statistiškai nereikšminga mažuma, NCB, vadovaudamiesi 3 straipsnio 5 dalimi, statistiškai apibendrina pateiktus duomenis taip, kad būtų užtikrinta 100 % aprėptis.

PRF duomenų pataisymai atitinka atitinkamo ketvirčio pabaigos kitų PFĮ duomenis. Jei dėl naujų ar pataisytų PRF duomenų perdavimo reikia pakeisti atitinkamo kitų PFĮ ataskaitinio laikotarpio duomenis, kartu perduodami ir reikiami kitų PFĮ duomenų pataisymai.

11 straipsnis

Struktūriniai finansiniai rodikliai

NCB teikia duomenis apie kitus struktūrinius finansinius rodiklius pagal II priedo 8 dalį.

NCB teikia duomenis apie II priedo 8 dalyje nurodytus rodiklius pagal joje nustatytas konceptualias ir metodines taisykles. Laikomasi dėl BS statistikos rengimo priimtų statistikos principų, būtent:

i)

duomenys agreguojami, o ne konsoliduojami;

ii)

rezidentai nustatomi pagal „priimančiąją šalį“;

iii)

balanso duomenys pateikiami bendrąja verte.

Srautų patikslinimo duomenys teikiami pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą.

Praėjusių metų duomenys, reikalingi kredito įstaigų struktūriniams finansiniams rodikliams apskaičiuoti, turi būti teikiami kasmet iki kovo mėnesio pabaigos. Praėjusių metų rodiklis „KĮ darbuotojų skaičius“ pateikiamas, jei įmanoma, kasmet iki gegužės mėnesio pabaigos.

NCB, taisydami perduotus duomenis, taiko šiuos bendruosius principus:

a)

reguliariai perduodant paskutiniųjų metų metinius duomenis, prireikus visada siunčiami ir įprasti paskutiniųjų metų duomenų pataisymai ir išimtiniai pataisymai;

b)

išimtiniai pataisymai, kurie žymiai pagerina duomenų kokybę, gali būti siunčiami ir visus metus.

Surinkti duomenys apima 100 % institucijų, apibrėžtų kaip kredito įstaigos pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnį. Kai faktinė atskaitomybės aprėptis yra mažesnė nei 100 %, NCB statistiškai apibendrina pateiktus duomenis pagal 3 straipsnio 5 dalį, kad būtų užtikrinta 100 % aprėptis.

Kad būtų galima stebėti nacionalinę praktiką, NCB pateikia ECB bet kokius duomenis apie nukrypimus nuo apibrėžimų ir pirmiau minėtų taisyklių. NCB pateikia aiškinamuosius raštus, pateikdami priežastis dėl reikšmingų pataisymų.

12 straipsnis

Konsoliduoti bankų duomenys

NCB teikia konsoliduotus bankų duomenis pagal II priedo 9 dalį bei joje nustatytas konceptualias ir metodines taisykles.

Konsoliduoti bankų duomenys teikiami naudojant trumpalaikę metodiką vadovaujantis Europos bankų institucijos nustatytais FINREP/COREP atskaitomybės standartais.

Siekiant užtikrinti didžiausią įmanomą aprėptį, renkami visų nacionalinės teisės aktuose apibrėžtų kredito įstaigų duomenys.

Duomenys visiškai konsoliduojami tarpteritoriniu ir tarpsektoriniu pagrindu, „tarpteritorinis“ reiškia vidaus bankų filialus ir patronuojamąsias bendroves, esančius ne vidaus rinkoje ir įtrauktus į patronuojančiosios bendrovės teikiamus duomenis, o „tarpsektorinis“ apima bankų filialus ir patronuojamąsias bendroves, priskiriamus kitoms finansų institucijoms. Draudimo bendrovės neįtraukiamos į konsolidaciją. Konsoliduoti bankų duomenys atskirai teikiami už:

mažas vidaus bankų grupes ir atskiras kredito įstaigas,

—

vidutinio dydžio vidaus bankų grupes ir atskiras kredito įstaigas,

—

dideles vidaus bankų grupes ir atskiras kredito įstaigas,

—

užsienio (ne Europos Sąjungos) kontroliuojamas patronuojamąsias bendroves,

—

užsienio (ne Europos Sąjungos) kontroliuojamus filialus,

—

užsienio (Europos Sąjungos) kontroliuojamas patronuojamąsias bendroves,

—

užsienio (Europos Sąjungos) kontroliuojamus filialus.

Šio straipsnio tikslais, bankai priskiriami didelėms bankų grupėms arba atskiroms kredito įstaigoms, jei jų turtas yra didesnis nei 0,5 % viso Europos Sąjungos bankų konsoliduoto turto; priskiriami vidutinio dydžio bankams, jei jų turtas yra nuo 0,5 % iki 0,005 % tokio konsoliduoto turto; priskiriami mažiems bankams, jei jų turtas mažesnis nei 0,005 % tokio konsoliduoto turto.

Konsoliduoti bankų duomenys teikiami du kartus per metus. Išsamūs duomenų rinkiniai teikiami kaip metų pabaigos duomenys. Pirmą kartą, iki kitų metų balandžio vidurio, teikiant šiuos metinius duomenis nurodomi II priedo 9 dalies straipsniai, pažymėti „*“. Išsamus metinių duomenų rinkinys teikiamas iki gegužės vidurio. Duomenų rinkinys su ribotu straipsnių rinkiniu teikiamas ataskaitinėmis datomis nuo tų pačių metų birželio pabaigos iki spalio vidurio. Eilutės teikiamos vadovaujantis II priedo 9 dalimi.

Teikiant pataisytus duomenis, taikomi šie bendrieji principai:

a)

reguliariai perduodant paskutiniųjų metų metinius ir dvimečius duomenis, prireikus visada siunčiami ir įprasti paskutiniųjų metų duomenų pataisymai ir išimtiniai pataisymai;

b)

esant reikšmingiems pataisymams, ECB teikiami aiškinamieji raštai.

Kad būtų galima stebėti nacionalinę praktiką, NCB pateikia ECB bet kokius duomenis apie nukrypimus nuo apibrėžimų ir pirmiau minėtų taisyklių. NCB pateikia aiškinamuosius raštus, pateikdami priežastis dėl reikšmingų pataisymų.

13 straipsnis

Tarptautinė konsoliduota bankų statistika

(didelių vidaus bankų grupių skolinimo pozicijos pagal sektorius ir regionus)

NCB teikia duomenis apie vidaus bankų padalinių nacionaliniu mastu turimų didelių bankų grupių, apibrėžtų 12 straipsnyje, pasaulinius konsoliduotus tarptautinius reikalavimus, suskirstytus pagal išpirkimo terminą, priemonę, geografinį skolininko regioną ir skolininko sektorių, kaip teikiama TAB tarptautinėje konsoliduotoje bankų statistikoje.

Duomenys teikiami tokiu būdu, kaip ir teikiant ketvirtinius agreguotus duomenis TAB tarptautinei konsoliduotai bankų statistikai. Duomenys ECB teikiami pagal atskaitomybės schemą, naudojamą perduodant agreguotus duomenis TAB. NCB agreguoja atskirą atitinkamų bankų grupių pelną.

NCB, kurie teikia TAB tarptautinę konsoliduotą bankų statistiką, ir tose šalyse, kuriose yra didelių bankų grupių būstinė, duomenų teikimas yra ribotas.

NCB ketvirtinius duomenis teikia ECB ne per ilgesnį nei dviejų savaičių atotrūkį nuo oficialaus TAB duomenų teikimo galutinio termino.

Pataisyti duomenys suderinami su TAB pateiktais pataisymais.

Kad būtų galima stebėti nacionalinę praktiką, NCB teikia ECB duomenis apie bet kokius nukrypimus nuo šių taisyklių. NCB pateikia aiškinamuosius raštus, pateikdami priežastis dėl reikšmingų pataisymų.

14 straipsnis

Duomenys, skirti TVF

NCB, nepažeisdami savo statutinių įsipareigojimų TVF, gali jam per ECB perduoti papildomą PFĮ balanso straipsnių statistiką, laikydamiesi techninių susitarimų.

Pagal II priedo 10 dalį, NCB perduoda PFĮ balanso straipsnius ECB mėnesio BS duomenų reguliarių perdavimų kontekste. Duomenų perdavimo dažnumas ir laikas turi sutapti su BS duomenų reguliariu perdavimu ECB, laikantis 3 straipsnio 2 dalies.

15 straipsnis

KFT statistika (išskyrus FPB)

NCB teikia statistinę informaciją apie KFT (FPB) pagal II priedo 11 dalį. Atskirai perduodami šių KFT subkategorijų duomenys: i) PVPIFP; ii) SFB; ir iii) kiti KFT.

Su KFT susiję duomenys perduodami nacionaliniu lygiu tuo metu prieinamų duomenų pagrindu. Jei faktiniai duomenys neprieinami arba negali būti apdoroti, pateikiami nacionaliniai įverčiai. Tuo atveju, kai atitinkamas ekonominis reiškinys egzistuoja, bet statistiškai nėra stebimas ir todėl negalima pateikti nacionalinių įverčių, NCB gali arba visai neteikti laiko eilučių, arba pateikti jas kaip trūkstamas. Todėl bet kurios nepateiktos laiko eilutės traktuojamos kaip „duomenų yra, bet jie nerenkami“ ir, rengdamas euro zonos suvestinius rodiklius, ECB gali daryti prielaidas ir skaičiuoti įverčius. Atraminę atskaitingąją visumą sudaro visų rūšių KFT (išskyrus FPB), reziduojantys euro zonos valstybėse narėse: teritorijoje esančios įstaigos, įskaitant patronuojančiųjų bendrovių, esančių ne toje teritorijoje, patronuojamąsias bendroves, ir įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra ne toje teritorijoje, filialus rezidentus.

Teikiami šie pagrindiniai rodikliai ir papildoma informacija:

—

pagrindiniai rodikliai, kuriuos reikia teikti euro zonos suvestiniams rodikliams parengti: visos euro zonos valstybės narės perduoda šiuos išsamius duomenis, kai faktiniai duomenys yra prieinami. Kai faktinių duomenų, kurių reikia reikalingiems suskirstymams arba nustatytiems dažnumui, terminams ar laikotarpiams, nėra, jei įmanoma, pateikiami įverčiai,

—

papildoma informacija, kuri perduodama kaip „memorandumo straipsniai“: šiuos duomenis perduoda šalys, kurioms ši informacija tuo metu yra prieinama.

Srautų patikslinimo duomenys gali būti teikiami esant reikšmingiems atsargų lūžiams arba kai atliekami perklasifikavimai ir kiti patikslinimai. Būtent, srautų patikslinimo duomenys, dedant visas pastangas, gali būti teikiami dėl perklasifikavimų, atliktų įgyvendinant 2010 m. ESS sistemą.

Patikslinimai dėl perklasifikavimo teikiami vadovaujantis 3 straipsnio 1 dalies b punktu.

Ataskaitos teikiamos ECB kas ketvirtį. KFT statistika perduodama ECB ne vėliau kaip paskutinę trečio mėnesio nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos kalendorinę dieną arba prieš tai einančią NCB darbo dieną, jei paskutinė mėnesio kalendorinė diena yra NCB nedarbo diena. Tikslios perdavimo datos iš anksto pranešamos NCB duomenų teikimo kalendoriaus forma, kurį ECB pateikia kiekvienų metų rugsėjo mėnesį.

NCB gali reikėti pataisyti praėjusį ketvirtį perduotus duomenis. Be to, gali pasitaikyti dar ankstesnių ketvirčių duomenų pataisymų.

Taikomi šie bendrieji principai:

a)

reguliariai perduodant ketvirčio duomenis, be paskutiniojo ketvirčio duomenų visada galima siųsti tik įprastus pataisymus (t. y. duomenų, perduotų ankstesnįjį ketvirtį, pataisymus);

b)

išimtinių pataisymų skaičius turi būti ribotas, ir juos reikia pateikti ne reguliarių teikimų dieną, o kurią nors kitą dieną. Nežymūs įprasti duomenų istoriniai pataisymai teikiami tik kartą per metus, kartu perduodant ketvirtojo ketvirčio duomenis;

c)

išimtinius pataisymus, kurie žymiai pagerina duomenų kokybę, galima siųsti visus metus (atskirai nuo reguliarių teikimo ciklų).

Apskaitos taisyklės, kurių laikosi KFT rengdami savo ataskaitas, atitinka nacionalines taisykles, kurios įgyvendina į nacionalinę teisę perkeltą Direktyvą 86/635/EEB, ir visus kitus taikytinus tarptautinius standartus. Nepažeidžiant vyraujančios apskaitos praktikos valstybėse narėse, statistiniais tikslais visi turto ir įsipareigojimų straipsniai turi būti pateikti bendrąja verte. Vertinimo metodai yra pateikti pagal atitinkamas kategorijas.

NCB pateikia ECB aiškinamuosius raštus pagal II priedo 11 dalies 3 skirsnį. NCB pateikia aiškinamuosius raštus dėl reikšmingų pataisymų.

16 straipsnis

Vertybinių popierių emisijos statistika

NCB teikia statistinę informaciją apie visas euro zonos rezidentų vertybinių popierių vidaus ir tarptautines emisijas bet kuria valiuta pagal II priedo 12 dalį.

Duomenys ECB teikiami kas mėnesį. Vertybinių popierių emisijų statistika perduodama ECB ne vėliau kaip per penkias savaites nuo mėnesio, kurio duomenys yra perduodami, pabaigos. ECB iš anksto praneša tikslias perdavimo datas NCB duomenų teikimo kalendoriaus forma.

NCB pateikia ECB aiškinamuosius raštus pagal II priedo 12 dalies 3 skirsnį.

17 straipsnis

PFĮ palūkanų normų statistika

PFĮ palūkanų normos (PPN) statistikos tikslais NCB teikia agreguotą nacionalinę mėnesio statistiką apie likučius ir naujus sandorius, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 1 ir 2 priedėliuose. Be to, NCB teikia agreguotą nacionalinę mėnesio statistinę informaciją apie naujus sandorius, kaip nurodyta II priedo 13 dalyje.

Ši statistinė informacija teikiama pagal metinį kalendorių, kurį nustato ECB ir praneša apie jį NCB iki kiekvienų metų rugsėjo pabaigos.

NCB gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas dėl ne finansų bendrovėms taikomų palūkanų ir užtikrintų įkaitu (garantija) sandorių apimčių, Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlio 3 ir 4 lentelėse įtraukti 62–85 rodikliams. Jos gali būti taikomos, jei visas paskolas apimančios atitinkamo straipsnio nacionalinės agreguotos sandorių apimtys (37–54 rodikliai) užima mažiau nei 10 % to paties dydžio kategorijos visų paskolų sumos nacionalinių agreguotų sandorių apimčių ir mažiau nei 2 % to paties dydžio sandorių apimčių ir to paties pradinio laikotarpio palūkanų normos fiksavimo laikotarpį euro zonos lygiu. Jei nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos, šie ribiniai dydžiai kasmet patikrinami.

Kai faktinė atskaitingoji PPN aprėptis yra mažesnė nei 100 % dėl imčių taikymo, NCB atrenka ir išlaiko imtį bei statistiškai apibendrina pateiktus naujų sandorių apimčių duomenis, kad būtų užtikrinta 100 % aprėptis kaip nurodyta II priedo 14 dalyje. Jei taikoma Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) 4 straipsnyje arba šio straipsnio 3 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata, ketvirčio pagrindu teikiami duomenys perkeliami į trūkstamus mėnesio laikotarpius taikant atitinkamus statistinio vertinimo metodus, kad būtų atsižvelgta į duomenų tendencijas ar sezoninės kaitos dėsningumus

NCB gali tekti pataisyti ankstesniojo ataskaitinio mėnesio vertes. Taip pat gali pasitaikyti pataisymų, kurie yra taikomi laikotarpių prieš ataskaitinį mėnesį duomenims dėl, pavyzdžiui, klaidų, perklasifikavimų, patobulintų atskaitomybės procedūrų ir t. t.

Jie taiko šiuos bendruosius principus:

a)

kai NCB pataiso ankstesnius nei praėjusio ataskaitinio mėnesio duomenis, jie ECB pateikia aiškinamuosius raštus;

b)

NCB taip pat pateikia aiškinamuosius raštus dėl reikšmingų pataisymų;

c)

perduodami pataisytus duomenis, NCB atsižvelgia į nustatytus reguliarių PPN statistikos ataskaitų terminus. Išimtiniai pataisymai perduodami kitu metu nei mėnesio duomenys.

18 straipsnis

Mokėjimų statistika

NCB teikia mokėjimų statistinę informaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) III priedą ir šių gairių II priedo 16 dalį. Ją, inter alia, sudaro:

a)

duomenys apie institucijų skaičių, mokėjimų sąskaitas, mokėjimo korteles, terminalus, mokėjimo sistemų dalyvius ir atrinkti balanso straipsniai, teikiami už visus straipsnius, nurodytus Reglamento III priedo 1, 2, 3 ir 6 lentelėse ir II priedo 16 dalies 1, 2 ir 5 lentelėse. Tokie duomenys apie atsargas apima laikotarpio pabaigos skaičius, išskyrus II priedo 16 dalies 1 lentelės straipsnį, kuris pateikiamas su nuoroda „paskutinio atsargų laikymo laikotarpio vidurkis“;

b)

duomenys apie mokėjimų sandorius pagal priemonę, terminalą ir (arba) sistemą, įtraukti į Reglamento III priedo 4, 5 ir 7 lenteles ir II priedo 16 dalies 3, 4, 6 ir 7 lenteles, teikiami kaip bendrieji srautai, t. y. laikotarpio bendrosios vertės.

Eilutės ECB teikiamos metiniu pagrindu iki kiekvienų metų gegužės pabaigos su nuoroda į ankstesnius kalendorinius metus. Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) rodikliai teikiami metiniu pagrindu. Pagal II priedo 16 dalį reikalaujami papildomi duomenys gali būti teikiami mėnesio, ketvirčio arba metiniu pagrindu, vadovaujantis atitinkamoje lentelėje pateiktais nurodymais.

Šių gairių lentelių atžvilgiu, nesant faktinių duomenų, NCB reikalauja iš atskaitingųjų agentų atitinkamos papildomos informacijos arba naudoja įverčius, arba išankstinius duomenis. Kiekvienas NCB, priklausomai nuo šalies specifikos, apibrėžia šių įverčių metodologiją. Prireikus NCB teikia aiškinamuosius raštus, kuriuose paaiškina apie naudotus metodus.

NCB, taisydami perduotus duomenis, taiko šiuos bendruosius principus:

a)

reguliariai perduodant paskutiniųjų metų metinius duomenis, prireikus visada siunčiami ir įprasti paskutiniųjų metų duomenų pataisymai ir išimtiniai pataisymai;

b)

išimtiniai pataisymai, kurie žymiai pagerina duomenų kokybę, sutikus ECB gali būti siunčiami visus metus.

NCB pateikia ECB aiškinamuosius raštus, išsamiai paaiškinančius nukrypimus nuo atskaitomybės reikalavimų ir struktūrinius lūžius, įskaitant poveikį duomenims.

19 straipsnis

IF turto ir įsipareigojimų statistika

NCB pateikia statistinę informaciją apie IF turtą ir įsipareigojimus pagal II priedo 17 dalį dėl kiekvieno iš šių pagal investicijų pobūdį paskirstytų subsektorių: akcijų fondams, obligacijų fondams, mišriesiems fondams, nekilnojamojo turto fondams, rizikos draudimo fondams ir kitiems fondams. Kiekvienas iš šių subsektorių toliau skirstomi į atviruosius fondus ir uždaruosius fondus, t. y. pagal IF tipą. Pagal investavimo pobūdį suskirstytų IF tikslais, į investicinių fondų akcijas arba vienetus daugiausia investuojantys investiciniai fondai (t. y. fondų fondai) klasifikuojami pagal fondų, į kuriuos jie daugiausia investuoja, kategoriją.

Šie reikalavimai taikomi mėnesio pabaigos ir ketvirčio pabaigos atsargoms bei mėnesinių ir ketvirtinių srautų patikslinimo duomenims bei mėnesio informacijai apie investicinių fondų akcijų ir (arba) vienetų naujas emisijas ir (arba) pardavimus bei išpirkimus.

Visos mėnesio pabaigos atsargos ir mėnesio srautų patikslinimai taip pat teikiami biržoje prekiaujamų fondų (angl. exchange traded funds, ETF) subsektoriui, kaip „visų fondų“ pozicija „iš jų“.

Ta apimtimi, kiek duomenys gaunami, įskaitant geriausius įverčius, duomenys apie ketvirčio pabaigos atsargas ir ketvirčio srautų patikslinimus taip pat teikiami privačios nuosavybės fondų subsektoriui (įskaitant rizikos kapitalo fondus), kaip „visų fondų“ pozicija „iš jų“.

NCB pateikia ECB atskirus patikslinimų dėl perkainojimo duomenis, padarytus dėl kainos ir valiutų kursų pokyčių bei perklasifikavimo pataisymus, kaip nustatyta II priedo 17 dalyje ir vadovaujantis IV priedu.

Finansiniai sandoriai ir taip pat pataisymai išvedami pagal 2010 m. ESS, nurodant „2010 m. ESS metodas“. NCB dėl skirtingų nacionalinių praktikų gali nukrypti nuo 2010 m. ESS pagal Reglamentą (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38). Kai prieinama atsargų pagal kiekvieną vertybinį popierių k–v–p informacija, patikslinimai dėl perkainojimo gali būti nustatomi pagal bendrąjį Eurosistemos metodą, t. y. srautų nustatymo metodą, nurodytą IV priedo 4 dalyje.

Jei IF, PFĮ ir (arba) KFT pagal Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) I priedą pateikti duomenys apie pareikštines akcijas yra neišsamūs arba dar neprieinami, NCB pateikia duomenis apie pareikštines akcijas geriausių įverčių pagrindu, vadovaudamiesi II priedo 17 dalies 1 lentelėje pateiktu geografiniu ir sektorių suskirstymu.

Jei duomenys yra prieinami, įskaitant geriausius įverčius, bei nelaikomi nereikšmingais, NCB, vadovaudamiesi II priedo 17 dalies 1 lentele, kas ketvirtį atskirai teikia informaciją apie atitiktinių sektorių draudimo bendroves ir pensijų fondus.

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) pateikus tinkamą sintetinių ir fizinių ETF apibrėžtį, reikalaujama, kad pagal šias apibrėžtis suskirstytiems ETF būtų teikiami duomenys apie mėnesio pabaigos atsargas ir mėnesio srautų patikslinimus.

NCB teikia ECB IF mėnesinius ir ketvirtinius duomenis iki 28-os darbo dienos pabaigos, einančios po mėnesio (ketvirčio), kurio duomenys teikiami, pabaigos.

Mėnesio ir ketvirčio duomenų pataisymams taikomos šios bendrosios taisyklės:

a)

pataisymai atliekami taip, kad mėnesio ir ketvirčio duomenys būtų tarpusavyje suderinti;

b)

reguliariais duomenų rengimo laikotarpiais, t. y. nuo 28-os darbo dienos, einančios po mėnesio (ketvirčio), kurio duomenys teikiami, pabaigos iki dienos, kai duomenys perduodami atgal NCB, NCB gali pataisyti duomenis už praėjusį ataskaitinį ketvirtį ir už du prieš jį einančius mėnesius, ir taip pat už mėnesius, einančius po praėjusio ataskaitinio ketvirčio;

c)

ne reguliariais duomenų rengimo laikotarpiais NCB taip pat gali pataisyti duomenis už ataskaitinius laikotarpius, ankstesnius nei du prieš ataskaitinį ketvirtį einantys mėnesiai, inter alia, dėl klaidų, perklasifikavimų arba pagerintų ataskaitinių procedūrų.

Kad būtų užtikrinta euro zonos IF statistikos kokybė, kai NCB taiko nukrypti leidžiančias nuostatas mažiausiems IF pagal Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 8 straipsnio 1 dalį, NCB statistiškai apibendrina iki 100 % šių IF aprėptį, rengdami mėnesio ir ketvirčio IF duomenis, perduodamus ECB. NCB gali pasirinkti statistinio apibendrinimo iki 100 % aprėpties procedūrą su sąlyga, kad ji atitinka šiuos būtinuosius standartus:

a)

kai trūksta suskirstymo duomenų, įverčiai išvedami taikant santykius, pagrįstus atitinkamo investicinio fondo subsektoriumi, pavyzdžiui, jei atvirasis obligacijų fondas priklauso statistiškai nereikšmingai mažumai ir renkami duomenys tik apie investicinio fondo išleistas akcijas (vienetus), trūkstami suskirstymo duomenys išvedami remiantis atvirųjų obligacijų fondų kategorijos struktūra;

b)

nėra investicinio fondo subsektoriaus, pavyzdžiui, atvirieji nekilnojamojo turto fondai, uždarieji nekilnojamojo turto fondai ir t. t., kuriam reikalavimai būtų visiškai netaikomi.

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 8 straipsnio 2 dalimi, nukrypti leidžiančias nuostatos gali būti taikomos IF, kurie pagal nacionalines apskaitos taisykles vertina savo turtą rečiau nei kas ketvirtį. Nepaisant tokių nukrypti leidžiančių nuostatų, mėnesio ir ketvirčio IF duomenys, NCB perduoti ECB, visada apima su šiais IF susijusius duomenis.

NCB išveda IF subsektorių ketvirčio turto ir įsipareigojimų agreguotus duomenis pagal II priedo 17 dalies 1 lentelę tokiu būdu:

a)

NCB apie vertybinius popierius, turinčius viešai prieinamus identifikavimo kodus, suderina informaciją, pateiktą k–v–p pagrindu, su informacija gauta iš centrinės vertybinių popierių duomenų bazės (CVPDB), kuri yra pagrindinė orientacinė duomenų bazė. Suderinta k–v–p informacija naudojama nustatyti turto ir įsipareigojimų vertę eurais ir išvesti kiekvieno IF atskiro vertybinio popieriaus reikalingus suskirstymus. Jei CVPDB nerandama vertybinių popierių identifikacinių duomenų arba jei iš CVPDB negaunama informacijos, reikalingos parengti turto ir įsipareigojimų duomenis pagal II priedo 17 dalies 1 lentelę, NCB trūkstamus duomenis nustato vertinimo pagrindu. NCB taip pat gali rinkti k–v–p informaciją apie vertybinius popierius, neturinčius viešai prieinamų identifikavimo kodų, naudodami NCB vidaus vertybinių popierių identifikacinius duomenis;

b)

NCB apibendrina duomenis apie vertybinius popierius, išvestus pagal a punktą ir prijungia juos prie informacijos, pateiktos apie vertybinius popierius, neturinčius viešai prieinamų identifikavimo kodų, siekdami sudaryti suvestinius rodiklius: i) dėl skolos vertybinių popierių, suskirstytų pagal išpirkimo terminą, valiutą ir kitą sandorio šalį; ii) dėl nuosavybės ir investicinių fondų akcijų, suskirstytų pagal priemones ir kitą sandorio šalį; ir iii) visų IF išleistų akcijų (vienetų);

c)

NCB išveda reikalaujamą statistinę informaciją apie IF turtą ir įsipareigojimus prijungdami vertybinių popierių duomenis, išvestus pagal b punktą bei duomenis apie turtą ir įsipareigojimus, kitus nei vertybiniai popieriai, gautus iš atskirų IF rezidentų;

d)

NCB apibendrina visų IF, valstybės narės rezidentų, priklausančių tam pačiam subsektoriui, turto ir įsipareigojimų duomenis.

Pirmiau nurodyti reikalavimai taip pat taikomi, kai NCB renka mėnesio duomenis apie IF turtą ir įsipareigojimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 5 straipsnio 2 dalį.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 5 straipsnio 1 dalies b punktą, NCB renka duomenis apie per mėnesį IF išleistas akcijas (vienetus). Jei duomenys nėra renkami kas mėnesį kaip nustatyta (ES) Nr. Reglamento 1073/2013 (ECB/2013/38) 5 straipsnio 2 dalyje, NCB įvertina ataskaitinių mėnesių, kurie nėra ketvirčių pabaigos mėnesiai, mėnesio duomenis apie IF turtą ir įsipareigojimus, kitus nei investicinio fondo išleistas akcijas (vienetus), pagrįstus surinktais mėnesio ir ketvirčio duomenimis.

Kai įmanoma, NCB pateikia įverčius atskirų fondų lygiu. Kita vertus, NCB gali sudaryti įverčius apie IF subsektorius arba gali reikalauti, kad juos sudarytų ECB. Pastaruoju atveju ECB gali reikalauti papildomos informacijos, tokios kaip duomenys apie kiekvieną fondą arba k-v-p.

Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) vertinimo ir (arba) apskaitos taisyklės taikomos taip pat kai NCB pateikia IF duomenis ECB. Tačiau straipsniams, susijusiems su susikaupusiomis palūkanomis, taikomos šios taisyklės:

a)

„skolos vertybiniai popieriai“ apima susikaupusiais palūkanas;

b)

„indėliai ir paskolų reikalavimai“ ir „indėliai ir gautos paskolos“ neapima susikaupusių palūkanų, kurios yra įrašomos prie likęs turtas/likę įsipareigojimai.

NCB pateikia aiškinamuosius raštus, pateikdami priežastis dėl reikšmingų pataisymų. Be to, NCB pateikia ECB aiškinamuosius raštus dėl perklasifikavimo patikslinimų. NCB taip pat pateikia aiškinamuosius raštus dėl patikslinimų, minimų 19 straipsnio 3 dalies c punkte.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 4 straipsnio 3 dalį, NCB gali leisti IF savo turto ir įsipareigojimų duomenis pateikti kaip grupei, jei rezultatai panašūs, kaip ir atsiskaitant apie kiekvieną fondą. IF, kurie atsiskaito kaip grupė, priklauso tam pačiam subsektoriui, pavyzdžiui, uždarieji nekilnojamojo turto fondai arba atvirieji nekilnojamojo turto fondai.

20 straipsnis

FPB turto ir įsipareigojimų statistika

NCB parengia ir pateikia atskirą agreguotą statistinę informaciją apie FPB turtą ir įsipareigojimus pagal II priedo 18 dalį. Teikiami šių keturių subkategorijų duomenys: a) FPB, užsiimančios tradiciniu pakeitimu vertybiniais popieriais; b) FPB, užsiimančios sintetiniu pakeitimu vertybiniais popieriais; c) FPB, užsiimančios pakeitimu vertybiniais popieriais, susijusiu su draudimu, ir d) kitos FPB.

Šie reikalavimai apima kas ketvirtį teikiamus duomenis apie likučius, finansinius sandorius ir visiškus ir (arba) dalinius nurašymus.

NCB gali teikti ECB visomis įmanomomis pastangomis gautus reikiamus duomenis apie visiškus ir (arba) dalinius nurašymus.

NCB kas ketvirtį teikia ECB duomenis apie FPB likučius, finansinius sandorius ir visiškus ir (arba) dalinius nurašymus iki 28-os darbo dienos pabaigos, einančios po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos.

Ketvirčio duomenų taisymui taikomos šios bendrosios taisyklės:

a)

reguliariais duomenų rengimo laikotarpiais, t. y. nuo 28-os darbo dienos, einančios po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos iki dienos prieš tą dieną, kai duomenys perduodami atgal NCB, NCB gali pataisyti praėjusio ataskaitinio ketvirčio duomenis;

b)

ne reguliariais duomenų rengimo laikotarpiais NCB taip pat gali pataisyti ataskaitinių laikotarpių, buvusių prieš praėjusį ataskaitinį ketvirtį, duomenis, inter alia, dėl klaidų, perklasifikavimų arba patobulintų ataskaitinių procedūrų;

c)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) pateiktų duomenų apie paskolas, kurios atsirado iš euro zonos PFĮ ir yra jų administruojamos, pataisymai, kai tinka, įtraukiami į FPB statistiką pagal a ir b punktus.

Kad galėtų įvykdyti statistinės atskaitomybės reikalavimus, dėl kurių FPB taikoma išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 5 straipsnio 1 dalies c punktą, NCB, pasikonsultavę su ECB, nusprendžia dėl tinkamiausio metodo duomenims apie FPB turtą ir įsipareigojimus parengti, atsižvelgdami į atitinkamų rinkų organizaciją ir kitos susijusios statistinės, viešosios arba priežiūros institucijų informacijos prieinamumą valstybėje narėje.

Jei NCB išveda duomenis apie FPB turtą ir įsipareigojimus iš kitų statistinių duomenų šaltinių, iš viešųjų šaltinių, pavyzdžiui, ataskaitų iki pardavimo arba pranešimų investuotojams, arba iš priežiūros institucijų duomenų šaltinių, taikomi toliau aprašyti duomenų kokybės standartai.

Šių gairių II priedo 18 dalyje išskiriamoms pagrindinėms eilutėms (angl. anchor series), kurioms taikomi aukšti kokybės standartai, panašūs į duomenims, kuriuos tiesiogiai teikia FPB, pagal Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) I priedą taikomus standartus. Duomenys, kurie šių gairių II priedo 18 dalyje išskiriami kaip nepagrindinės eilutės, gali būti vertinami pagal mažiau griežtus kokybės standartus, pavyzdžiui interpoliaciją ir ekstrapoliaciją, kai duomenys yra surinkti iš viešųjų arba priežiūros institucijų šaltinio rečiau nei kas ketvirtį ir juos teikiant iki vėlesnio termino nei einanti po ataskaitinio periodo 28-a darbo diena.

Jei FPB tiesiogiai neteikia duomenų pagal Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 5 straipsnio 1 dalies c punktą, NCB tikrina duomenų kokybę vadovaudamiesi informacija, kurią galima gauti iš metinių finansinių ataskaitų. NCB teikia kokybės patikrinimų rezultatus ECB iki kiekvienų metų rugsėjo pabaigos arba po to – anksčiausiu įmanomu metu, pagal valstybės narės, kurioje yra FPB rezidavimo vieta, taikytiną nacionalinę teisinę praktiką. Jei atlikus kryžminius kas ketvirtį išvestų duomenų ir metinių finansinių ataskaitų patikrinimus matyti, kad duomenys neatitinka aukštų kokybės standartų, NCB imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jie atitiktų reikalaujamus kokybės standartus, įskaitant galimą tiesioginį duomenų rinkimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40).

Jei NCB išveda duomenis apie FPB turtą ir įsipareigojimus iš priežiūros institucijų duomenų šaltinių, jie užtikrina, kad šie šaltiniai yra pakankamai suderinti su statistikos sąvokomis ir apibrėžtimis pagal FPB atskaitomybės reikalavimus. Tas pats taikoma iš kitų duomenų šaltinių išvestiems duomenims.

Jeigu CVPDB arba kita vertybinių popierių duomenų bazė naudojama kaip duomenų šaltinis dėl FPB skolos vertybinių popierių emisijų, NCB kasmet stebi duomenų aprėptį ir kokybę. Kokybės patikrinimų rezultatus NCB teikia ECB iki kiekvienų metų vasario pabaigos nurodydami prieš tai ėjusių metų gruodžio pabaigos duomenis. Jei iš aprėpties ir kokybės rodiklių matyti, kad duomenys neatitinka aukštų kokybės standartų, NCB imasi reikiamų priemonių, kad jie atitiktų reikalaujamus kokybės standartus, įskaitant galimą tiesioginį duomenų rinkimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40).

Kiekvienas NCB dėl FPB, kurios yra kitų euro zonos valstybių narių rezidentės, apsikeičia informacija apie vertybiniais popieriais pakeistas paskolas, kurios atsirado jas administruojančių vidaus PFĮ, atskirai agreguojant kiekvienai valstybei narei, kurių rezidentė yra FPB, administruojamas skolas pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 6 straipsnį ir šių gairių II priedo 18 dalies 3 lentelę.

ECB, vadovaudamasis taikomais teisės aktais dėl konfidencialių duomenų apsaugos, šiam keitimuisi tarptautine informacija suteikia techninę tinklų struktūrą. NCB perduoda šią informaciją ECB iki 23-ios darbo dienos po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos. ECB perskirsto duomenis atitinkamiems NCB 24-ą darbo dieną po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos.

NCB, dalyvaujantys keičiantis duomenimis apie esamus pakeitimus vertybiniais popieriais, tarpusavyje aiškinasi bet kokius likusius neaiškumus ir koordinavimo klausimus bei prireikus keičiasi atitinkama informacija. Jeigu yra naujų pakeitimų vertybiniais popieriais, atitinkami NCB gali prašyti, kad ECB veiktų kaip koordinatorius.

NCB, vykdydami minėtas pareigas pagal Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 5 straipsnio 1 dalies a punktą, parengia dalį FPB duomenų dėl likučių ir pakeistų vertybiniais popieriais (atsiradusių euro zonos PFĮ ir jų administruojamų) paskolų finansinių sandorių, jei PFĮ vis dar administruoja pakeistas vertybiniais popieriais paskolas, pagal iš PFĮ surinktus duomenis pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 6 straipsnį, užuot rinkę šiuos duomenis tiesiai iš FPB.

Jeigu NCB surenka duomenis apie FPB turtą ir įsipareigojimus tiesiogiai iš FPB, ir, kai taikytina, parengia šiuos duomenis remdamiesi pagal Reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) PFĮ pateiktais duomenimis, ir jei NCB pagal Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 5 straipsnio 1 dalies b punktą taiko FPB nukrypti leidžiančias nuostatas, NCB statistiškai apibendrina iki 100 % visų FPB aprėptį, rengdami ketvirtinius duomenis apie FPB turtą ir įsipareigojimus, perduotus ECB apie likučius, finansinius sandorius ir visiškus ir (arba) dalinius nurašymus.

Jeigu NCB rengia duomenis apie FPB turtą ir įsipareigojimus iš kitų statistinių, viešųjų ir (arba) priežiūros institucijų šaltinių, rengdami šiuos duomenis jie gali remtis FPB imtimi, jeigu šios FPB sudaro bent 95 % viso likusio FPB atraminės atskaitingosios visumos atitinkamoje valstybėje narėje, nurodytos FPB sąraše, turto. NCB statistiškai apibendrina iki 100 % aprėptį, rengdami ketvirtinius duomenis apie FPB turtą ir įsipareigojimus, perduotus ECB apie likučius, finansinius sandorius ir visiškus ir (arba) dalinius nurašymus.

NCB pateikia ECB aiškinamuosius raštus, nurodydami reikšmingų pataisymų bei visų pataisymų, padarytų pagal 20 straipsnio 3 dalies b punktą, priežastis.

21 straipsnis

Statistika apie PFĮ paskolas ne finansų bendrovėms pagal veiklos šaką

NCB teikia duomenis ECB, jei jie prieinami, apie PFĮ paskolas vidaus ne finansų bendrovėms ir PFĮ paskolas kitų euro zonos valstybių narių ne finansų bendrovėms, suskirstytus pagal veiklos šaką vadovaujantis statistiniu Sąjungos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (NACE, 2 red.), kaip nustatyta II priedo 19 dalyje.

NCB kas ketvirtį teikia ECB duomenis iki 28-os darbo dienos pabaigos, einančios po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos.

NCB teikia pataisymus vadovaudamiesi šiais principais:

a)

kartu su kiekvienu reguliariu duomenų perdavimu, jei reikia, siunčiami ankstesnių ataskaitinių laikotarpių pataisymai;

b)

išimtiniai pataisymai, kurie žymiai pagerina duomenų kokybę, gali būti siunčiami nedelsiant, kai tik jie tampa prieinami.

NCB teikia ECB visus reikšmingus naudojamų nacionalinių apibrėžčių ir klasifikacijų pakeitimus ir, jei taikytina, pateikia aiškinamuosius raštus, kuriuose nurodo reikšmingų pataisymų priežastis. Be to, NCB teikia informaciją apie svarbiausius perklasifikavimus PFĮ sektoriuje ir, jei įmanoma, svarbiausius ne finansų bendrovių perklasifikavimus perduotuose NACE (2 red.) suskirstymuose.

22 straipsnis

PFĮ kredito linijų statistika

NCB rengia ir teikia agreguotą statistinę informaciją apie vidaus rezidentams suteiktas PFĮ kredito linijas ir kitiems euro zonos ne vidaus rezidentams suteiktas PFĮ kredito linijas, suskirstytą pagal institucinį sektorių vadovaujantis II priedo 20 dalimi.

PFĮ kredito linijų sąvoka vartojama ta pačia reikšme kaip Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos „nepanaudotos kredito priemonės“, suskirstytos į „vidutinės rizikos“, „vidutinės arba mažos rizikos“ ir „mažos rizikos“. NCB, kiek tai įmanoma, taiko šią apibrėžtį, o jei taikoma kita kredito linijų nacionalinė apibrėžtis, gali pranešti, kad vartoja nacionalinę apibrėžtį, tačiau siekia suderinti PFĮ kredito linijų duomenų rengimą, kad ilgesniu laikotarpiu pagerėtų palyginamumas tarptautiniu mastu.

NCB apskaičiuoja sektorių suskirstymų duomenis ir juos perduoda ECB. Jei šie sektorių suskirstymų duomenys nesurinkti nacionaliniu lygiu, NCB gali prašyti tokios papildomos informacijos iš atskaitingųjų agentų arba, kitu atveju – jie gali įvertinti sektorių suskirstymus naudodami nacionaliniu lygiu iš kitų šaltinių gautą informaciją.

NCB, dėdami visas pastangas, pateikia ECB duomenis apie statistinius perklasifikavimus.

NCB duomenis ECB teikia kas ketvirtį. Likučių ir perklasifikavimų patikslinimų ketvirtiniai duomenys perduodami ECB iki 28-os darbo dienos pabaigos, einančios po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos.

NCB teikia pataisymus vadovaudamiesi šiais principais:

a)

kartu su kiekvienu reguliariu duomenų perdavimu, jei reikia, siunčiami ankstesnių ataskaitinių laikotarpių pataisymai;

b)

išimtiniai pataisymai, kurie žymiai pagerina duomenų kokybę, gali būti siunčiami nedelsiant, kai tik jie tampa prieinami.

NCB pateikia ECB aiškinamuosius raštus, pateikdami priežastis dėl reikšmingų pataisymų.

23 straipsnis

PSŠ turto ir įsipareigojimų statistika

NCB parengia ir pateikia atskirą agreguotą statistinę informaciją apie PSŠ turtą ir įsipareigojimus pagal II priedo 21 dalį.

Šios statistinės atskaitomybės tikslais, PSŠ yra EVPRI nustatytos pagrindinės sandorių šalys, kurios yra „kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus“ (S.125) arba „finansiniai pagalbininkai“ (S.126), kaip išdėstyta 2010 m. ESS 23 skyriaus institucinių sektorių klasifikatoriuje.

EVPRI nustatytos PSŠ, kurios 2010 m. ESS priskiriamos „pinigų finansų įstaigų (PFĮ)“ instituciniam sektoriui, neįtraukiamos į šią statistinę atskaitomybę.

NCB privalomai teikia duomenis ECB esant šiems ribiniams dydžiams:

a)

II priedo 21 dalies langelių dėl atpirkimo sandorių, identifikuojamų raide „R“, duomenys privalomai teikiami, jei bet kurio iš šių langelių balanso likutis viršija 10 milijardų EUR, išskyrus langelius su PFĮ pozicijomis.

Jei ribinį dydį pasiekia vienas „R“ pažymėtas langelis arba daugiau, teikiami visų „R“ pažymėtų langelių duomenys, neatsižvelgiant į jų faktinę balanso vertę;

b)

II priedo 21 dalies langelių ne dėl atpirkimo sandorių, identifikuojamų raidėmis „NR“, duomenys privalomai teikiami, jei to reikalaujama pagal a punktą arba bet kurio iš šių langelių balanso likutis viršija 10 milijardų EUR.

Jei ribinį dydį pasiekia vienas „NR“ pažymėtas langelis arba daugiau langelių, teikiami visų „NR“ pažymėtų langelių duomenys, neatsižvelgiant į jų faktinę balanso vertę.

Jei nepasiekiamas nei a punkte, ne b punkte nurodytas ribinis dydis, NCB teikia duomenis apie PSŠ balansą ECB savanoriškai. Jei NCB pasirenka savanoriškai neteikti duomenų, jie bent kartą per metus patikrina, ar šie ribiniai dydžiai nepasiekti.

NCB duomenis ECB teikia kas ketvirtį. Likučių ir perklasifikavimų patikslinimų ketvirtiniai duomenys perduodami ECB iki 28-os darbo dienos pabaigos, einančios po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos.

NCB teikia pataisymus vadovaudamiesi šiais principais:

a)

kartu su kiekvienu reguliariu duomenų perdavimu, jei reikia, siunčiami ankstesnių ataskaitinių laikotarpių pataisymai;

b)

išimtiniai pataisymai, kurie žymiai pagerina duomenų kokybę, gali būti siunčiami nedelsiant, kai tik jie tampa prieinami.

NCB pateikia ECB aiškinamuosius raštus, pateikdami priežastis dėl reikšmingų pataisymų.

24 straipsnis

Statistikai svarbių atskaitinių duomenų apie institucinius sektorius registravimas

NCB perduoda ir tvarko visus statistikos tikslams reikalingus atskaitinius duomenis, apibūdinančius institucinius arba teisinius vienetus, kai taikytina, juos pateikdami Institucijų ir filialų registro duomenų bazei (angl. Register of Institutions and Affiliates Databases, RIAD), centrinei saugyklai, kurioje laikomi atskirų organizacinių vienetų požymiai ir įvairios jų tarpusavio sąsajos, o tai leidžia, inter alia, pateikus nuorodą į skirtingas apibrėžtis išvesti grupių struktūras.

RIAD gali apdoroti daugiau negu vieno šaltinio pateiktą informaciją apie atskirą požymį. Todėl, jei taikoma, NCB turi susitarti dėl RIAD taikomo konkretaus metodo „autoritetingai“ atskaitinių duomenų versijai išvesti iš daugelio nacionalinių „kandidatuojančių“ duomenų šaltinių.

Konkretūs duomenų teikimo reikalavimai atskiriems (finansų) bendrovių rinkiniams aprašyti V priedo 25 straipsnyje.

Visi RIAD užregistruoti organizaciniai vienetai gali turėti daugelį identifikatorių. NCB atsako už pagrindinio identifikatoriaus, vadinamo „RIAD kodas“ paskyrimą ir tvarkymą, taip užtikrinama, kad duomenimis tarp RIAD ir kitų (vietos) siunčiančių ir (arba) gaunančių sistemų apsikeičiama be neaiškumų.

RIAD atskiriems subjektams taip pat gali paskirti nacionalinius arba viršnacionalinius kodus („pseudonimus“), kurie, pageidautina, atitiktų esamus standartus.

NCB, tam kad galėtų tvarkyti subjekto atskaitinius duomenis, pirmiausia sukuria šiuos duomenis RIAD. Tada NCB tvarko visus demografinius pasikeitimus, tokius kaip veiklos pradžia, atskirų požymių atnaujinimas ir net subjekto veiklos pabaiga, teikdamas naujas požymių vertes ir (arba) pritaikydamas verčių tinkamumo diapazoną (faktiniai išbraukimai leidžiami tik išimtiniu atveju, kai per klaidą įrašomas koks nors subjektas). NCB turi aprašyti vienetų susijungimus (arba atvirkščiai, padalijimus) nurodydami visą susijusių bendrovės veiksmų, tokių kaip veiklos pabaiga, pakeitimas ir (arba) vieno arba daugiau vienetų sukūrimas, rinkinį.

Apie ESS sektoriaus pokyčius, pavyzdžiui, subjekto priskyrimą iš PFĮ į IF sąrašą, turi būti pranešama atnaujinant „ESS sektoriaus“ požymio vertę ir tinkamumo diapazoną.

NCB, prieš perduodami atnaujintus duomenis ECB, atlieka tinkamumo patikrinimus, ištirdami, ar atitinka susiję apsikeitimo duomenimis nurodymai. Kai naudojamos informacijos įvedimo procedūros, NCB turi pakankamą rinkinį kontrolės priemonių, įgalinančių minimizuoti operacines klaidas ir užtikrinti per RIAD pateiktų atnaujintų duomenų tikslumą ir nuoseklumą.

RIAD sutrikus, NCB duomenis perduoda elektroniniu paštu šiuo adresu: RIAD-Support@ecb.europa.eu.

NCB gali naudoti savo nacionalinius rašybos ženklus, jei jie priklauso lotyniškam alfabetui. NCB, kai gauna informaciją iš ECB per RIAD duomenų mainų sistemą, naudoja „Unicode“ (UTF-8) teisingam visų specialių rašmenų atgaminimui.

Gavęs atnaujintus duomenis, ECB tuoj pat atlieka patikrinimus dėl pateiktos informacijos formalaus tikslumo ir vidinio nuoseklumo patvirtinimo.

ECB tuoj pat atgal išsiunčia NCB: a) gavimo patvirtinimą, kuriuo pateikiama atnaujintų duomenų, apdorotų ir sėkmingai įtrauktų į atitinkamų duomenų rinkinį, santrauka; ir (arba) b) klaidos patvirtinimą, kuriuo pateikiama išsami informacija apie atnaujintus duomenis ir patvirtinimo patikrinimus, kurių rezultatai buvo neigiami.

Gavę klaidos patvirtinimą, NCB tuoj pat imasi veiksmų perduoti pataisytą informaciją. Jei informacijos tikslumas priklauso nuo neseniai kitų NCB siųstų atnaujintų duomenų ir ji neprieinama ECB interneto svetainėje, NCB susisiekia su ECB dėl konkrečių reikiamos informacijos aspektų.

NCB konstatuoja kiekvieno požymio, apibūdinančio organizacinį vienetą, konfidencialumo statusą, parinkdami vieną iš trijų iš anksto apibrėžtų verčių: „F“ – laisva, t. y. nekonfidencialu, „N“ – požymis gali būti pateiktas tik ECBS ir susijusioms institucijoms, su kuriomis sudarytas susitarimo memorandumas, naudoti, t. y. neskirta pateikti į išorę; arba „C“ – konfidenciali statistinė informacija.

25 straipsnis

Statistikos tikslais sudarytų finansų įstaigų sąrašai

Siekiant statistikos tikslais sudaryti ir tvarkyti Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 4 straipsnyje minėtą PFĮ sąrašą, iš anksto numatytais intervalais RIAD turi būti renkami V priedo 1 ir 2 dalyse nurodyti kintamieji. NCB nedelsdami teikia atnaujintus šių kintamųjų duomenis, ypač kai įstaiga patenka į PFĮ sektorių, t. y. PFĮ įsteigimas po susijungimo, naujų juridinių asmenų įsteigimas po PFĮ padalijimo, naujos PFĮ įsteigimas arba ankstesnės ne PFĮ statuso pakeitimas į PFĮ – arba kai PFĮ palieka PFĮ sektorių, t. y. PFĮ dalyvavimas susijungime, kai kita įstaiga nuperka PFĮ, PFĮ padalijimas į atskirus juridinius asmenis, PFĮ statuso pakeitimas į ne PFĮ arba PFĮ likvidavimas.

Nuolat RIAD atnaujinami atskaitiniai duomenys leidžia tvarkyti oficialų PFĮ sąrašą, grįstą instituciniu sektorių klasifikatoriumi, veiklos statusu ir kitomis įstaigos savybėmis. Šiomis aplinkybėmis, ypatingas dėmesys gali būti kreipiamas į atvejus, kai PFĮ sąrašo įstaigos finansinio tarpininkavimo veikla yra apribota, pavyzdžiui, dėl indėlių priėmimo ir paskolų suteikimo, ypač prieš jos likvidavimą ir (arba) pašalinimą iš PFĮ sektoriaus. Kad galėtų glaudžiai stebėti nacionalinio PFĮ klasifikavimo nuoseklumą, ECB gali kartais iš atitinkamo NCB paprašyti papildomos informacijos.

Siekiant statistikos tikslais sudaryti ir tvarkyti Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 3 straipsnyje minėtą IF sąrašą, iš anksto numatytais intervalais RIAD turi būti renkami V priedo 1 ir 2 dalyse nurodyti kintamieji. NCB nedelsdami teikia atnaujintus šių kintamųjų duomenis, ypač kai institucija pakliūva į IF visumą arba ją palieka.

Siekiant statistikos tikslais sudaryti ir tvarkyti Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 3 straipsnyje minėtą FPB sąrašą, iš anksto numatytais intervalais RIAD turi būti renkami V priedo 1 ir 2 dalyse nurodyti kintamieji. NCB nedelsdami teikia atnaujintus šių kintamųjų duomenis, ypač kai institucija pakliūva į FPB visumą arba ją palieka.

Siekiant statistikos tikslais sudaryti ir tvarkyti Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) 5 straipsnyje minėtą „mokėjimų statistikai svarbių institucijų“ (MSSI) sąrašą, iš anksto numatytais intervalais RIAD turi būti renkami V priedo 1 dalyje nurodyti kintamieji. NCB nedelsdami teikia atnaujintus šių kintamųjų duomenis, ypač kai institucija pakliūva į MSSI visumą arba ją palieka.

NCB, kai įmanoma, perduoda ECB atnaujintus duomenis apie PFĮ kintamuosius, kai tik atsiranda PFĮ sektoriaus arba esamų PFĮ požymių pokyčių. Jei tai neįmanoma, NCB pateikia raštišką paaiškinimą dėl laiko skirtumo tarp įvykio ir pranešimo apie jį ECB.

NCB perduoda ECB IF atnaujintus kintamuosius bent kas ketvirtį, per du mėnesius nuo ataskaitinės datos. Tačiau, grynojo turto vertės kintamasis atnaujinamas visiems investiciniams fondams kasmet, ilgiausiai per du mėnesius nuo ataskaitinės datos gruodžio pabaigoje.

NCB perduoda ECB FPB atnaujintus kintamuosius bent kas ketvirtį, per 14 darbo dienų nuo ataskaitinės datos.

NCB perduoda ECB atnaujintus metų pabaigos MSSI kintamuosius, per tris mėnesius nuo ataskaitinės datos.

ECB kiekvieną ECB darbo dieną 18.00 Vidurio Europos laiku (CET) nukopijuoja PFĮ duomenų rinkinį ir jį pateikia savo interneto svetainėje. Tuo pačiu metu, kai ECB pateikia PFĮ sąrašą savo interneto svetainėje, jis ją išsiunčia NCB per RIAD. Tuo pačiu metu ECB paskelbia PFĮ visumos įgyvendintų pokyčių sąrašą – kiekvieną ECB darbo dieną visiems NCB. Išplatintoje informacijoje išsamiai aprašomi šie pokyčiai, kuriuos pranešė NCB: a) naujos PFĮ ir b) išbrauktos PFĮ.

Paskutinę kiekvieno kalendorinio mėnesio ECB darbo dieną 18.00 CET ECB nukopijuoja PFĮ duomenų rinkinį ir pateikia jį kartu su tos pačios dienos Pinigų politikos tinkamų šalių (angl. Monetary Policy Eligible Counterparties) duomenų rinkinio kintamuoju, „atsargos“ (angl. „reserve“), nurodančiu, ar euro zonoje reziduojančios kredito įstaigos turi laikytis būtinųjų atsargų reikalavimų. Šį PFĮ ir institucijų, kurios turi laikytis būtinųjų atsargų reikalavimų, sąrašą ECB paskelbia savo interneto svetainėje.

ECB ketvirtąją darbo dieną nuo nustatytos ataskaitinės datos perduoti atnaujintus duomenis, 18.00 CET, nukopijuoja IF duomenų rinkinį ir padaro jį prieinamu NCB. IF sąrašą ECB paskelbia savo interneto svetainėje.

ECB antrąją darbo dieną nuo nustatytos ataskaitinės datos perduoti atnaujintus duomenis, 18.00 CET, nukopijuoja FPB duomenų rinkinį ir padaro jį prieinamu NCB. FPB sąrašą ECB paskelbia savo interneto svetainėje.

Paskutinę kiekvieno kalendorinio mėnesio ECB darbo dieną, 18.00 CET, ECB nukopijuoja visų RIAD įregistruotų institucijų sąrašą ir jį pateikia NCB.

ECB neskelbia duomenų, kurie pažymėti „konfidencialu“ arba „neskelbtina“. Taip pat ECB neskelbia verčių, kurios pažymėtos „konfidencialu“. Tačiau ECB gali paskelbti arba išplatinti kiekybinių priemonių duomenų, pažymėtų „konfidencialu“ arba „neskelbtina“, klasių dydžio diapazoną.

26 straipsnis

PF statistika

NCB teikia ECB statistinę informaciją apie PF pagal II priedo 22 dalį. Duomenys apie PF perduodami, remiantis šiuo metu prieinamais duomenimis nacionaliniu mastu. Kai faktiniai duomenys neprieinami, dedant visas pastangas pateikiami įverčiai.

Į atskaitingąją visumą įeina 2010 m. ESS (2.105 ir 2.106 dalys) apibrėžti PF, ir apima visus PF, kurie yra euro zonos valstybių narių rezidentai.

NCB teikia duomenis apie likučius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir apie finansinius sandorius – per ketvirtį, duomenys išvedami pagal 2010 m. ESS.

Ataskaitos ECB teikiamos kas ketvirtį. 1 dalies a punkte aprašyta PF statistika perduodama ECB per ne ilgesnį nei 85-ių kalendorinių dienų nuo ataskaitinio ketvirčio pabaigos laikotarpį. Pradėjus teikti ataskaitas 2017 m. pirmąjį ketvirtį, PF statistika perduodama ECB per ne ilgesnį nei 82-ių kalendorinių dienų nuo ataskaitinio ketvirčio pabaigos laikotarpį. Tikslios perdavimo datos iš anksto pranešamos NCB duomenų teikimo kalendoriaus forma, kurį ECB pateikia kiekvienų metų rugsėjo mėnesį.

NCB gali tekti pataisyti ankstesnį ataskaitinį ketvirtį pateiktus duomenis. Taip pat gali pasitaikyti dar ankstesnių ketvirčių pataisymų.

Jie taiko šiuos bendruosius principus:

a)

reguliariai perduodant ketvirčio duomenis, be paskutiniojo ketvirčio duomenų visada galima siųsti tik įprastus pataisymus (t. y. duomenų, perduotų ankstesnįjį ketvirtį, pataisymus);

b)

išimtinių pataisymų skaičius turėtų būti ribotas, ir juos reikia pateikti ne reguliarių teikimų dieną, o kurią nors kitą dieną. Nežymūs įprasti duomenų istoriniai pataisymai teikiami tik kartą per metus, kartu perduodant ketvirtojo ketvirčio duomenis;

c)

išimtinius pataisymus, kurie žymiai pagerina duomenų kokybę, galima siųsti visus metus (atskirai nuo reguliarių teikimo ciklų).

Nepažeidžiant vyraujančios apskaitos praktikos valstybėse narėse, statistiniais tikslais visi turto ir įsipareigojimų straipsniai turi būti pateikti bendrąja verte. Vertinimo metodai suderinti su 2010 m. ESS. Turtas ir įsipareigojimai iš esmės turi būti vertinami naudojant einamąsias tos dienos, su kuria susijęs balansas, kainas. Indėliai ir paskolos ataskaitoje pateikiami nurodant pagrindines sumas, likusias ketvirčio pabaigoje.

NCB pateikia ECB aiškinamuosius raštus dėl duomenų šaltinių, duomenų rinkimo sistemų, duomenų rengimo tvarkos, teisinės sistemos, nukrypimų nuo ECB atskaitomybės nurodymų ir atskaitingosios visumos. NCB pateikia aiškinamuosius raštus dėl reikšmingų pataisymų ir ypač dėl istorinių eilučių lūžių.

27 straipsnis

Tikrinimas

Nepažeisdami ECB tikrinimo teisių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 2533/98 ir Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33), NCB kontroliuoja ir užtikrina ECB teikiamos statistinės informacijos kokybę bei patikimumą.

28 straipsnis

Perdavimo standartai

ECB reikalaujamai statistinei informacijai perduoti elektroniniu būdu NCB naudoja ECBS teikiamą ECBS tinklą. Šiems elektroniniams statistinės informacijos mainams naudojamas statistinio pranešimo standartinis formatas, kuriam pritarta Statistikos komitete. Šis reikalavimas nedraudžia kaip atsarginiu variantu naudotis kitomis statistinės informacijos mainams tinkamomis perdavimo priemonėmis, jei ECB iš anksto su tuo sutinka.

29 straipsnis

Supaprastinta dalinių pakeitimų tvarka

Atsižvelgdama į Statistikos komiteto (SK) nuomonę, ECB vykdomoji valdyba turi teisę priimti šių Gairių priedų techninius dalinius pakeitimus, jei tokie pakeitimai nekeičia šių Gairių sąvokų sistemos bei nekeičia atskaitingųjų agentų atskaitomybės naštos valstybėse narėse. Vykdomoji valdyba apie tokius dalinius pakeitimus nedelsdama praneša Valdančiajai tarybai.

30 straipsnis

Paskelbimas

NCB neskelbia nacionalinės dalies mėnesiniuose euro zonos suvestiniuose pinigų rodikliuose ir jų priešinių, kol šių suvestinių rodiklių nepaskelbia ECB. Jei NCB paskelbia šiuos duomenis, jie turi būti identiški duomenims, kurie buvo pateikti paskutiniams skelbtiems euro zonos suvestiniams rodikliams. Jei NCB skelbia ECB paskelbtus euro zonos suvestinius rodiklius, jie privalo juos skelbti sąžiningai.

31 straipsnis

Panaikinimas

Gairės ECB/2007/9 panaikinamos.

32 straipsnis

Įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama euro zonos valstybių narių NCB. Euro zonos valstybių narių NCB laikosi 11, 12, 13 ir 16 straipsnių nuo pranešimo dienos, o 26 straipsnio – nuo 2016 m. sausio 1 d., visų likusių gairių nuostatų – nuo 2015 m. sausio 1 d.

Iki 2018 m. gruodžio 31 d., atsižvelgdama į SK ir kitų susijusių komitetų nuomonę, Vykdomoji valdyba Valdančiajai tarybai pateikia ataskaitą dėl: a) poreikio suderinti 18 straipsnyje nurodytus mokėjimų statistikos atskaitomybės reikalavimus su Reglamente (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) dėl mokėjimų statistikos nustatytais reikalavimais ir galimo termino tam padaryti, ir b) galimo poveikio 26 straipsnyje nurodytiems pensijų fondų statistikos atskaitomybės reikalavimams dėl naujų ECBS renkamos draudimo statistikos pokyčių.

33 straipsnis

Adresatai

Šios gairės taikomos visiems euro zonos valstybių narių NCB.

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. balandžio 4 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI

(1)  OL L 250, 2003 10 2, p. 10.

(2)  OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(3)  OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

(4)  OL L 35, 2011 2 9, p. 31.

(5)  2007 m. rugpjūčio 1 d. Gairės ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (OL L 341, 2007 12 27, p. 1).

(6)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(7)  2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (OL L 297, 2013 11 7, p. 1).

(8)  2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1074/2013 dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų pašto žiro įstaigoms, priimančioms indėlius iš euro zonos rezidentų ne pinigų finansų įstaigų (ECB/2013/39) (OL L 297, 2013 11 7, p. 94).

(9)  2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1072/2013 dėl pinigų finansų įstaigų taikomų palūkanų normų statistikos (ECB/2013/34) (OL L 297, 2013 11 7, p. 51).

(10)  2013 spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) (OL L 297, 2013 11 7, p. 73).

(11)  2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1075/2013 dėl finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/40) (OL L 297, 2013 11 7, p. 107).

(12)  Žr. 2011 m. gruodžio 9 d. Gairių ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitomybės reikalavimų išorės sektoriaus statistikos srityje (OL L 65, 2012 3 3, p. 1) 13 konstatuojamąją dalį; taip pat žr. 2011 m. gruodžio 9 d. Rekomendacijos ECB/2011/24 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitomybės reikalavimų išorės sektoriaus statistikos srityje 5-ąją konstatuojamąją dalį (OL C 64, 2012 3 3, p. 1).

(13)  2013 m. lapkričio 28 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1409/2013 dėl mokėjimų statistikos (ECB/2013/43) (OL L 352, 2013 12 24, p. 18).

(14)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(15)  Žr. „NCB ir ECB apskaitos balanso straipsnių, kurių duomenys teikiami statistikos tikslais, sąryšio lenteles“ (angl. Bridging tables between the accounting balance sheet items of the NCBs and the ECB and the items to be reported for statistical purposes), turi būti paskelbta ECB svetainėje www.ecb.europa.eu.

I PRIEDAS

Apskaitos ir statistinių duomenų atitikimo kontrolė NCB/ECB balansų atžvilgiu

1   DALIS

Mėnesinių atitikimo tikrinimų aprašymas

 

Tikrinimo Nr.

NCB/ECB balanso statistinis straipsnis

Santykis

Apskaitos straipsnis

Įsipareigojimai

1.

Apyvartoje esantys pinigai

>=

Statistinė kategorija turėtų šiek tiek viršyti apskaitos kategoriją, kadangi tik į statistinę kategoriją įeina centrinės valdžios išleistos monetos.

Banknotai apyvartoje

2.

Euro zonos rezidentų indėliai

>=<

Statistinė kategorija turėtų būti didesnė už apskaitos straipsnių sumą. Taip yra dėl to, kad suvestiniame lygyje Eurosistemos vidaus pozicijos įeina į šią statistinę kategoriją, bet neįeina į apskaitos straipsnius (1). Tačiau santykis gali būti skirtingas, kadangi į apskaitos straipsnius įeina Eurosistemos vidaus pozicijos, atitinkančios eurų banknotų patikslinimų priešinį, kuris statistikos tikslais įrašomas prie „likęs turtas“ / „likę įsipareigojimai“, ir kadangi užsienio valiutos likučiai perkainojami skirtingu dažnumu (apskaitos reikmėms – kas ketvirtį, statistikos reikmėms – kas mėnesį).

Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais + kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais + įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais + įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

3.

Euro zonos rezidentų, iš jų: pinigų finansų įstaigų (PFĮ), indėliai

>=<

Atliekant šį tikrinimą, turėtų būti nustatyta Eurosistemos vidaus balansų, pateikiamų bendrąja verte, įtraukimo į statistinę kategoriją, bet neįtraukimo į apskaitos kategorijas įtaka (1). Iš esmės, statistiniai duomenys turėtų būti platesni už apskaitos duomenis taip pat dėl to, kad jie apima įsipareigojimus kitoms sandorių šalims užsienio valiuta. Tačiau skirtingas eurų banknotų patikslinimų priešinio klasifikavimas gali šį santykį padaryti atvirkštinį.

Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais + kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

4.

Euro zonos rezidentų, iš jų: centrinės valdžios + kito valdžios sektoriaus / kitų euro zonos rezidentų indėliai

=<

Statistinių kategorijų suma turėtų būti mažesnė už apskaitos kategorijų sumą, kadangi įsipareigojimai kredito įstaigoms užsienio valiuta įeina tik į apskaitos duomenis.

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais + įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

5.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

=

Statistinė kategorija turėtų būti lygi apskaitos kategorijai.

Išleisti skolos sertifikatai

6.

Kapitalas ir atsargos

>=

Statistinė kategorija gali šiek tiek skirtis nuo apskaitos kategorijos; šis skirtumas paaiškinamas perkainojimu, kuris kai kuriuose centriniuose bankuose atliekamas kas ketvirtį. Be to, tam tikras skirtumas atsiranda dėl to, kad apskaitos balanso straipsnis „nepaskirstytasis pelnas“ ir tam tikra straipsnio „atidėjinių sąskaita“ dalis yra įrašomi kaip likutinio straipsnio poaibis apskaitos duomenyse, bet statistiniuose duomenyse sudaro „kapitalo ir atsargų“ dalį.

Kapitalas ir atsargos + perkainojimo sąskaitos

7.

Išorės įsipareigojimai

≈

Statistinė kategorija turėtų būti apytikriai lygi apskaitos straipsnių sumai. Abu šie dydžiai gali skirtis tik dėl skirtingo vertinimo periodiškumo.

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais + įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta + Tarptautinio valiutos fondo skirtų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

8.

Likę įsipareigojimai

≈

Statistinės ir apskaitos kategorijos skirtumą galima paaiškinti kitais balanse nustatytais skirtumais.

Kiti įsipareigojimai

Turtas

9.

Paskolos euro zonos rezidentams

>=

Žr. tikrinimą nr. 10 ir 11.

Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais + kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais + valdžios sektoriaus skola eurais

10.

Paskolos euro zonos rezidentams, iš jų: PFĮ

>=

Statistinė kategorija turėtų būti didesnė už apskaitos straipsnių sumą. Skirtumai iš esmės turi būti paaiškinti tuo, kad Eurosistemos vidaus pozicijos įrašomos bendrąja verte į statistinius duomenis, bet apskaitos ataskaitoje jos pasinaikina dėl tarpusavio įskaitymo (žr. taip pat įsipareigojimus) (1). Be to, į apskaitos duomenis neįeina likučiai užsienio valiuta.

Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais + kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

11.

Paskolos euro zonos rezidentams, iš jų: valdžios sektoriui

>=

Statistinė kategorija apima visas valiutas ir gali būti didesnė už apskaitos kategoriją, kuri nurodo paskolas tik eurais.

Valdžios sektoriaus skola eurais

12.

Turimi euro zonos rezidentų išleisti skolos vertybiniai popieriai

>=

Statistinė kategorija turėtų būti didesnė už apskaitos kategoriją, nes ji apima turimus vertybinius popierius užsienio valiuta ir kai kuriuos kitus turimus vertybinius popierius, kurie apskaitos duomenyse klasifikuojami straipsnyje „kitas turtas“ (darbuotojų pensijų fondai, nuosavo kapitalo investavimasir pan.).

Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

13.

Paskolos euro zonos rezidentams, iš jų: kitiems euro zonos rezidentams + turimos euro zonos rezidentų išleistos akcijos/kitos nuosavybės priemonės + ilgalaikis turtas + likęs turtas

≈

Žr. tikrinimą nr. 8.

Kitas turtas + reikalavimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

14.

Išorės turtas

>=

Statistinė kategorija turėtų būti šiek tiek didesnė už apskaitos kategorijų sumą, kadangi kai kurios akcijos ir kita nuosavybė bei grynieji pinigai (banknotai) užsienio valiuta neįeina į apskaitos kategoriją. Abu šie dydžiai taip pat gali skirtis dėl skirtingo vertinimo periodiškumo.

Auksas ir gautinas auksas + reikalavimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta + reikalavimai ne euro zonos rezidentams eurais

2   DALIS

Atitikimo tikrinimų rašto šablonas

Atitikimo tikrinimai turi būti atliekami ir perduodami ECB pagal 4 straipsnį. Laikoma, kad atitikimo tikrinimo rezultatas yra neigiamas, kai statistinės vertės ir apskaitos vertės skirtumas yra didesnis nei 2 milijardai EUR (absoliučia verte). Tokiais atvejais NCB turi pateikti neigiamus rezultatus paaiškinančias priežastis.

Centrinio banko pavadinimas: …

Mėnesio pabaigos atitikimo tikrinimai: …


Straipsniai

Statistinė vertė (2)

Apskaitos vertė (2)

Skirtumas (2)

Tikrinimo rezultatas (3)

Paaiškinimas (4)

1.

Apyvartoje esantys pinigai

 

 

 

 

 

2.

Euro zonos rezidentų indėliai

 

 

 

 

 

3.

Euro zonos rezidentų, iš jų: PFĮ, indėliai

 

 

 

 

 

4.

Euro zonos rezidentų, iš jų: ne PFĮ, indėliai

 

 

 

 

 

5.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

6.

Kapitalas ir atsargos

 

 

 

 

 

7.

Išorės įsipareigojimai

 

 

 

 

 

8.

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

9.

Paskolos euro zonos rezidentams

 

 

 

 

 

10.

Paskolos euro zonos rezidentams, iš jų: PFĮ

 

 

 

 

 

11.

Paskolos euro zonos rezidentams, iš jų: valdžios sektoriui

 

 

 

 

 

12.

Turimi euro zonos rezidentų išleisti skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

13.

Likutinis turtas

 

 

 

 

 

14.

Išorės turtas

 

 

 

 

 

(1)  Tačiau žiūrint iš nacionalinės perspektyvos, tokios įtakos neturėtų būti, nes abu duomenų rinkiniai pateikiami bendrąja verte, o ECB savaitės finansinėje ataskaitoje konsoliduoja tik apskaitos duomenis (tarpusavyje įskaitant Eurosistemos vidaus pozicijas, jos pasinaikina).

(2)  Vertės turi būti teikiamos milijonais EUR.

(3)  Įrašykite „Atitinka“, jeigu, atliekant tikrinimą, tiesinis santykis yra išlaikytas. Įrašykite „Neatitinka“, jei atitikimo patikrinimo rezultatai yra neigiami.

(4)  Kiekvienu atveju, kai atitikimo tikrinimo rezultatai neigiami, juos priskirkite vienai iš šių kategorijų: a) neatitikimai dėl vieno pataisymo; b) neatitikimai dėl reguliarių pataisymų; c) neatitikimai dėl skirtingų pateikimo ir klasifikavimo taisyklių ir d) kiti neatitikimai, įskaitant ir klaidas ataskaitose. Taip pat turi būti pateikti išsamūs paaiškinimai.

II PRIEDAS

ATSKAITOMYBĖS SCHEMOS

1   DALIS

Pinigų finansų įstaigų balanso straipsnių statistika

Visose statistinėse ataskaitose turi būti pateikiami duomenys, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) arba šių gairių atitinkamose lentelėse, nesvarbu, ar konkretus reiškinys egzistuoja, net jei jo vertė lygi nuliui arba jo trūksta. Raidėmis „NC“ nurodoma, kad reiškinys neegzistuoja. Tačiau jei duomenų nėra papildomuose straipsniuose, nacionaliniai centriniai bankai (NCB) gali nuspręsti jų nepateikti.

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) laikotarpių iki 2003 m. sausio mėnesio eilučių, kurios buvo teikiamos kas ketvirtį pagal Reglamentą (EB) Nr. 2819/98 (ECB/1998/16) (1), istoriniai pataisymai už laikotarpius iki 2003 m. sausio mėnesio turi būti teikiami Europos Centrinio Banko (ECB) arba atitinkamo nacionalinio centrinio banko (NCB) iniciatyva, vadovaujantis dvišaliu susitarimu.

NCB turi teikti ECB duomenis apie kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) balanso likučius pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 1–4 lenteles ir srautų patikslinimus pagal toliau nurodytas 1 ir 2 lenteles. NCB ir ECB pagal tuos pačius reikalavimus taip pat turi teikti duomenis apie savo balansus, išskyrus straipsnius dėl pinigų rinkų fondų (PRF) išleistų akcijų / vienetų. Be to, NCB ir ECB taip pat privalo teikti duomenis apie turimą auksą ir gautiną auksą (tik piniginį auksą) bei iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gautinas sumas (pvz., skolinimosi teises ir specialiąsias skolinimosi teises (SST)) ir apie jų įsipareigojimus TVF dėl SST.

NCB turi teikti duomenis ECB dėl paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais ir kitų paskolų perleidimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 5a ir 5b lenteles, o srautų patikslinimų duomenis – pagal toliau nurodytas 3a ir 3b lenteles. Papildomi straipsniai dėl paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais ir kitų paskolų perleidimų turėtų būti teikiami pagal 4 lentelę, jei tų duomenų nereikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 5a ir 5b lenteles.

1   lentelė

Straipsniai, kuriems taikomas mėnesio srautų patikslinimas  (*)

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Likusio pasaulio sektorius

D.

Iš viso

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ

Iš viso

Bankai

Ne bankai

 

iš jų: centrinis bankas (S1.121)

iš jų: indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S1.122)

 

iš jų: kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

 

 

iš jų: centrinis bankas (S1.121)

iš jų: indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S1.122)

 

iš jų: kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

iš jų: kredito įstaigos

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

iš jų: kredito įstaigos

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

 

iš jų: PSŠ (2)

iš jų: FPB

 

iš jų: PSŠ (2)

iš jų: FPB

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

Valiuta apyvartoje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9

Indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: grupės vidaus pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: pervedamieji indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: sindikuotosios paskolos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9e

Eurai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.1e

Vienadieniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: pervedamieji indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.2e

Sutarto termino

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.3e

Iki pareikalavimo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 3 mėnesių

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 3 mėnesių

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.4e

Atpirkimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9x

Užsienio valiutomis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.1x

Vienadieniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.2x

Sutarto termino

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.3x

Iki pareikalavimo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 3 mėnesių

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 3 mėnesių

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.4x

Atpirkimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10

PRF akcijos/vienetai  (4)

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

#

11

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11e

Eurais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

iš jų: iki 2 meų ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

11x

Užsienio valiutomis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

iš jų: iki 2 meų ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

12

Kapitalas ir atsargos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

13

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

SST ekvivalentas  (5)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#


BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Likusio pasaulio sektorius

D.

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ

PFĮ

Ne PFĮ

 

iš jų: centrinis bankas (S.121)

š jų: indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

 

iš jų: centrinis bankas (S.121)

iš jų: indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

Iš viso

(e)

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

(f)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Iš viso

(p)

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

(f)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

 

iš jų: PSŠ (2)

iš jų: FPB

Iš viso

Vartojamosios paskolos

Paskolos būstui įsigyti

Kitos paskolos

 

iš jų: PSŠ (2)

iš jų: FPB

Iš viso

Vartojamosios paskolos

Paskolos būstui įsigyti

Kitos paskolos

 

iš jų: IĮ/P (3)

 

iš jų: IĮ/P (3)

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

Grynieji pinigai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1e

iš jų: eurai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

Paskolos

#

#

#

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

#

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

#

 

#

#

 

#

#

#

#

 

#

#

#

#

 

 

 

#

 

#

#

 

#

#

#

#

 

#

#

#

#

#

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

#

 

#

#

 

#

#

#

#

 

#

#

#

#

 

 

 

#

 

#

#

 

#

#

#

#

 

#

#

#

#

#

 

nuo 5 metų

 

 

 

#

 

#

#

 

#

#

#

#

 

#

#

#

#

 

 

 

#

 

#

#

 

#

#

#

#

 

#

#

#

#

 

iš jų: grupės vidaus pozicijos

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: sindikuotosios paskolos

#

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

#

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: atvirkštiniai atpirkimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2e

iš jų: eurais

 

 

 

#

#

#

#

 

 

#

#

#

#

 

 

 

 

 

 

 

#

#

#

#

 

 

#

#

#

#

 

 

 

 

 

 

iš jų: atnaujinamosios paskolos ir sąskaitos lėšų pereikvojimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

iš jų: kreditinės kortelės patogumo kreditas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

iš jų: išplėstinis kreditinės kortelės kreditas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

3

Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

3e

Eurais

 

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

#

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3x

Užsienio valiutomis

 

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

#

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

Nuosavybės priemonės

#

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

5

Investicinių fondų akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRF akcijos/vienetai

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

Ne PRF investicinių fondų akcijos/vienetai

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

6

Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

7

Likęs turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

Auksas ir gautinas auksas (tik piniginis auksas)  (5)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

Iš TVF gautinos sumos – skolinimosi teisės, SST, kita  (5)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

2   lentelė.

Straipsniai, kuriems taikomas ketvirčio srautų patikslinimas  (**)

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Kitos šalys

D.

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ

PFĮ

Ne PFĮ

Iš viso

Iš viso

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

Iš viso

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

 

Bankai

Ne bankai

Iš viso

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Iš viso

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Valdžios sektorius

Kitų rezidentų sektoriai

Iš viso

Regioninė valdžia (S.1312)

Vietos valdžia (S.1313)

Socialinės apsaugos fondai (S.1314)

 

 

 

Vartojamosios paskolos

Paskolos būstui įsigyti

Kitos paskolos

Iš viso

Regioninė valdžia (S.1312)

Vietos valdžia (S.1313)

Socialinės apsaugos fondai (S.1314)

 

 

 

Vartojamosios paskolos

Paskolos būstui įsigyti

Kitos paskolos

Įkeistas nekilnojamasis turtas

Iš viso

 

Įkeistas nekilnojamasis turtas

 

Įkeistas nekilnojamasis turtas

 

Įkeistas nekilnojamasis turtas

Įkeistas nekilnojamasis turtas

Iš viso

 

Įkeistas nekilnojamasis turtas

 

Įkeistas nekilnojamasis turtas

 

Įkeistas nekilnojamasis turtas

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8.

Valiuta apyvartoje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.

Indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.1.

Vienadieniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.2.

Sutarto termino

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.3.

Iki pareikalavimo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.4.

Atpirkimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10.

PRF akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12.

Kapitalas ir atsargos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13.

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: išvestinės finansinės priemonės

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

iš jų: sukauptos indėlių palūkanos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Grynieji pinigai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Paskolos

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

#

 

#

 

#

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

#

 

#

 

#

 

#

#

#

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

#

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

#

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 5 metų

 

 

 

 

 

#

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2e

Eurai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

#

 

#

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

#

 

#

 

#

 

 

 

 

 

3.

Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

#

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

#

#

#

 

#

#

#

#

#

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

#

 

#

#

#

#

#

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 metų

 

 

 

 

 

#

#

#

 

#

#

#

#

#

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

#

 

#

#

#

#

#

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

#

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

#

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.

Investicinių fondų akcijos/vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRF akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ne PRF investicinių fondų akcijos/vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.

Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.

Likęs turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jo: išvestinės finansinės priemonės

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

iš jo: sukauptos palūkanos už paskolas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


3a   lentelė.

Pakeitimas vertybiniais popieriais ir kiti paskolų perdavimai: straipsniai, kuriems taikomi mėnesio srautų patikslinimai  (***)

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Likusio pasaulio sektorius

PFĮ

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

PFĮ

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

Iš viso

Kitas valdžios sektorius (S.1312+S.1313+S.1314)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Iš viso

Kitas valdžios sektorius (S.1312+S.1313+S.1314)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

1.

Vertybiniais popieriais pakeistų paskolų, kurių pripažinimas nepanaikintas, likučiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1.1

iš jų pakeistos vertybiniais popieriais per euro zonos FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Vertybiniais popieriais pakeistos paskolos, kurių pripažinimas panaikintas, ir kurias administruoja PFĮ  (****)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1

Likučiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


3b   lentelė.

Pakeitimas vertybiniais popieriais ir kiti paskolų perdavimai: straipsniai, kuriems taikomi ketvirčio srautų patikslinimai  (*****)

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Likusio pasaulio sektorius

PFĮ

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

PFĮ

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

Iš viso

Kitas valdžios sektorius (S.1312+S.1313+S.1314)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Iš viso

Kitas valdžios sektorius (S.1312+S.1313+S.1314)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Vartojamosios paskolos

Paskolos būstui įsigyti

Kitos paskolos

Vartojamosios paskolos

Paskolos būstui įsigyti

Kitos paskolos

 

IĮ/P (7)

 

IĮ/P (7)

1.

Vertybiniais popieriais pakeistos paskolos, dalinis paskolų nurašymas, atliktas paskolos perdavimo metu

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1

perdavimo sandorio šalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

yra FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1.1.

iš jų: perdavimo sandorio šalis yra euro zonos FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Vertybiniais popieriais pakeistos paskolos, kurių pripažinimas panaikintas, ir kurias administruoja PFĮ  (6)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1

Likučiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos paskirtis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Vertybiniais popieriais pakeistų administruojamų paskolų likučiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1

Administruojamos paskolos: visos FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1.1

Administruojamos paskolos: iš jų euro zonos FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


4   lentelė.

Pakeitimas vertybiniais popieriais ir kiti paskolų perdavimai: paskolos, kurių pripažinimas PFĮ balanse buvo panaikintas

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Likusio pasaulio sektorius

PFĮ

Ne PFĮ

PFĮ

Ne PFĮ

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

Iš viso

Kitas valdžios sektorius (S.1312+S.1313+S.1314)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Iš viso

Kitas valdžios sektorius (S.1312+S.1313+S.1314)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Vartojamosios paskolos

Paskolos būstui įsigyti

Kitos paskolos

Vartojamosios paskolos

Paskolos būstui įsigyti

Kitos paskolos

 

IĮ/P (9)

 

IĮ/P (9)

3.

Paskolos, kurių pripažinimą PFĮ yra panaikinusios (8)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1

Likučiai

 

M

M

 

M

M

M

M

M

M

 

M

M

 

M

M

M

M

M

M

M

Paskolos paskirtis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

Q

Q

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

Q

Q

Q

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

 

 

 

 

 

nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

 

 

 

 

 

3.2

Finansiniai sandoriai, išskyrus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

paskolų perdavimo poveikį

 

M

M

 

M

M

M

M

M

M

 

M

M

 

M

M

M

M

M

M

M

Paskolos paskirtis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

Q

Q

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

Q

Q

Q

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

 

 

 

 

 

nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Q

 

 

 

 

 

M:

Mėnesio duomenų reikalavimai.

Q:

Ketvirčio duomenų reikalavimai.

2   DALIS

Elektroninių pinigų statistika

1   lentelė

Mėnesio statistinės atskaitomybės reikalavimai PFĮ išleistiems elektroniniams pinigams, kai netaikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsnio 1 dalį

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Kita nei vidaus euro zona

C.

Likusio pasaulio sektorius

D.

Iš viso

ĮSIPAREIGOJIMAI

9.

Indėliai (visomis valiutomis)

 

 

 

 

9e.

Indėliai (eurais)

 

 

 

 

9.1e.

Vienadieniai

 

 

 

 

iš jų: elektroniniai pinigai

 

 

 

 

9.1.1e.

Elektroniniai pinigai kietose laikmenose

 

 

 

 

9.1.2e.

Elektroniniai pinigai programinėse laikmenose

 

 

 

 

9x.

Indėliai (užsienio valiutomis)

 

 

 

 

9.1x.

Vienadieniai

 

 

 

 

iš jų: elektroniniai pinigai

 

 

 

 

9.1.1x.

Elektroniniai pinigai kietose laikmenose

 

 

 

 

9.1.2x.

Elektroniniai pinigai programinėse laikmenose

 

 

 

 


2   lentelė

Metinės statistinės atskaitomybės reikalavimai dėl visų elektroninių pinigų įstaigų, išskyrus kredito įstaigas, arba mažų PFĮ, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsnio 1 dalį, išleistų elektroninių pinigų

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Kita nei vidaus euro zona

C.

Likusio pasaulio sektorius

D.

Iš viso

VISAS TURTAS / ĮSIPAREIGOJIMAI

Visas turtas / įsipareigojimai (visomis valiutomis)

 

 

 

 

iš jų: elektroninių pinigų įstaigos

 

 

 

 

iš jų: PFĮ, išskyrus kredito įstaigas

 

 

 

 

iš jų: PFĮ, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsnio 1 dalį

 

 

 

 

iš jų: ne PFĮ, leidžiančios elektroninius pinigus

 

 

 

 

ĮSIPAREIGOJIMAI

9.

Indėliai (visomis valiutomis)

 

 

 

 

9.1.

Vienadieniai

 

 

 

 

iš jų: elektroniniai pinigai

 

 

 

 

iš jų: išleisti PFĮ, išskyrus kredito įstaigas

 

 

 

 

iš jų: išleisti PFĮ, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsnio 1 dalį

 

 

 

 

iš jų: išleisti ne PFĮ, leidžiančių elektroninius pinigus

 

 

 

 

3   DALIS

PŽĮ ir centrinės valdžios statistika

Statistiniai reikalavimai PŽĮ ir centrinei valdžiai apima jų piniginius įsipareigojimus euro zonos rezidentų ne pinigų finansų įstaigoms ir jų turimiems euro zonos PFĮ išleistiems gryniesiems pinigams bei vertybiniams popieriams. NCB turi teikti ECB duomenis apie likučius pagal Reglamento (ES) Nr. 1074/2013 (ECB/2013/39) I priede nustatytą schemą ir srautų patikslinimus pagal toliau pateiktą 1 lentelę.

Jei tam tikroje šalyje atskaitomybės nuostatos šiam sektoriui netaikytinos (pvz., nėra Reglamente (ES) Nr. 1074/2013 (ECB/2013/39) apibrėžtų PŽĮ, centrinės valdžios pozicijos nėra reikšmingos), NCB gali pasirinkti šio eilučių rinkinio neteikti.

1   lentelė

PŽĮ ir centrinės valdžios duomenys, straipsniai, kuriems turi būti teikiami mėnesio srautų patikslinimai  (******)

BALANSO STRAIPSNIAI

Euro zona

PFĮ

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

PFĮ

Ne PFĮ

PFĮ

Ne PFĮ

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius (S.1312+ S. 1313+ S. 1314)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius (S. 1312+ S.1313+ S. 1314)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

Grynieji pinigai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1e iš jų: eurai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

Paskolos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3e

Eurais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3x

Užsienio valiutomis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

PRF akcijos / vienetai

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

Indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5e

Eurais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.1e

Vienadieniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.2e

Sutarto termino

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.3e

Iki pareikalavimo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 3 mėnesių

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.4e

Atpirkimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5x

Užsienio valiutomis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.1x

Vienadieniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.2x

Sutarto termino

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.3x

Iki pareikalavimo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 3 mėnesių

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.4x

Atpirkimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4   DALIS

Papildomi straipsniai

1 skyrius.   Mėnesio papildomi straipsniai pinigų suvestiniams rodikliams ir jų priešiniams išvesti bei įvertinti

1   lentelė  (*******)

ECB / NCB duomenys

 

Vidaus

Kita nei vidaus euro zona

Likusio pasaulio sektorius

Iš viso

ĮSIPAREIGOJIMAI

8.

Apyvartoje esantys pinigai

 

 

 

 

iš jų: banknotai

 

 

 

 

—

Eurų banknotai

 

 

 

#

—

Banknotai nacionaline valiuta

 

 

 

# (10)

iš jų: monetos

 

 

 

 

—

Eurų monetos

 

 

 

#

—

Monetos nacionaline valiuta

 

 

 

# (10)

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai (11)

 

 

 

 

Iki 1 metų

 

 

 

 

14.

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

iš jų: sukauptos lėšos iš indėlių

 

 

 

†

iš jų: pereinamieji straipsniai

 

 

 

†

iš jų: laikinieji straipsniai

 

 

 

†

iš jų: išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

†

iš jų: Eurosistemos vidaus įsipareigojimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu

 (12)

 

 

TURTAS

7.

Likęs turtas

 

 

 

 

iš jų: sukauptos lėšos iš paskolų

 

 

 

†

iš jų: pereinamieji straipsniai

 

 

 

†

iš jų: laikinieji straipsniai

 

 

 

†

iš jų: išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

†

iš jų: Eurosistemos vidaus įsipareigojimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu

 (12)

 

 


2   lentelė  (********)

Kitų PFĮ duomenys

 

Vidaus

Kita nei vidaus euro zona

Likusio pasaulio sektorius

Iš viso

ĮSIPAREIGOJIMAI

9.

Indėliai

 

 

 

 

Priešinio įsipareigojimas dėl paskolų, kurių pripažinimas nepanaikintas (13)

†

†

†

 

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai (14)

 

 

 

 

Iki 1 metų

#

#

#

 

Eurais

#

#

#

 

Užsienio valiutomis

#

#

#

 

Nuo 1 iki 2 metų

#

#

#

 

Eurais

#

#

#

 

Užsienio valiutomis

#

#

#

 

13.

Kapitalas ir atsargos

 

 

 

 

iš jų: atidėjiniai

 

 

 

 (15)

14.

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

iš jų: sukauptos lėšos iš indėlių

 

 

 

†

iš jų: pereinamieji straipsniai

 

 

 

†

iš jų: laikinieji straipsniai

 

 

 

†

iš jų: išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

†

iš jų: atidėjiniai

 

 

 

 (15)

TURTAS

7.

Likęs turtas

 

 

 

 

iš jų: sukauptos lėšos iš paskolų

 

 

 

†

iš jų: pereinamieji straipsniai

 

 

 

†

iš jų: laikinieji straipsniai

 

 

 

†

iš jų: išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

†

2 skyrius.   Mėnesio papildomi straipsniai PFĮ palūkanų normų statistikai skirtai svertinei informacijai išvesti

Kitų PFĮ duomenys (atsargos)

Kitų PFĮ suteiktos paskolos eurais „kiti rezidentai“ nurodytoms subkategorijoms

TURTAS

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai ir kt. (S.14+S.15)

Vartojamosios paskolos

Paskolos būstui įsigyti

Kitos (likusios)

A.

Vidaus

 

 

 

 

Paskolos

 

 

 

 

iš jų: eurais

 

 

 

 

Iki 1 metų

 

 

 

 

Nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

Nuo 2 iki 5 metų

 

 

 

 

Nuo 5 metų

 

 

 

 

B.

Kitos euro zonos valstybės narės

 

 

 

 

Paskolos

 

 

 

 

iš jų: eurais

 

 

 

 

Iki 1 metų

 

 

 

 

Nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

Nuo 2 iki 5 metų

 

 

 

 

Nuo 5 metų

 

 

 

 

3 skyrius.   Ketvirtiniai papildomi straipsniai pinigų sąjungos finansinėms sąskaitoms parengti

NCB/ECB/kitų PFĮ duomenys  (*********) ,  (**********)

 

Vidaus

Kita nei vidaus euro zona

Likusio pasaulio sektorius

Iš viso

PFĮ

Centrinė valdžia

KFT

DB

PF

NFB

PFĮ

Centrinė valdžia

KFT

DB

PF

NFB

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: susikaupusios palūkanos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 (16)

14.

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: sukauptos lėšos iš išleistų skolos vertybinių popierių

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 (16)

iš jų: namų ūkių grynoji nuosavybė pensijų fondų atsargose

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#  (17)

iš jų: perkainojimo sąskaitos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 (18)

iš jų: įsipareigojimai filialams / padaliniams nerezidentams

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 (18)

iš jų: įsipareigojimų patikslinimo sąskaitos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: debeto likutis pajamų /išlaidų sąskaitose; einamųjų / praėjusių metų pelnas / nuostoliai; vertybinių popierių skolinimo veikla; vertybinių popierių trumposios pozicijos; vertės sumažėjimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 (18)

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: susikaupusios palūkanos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 (16)

Iki 1 metų

 

#

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

#

 

iš jų: eurais

 

#

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

#

 

Nuo 1 metų

 

#

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

#

 

iš jų: eurais

 

#

 

 

 

 

 

#

 

 

 

 

#

 

5.

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

biržinės akcijos

#

 

#

#

#

#

#

 

#

#

#

#

#

 

nebiržinės akcijos

#

 

#

#

#

#

#

 

#

#

#

#

#

 

kitos nuosavybės priemonės

#

 

#

#

#

#

#

 

#

#

#

#

#

 

7.

Likęs turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: sukauptos lėšos iš turimų skolos vertybinių popierių

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 (16)

iš jų: išankstinis draudimo įmokų apmokėjimas ir atsargos likusiems reikalavimams

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

#  (19)

iš jų: perkainojimo sąskaitos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 (18)

iš jų: reikalavimai / kapitalo injekcijos filialams/padaliniams nerezidentams

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 (18)

iš jų: turto patikslinimo sąskaitos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: kredito likutis pajamų / išlaidų sąskaitose; einamųjų /praėjusių metų pelnas / nuostoliai; nuosavos akcijos; vertybinių popierių skolinimo veikla

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 (18)

5   DALIS

Atsargų bazės statistika

1   lentelė

Atsargų bazės statistikai sudaryti reikalingi balanso straipsnių duomenys

BALANSO STRAIPSNIAI

Pasaulis

Kitos euro zonos PFĮ, kurioms netaikomi atsargų reikalavimai, euro zonos ne PFĮ ir likusio pasaulio sektorius

Iš viso

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

9.

Indėliai (visomis valiutomis)

 

 

9.1

Vienadieniai

R1

 

9.2

Sutartos trukmės – iki 2 metų

 

9.3

Iki pareikalavimo – iki 2 metų

 

9.

Indėliai (visomis valiutomis)

 

 

9.2

Sutartos trukmės – nuo 2 metų

R2

 

9.3

Iki pareikalavimo – nuo 2 metų

 

9.4

Atpirkimo sandoriai

R3

 

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai (visomis valiutomis)

 

 

Iki 2 metų

R4

 

Nuo 2 metų (20)

 

R5


2   lentelė

Balanso straipsnių duomenys kontrolės tikslais

 

A.

Vidaus

Neklasifikuota

Bendroji nuolaida

R6

Bendrosios nuolaidos apskaičiavimas kontrolės tikslais (R6):

Bendroji nuolaida: nuolaida taikoma kiekvienai kredito įstaigai. Kiekviena kredito įstaiga išskaito maksimalią bendrąją sumą, skirtą sumažinti labai mažų atsargų reikalavimų valdymo administracines išlaidas. Jei [atsargų bazė × atsargų norma] yra mažiau nei 100 000 EUR, tada bendroji nuolaida lygi [atsargų bazė × atsargų norma]. Jei [atsargų bazė × atsargų norma] yra 100 000 EUR ar daugiau, tada bendroji nuolaida yra lygi 100 000 EUR. Įstaigos, kurioms leidžiama teikti statistinius duomenis apie jų konsoliduotą atsargų bazę kaip grupei (kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) III priedo 2 dalies 1 skirsnyje), laiko privalomąsias atsargas vienoje iš grupės įstaigų, kuri veikia tik kaip šių įstaigų tarpininkė. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) (ECB/2003/9) 11 straipsnį pastaruoju atveju tik visai grupei kaip vienetui leidžiama išskaityti bendrąją nuolaidą.

Privalomosios (arba „būtinosios“) atsargos apskaičiuojamos taip:

Privalomosios (arba „būtinosios“) atsargos = atsargų bazė × atsargų norma - bendroji nuolaida.

Atsargų norma taikoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9).

6   DALIS

Makrosantykių statistika

Kredito įstaigų balanso straipsnių duomenys makrosantykiams apskaičiuoti

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Kita nei vidaus euro zona

C.

Likusio pasaulio sektorius

D.

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ

PFĮ

Ne PFĮ

ĮSIPAREIGOJIMAI

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai (visomis valiutomis)

 

 

 

 

 

 

Iki 2 metų

 

 

 

 

 

MR1

TURTAS

3.

Turimi skolos vertybiniai popieriai (visomis valiutomis)

 

 

 

 

 

 

Iki 2 metų

MR2

 

MR3

 

 

 

7   DALIS

PRF balanso statistika

1   Lentelė

PRFs – Atsargos

Ketvirčio eilutės

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Likusio pasaulio sektorius

D.

Iš viso

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ

Iš viso

Bankai

Ne bankai

Iš viso

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

Iš viso

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

Valdžios sektorius

Kitų nerezidentų sektoriai

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius (S.1313+ S.1313+ S.1314

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius (S.1312+ S.1313+ S.1314)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRF akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kapitalas ir atsargos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valiuta iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Užsienio valiutos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Investicinio fondo akcijos/vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRF akcijos/vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ne PRF investicinio fondo akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Likęs turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jo: išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Mėnesio ir ketvirčio) reikalavimai, kuriuos PFĮ nustato Reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33).

 

(Ketvirčio) reikalavimai, kuriuos IF nustato Reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38), teikiami apie PRF kaip papildomi straipsniai, jei NCB jie prieinami.


PRFs – Perkvalifikavimai

Ketvirčio eilutės

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Likusio pasaulio sektorius

D.

Iš viso

Iš viso

PFĮ

NE PFĮ

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ

Iš viso

Bankai

Ne bankai

Iš viso

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

Iš viso

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

Valdžios sektorius

Kitų nerezidentų sektoriai

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius (S.1312+ S.1313+ S.1314

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14+S.15)

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius (S.1312+ S.1313+ S.1314)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRF akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kapitalas ir atsargos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valiutos iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Užsienio valiuta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Investicinio fondo akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRF akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ne PRF investicinio fondo akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Likęs turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Mėnesio ir ketvirčio) reikalavimai, kuriuos PFĮ nustato Reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33).

 

(Ketvirčio) reikalavimai, kuriuos IF nustato Reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38), teikiami apie PRF kaip papildomi straipsniai, jei NCB jie prieinami.


PRF – Perkainojimas

Ketvirčio eilutės

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Likusio pasaulio sektorius

D.

Iš viso

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ

Iš viso

Bankai

Ne bankai

Iš viso

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

Iš viso

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

Valdžios sektorius

Kitų rezidentų sektoriai

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius (S.1312+ S.1313+ S.1314)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Centrinė valdžia (S.1311)

Kitas valdžios sektorius (S.1312+ S.1313+ S.1314)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRF akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kapitalas ir atsargos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valiutomis iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Užsienio valiutomis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Investicinių fondų akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRF akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ne PRF investicinių fondų akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Likęs turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jo: išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Mėnesio ir ketvirčio) reikalavimai, kuriuos PFĮ nustato Reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33).

 

(Ketvirčio) reikalavimai, kuriuos IF nustato Reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38), teikiami apie PRF kaip papildomi straipsniai, jei NCB jie prieinami.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsnio 2 dalį NCB gali taikyti PRF leidžiančią nukrypti nuostatą dėl patikslinimų dėl perkainojimo teikimo.

Vis dėlto, jei atitinkamos sumos yra reikšmingos, NCB yra prašoma pateikti informaciją dedant visas pastangas.

2   Lentelė

PRF – Atsargos

Ketvirčio eilutės

BALANSO STRAIPSNIAI

Visomis valiutomis

Eurais

Kitomis valiutomis

 

GBP

USD

JPY

CHF

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos

 

 

 

 

 

 

 

Likusio pasaulio sektorius

 

 

 

 

 

 

 

Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti ne PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

Euro zona, išskyrus vidaus

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti ne PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

Likusio pasaulio sektorius

 

 

 

 

 

 

 

 

(Ketvirčio) reikalavimai, kuriuos PFĮ nustato Reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33).

8   DALIS

Struktūriniai finansiniai rodikliai

1.

Kredito įstaigų (KĮ) filialų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Šis rodiklis apima tik tuos filialus, kurie priklauso KĮ. Institucinių vienetų, kurie patys nėra KĮ, padaliniai neturi būti įtraukti net tuo atveju, jei jie priklauso tai pačiai grupei kaip KĮ.

2.

KĮ darbuotojų skaičius. Šis rodiklis rodo KĮ darbuotojų skaičiaus vidurkį ataskaitiniais metais. Finansų įstaigų, kurios pačios nėra kredito įstaigos, darbuotojai neįeina net tuo atveju, jei šios įstaigos priklauso tai pačiai grupei.

3.

Penkių didžiausių KĮ dalis visame turte („CR5“). Šis rodiklis rodo bankininkystės sektoriaus koncentraciją. Jam išvesti NCB turėtų taikyti šį nekonsoliduotą „agregavimo“ metodą: a) išdėstyti pagal dydį atskaitingų KĮ balanso duomenis „iš viso“; b) apskaičiuoti: i) penkių tokių didžiausių balansų duomenų sumą ir ii) visų tokių balanso duomenų „iš viso“ sumą; ir c) apskaičiuoti i punkto proporciją ii punkto atžvilgiu. ECB pateikiami duomenys turi būti išreikšti procentais (pvz., vertė 72,4296 % turėtų būti pateikta kaip 72,4296, o ne kaip 0,7243). Nors penkių didžiausių bankų grupės sudėtis laikui bėgant gali kisti, NCB turėtų pateikti tik penkių didžiausių KĮ dalį tam tikru laiko momentu (ataskaitinių metų gruodžio mėnesio pabaigoje).

4.

Viso KĮ turto Herfindahlio indeksas (HI). Panašiai kaip ir pirmiau nurodytas rodiklis, šis rodiklis rodo bankininkystės sektoriaus koncentraciją. NCB turi kaip įmanoma griežčiau laikytis „agregavimo“ metodo. Tokiu atveju apskaičiuojant HI, reikėtų imti kiekvienos į grupę įeinančios KĮ suvestinio balanso duomenis, galbūt naudojant apskaitos informaciją šių įstaigų metinėse finansinėse ataskaitose. Jei ne visos mažosios KĮ pateikia duomenis, duomenys turėtų būti statistiškai apibendrinami.

HI gaunamas sudėjus visų bankininkystės sektoriaus KĮ rinkos dalis, pakeltas kvadratu, ir jį reikia pranešti ECB remiantis šia formule:

HI

=

Formula, kai:

n

=

visų KĮ skaičius šalyje

Xi

=

visas KĮi turtas

X

=

Formula= visų šalies KĮ visas turtas.

5.

Visos draudimo įmonių investicijos  (21) . Šis rodiklis rodo šių įmonių visą finansinį turtą, kuris yra gaunamas atėmus nefinansinį turtą, tokį kaip ilgalaikis turtas, iš visos suvestinio balanso sumos. Prireikus skaičiai turėtų būti statistiškai apibendrinami, siekiant užtikrinti 100 % aprėptį. Jei atskiros informacijos apie draudimo įmones nėra, šį rodiklį galima susieti su rodikliu „visas pensijų fondų valdomas turtas“ ir gauti vieną rodiklį. Jei yra taikomas toks „susiejimas“, NCB turėtų tą eilutę pažymėti.

6.

Visas pensijų fondų valdomas turtas  (22) . Šis rodiklis rodo nepriklausomų pensijų fondų suvestinių balansų bendras sumas. Jei negalima gauti atskiros informacijos apie pensijų fondus, šį rodiklį galima sujungti su rodikliu „visos draudimo bendrovių investicijos“ ir gauti vieną rodiklį. Tokiu atveju prie rodiklio „visas pensijų fondų valdomas turtas“ turi būti nurodytas nulis.

7.

Kitų ES šalių KĮ filialų skaičius. Šis rodiklis rodo kredito įstaigoms, reziduojančioms kitose ES šalyse, priklausančių filialų skaičių atskaitingoje šalyje. Jeigu KĮ turi daugiau nei vieną filialą tam tikroje šalyje, jie skaičiuojami kaip vienas. NCB turi užtikrinti, kad nuo 1999 m. pabaigos teikiami duomenys būtų suderinti su duomenimis, teikiamais PFĮ sąrašui.

8.

Visas kitų ES šalių KĮ filialams priklausantis turtas. Šis rodiklis rodo rodikliu „kitų ES šalių KĮ filialų skaičius“ nurodytų filialų suvestinių balansų bendrą sumą.

9.

Kitų ES šalių KĮ patronuojamųjų bendrovių skaičius. Šis rodiklis rodo, kiek atskaitingoje šalyje yra patronuojamųjų bendrovių, kurias kontroliuoja KĮ, reziduojančios kitose ES šalyse. Reikia skaičiuoti tik tas patronuojamąsias bendroves, kurios pačios yra KĮ.

10.

Visas kitų ES šalių KĮ patronuojamosioms bendrovėms priklausantis turtas. Šis rodiklis rodo patronuojamųjų bendrovių, nurodytų rodikliu „kitų ES šalių KĮ patronuojamųjų bendrovių skaičius“, suvestinių balansų bendrą sumą.

11.

Ne ES šalių KĮ filialų skaičius. Šis rodiklis rodo filialų rezidentų, priklausančių kredito įstaigoms, ne ES valstybių narių rezidentėms, skaičių. Jeigu tam tikroje šalyje bankas turi daugiau kaip vieną filialą, jie skaičiuojami kaip vienas. NCB turi užtikrinti, kad duomenys būtų suderinti su duomenimis, teikiamais PFĮ sąrašui.

12.

Visas ne ES šalių KĮ filialų turtas. Šis rodiklis rodo rodikliu „ne ES šalių KĮ filialų skaičius“ nurodytų filialų suvestinių balansų bendrą sumą.

13.

Ne ES šalių KĮ patronuojamųjų įmonių skaičius. Šis rodiklis rodo patronuojamųjų bendrovių, atskaitingos šalies rezidenčių, kurias kontroliuoja KĮ, ne valstybių narių rezidentės, skaičių.

14.

Visas ne ES šalių KĮ patronuojamosioms bendrovėms priklausantis turtas. Šis rodiklis rodo rodikliu „ne ES šalių KĮ patronuojamųjų bendrovių skaičius“ nurodytų patronuojamųjų bendrovių suvestinių balansų bendrą sumą.

15.

Kitų euro zonos valstybių narių KĮ filialų skaičius. Šis rodiklis rodo filialų, reziduojančių atskaitingoje šalyje, priklausančių KĮ, kitų euro zonos valstybių narių rezidentėms, skaičių. Jeigu tam tikroje šalyje bankas turi daugiau kaip vieną filialą, jie skaičiuojami kaip vienas. NCB turi užtikrinti, kad duomenys būtų suderinti su duomenimis, teikiamais PFĮ sąrašui.

16.

Visas kitų euro zonos valstybių narių KĮ filialų turtas. Šis rodiklis rodo rodikliu „kitų euro zonos valstybių narių KĮ filialų skaičius“ nurodytų filialų suvestinių balansų bendrą sumą.

17.

Kitų euro zonos valstybių narių KĮ patronuojamųjų bendrovių skaičius. Šis rodiklis rodo patronuojamųjų bendrovių, atskaitingos šalies rezidenčių, kurias kontroliuoja KĮ, kitų euro zonos valstybių narių rezidentės, skaičių.

18.

Visas kitų euro zonos valstybių narių KĮ patronuojamosioms bendrovėms priklausantis turtas. Šis rodiklis rodo rodikliu „kitų euro zonos valstybių narių KĮ patronuojamųjų bendrovių skaičius“ nurodytų patronuojamųjų bendrovių suvestinių balansų bendrą sumą.

1   lentelė

Struktūriniai finansiniai rodikliai (atsargos)

Struktūriniai rodikliai

1.

Vidaus sritis

2.

Kitos ES šalys

3.

Ne ES šalys

4.

Kitos dalyvaujančios valstybės narės

Kredito įstaigos

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

Kredito įstaigos

Kredito įstaigos

Kredito įstaigos

Iš viso

Draudimo bendrovės

Pensijų fondai

Darbuotojų skaičius KĮ

S1

 

 

 

 

 

 

KĮ filialų skaičius

S2

 

 

 

S3

S4

S5

KĮ patronuojamųjų įmonių skaičius

 

 

 

 

S6

S7

S8

Viso KĮ turto Herfindahlio indeksas

S9

 

 

 

 

 

 

Didžiausių 5 KĮ dalis visame turte (KR5)

S10

 

 

 

 

 

 

Visas turtas

 

S11

S12

S13

 

 

 

Visas filialų turtas

 

 

 

 

S14

S15

S16

 

 

 

 

 

S17

S18

S19


2   lentelė

Struktūriniai finansiniai rodikliai (srautų patikslinimai)

Struktūriniai rodikliai

1.

Vidaus sritis

2.

Kitos ES šalys

3.

Ne ES šalys

4.

Kitos dalyvaujančios valstybės narės

Kredito įstaigos

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

Kredito įstaigos

Kredito įstaigos

Kredito įstaigos

Iš viso

Draudimo bendrovės

Pensijų fondai

Perklasifikavimai ir kiti patikslinimai

Visas turtas

 

S20

S21

S22

 

 

 

Visas filialų turtas

 

 

 

 

S23

S24

S25

Visas patronuojamųjų įmonių turtas

 

 

 

 

S26

S27

S28

Kiti patikslinimai dėl perkainojimo

Visas turtas

 

S29

S30

S31

 

 

 

Visas filialų turtas

 

 

 

 

S32

S33

S34

Visas patronuojamųjų įmonių turtas

 

 

 

 

S35

S36

S37

9   DALIS

Konsoliduoti bankų duomenys

1.A   lentelė

Metiniai KBD – Ataskaitų teikėjai

 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos ar savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

1 skirsnis.

Atskaitingoji visuma

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Savarankiškų kredito įstaigų skaičius

 

 

 

 

 

 

 

Kredito įstaigų, konsoliduotų bankų grupėse, skaičius

 

 

 

 

 

 

 

Bankų grupių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

Bendras kredito įstaigų skaičius *

 

 

 

 

 

 

 


1.B   lentelė

Metiniai KBD – Pelningumas ir veiksmingumas

 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos antrinės bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos antrinės bendrovės (subkonsoliduotos ar savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

2 skirsnis.

Konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

TĘSIAMA VEIKLA

Finansinės ir veiklos pajamos ir išlaidos

Palūkanų pajamos

 

 

 

 

 

 

 

Grynieji pinigai ir grynųjų pinigų likučiai centriniuose bankuose

 

 

 

 

 

 

 

Prekybos finansinis turtas [jei apskaitomas atskirai] *

 

 

 

 

 

 

 

Finansinis turtas, pelno (nuostolių) ataskaitoje vertinamas tikrąja verte [jei apskaitomas atskirai] *

 

 

 

 

 

 

 

Parduoti laikomas finansinis turtas *

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir gautinos sumos [įskaitant finansinę nuomą] *

 

 

 

 

 

 

 

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino*

 

 

 

 

 

 

 

Išvestinės finansinės priemonės–apsidraudimo sandorių apskaita, palūkanų normos rizika*

 

 

 

 

 

 

 

Kitas turtas

 

 

 

 

 

 

 

(Palūkanų išlaidos)

 

 

 

 

 

 

 

(Centrinių bankų indėliai)

 

 

 

 

 

 

 

(Prekybos finansiniai įsipareigojimai [jei apskaitomi atskirai])*

 

 

 

 

 

 

 

(Finansiniai įsipareigojimai, pelno (nuostolių) ataskaitoje vertinami tikrąja verte [jei apskaitomi atskirai])*

 

 

 

 

 

 

 

(Finansiniai įsipareigojimai, vertinami nusidėvėjimo savikaina)*

 

 

 

 

 

 

 

(Išvestinės finansinės priemonės–apsidraudimo sandorių apskaita, palūkanų normos rizika)*

 

 

 

 

 

 

 

(Kiti įsipareigojimai)

 

 

 

 

 

 

 

(Įstatinio kapitalo išlaidos, grąžinamos pagal pareikalavimą)

 

 

 

 

 

 

 

Grynosios palūkanų pajamos [visa imtis]*

 

 

 

 

 

 

 

Grynosios palūkanų pajamos [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

 

Dividendų pajamos [visa imtis]*

 

 

 

 

 

 

 

Prekybos finansinis turtas [jei apskaitomas atskirai]

 

 

 

 

 

 

 

Finansinis turtas, pelno (nuostolių) ataskaitoje vertinamas tikrąja verte [jei apskaitomas atskirai]

 

 

 

 

 

 

 

Parduoti laikomas finansinis turtas

 

 

 

 

 

 

 

Dividendų pajamos [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]*

 

 

 

 

 

 

 

 

Mokesčių ir komisinio atlyginimo pajamos

 

 

 

 

 

 

 

(Mokesčių ir komisinio atlyginimo išlaidos)

 

 

 

 

 

 

 

Grynosios mokesčių ir komisinio atlyginimo pajamos [visa imtis]*

 

 

 

 

 

 

 

Grynosios mokesčių ir komisinio atlyginimo pajamos [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]*

 

 

 

 

 

 

 

 

Gautas grynasis pelnas (nuostoliai) iš finansinio turto ir įsipareigojimų, ataskaitoje nevertinamas tikrąja verte*

 

 

 

 

 

 

 

Parduoti laikomas finansinis turtas

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir gautinos sumos [įskaitant finansinę nuomą]

 

 

 

 

 

 

 

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

 

 

 

 

 

 

 

Finansiniai įsipareigojimai, vertinami nusidėvėjimo savikaina

 

 

 

 

 

 

 

Kita

 

 

 

 

 

 

 

Grynasis pelnas (nuostoliai) iš prekybos finansinio turto ir įsipareigojimų*

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Palūkanų normos priemonės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Prekyba užsienio valiuta

 

 

 

 

 

 

 

Kredito rizikos priemonės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Biržos prekės ir susijusios išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Kita [įskaitant mišrias išvestines finansines priemones]

 

 

 

 

 

 

 

Grynasis pelnas (nuostoliai) iš finansinio turto ir įsipareigojimų, pelno (nuostolių) ataskaitoje vertinamas tikrąja verte*

 

 

 

 

 

 

 

Grynasis pelnas (nuostoliai) iš apsidraudimo sandorių apskaitos

 

 

 

 

 

 

 

 

Grynieji užsienio valiutos keitimo skirtumai

 

 

 

 

 

 

 

Prekybos ir užsienio valiutos keitimo rezultatai [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Prekybos ir užsienio valiutos keitimo rezultatai [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

 

Grynasis pelnas (nuostoliai) dėl turto, išskyrus laikomo parduoti, pripažinimo panaikinimo

 

 

 

 

 

 

 

Kitos veiklos pajamos [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Kitos veiklos pajamos [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

 

(Kitos veiklos išlaidos)

 

 

 

 

 

 

 

Visos veiklos pajamos [visa imtis]*

 

 

 

 

 

 

 

Visos veiklos pajamos [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

 

(Administravimo išlaidos)

 

 

 

 

 

 

 

(Darbuotojų išlaidos)

 

 

 

 

 

 

 

(Bendrosios ir administravimo išlaidos)

 

 

 

 

 

 

 

(Nusidėvėjimas)

 

 

 

 

 

 

 

(Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai)

 

 

 

 

 

 

 

(Investicinis turtas)

 

 

 

 

 

 

 

(Nematerialusis turtas [išskyrus prestižą])

 

 

 

 

 

 

 

(Visos veiklos išlaidos) [visa imtis]*

 

 

 

 

 

 

 

(Visos veiklos išlaidos) [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

 

(Atidėjiniai) [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

(Atidėjiniai) [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

(Vertės sumažėjimas) [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

(Finansinio turto, pelno (nuostolių) ataskaitoje nevertinamo tikrąja verte, vertės sumažėjimas)

 

 

 

 

 

 

 

(Finansinis turtas, vertinamas savikaina [nekotiruojamos nuosavybės priemonės])*

 

 

 

 

 

 

 

(Parduoti laikomas finansinis turtas) *

 

 

 

 

 

 

 

(Paskolos ir gautinos sumos [įskaitant finansinę nuomą])*

 

 

 

 

 

 

 

(Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino) *

 

 

 

 

 

 

 

(Ne finansinio turto vertės sumažėjimas)

 

 

 

 

 

 

 

(Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai)

 

 

 

 

 

 

 

(Investicinis turtas)

 

 

 

 

 

 

 

(Prestižas)

 

 

 

 

 

 

 

(Nematerialusis turtas [išskyrus prestižą])

 

 

 

 

 

 

 

(Investicijos į asocijuotas įmones ir bendras įmones, apskaitomos nuosavybės metodu)

 

 

 

 

 

 

 

(Kita)

 

 

 

 

 

 

 

(Vertės sumažėjimas) [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Grynieji finansinio turto vertės pakeitimai/vertės sumažėjimas [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Grynieji nefinansinio turto vertės pakeitimai/vertės sumažėjimas [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Neigiamas prestižas, nedelsiant pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje

 

 

 

 

 

 

 

Asocijuotų įmonių ir bendrų įmonių pelno (nuostolių), apskaitomo nuosavybės metodu, dalis

 

 

 

 

 

 

 

Pelnas (nuostoliai) iš ilgalaikio turto ir perleidimo grupių, priskiriamų parduoti, ir neatitinkančių nutrauktos veiklos

 

 

 

 

 

 

 

 

VISAS PELNAS (NUOSTOLIAI) IŠ TĘSIAMOS VEIKLOS PRIEŠ MOKESČIUS

 

 

 

 

 

 

 

Mokesčių (išlaidų) pajamos, susijusios su pelnu (nuostoliais) iš tęsiamos veiklos

 

 

 

 

 

 

 

 

VISAS PELNAS (NUOSTOLIAI) IŠ TĘSIAMOS VEIKLOS PO MOKESČIŲ [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

VISAS PELNAS (NUOSTOLIAI) IŠ TĘSIAMOS VEIKLOS PO MOKESČIŲ [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Pelnas (nuostoliai) po mokesčių iš nutrauktos veiklos

 

 

 

 

 

 

 

 

VISAS PELNAS (NUOSTOLIAI) PO MOKESČIŲ IR NUTRAUKTOS VEIKLOS [visa imtis]*

 

 

 

 

 

 

 

Pelnas (nuostoliai), priskiriamas mažumos daliai

 

 

 

 

 

 

 

 

PELNAS (NUOSTOLIAI), PRISKIRIAMAS PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS NUOSAVYBĖS PRIEMONIŲ SAVININKAMS

 

 

 

 

 

 

 

 

Įstaigų, kurių likusio pasaulio sektorius < 0, skaičius

 

 

 

 

 

 

 

Įstaigų, kurių likusio pasaulio sektorius 0-5 %, skaičius

 

 

 

 

 

 

 

Įstaigų, kurių likusio pasaulio sektorius 5-10 %, skaičius

 

 

 

 

 

 

 

Įstaigų, kurių likusio pasaulio sektorius 10-15 %, skaičius

 

 

 

 

 

 

 

Įstaigų, kurių likusio pasaulio sektorius 15-20 %, skaičius

 

 

 

 

 

 

 

Įstaigų, kurių likusio pasaulio sektorius > 20 %, skaičius

 

 

 

 

 

 

 

Įstaigų, kurių likusio pasaulio sektorius < 0, viso bankų turto %

 

 

 

 

 

 

 

Įstaigų, kurių likusio pasaulio sektorius 0-5 %, viso bankų turto %

 

 

 

 

 

 

 

Įstaigų, kurių likusio pasaulio sektorius 5-10 %, viso bankų turto %

 

 

 

 

 

 

 

Įstaigų, kurių likusio pasaulio sektorius 10-15 %, viso bankų turto %

 

 

 

 

 

 

 

Įstaigų, kurių likusio pasaulio sektorius 15-20 %, viso bankų turto %

 

 

 

 

 

 

 

Įstaigų, kurių likusio pasaulio sektorius > 20 %, viso bankų turto %

 

 

 

 

 

 

 

1.C   lentelė

Metiniai KBD – Turto kokybė

 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

3 skirsnis.

Neveiksnios paskolos. Nuostolių atidėjiniai ir nuvertėjęs turtas

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Visos abejotinos ir neveiksnios paskolos (paskolos ir skolos vertybiniai popieriai) (***********)

 

 

 

 

 

 

 

Visi nuostolių atidėjiniai iš viso (***********)

 

 

 

 

 

 

 

Visas nuvertėjęs turtas (paskolos ir skolos vertybiniai popieriai)

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

4 skirsnis.

Parduoti laikomas finansinis turtas.

Sumažėjusios vertės turto tikroji vertė TAS 39.58-70

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Nuosavybės priemonės

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

5 skirsnis.

Parduoti laikomas finansinis turtas.

Visa grynoji nepaskirstytoji suma

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Nuosavybės priemonės

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)

 (***********)


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

6 skirsnis.

Paskolos ir gautinos sumos (įskaitant finansinę nuomą) ir investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Sumažėjusios vertės turtas (visa bendroji nepaskirstytoji suma) TFAS 7.37; TFAS 7 IG 29 (a)

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Paskolos ir gautinos sumos

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

 

 

 

 

 

 

 

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

7 skirsnis.

Paskolos ir gautinos sumos (įskaitant finansinę nuomą) ir investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

(Išmokos individualiai įvertintam finansiniam turtui) TAS 39 AG 84-86; TFAS 7.37 (b)

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Paskolos ir gautinos sumos

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

 

 

 

 

 

 

 

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

8 skirsnis.

Paskolos ir gautinos sumos (įskaitant finansinę nuomą) ir investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

(Išmokos kartu įvertintam finansiniam turtui) (įskaitant išmokas dėl patirtų, tačiau ataskaitoje nenurodytų nuostolių) TAS 39 AG 84-90

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Paskolos ir gautinos sumos

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: išmokos dėl patirtų, tačiau ataskaitoje nenurodytų nuostolių

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: išmokos dėl patirtų, tačiau ataskaitoje nenurodytų nuostolių

 

 

 

 

 

 

 

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: išmokos dėl patirtų, tačiau ataskaitoje nenurodytų nuostolių

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: išmokos dėl patirtų, tačiau ataskaitoje nenurodytų nuostolių

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

9 skirsnis.

Paskolos ir gautinos sumos (įskaitant finansinę nuomą) ir investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Visa grynoji nepaskirstytoji suma

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Paskolos ir gautinos sumos

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

 

 

 

 

 

 

 

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir išankstiniai mokėjimai

 

 

 

 

 

 

 

1.D   lentelė

Metiniai KBD – Balansas

 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios įmonės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios įmonės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

10 skirsnis.

Turtas

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Grynieji pinigai ir grynųjų pinigų likučiai centriniuose bankuose (************)

 

 

 

 

 

 

 

Prekybos finansinis turtas (************)

 

 

 

 

 

 

 

Prekybos išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir avansai

 

 

 

 

 

 

 

Finansinis turtas, pelno (nuostolių) ataskaitoje vertinamas tikrąja verte

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir avansai

 

 

 

 

 

 

 

Parduoti laikomas finansinis turtas

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir avansai

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir gautinos sumos (įskaitant finansinę nuomą)

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir avansai

 

 

 

 

 

 

 

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

 

 

 

 

 

 

 

Skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir avansai

 

 

 

 

 

 

 

Išvestinės finansinės priemonės–apsidraudimo sandorių apskaita

 

 

 

 

 

 

 

Apsidraudimo sandoriai tikrąja verte

 

 

 

 

 

 

 

Pinigų srautų apsidraudimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

Grynųjų užsienio investicijų apsidraudimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

Palūkanų normos rizikos apsidraudimo sandoris tikrąja verte

 

 

 

 

 

 

 

Palūkanų normos rizikos pinigų srautų apsidraudimo sandoris

 

 

 

 

 

 

 

Palūkanų normos rizikos apsidraudimo portfelio apsidraudimo straipsnių tikrosios vertės pokyčiai

 

 

 

 

 

 

 

Materialusis turtas

 

 

 

 

 

 

 

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

 

 

 

 

 

 

 

Investicinis turtas

 

 

 

 

 

 

 

Nematerialusis turtas

 

 

 

 

 

 

 

Prestižas

 

 

 

 

 

 

 

Kitas nematerialusis turtas

 

 

 

 

 

 

 

Investicijos į asocijuotas įmones, patronuojamąsias bendroves ir bendras įmones (apskaitomos nuosavybės metodu, įskaitant prestižą)

 

 

 

 

 

 

 

Mokesčių turtas

 

 

 

 

 

 

 

Trumpalaikis mokesčių turtas

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

Atidėtas mokesčių turtas

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

Kitas turtas

 

 

 

 

 

 

 

Ilgalaikis turtas ir perleidimo grupės, priskiriamos parduoti

 

 

 

 

 

 

 

Visos paskolos ir avansai [visa imtis] (************)

 

 

 

 

 

 

 

Visos paskolos ir avansai [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Visos skolos priemonės [visa imtis] (************)

 

 

 

 

 

 

 

Visos skolos priemonės [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Visos nuosavybės priemonės, įskaitant akcijas ir kitus kintamo pelningumo vertybinius popierius [visa imtis] (************)

 

 

 

 

 

 

 

Visos nuosavybės priemonės, įskaitant akcijas ir kitus kintamo pelningumo vertybinius popierius [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Likęs turtas [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

 

VISAS TURTAS (visa imtis) (************)

 

 

 

 

 

 

 

VISAS TURTAS (ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį) (************)

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios įmonės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios įmonės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

11 skirsnis.

Įsipareigojimai

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Centrinių bankų indėliai

 

 

 

 

 

 

 

Prekybos finansiniai įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

Prekybos išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Trumpalaikės pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

Indėliai iš kredito įstaigų

 

 

 

 

 

 

 

Indėliai (išskyrus kreditų įstaigų)

 

 

 

 

 

 

 

Skolos sertifikatai (įskaitant trumpuoju laikotarpiu perpirkti skirtas obligacijas)

 

 

 

 

 

 

 

Kiti prekybos finansiniai įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

Finansiniai įsipareigojimai, pelno (nuostolių) ataskaitoje vertinami tikrąja verte

 

 

 

 

 

 

 

Indėliai iš kredito įstaigų

 

 

 

 

 

 

 

Indėliai (išskyrus kreditų įstaigų)

 

 

 

 

 

 

 

Skolos sertifikatai (įskaitant obligacijas)

 

 

 

 

 

 

 

Subordinuoti įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti finansiniai įsipareigojimai, pelno (nuostolių) ataskaitoje vertinami tikrąja verte

 

 

 

 

 

 

 

Finansiniai įsipareigojimai, vertinami nusidėvėjimo savikaina

 

 

 

 

 

 

 

Indėliai iš kredito įstaigų

 

 

 

 

 

 

 

Indėliai (išskyrus kreditų įstaigų)

 

 

 

 

 

 

 

Skolos sertifikatai (įskaitant obligacijas)

 

 

 

 

 

 

 

Subordinuoti įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti finansiniai įsipareigojimai, vertinami nusidėvėjimo savikaina

 

 

 

 

 

 

 

Finansiniai įsipareigojimai, susiję su perleistu finansiniu turtu

 

 

 

 

 

 

 

Išvestinės finansinės priemonės–apsidraudimo sandorių apskaita

 

 

 

 

 

 

 

Apsidraudimo sandoriai tikrąja verte

 

 

 

 

 

 

 

Pinigų srautų apsidraudimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

Grynųjų užsienio investicijų apsidraudimo sandoriai

 

 

 

 

 

 

 

Palūkanų normos rizikos apsidraudimo sandoris tikrąja verte

 

 

 

 

 

 

 

Palūkanų normos rizikos pinigų srautų apsidraudimo sandoris

 

 

 

 

 

 

 

Palūkanų normos rizikos apsidraudimo portfelio apsidraudimo straipsnių tikrosios vertės pokyčiai

 

 

 

 

 

 

 

Atidėjiniai

 

 

 

 

 

 

 

Restruktūrizavimas

 

 

 

 

 

 

 

Neišspręsti teisiniai ginčai ir mokesčių bylos

 

 

 

 

 

 

 

Pensijų ir kiti įsipareigojimai mokėti išmokas išėjus į pensiją

 

 

 

 

 

 

 

Paskolų įsipareigojimai ir garantijos

 

 

 

 

 

 

 

Nuostolingos sutartys

 

 

 

 

 

 

 

Kiti atidėjiniai

 

 

 

 

 

 

 

Mokesčių įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

Trumpalaikiai mokesčių įsipareigojimai

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

Atidėti mokesčių įsipareigojimai

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

Kiti įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

Įstatinis kapitalas, grąžinamas pagal pareikalavimą (pvz., kooperatyvo akcijos)

 

 

 

 

 

 

 

Įsipareigojimai, įtraukti į perleidimo grupes, priskirtas parduoti

 

 

 

 

 

 

 

Kredito įstaigoms mokėtinos sumos [visa imtis] (************)

 

 

 

 

 

 

 

Kredito įstaigoms mokėtinos sumos [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Klientams mokėtinos sumos (išskyrus kredito įstaigas) [visa imtis] (************)

 

 

 

 

 

 

 

Klientams mokėtinos sumos (išskyrus kredito įstaigas) [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Visi skolos sertifikatai [visa imtis] (************)

 

 

 

 

 

 

 

Visi skolos sertifikatai [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Likę įsipareigojimai (ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį)

 

 

 

 

 

 

 

 

VISI ĮSIPAREIGOJIMAI (visa imtis)

 

 

 

 

 

 

 

VISI ĮSIPAREIGOJIMAI (ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį)

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios įmonės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios įmonės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

12 skirsnis.

Nuosavybės priemonės ir mažumos dalis

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Išleistas kapitalas

 

 

 

 

 

 

 

Apmokėtas kapitalas

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

Neapmokėtas pareikalautas kapitalas

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

Akcijų priedai

 

 

 

 

 

 

 

Kitos nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Sudėtinių finansinių priemonių nuosavybės priemonių sudėtinė dalis

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

Kitos nuosavybės priemonės

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

 (************)

Perkainojimo rezervai ir kiti vertinimo skirtumai dėl:

 

 

 

 

 

 

 

materialaus turto

 

 

 

 

 

 

 

nematerialaus turto

 

 

 

 

 

 

 

Grynųjų užsienio investicijų apsidraudimo sandoriai (galiojanti dalis)

 

 

 

 

 

 

 

Užsienio valiutos perskaičiavimas

 

 

 

 

 

 

 

Pinigų srautų apsidraudimo sandoriai (galiojanti dalis)

 

 

 

 

 

 

 

Parduoti laikomas finansinis turtas

 

 

 

 

 

 

 

Ilgalaikis turtas ar perleidimo grupės, laikomos parduoti

 

 

 

 

 

 

 

Kiti straipsniai

 

 

 

 

 

 

 

Atsargos (įskaitant nepaskirstytą pelną)

 

 

 

 

 

 

 

(Nuosavos akcijos)

 

 

 

 

 

 

 

Einamųjų metų pajamos

 

 

 

 

 

 

 

(Tarpiniai dividendai)

 

 

 

 

 

 

 

Mažumos dalis

 

 

 

 

 

 

 

Perkainojimo rezervai ir kiti vertinimo skirtumai

 

 

 

 

 

 

 

Kiti straipsniai

 

 

 

 

 

 

 

VISOS NUOSAVYBĖS PRIEMONĖS [visa imtis] (************)

 

 

 

 

 

 

 

VISOS NUOSAVYBĖS PRIEMONĖS [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys informacijos apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

VISI ĮSIPAREIGOJIMAI IR NUOSAVYBĖS PRIEMONĖS

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios įmonės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios įmonės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

13 skirsnis.

Paskolų įsipareigojimai, finansinės garantijos ir kiti įsipareigojimai

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

PASKOLŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

 

—

Suteikti:

 

 

 

 

 

 

 

—

Gauti:

 

 

 

 

 

 

 

FINANSINĖS GARANTIJOS

 

 

 

 

 

 

 

—

Suteiktos:

 

 

 

 

 

 

 

—

Gautos garantijos:

 

 

 

 

 

 

 

—

Gautos išvestinės kredito priemonės:

 

 

 

 

 

 

 

KITI ĮSIPAREIGOJIMAI (pvz., trumpalaikio skolinimosi eurovekselių rinkoje priemonės, vidutinės trukmės skolinimosi euroobligacijų rinkoje priemonės ir kt.)

 

 

 

 

 

 

 

—

Suteikti kitai sandorio šaliai:

 

 

 

 

 

 

 

—

Gauti iš kitos sandorio šalies:

 

 

 

 

 

 

 

1.E   lentelė

Metiniai KBD – Kapitalo tinkamumas

 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

14 skirsnis.

Nuosavos lėšos

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

VISOS NUOSAVOS LĖŠOS MOKUMO TIKSLAIS

 

 

 

 

 

 

 

PRADINĖS NUOSAVOS LĖŠOS

 

 

 

 

 

 

 

Tinkamas kapitalas

 

 

 

 

 

 

 

Iš jo: ribojamos ne inovatyvios priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Iš jo: ribojamos inovatyvios priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Apmokėtas kapitalas

 

 

 

 

 

 

 

(Nuosavos akcijos)

 

 

 

 

 

 

 

Akcijų priedai

 

 

 

 

 

 

 

Kitos priemonės, tinkamos kaip kapitalas

 

 

 

 

 

 

 

Tinkamos atsargos

 

 

 

 

 

 

 

Mažumos dalis

 

 

 

 

 

 

 

Iš jos: ribojamos ne inovatyvios priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Iš jos: ribojamos inovatyvios priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Iš jos: mišrios priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Lėšos bendrai banko rizikai padengti

 

 

 

 

 

 

 

Kitos šalies specialios pradinės nuosavos lėšos

 

 

 

 

 

 

 

Iš jų: ribojamos ne inovatyvios priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Iš jų: ribojamos inovatyvios priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Iš jų: mišrios priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Kiti atskaitymai iš pradinių nuosavų lėšų)

 

 

 

 

 

 

 

Iš jų: (ne inovatyvių priemonių apribojimų viršijimas)

 

 

 

 

 

 

 

Iš jų: (inovatyvių priemonių apribojimų viršijimas)

 

 

 

 

 

 

 

Iš jų: (mišrių priemonių apribojimų viršijimas)

 

 

 

 

 

 

 

PAPILDOMOS NUOSAVOS LĖŠOS

 

 

 

 

 

 

 

Pagrindinės papildomos nuosavos lėšos

 

 

 

 

 

 

 

Iš jų: pradinių nuosavų lėšų, pervestų į pagrindines papildomas nuosavas lėšas, apribojimų viršijimas

 

 

 

 

 

 

 

Papildomos nuosavos lėšos

 

 

 

 

 

 

 

(Atskaitymai iš papildomų nuosavų lėšų)

 

 

 

 

 

 

 

(ATSKAITYMAI NUO PRADINIŲ IR PAPILDOMŲ NUOSAVŲ LĖŠŲ)

 

 

 

 

 

 

 

VISOS PRADINĖS NUOSAVOS LĖŠOS BENDRAISIAIS MOKUMO TIKSLAIS (*************)

 

 

 

 

 

 

 

VISOS PAPILDOMOS NUOSAVOS LĖŠOS BENDRAISIAIS MOKUMO TIKSLAIS

 

 

 

 

 

 

 

VISOS PAPILDOMOS NUOSAVOS LĖŠOS, SKIRTOS RINKOS RIZIKAI PADENGTI

 

 

 

 

 

 

 

(ATSKAITYMAI IŠ VISŲ NUOSAVŲ LĖŠŲ)

 

 

 

 

 

 

 

PAPILDOMI STRAIPSNIAI: IRB atidėjinių perviršis (trūkumas)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

15 skirsnis.

Kapitalo reikalavimai

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

VISI KAPITALO REIKALAVIMAI (*************)

 

 

 

 

 

 

 

VISO KAPITALO REIKALAVIMAI KREDITO, KITOS SANDORIO ŠALIES KREDITO IR SUMAŽĖJIMO RIZIKA ir PRISTATYMAS BE ATSISKAITYMO

 

 

 

 

 

 

 

Standartizuotas metodas (SA)

 

 

 

 

 

 

 

SA poveikio klasės, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas

 

 

 

 

 

 

 

Centrinė valdžia arba centriniai bankai

 

 

 

 

 

 

 

Regioninė arba vietos valdžia

 

 

 

 

 

 

 

Administraciniai vienetai ir pelno nesiekiančios organizacijos

 

 

 

 

 

 

 

Daugiašaliai plėtros bankai

 

 

 

 

 

 

 

Tarptautinės organizacijos

 

 

 

 

 

 

 

Institucijos

 

 

 

 

 

 

 

Bendrovės

 

 

 

 

 

 

 

Mažmeninis sektorius

 

 

 

 

 

 

 

Nekilnojamuoju turtu užtikrintos

 

 

 

 

 

 

 

Pradelstų pozicijų neužtikrintos dalys

 

 

 

 

 

 

 

Didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

Padengtos obligacijos

 

 

 

 

 

 

 

Trumpalaikiai reikalavimai institucijoms ir įmonėms

 

 

 

 

 

 

 

Kolektyvinio investavimo subjektai (CIU)

 

 

 

 

 

 

 

Kitos pozicijos

 

 

 

 

 

 

 

IRB pozicijų klasės, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas

 

 

 

 

 

 

 

Centrinė valdžia ir centriniai bankai

 

 

 

 

 

 

 

Institucijos

 

 

 

 

 

 

 

Bendrovės

 

 

 

 

 

 

 

Mažmeninis sektorius

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Kitas ne kredito įsipareigojimų turtas

 

 

 

 

 

 

 

Pakeitimo vertybiniais popieriaus pozicijos SA

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus reitingais pagrįstas vertinimo metodas (IRB)

 

 

 

 

 

 

 

IRB metodai, kai nenaudojami nei savi LGD apskaičiavimai, nei konvertavimo veiksniai

 

 

 

 

 

 

 

Centrinė valdžia ir centriniai bankai

 

 

 

 

 

 

 

Institucijos

 

 

 

 

 

 

 

Bendrovės

 

 

 

 

 

 

 

IRB metodai, kai naudojami savi LGD apskaičiavimai arba konvertavimo veiksniai

 

 

 

 

 

 

 

Centrinė valdžia ir centriniai bankai

 

 

 

 

 

 

 

Institucijos

 

 

 

 

 

 

 

Bendrovės

 

 

 

 

 

 

 

Mažmeninis sektorius

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonių IRB

 

 

 

 

 

 

 

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos IRB

 

 

 

 

 

 

 

Kitas ne kredito įsipareigojimų turtas

 

 

 

 

 

 

 

ATSISKAITYMO AR ĮVYKDYMO RIZIKA

 

 

 

 

 

 

 

VISO KAPITALO REIKALAVIMAI KREDITO, UŽSIENIO VALIUTOS KEITIMO IR BIRŽOS PREKIŲ RIZIKAI

 

 

 

 

 

 

 

Pozicijos, užsienio valiutos keitimo ir biržos prekių rizika pagal standartizuotus metodus (SA)

 

 

 

 

 

 

 

Apyvartinės skolos priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Užsienio valiuta

 

 

 

 

 

 

 

Biržos prekės

 

 

 

 

 

 

 

Pozicijos, užsienio valiutos keitimo ir biržos prekių rizika pagal vidaus modelius (IM)

 

 

 

 

 

 

 

VISO KAPITALO REIKALAVIMAI VEIKLOS RIZIKAI (OpR)

 

 

 

 

 

 

 

OpR bazinio rodiklio metodas (BIA)

 

 

 

 

 

 

 

OpR standartizuotas (STA) / alternatyvus standartizuotas (ASA) metodai

 

 

 

 

 

 

 

OpR patobulintų skaičiavimų metodas (AMA)

 

 

 

 

 

 

 

KITI IR PEREINAMIEJI KAPITALO REIKALAVIMAI

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės

Užsienio, ES kontroliuojami filialai

16 skirsnis.

Kredito rizika - institucijų skaičius pagal metodą

Dideli bankai

Vidutiniai bankai

Maži bankai

Standartizuotas metodas

 

 

 

 

 

 

 

Pagrindinis IRB

 

 

 

 

 

 

 

Patobulintas IRB

 

 

 

 

 

 

 

Visas institucijų skaičius (naudojant vieną ar daugiau kredito rizikos metodų)

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės

Užsienio, ES kontroliuojami filialai

17 skirsnis.

Rinkos rizika - institucijų skaičius pagal metodą

Dideli bankai

Vidutiniai bankai

Maži bankai

Standartizuotas metodas

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus modeliai

 

 

 

 

 

 

 

Visas institucijų skaičius (pagal vieną ar daugiau rinkos rizikos metodų)

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės

Užsienio, ES kontroliuojami filialai

18 skirsnis.

Kapitalo reikalavimai. Veiklos rizika - institucijų skaičius pagal metodą

Dideli bankai

Vidutiniai bankai

Maži bankai

Bazinio rodiklio metodas

 

 

 

 

 

 

 

Standartizuotas metodas / alternatyvus standartizuotas metodas

 

 

 

 

 

 

 

Bazinio matavimo metodas

 

 

 

 

 

 

 

Visas institucijų skaičius (pagal vieną arba daugiau veiklos rizikos metodų)

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai + užsienio kontroliuojamos ne ES patronuojamosios bendrovės ir filialai

Užsienio (ES) kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės ir užsienio (ES) kontroliuojami filialai

19 skirsnis.

Kapitalo reikalavimai. Mokumo santykis (%)

Įstaigų skaičius

Kapitalo reikalavimai

Turtas

Įstaigų skaičius

Kapitalo reikalavimai

Turtas

< 8

 

 

 

 

 

 

8 - 10

 

 

 

 

 

 

10 - 12

 

 

 

 

 

 

12 - 14

 

 

 

 

 

 

> 14

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai + užsienio kontroliuojamos ne ES patronuojamosios bendrovės ir filialai

Užsienio (ES) kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės ir užsienio (ES) kontroliuojami filialai

20 skirsnis.

Kapitalo reikalavimai. 1 pakopos santykis (%)

Įstaigų skaičius

Kapitalo reikalavimai

Turtas

Įstaigų skaičius

Kapitalo reikalavimai

Turtas

< 4

 

 

 

 

 

 

4 - 6

 

 

 

 

 

 

6 - 8

 

 

 

 

 

 

8 - 12

 

 

 

 

 

 

> 12

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės

Užsienio, ES kontroliuojami filialai

21 skirsnis.

Pozicijos

Dideli bankai

Vidutiniai bankai

Maži bankai

VISOS KREDITO RIZIKOS POZICIJOS (preliminari CCF, preliminari CRM)

 

 

 

 

 

 

 

Standartizuotas metodas (SA)

 

 

 

 

 

 

 

SA pozicijų klasės, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas

 

 

 

 

 

 

 

Centrinė valdžia arba centriniai bankai

 

 

 

 

 

 

 

Regioninė arba vietos valdžia

 

 

 

 

 

 

 

Administraciniai vienetai ir pelno nesiekiančios organizacijos

 

 

 

 

 

 

 

Daugiašaliai plėtros bankai

 

 

 

 

 

 

 

Tarptautinės organizacijos

 

 

 

 

 

 

 

Institucijos

 

 

 

 

 

 

 

Bendrovės

 

 

 

 

 

 

 

Mažmeninis sektorius

 

 

 

 

 

 

 

Užtikrinta nekilnojamuoju turtu

 

 

 

 

 

 

 

Pradelsti straipsniai

 

 

 

 

 

 

 

Straipsniai, priklausantys reguliuojamoms didelės rizikos kategorijoms

 

 

 

 

 

 

 

Padengtos obligacijos

 

 

 

 

 

 

 

Trumpalaikiai reikalavimai institucijoms ir bendrovėms

 

 

 

 

 

 

 

Kolektyvinio investavimo subjektai (CIU)

 

 

 

 

 

 

 

Kiti straipsniai

 

 

 

 

 

 

 

IRB poveikio klasės, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas

 

 

 

 

 

 

 

Centrinė valdžia ir centriniai bankai

 

 

 

 

 

 

 

Institucijos

 

 

 

 

 

 

 

Bendrovės

 

 

 

 

 

 

 

Mažmeninis sektorius

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

Kitas ne kredito įsipareigojimų turtas

 

 

 

 

 

 

 

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos SA

 

 

 

 

 

 

 

Vidaus reitingais pagrįstas metodas (IRB)

 

 

 

 

 

 

 

Pagrindinis IRB

 

 

 

 

 

 

 

Centrinė valdžia ir centriniai bankai

 

 

 

 

 

 

 

Institucijos

 

 

 

 

 

 

 

Bendrovės

 

 

 

 

 

 

 

Mažmeninis sektorius

 

 

 

 

 

 

 

Patobulintas IRB

 

 

 

 

 

 

 

Centrinė valdžia ir centriniai bankai

 

 

 

 

 

 

 

Institucijos

 

 

 

 

 

 

 

Bendrovės

 

 

 

 

 

 

 

Mažmeninis sektorius

 

 

 

 

 

 

 

Nuosavybės priemonių IRB

 

 

 

 

 

 

 

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos IRB

 

 

 

 

 

 

 

Kitas ne kredito įsipareigojimų turtas

 

 

 

 

 

 

 

VERTĖS KOREGAVIMAS IR ATIDĖJINIAI

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Standartizuotas metodas

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Standartizuotas metodas, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos SA

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Vidaus reitingais pagrįstas metodas (IRB)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Pagrindinis IRB

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Centrinė valdžia ir centriniai bankai

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Institucijos

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Bendrovės

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Mažmeninis sektorius

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Patobulintas IRB

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Centrinė valdžia ir centriniai bankai

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Institucijos

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Bendrovės

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Mažmeninis sektorius

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Nuosavybės priemonių IRB

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Pakeitimo vertybiniai popieriais pozicijos IRB

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Kitas ne kredito įsipareigojimų turtas

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

IRB: NUMATOMI NUOSTOLIAI

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Pagrindinis IRB

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Centrinė valdžia ir centriniai bankai

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Institucijos

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Bendrovės

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Mažmeninis sektorius

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Patobulintas IRB

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Centrinė valdžia ir centriniai bankai

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Institucijos

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Bendrovės

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Mažmeninis sektorius

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

Nuosavybės priemonių IRB

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

 (*************)

2.A   lentelė

Pusmečio KBD – Ataskaitų teikėjai

 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos ar savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

1 skirsnis.

Atskaitingoji visuma

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Savarankiškų kredito įstaigų skaičius

 

 

 

 

 

 

 

Kredito įstaigų, konsoliduotų bankų grupėse, skaičius

 

 

 

 

 

 

 

Bankų grupių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

Bendras kredito įstaigų skaičius

 

 

 

 

 

 

 


2.B   lentelė

Pusmečio KBD – Pelningumas ir veiksmingumas

 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos ar savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos ar savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

2 skirsnis.

Konsoliduota pajamų ataskaita

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

VYKDOMA VEIKLA

 

 

 

 

 

 

 

Finansinės ir veiklos pajamos ir išlaidos

 

 

 

 

 

 

 

Palūkanų pajamos [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Prekybai laikomas finansinis turtas [jei apskaitomas atskirai]

 

 

 

 

 

 

 

Finansinis turtas, išreikštas tikrąja verte per pelną arba nuostolius [jei apskaitomas atskirai]

 

 

 

 

 

 

 

Prekybinis finansinis turtas

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos ir gautinos sumos [įskaitant finansinę nuomą]

 

 

 

 

 

 

 

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

 

 

 

 

 

 

 

Išvestinės priemonės - rizikos draudimo apskaita, palūkanų normos rizika

 

 

 

 

 

 

 

(Prekybiniai finansiniai įsipareigojimai [jei apskaitomi atskirai])

 

 

 

 

 

 

 

(Finansiniai įsipareigojimai, išreikšti tikrąja verte per pelną arba nuostolius [jei apskaitomi atskirai])

 

 

 

 

 

 

 

(Finansiniai įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina)

 

 

 

 

 

 

 

(Išvestinės priemonės - rizikos draudimo apskaita, palūkanų normos rizika)

 

 

 

 

 

 

 

Grynosios palūkanų pajamos [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Grynosios palūkanų pajamos [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Dividendų pajamos [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Dividendų pajamos [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

 

Grynosios mokesčių ir komisinių pajamos [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Grynosios mokesčių ir komisinių pajamos [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

 

Realizuotas grynasis pelnas (nuostoliai) iš finansinio turto ir įsipareigojimų, kurie nėra išreikšti tikrąja verte per pelną ar nuostolius

 

 

 

 

 

 

 

Grynasis pelnas (nuostoliai) iš prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų

 

 

 

 

 

 

 

Grynasis pelnas (nuostoliai) iš finansinio turto ir įsipareigojimų, kurie yra išreikšti tikrąja verte per pelną ar nuostolius

 

 

 

 

 

 

 

Visos veiklos pajamos [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Visos veiklos pajamos [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

(Visos veiklos išlaidos) [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

(Visos veiklos išlaidos) [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

(Atidėjiniai) [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

(Atidėjiniai) [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

(Vertės sumažėjimas) [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

(Vertės sumažėjimas) [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

(Finansinio turto, kuris nėra išreikštas tikrąja verte per pelną ar nuostolius, vertės sumažėjimas)

 

 

 

 

 

 

 

(Finansinis turtas, vertinamas savikaina) [nekotiruojamos nuosavybės priemonės])

 

 

 

 

 

 

 

(Prekybinis finansinis turtas)

 

 

 

 

 

 

 

(Paskolos ir gautinos sumos [įskaitant finansinę nuomą])

 

 

 

 

 

 

 

(Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino)

 

 

 

 

 

 

 

VISAS PELNAS (NUOSTOLIAI) ATSKAIČIUS MOKESČIUS IR NUTRAUKUS VEIKLĄ [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 


2.C   lentelė

Pusmečio KBD – Turto kokybė

 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

3 skirsnis.

Neveiksnios paskolos. Nuostolių atidėjiniai ir nuvertėjęs turtas

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Visos abejotinos ir neveiksnios paskolos (paskolos ir skolos vertybiniai popieriai)

 

 

 

 

 

 

 

Visi nuostolių atidėjiniai (paskolos ir skolos vertybiniai popieriai)

 

 

 

 

 

 

 

2.D   lentelė

Pusmečio KBD – Balansas

 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos ar savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos ar savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

10 skirsnis.

Turtas

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Pinigai ir pinigų likučiai centriniuose bankuose

 

 

 

 

 

 

 

Prekybai laikomas finansinis turtas

 

 

 

 

 

 

 

Prekybinis finansinis turtas

 

 

 

 

 

 

 

Nematerialusis turtas [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Visos paskolos ir išankstiniai mokėjimai [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Visos paskolos ir išankstiniai mokėjimai [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Visos skolos priemonės [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Visos skolos priemonės [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Visos nuosavybės priemonės, įskaitant akcijas ir kitus kintamų pajamų vertybinius popierius [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Visos nuosavybės priemonės iš viso, įskaitant akcijas ir kitus kintamų pajamų vertybinius popierius [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

VISAS TURTAS [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

VISAS TURTAS [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos ar savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos ar savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

11 skirsnis.

Įsipareigojimai

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

Kredito įstaigoms mokėtinos sumos [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Kredito įstaigoms mokėtinos sumos [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Klientams mokėtinos sumos (išskyrus kredito įstaigas)[visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Klientams mokėtinos sumos (išskyrus kredito įstaigas) [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

Visi skolos sertifikatai [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

Visi skolos sertifikatai [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos ar savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos ar savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

12 skirsnis.

Nuosavybės priemonės ir mažumos dalis

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

VISOS NUOSAVYBĖS PRIEMONĖS [visa imtis]

 

 

 

 

 

 

 

VISOS NUOSAVYBĖS PRIEMONĖS [ne TFAS ir TFAS bankai, neteikiantys ataskaitų apie portfelį]

 

 

 

 

 

 

 

2.E   lentelė

Pusmečio KBD – Kapitalo tinkamumas

 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos antrinės įmonės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos antrinės įmonės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

14 skirsnis.

Nuosavos lėšos

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

VISOS NUOSAVOS LĖŠOS MOKUMO TIKSLAIS

 

 

 

 

 

 

 

VISOS PRADINĖS NUOSAVOS LĖŠOS BENDRAISIAIS MOKUMO TIKSLAIS

 

 

 

 

 

 

 


 

Vidaus bankų grupės (konsoliduotos) ir savarankiški bankai

Užsienio, ne ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ne ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

Užsienio, ES kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės (subkonsoliduotos arba savarankiškos)

Užsienio, ES kontroliuojami filialai (savarankiški)

15 skirsnis.

Kapitalo reikalavimai

A.

Didelės

B.

Vidutinės

C.

Mažos

BENDRO KAPITALO REIKALAVIMAI

 

 

 

 

 

 

 

BENDRO KAPITALO REIKALAVIMAI KREDITO, SANDORIO ŠALIES KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ MAŽĖJIMO RIZIKAI IR NEMOKAMAS TEIKIMAS

 

 

 

 

 

 

 

BENDRO KAPITALO REIKALAVIMAI POZICIJOS, UŽSIENIO VALIUTOS KEITIMO IR PREKIŲ RIZIKAI

 

 

 

 

 

 

 

BENDRO KAPITALO REIKALAVIMAI OPERACINEI RIZIKAI (OR)

 

 

 

 

 

 

 

KITI IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO KAPITALO REIKALAVIMAI

 

 

 

 

 

 

 

10   DALIS

TVF reikalingi duomenys

1   lentelė

NCB duomenys (atsargos)

 

Vidaus NCB

Kitų euro zonos valstybių narių rezidentai NCB

ECB

Likusio pasaulio sektorius

Neklasifikuota

ĮSIPAREIGOJIMAI

9.

 Indėliai

 

 

 

 

 

TURTAS

2.

 Paskolos

 

 

 

 

 

iš jų: ECB laikomi su tarptautinėmis atsargomis susiję indėliai (23)

 

 

 

 

 

3.

 Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

5.

 Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 


2   lentelė

Kiti PFĮ duomenys (atsargos)

 

Vidaus NCB

Kitų euro zonos valstybių narių rezidentai NCB

ECB

Likusio pasaulio sektorius

Neklasifikuota

ĮSIPAREIGOJIMAI

9.

 Indėliai

 

 

 

 

 

TURTAS

2.

 Paskolos

 

 

 

 

 

3.

 Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

5.

 Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

11   DALIS

Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (išskyrus finansinių priemonių bendroves) statistika

1 skyrius.   Atskaitomybės lentelės

Teiktini duomenys apie prekiautojus vertybiniais popieriais ir išvestinėmis priemonėmis (PVPIP), skolinimo veiklą vykdančias finansų bendroves (SFB) ir kitus finansinius tarpininkus, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, kurie nėra PVPIP ir SFB (kiti KFT), yra nurodyti toliau pateikiamoje lentelėje.

Duomenys apie PVPIP, SFB ir kitus KFT. Pagrindiniai rodikliai / papildomi straipsniai

Straipsnio pavadinimas ir terminas/geografinis/sektorinis suskirstymas

PVPIP

SFB

Likę KFT

TURTAS

Indėliai / pasaulis / iš viso

Pagr.

 

 

Paskolos / pasaulis / iš viso

 

Pagr.

 

Paskolos / pasaulis / PFĮ

 

Pagr.

 

Paskolos / pasaulis / ne PFĮ / iš viso

 

Pagr.

 

Paskolos / pasaulis /ne PFĮ / ne finansų bendrovės

 

Pagr.

 

Paskolos / pasaulis / ne PFĮ / namų ūkiai / iš viso

 

Pagr.

 

Paskolos / pasaulis / ne PFĮ / namų ūkiai / vartojamosios paskolos

 

Pagr.

 

Paskolos / pasaulis / ne PFĮ / namų ūkiai / paskolos būstui įsigyti

 

Pagr.

 

Paskolos / pasaulis / ne PFĮ / namų ūkiai/kitiems tikslams (likusios)

 

Pagr.

 

Paskolos / vidaus / iš viso

 

Pagr.

 

Paskolos / vidaus/PFĮ

 

Pagr.

 

Paskolos / vidaus/ne PFĮ / iš viso

 

Pagr.

 

Paskolos / vidaus / ne PFĮ / ne finansų bendrovės

 

Pagr.

 

Paskolos / vidaus / ne PFĮ / namų ūkiai / iš viso

 

Pagr.

 

Paskolos / vidaus / ne PFĮ / namų ūkiai / vartojamosios paskolos

 

Pagr.

 

Paskolos / vidaus / ne PFĮ / namų ūkiai / paskolos būstui įsigyti

 

Pagr.

 

Paskolos / vidaus / ne PFĮ / namų ūkiai / kitiems tikslams (likusios)

 

Pagr.

 

Paskolos / kita nei vidaus euro zona / iš viso

 

Pagr.

 

Paskolos / kita nei vidaus euro zona / PFĮ

 

Pagr.

 

Paskolos / kita nei vidaus euro zona / ne PFĮ / iš viso

 

Pagr.

 

Paskolos / kita nei vidaus euro zona / ne PFĮ / ne finansų bendrovės

 

Pagr.

 

Paskolos / kita nei vidaus euro zona / ne PFĮ/namų ūkiai / iš viso

 

Pagr.

 

Paskolos / kita nei vidaus euro zona / ne PFĮ / namų ūkiai / vartojamosios paskolos

 

Pagr.

 

Paskolos / kita nei vidaus euro zona / ne PFĮ / namų ūkiai / paskolos būstui įsigyti

 

Pagr.

 

Paskolos / kita nei vidaus euro zona / ne PFĮ / namų ūkiai / kitiems tikslams (likusios)

 

Pagr.

 

Turimi skolos vertybiniai popieriai / pasaulis / iš viso

Pagr.

Pagr.

 

Nuosavybės priemonės / pasaulis / iš viso

Pagr.

Pagr.

 

Investicinių fondų akcijos / vienetai / pasaulis / iš viso

Pagr.

 

 

Išvestinės finansinės priemonės /pasaulis/iš viso

Pagr.

 

 

Likęs turtas, įskaitant paskolas /pasaulis/iš viso

Pagr.

 

 

Likęs turtas, įskaitant indėlius, grynuosius pinigus, investicinių fondų akcijas / vienetus, nefinansinį turtą ir išvestines finansines priemones / pasaulis / iš viso

 

Pagr.

 

VISAS TURTAS/ĮSIPAREIGOJIMAI/pasaulis/iš viso

Pagr.

Pagr.

Papild.

ĮSIPAREIGOJIMAI

Paskolos ir gauti indėliai / pasaulis / iš viso

Pagr.

Pagr.

 

Išleisti skolos vertybiniai popieriai / pasaulis / iš viso

Pagr.

Pagr.

 

Kapitalas ir atsargos / pasaulis / iš viso

Pagr.

Pagr.

 

Išvestinės finansinės priemonės / pasaulis / iš viso

Pagr.

 

 

Likę įsipareigojimai / pasaulis / iš viso

Pagr.

 

 

Likę įsipareigojimai, įskaitant išvestines finansines priemones / pasaulis / iš viso

 

Pagr.

 

2 skyrius.   Priemonių kategorijos ir vertinimo taisyklės

Remiantis 2010 m. ESS, turtas ir įsipareigojimai iš esmės turi būti vertinami naudojant einamąsias tos dienos, su kuria susijęs balansas, rinkos kainas. Indėliai ir paskolos pateikiami nominaliąja verte, neskaičiuojant sukauptų palūkanų.

Turtas

Visas turtas / įsipareigojimai: visas turtas turi būti lygus visų balanso turto pusėje atskirai nurodytų straipsnių sumai ir taip pat turi būti lygus visiems įsipareigojimams.

1.

Indėliai: šis straipsnis (24) susideda iš dviejų pagrindinių subkategorijų: pervedamieji indėliai ir kiti indėliai. Turimi pinigai taip pat turi būti įtraukiami į šį straipsnį.

Vertinimo taisyklės: vadovaujantis bendruoju apskaitos, paremtos kaupiamuoju pagrindu, principu, palūkanos už indėlius apskaitomos balanse, kai jos susikaupia (t. y. kaupiamuoju pagrindu), o ne tuomet, kai jos faktiškai gaunamos ar išmokamos (t. y. grynųjų pinigų pagrindu). Sukauptos indėlių palūkanos apskaitomos bendrąja verte ir priskiriamos kategorijai „likęs turtas“.

SFB atveju, šis straipsnis priskiriamas straipsniui „likęs turtas“.

2.

Paskolos: į šį straipsnį įeina:

—

namų ūkiams suteiktos paskolos vartojimo kredito forma, t. y. iš esmės asmeniniam naudojimui suteiktos paskolos, skirtos prekėms ir paslaugoms vartoti; paskolos būstui įsigyti, t. y. kreditas, skirtas investicijoms į būstą asmeniniam naudojimui arba nuomai, įskaitant statybą ir remontą; ir kitos, t. y. paskolos, neskirtos vartojimui ar būsto įsigijimui, tačiau suteiktos tokiais tikslais kaip verslas, skolos konsolidavimas, švietimas ir pan.,

—

trečiosioms šalims suteikta finansinė nuoma,

—

blogos dar negrąžintos ar nenurašytos paskolos,

—

turimi neperleidžiami vertybiniai popieriai,

—

subordinuota skola paskolų forma.

PVPIP subkategorijos atveju, paskolos turi būti priskirtos straipsniui „likęs turtas“.

Vertinimo taisyklės: KFT suteiktos paskolos turi būti apskaitomos bendrąją verte su visais susijusiais ir bendraisiais, ir specialiaisiais atidėjiniais tol, kol duomenis teikianti institucija nurašo paskolas; tai padarius, paskolos turi būti išbrauktos iš balanso.

Vadovaujantis bendruoju apskaitos, paremtos kaupiamuoju pagrindu, principu, palūkanos už paskolas apskaitomos balanse, kai jos susikaupia (t. y. kaupiamuoju pagrindu), o ne tuomet, kai jos faktiškai gaunamos ar išmokamos (t. y. grynųjų pinigų pagrindu). Sukauptos paskolų palūkanos apskaitomos bendrąja verte kategorijoje „likęs turtas“.

3.

Skolos vertybiniai popieriai: į šį straipsnį įeina turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje, ir kurie nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę. Į jį įeina paskolos, kuriomis prekiaujama, jei jos tapo perleidžiamomis organizuotoje rinkoje, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo, dažno finansinio turto kotiravimo, pavyzdžiui, pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų įrodymus.

Vertinimo taisyklės: vadovaujantis 2010 m. ESS, duomenys apie skolos vertybinius popierius turi būti teikiami rinkos verte.

4.

Nuosavybės priemonės: nuosavybės priemonės yra nuosavybės teisė bendrovėse ir kvazibendrovėse. Šis finansinis turtas paprastai suteikia jo turėtojams teisę į bendrovių ir kvazibendrovių pelno dalį ir į jų grynojo turto dalį likvidavimo atveju. Į nuosavybės priemones neįeina investicinio fondo akcijos / vienetai.

Į šį straipsnį įeina:

—

biržinės akcijos: nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokios kitos formos antrinė rinka. Biržinės akcijos taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis. Jei žinomos biržinių akcijų kotiruojamos kainos, paprastai manoma, kad žinomos dabartinės rinkos kainos (2010 m. ESS, 5.146 dalis),

—

nebiržinės akcijos: nuosavybės vertybiniai popieriai, neįtraukti į biržos prekybos sąrašus. (2010 m. ESS, 5.147 dalis),

—

kitos nuosavybės priemonės: visų rūšių nuosavybės priemonės, kurios nėra biržinės arba nebiržinės akcijos (2010 m. ESS, 5.153–5.154 dalys).

Vertinimo taisyklės: vadovaujantis 2010 m. ESS, duomenys apie nuosavybės priemones turi būti teikiami rinkos verte.

5.

Investicinių fondų akcijos / vienetai: į šį straipsnį įeina turimos akcijos / vienetai, išleisti PRF ir ne PRF investicinių fondų.

SFB subkategorijos atveju investicinių fondų akcijos / vienetai turi būti priskirti straipsniui „likęs turtas“.

Vertinimo taisyklės: vadovaujantis 2010 m. ESS, duomenys apie investicinių fondų akcijas / vienetus turi būti teikiami rinkos verte.

6.

Išvestinės finansinės priemonės: į šį straipsnį įeina:

—

pasirinkimo sandoriai,

—

varantai,

—

ateities sandoriai,

—

išankstiniai sandoriai,

—

apsikeitimo sandoriai,

—

kredito išvestinės finansinės priemonės.

SFB atveju šis straipsnis turėtų būti priskirtas straipsniui „likęs turtas“.

Išvestinės finansinės priemonės balanse turi būti apskaitomos rinkos kaina bendrąja verte. Atskiros išvestinių finansinių priemonių sutartys, turinčios teigiamą rinkos vertę, turi būti apskaitomos balanso turto pusėje, o sutartys, turinčios neigiamą rinkos vertę – įsipareigojimų pusėje. Bendrieji būsimieji įsipareigojimai, atsirandantys iš išvestinių finansinių priemonių sutarčių, neturi būti apskaitomi kaip balansiniai straipsniai. Išvestinės finansinės priemonės gali būti apskaitomos grynąja verte, taikant skirtingus vertinimo metodus. Tuo atveju, kai yra prieinamos tik grynosios pozicijos arba kai pozicijos yra apskaitytos ne rinkos verte, turi būti teikiamos šios pozicijos. Į šį straipsnį neįeina išvestinės finansinės priemonės, kurių pagal nacionalines taisykles neprivaloma įrašyti į balansą.

7.

Likęs turtas: tai yra likęs balanso turto dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. Į šį straipsnį įeina toks turtas kaip už paskolas / indėlius gautinos sukauptos palūkanos ir sukaupti nuompinigiai už pastatų nuomą, gautini dividendai, gautinos sumos, nesusijusios su pagrindine KFT veikla, bendrosios gautinos sumos, susijusios su laikinaisiais straipsniais, bendrosios gautinos sumos, susijusios su pereinamaisiais straipsniais, kitas atskirai nenurodytas turtas, pavyzdžiui, nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą), paskolos ir indėliai, priklausomai nuo KFT subkategorijos.

Įsipareigojimai

Visas turtas / įsipareigojimai: visi įsipareigojimai turi būti lygūs visų balanso įsipareigojimų pusėje atskirai nurodytų straipsnių sumai ir taip pat turi būti lygūs visam turtui (žr. taip pat turto straipsnį „visas turtas / įsipareigojimai“).

1.

Gautos paskolos ir indėliai: į šį straipsnį įeina:

—

indėliai: pervedamieji indėliai ir kiti indėliai (žr. turto pusę), esantys KFT. Šiuos indėlius dažniausiai padeda PFĮ,

—

paskolos: KFT suteiktos paskolos, kurios paliudijamos neperleidžiamais dokumentais arba kurios nepaliudijamos dokumentais.

2.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai: KFT išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės vertybinius popierius, kurie paprastai yra perleidžiamosios priemonės ir kuriais prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje ir kurie nesuteikia jų turėtojui jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę.

3.

Kapitalas ir atsargos: į šį straipsnį įeina sumos, atsirandančios, kai KFT akcininkams ar kitiems savininkams išleidžia nuosavybės kapitalą, atspindinčios jų turėtojų nuosavybės teises į KFT ir, apskritai, teisę į jo pelno dalį bei į dalį nuosavų lėšų likvidavimo atveju. Taip pat įeina lėšos iš nepaskirstytojo pelno ar lėšos, kurias KFT atideda tikėtiniems būsimiems mokėjimams ir įsipareigojimams. Apima šiuos elementus:

—

nuosavybės kapitalą,

—

nepaskirstytąjį pelną ar lėšas,

—

specialius ir bendruosius atidėjinius paskoloms, vertybiniams popieriams ir kitokio tipo turtui,

—

veiklos pelną ar nuostolį.

4.

Išvestinės finansinės priemonės: žr. turto straipsnį „išvestinės finansinės priemonės“.

5.

Likę įsipareigojimai: likęs balanso įsipareigojimų dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“. Į šį straipsnį įeina tokie įsipareigojimai kaip bendrosios mokėtinos sumos, susijusios su laikinaisiais straipsniais, bendrosios mokėtinos sumos, susijusios su pereinamaisiais straipsniais, mokėtinos susikaupusios palūkanos už indėlius, mokėtini dividendai, mokėtinos sumos, nesusijusios su pagrindine KFT veikla, atidėjiniai, atspindintys įsipareigojimus trečiosioms šalims, privalomieji įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, atspindintys nuo kredito rizikos apsaugoti skirtus grynųjų pinigų įkaitus, kurie lieka indėlininko nuosavybe ir yra jam grąžinami sutarčiai pasibaigus, grynosios pozicijos, atsirandančios iš vertybinių popierių skolinimo be grynųjų pinigų įkaito, grynosios sumos, mokėtinos už būsimus atsiskaitymus už sandorius vertybiniais popieriais, kiti atskirai nenurodyti įsipareigojimai, pavyzdžiui, skolos vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės, priklausomai nuo KFT subkategorijos.

3 skyrius.   Nacionaliniai paaiškinamieji raštai

1.

Duomenų šaltiniai / duomenų rinkimo sistema: į tai turi įeiti:

—

duomenų šaltiniai, naudojami KFT statistikai parengti, pavyzdžiui, statistikos biurai, KFT ir (arba) fondų valdytojų tiesiogiai teikiama informacija,

—

išsami informacija apie duomenų rinkimo sistemas, pavyzdžiui, savanoriškos ataskaitos, verslo apžvalgos, imtys, ataskaitos pagal egzistuojančias ribas ir statistinis apibendrinimas.

2.

Rengimo procedūros: turi būti aprašytas duomenims parengti naudotas metodas, pavyzdžiui, išsamus padarytų įverčių / prielaidų aprašymas, ir kaip agreguojamos eilutės, jei dviejų eilučių dažnumas yra skirtingas.

3.

Teisinė bazė: turi būti pateikta išsami informacija apie institucijų nacionalinę teisinę bazę. Būtina konkrečiai nurodyti ryšius su Sąjungos teisės aktais. Jei į tą pačią kategoriją įtraukiama keletas institucijų tipų, turi būti pateikta informacija apie visų institucijų tipus.

4.

Nukrypimai nuo ECB atskaitomybės nurodymų: NCB turi pateikti informaciją apie nukrypimus nuo atskaitomybės nurodymų.

Gali pasitaikyti nukrypimų nuo atskaitomybės nurodymų, susijusių su:

—

suskirstymu pagal priemonę: priemonių aprėptis gali skirtis nuo ECB atskaitomybės nurodymų, pavyzdžiui, dvi skirtingos priemonės negali būti nurodytos atskirai,

—

geografiniu suskirstymu,

—

suskirstymu pagal sektorių,

—

vertinimo metodais.

5.

Atskaitingoji visuma: NCB gali priskirti visas KFT apibrėžimą atitinkančias institucijas konkrečiai KFT subkategorijai. Jie turi aprašyti visas institucijas, įtrauktas arba neįtrauktas į kiekvieną KFT subkategoriją. Jei įmanoma, NCB turi pateikti duomenų aprėpties įvertinimus atskaitingosios visumos visam turtui.

6.

Lūžiai istorinėse eilutėse: turi būti aprašyti istorinių eilučių rinkimo, atskaitomybės aprėpties, atskaitomybės sistemų ir rengimo lūžiai ir pagrindiniai pokyčiai laikui bėgant. Lūžių atveju turi būti nurodyta, kiek seni ir nauji duomenys gali būti laikomi palyginamais.

7.

Kitos pastabos: bet kokios kitos svarbios pastabos arba nurodymai.

12   DALIS

Vertybinių popierių emisijos statistika

1 skyrius.   Įvadas

Euro zonos vertybinių popierių emisijos statistikoje teikiami du pagrindiniai suvestiniai rodikliai:

—

visos euro zonos rezidentų emisijos bet kuria valiuta ir

—

viso pasaulio emisijos eurais tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose.

Esminis suskirstymas daromas remiantis emitento rezidavimo vieta: visi Eurosistemos NCB kartu teikia informaciją apie visas euro zonos rezidentų emisijas. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) teikia duomenis apie „likusio pasaulio sektoriaus“ (LP), t. y. visų ne euro zonos rezidentų (įskaitant tarptautines organizacijas), emisijas.

Šioje lentelėje apibendrinami atskaitomybės reikalavimai.

 

Vertybinių popierių emisijos

Euro zonos rezidentų

(kiekvienas NCB pateikia duomenis apie savo vidaus rezidentus)

Likusio pasaulio sektoriaus rezidentų

(TAB/NCB)

Ne euro zonos valstybės narės

Kitos šalys

Eurais/nacionaline valiuta

A blokas

B blokas

Kitomis valiutomis (**************)

C blokas

D bloko

teikti nereikia

2 skyrius.   Atskaitomybės reikalavimai

1   lentelė

A bloko ataskaitos forma, skirta NCB (***************)

 

VIDAUS REZIDENTAI EMITENTAI // EURAIS / NACIONALINE VALIUTA

Likučiai

Bendroji emisija

Išpirkimai

Grynoji emisija

 

A1

A2

A3

A4

1.   TRUMPALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Iš viso

S1

S51

S101

S151

ECB/NCB

S2

S52

S102

S152

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S3

S53

S103

S153

KFT

S4

S54

S104

S154

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S5

S55

S105

S155

Ne finansų bendrovės

S6

S56

S106

S156

Centrinė valdžia

S7

S57

S107

S157

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S8

S58

S108

S158

Socialinės apsaugos fondai

S9

S59

S109

S159

 

 

 

 

 

2.   ILGALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Iš viso

S10

S60

S110

S160

ECB/NCB

S11

S61

S111

S161

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S12

S62

S112

S162

KFT

S13

S63

S113

S163

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S14

S64

S114

S164

Ne finansų bendrovės

S15

S65

S115

S165

Centrinė valdžia

S16

S66

S116

S166

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S17

S67

S117

S167

Socialinės apsaugos fondai

S18

S68

S118

S168

 

 

 

 

 

2.1.   iš jų: emisijos su fiksuotomis palūkanomis:

Iš viso

S19

S69

S119

S169

ECB/NCB

S20

S70

S120

S170

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S21

S71

S121

S171

KFT

S22

S72

S122

S172

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S23

S73

S123

S173

Ne finansų bendrovės

S24

S74

S124

S174

Centrinė valdžia

S25

S75

S125

S175

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S26

S76

S126

S176

Socialinės apsaugos fondai

S27

S77

S127

S177

 

 

 

 

 

2.2.   iš jų: emisijos su kintamomis palūkanomis:

Iš viso

S28

S78

S128

S178

ECB/NCB

S29

S79

S129

S179

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S30

S80

S130

S180

KFT

S31

S81

S131

S181

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S32

S82

S132

S182

Ne finansų bendrovės

S33

S83

S133

S183

Centrinė valdžia

S34

S84

S134

S184

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S35

S85

S135

S185

Socialinės apsaugos fondai

S36

S86

S136

S186

 

 

 

 

 

2.3.   iš jų: nulinės atkarpos obligacijos:

Iš viso

S37

S87

S137

S187

ECB/NCB

S38

S88

S138

S188

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S39

S89

S139

S189

KFT

S40

S90

S140

S190

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S41

S91

S141

S191

Ne finansų bendrovės

S42

S92

S142

S192

Centrinė valdžia

S43

S93

S143

S193

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S44

S94

S144

S194

Socialinės apsaugos fondai

S45

S95

S145

S195

 

 

 

 

 

3.   KOTIRUOJAMOS AKCIJOS  (****************)

Iš viso

S46

S96

S146

S196

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S47

S97

S147

S197

KFT

S48

S98

S148

S198

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S49

S99

S149

S199

Ne finansų bendrovės

S50

S100

S150

S200

 

 

 

 

 


2   lentelė

C bloko ataskaitos forma, skirta NCB

 

VIDAUS REZIDENTAI EMITENTAI // KITOMIS VALIUTOMIS

Likučiai

Bendroji emisija

Išpirkimai

Grynoji emisija

 

C1

C2

C3

C4

4.   TRUMPALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Iš viso

S201

S241

S281

S321

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S202

S242

S282

S322

KFT

S203

S243

S283

S323

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S204

S244

S284

S324

Ne finansų bendrovės

S205

S245

S285

S325

Centrinė valdžia

S206

S246

S286

S326

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S207

S247

S287

S327

Socialinės apsaugos fondai

S208

S248

S288

S328

 

 

 

 

 

5.   ILGALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Iš viso

S209

S249

S289

S329

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S210

S250

S290

S330

KFT

S211

S251

S291

S331

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S212

S252

S292

S332

Ne finansų bendrovės

S213

S253

S293

S333

Centrinė valdžia

S214

S254

S294

S334

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S215

S255

S295

S335

Socialinės apsaugos fondai

S216

S256

S296

S336

 

 

 

 

 

5.1.   iš jų: emisijos su fiksuotomis palūkanomis:

Iš viso

S217

S257

S297

S337

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S218

S258

S298

S338

KFT

S219

S259

S299

S339

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S220

S260

S300

S340

Ne finansų bendrovės

S221

S261

S301

S341

Centrinė valdžia

S222

S262

S302

S342

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S223

S263

S303

S343

Socialinės apsaugos fondai

S224

S264

S304

S344

 

 

 

 

 

5.2.   iš jų: emisijos su kintamomis palūkanomis:

Iš viso

S225

S265

S305

S345

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S226

S266

S306

S346

KFT

S227

S267

S307

S347

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S228

S268

S308

S348

Ne finansų bendrovės

S229

S269

S309

S349

Centrinė valdžia

S230

S270

S310

S350

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S231

S271

S311

S351

Socialinės apsaugos fondai

S232

S272

S312

S352

 

 

 

 

 

5.3.   iš jų: nulinės atkarpos obligacijos:

Iš viso

S233

S273

S313

S353

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S234

S274

S314

S354

KFT

S235

S275

S315

S355

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S236

S276

S316

S356

Ne finansų bendrovės

S237

S277

S317

S357

Centrinė valdžia

S238

S278

S318

S358

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S239

S279

S319

S359

Socialinės apsaugos fondai

S240

S280

S320

S360


3   lentelė

B bloko ataskaitos forma, skirta TAB

 

LIKUSIO PASAULIO SEKTORIAUS REZIDENTAI EMITENTAI // EURAIS / NACIONALINE VALIUTA

Likučiai

Bendroji emisija

Išpirkimai

 

B1

B2

B3

6.   TRUMPALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Iš viso

S361

S411

S461

NCB

S362

S412

S462

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S363

S413

S463

KFT

S364

S414

S464

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S365

S415

S465

Ne finansų bendrovės

S366

S416

S466

Centrinė valdžia

S367

S417

S467

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S368

S418

S468

Socialinės apsaugos fondai

S369

S419

S469

Tarptautinės organizacijos

S370

S420

S470

 

 

 

 

7.   ILGALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

Iš viso

S371

S421

S471

NCB

S372

S422

S472

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S373

S423

S473

KFT

S374

S424

S474

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S375

S425

S475

Ne finansų bendrovės

S376

S426

S476

Centrinė valdžia

S377

S427

S477

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S378

S428

S478

Socialinės apsaugos fondai

S379

S429

S479

Tarptautinės organizacijos

S380

S430

S480

 

 

 

 

7.1.   iš jų: emisijos su fiksuotomis palūkanomis:

Iš viso

S381

S431

S481

NCB

S382

S432

S482

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S383

S433

S483

KFT

S384

S434

S484

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S385

S435

S485

Ne finansų bendrovės

S386

S436

S486

Centrinė valdžia

S387

S437

S487

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S388

S438

S488

Socialinės apsaugos fondai

S389

S439

S489

Tarptautinės organizacijos

S390

S440

S490

 

 

 

 

7.2.   iš jų: emisijos su kintamomis palūkanomis:

Iš viso

S391

S441

S491

NCB

S392

S442

S492

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S393

S443

S493

KFT

S394

S444

S494

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S395

S445

S495

Ne finansų bendrovės

S396

S446

S496

Centrinė valdžia

S397

S447

S497

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S398

S448

S498

Socialinės apsaugos fondai

S399

S449

S499

Tarptautinės organizacijos

S400

S450

S500

 

 

 

 

7.3.   iš jų: nulinės atkarpos obligacijos:

Iš viso

S401

S451

S501

NCB

S402

S452

S502

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S403

S453

S503

KFT

S404

S454

S504

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S405

S455

S505

Ne finansų bendrovės

S406

S456

S506

Centrinė valdžia

S407

S457

S507

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

S408

S458

S508

Socialinės apsaugos fondai

S409

S459

S509

Tarptautinės organizacijos

S410

S460

S510

 

 

 

 


4   lentelė

A bloko papildomų straipsnių ataskaitos forma, skirta NCB

 

VIDAUS REZIDENTAI EMITENTAI // EURAIS/NACIONALINE VALIUTA

Likučiai

Bendroji emisija

Išpirkimai

Grynoji emisija

 

A1

A2

A3

A4

8.   NEKOTIRUOJAMOS AKCIJOS

Iš viso

S511

S521

S531

S541

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S512

S522

S532

S542

KFT

S513

S523

S533

S543

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S514

S524

S534

S544

Ne finansų bendrovės

S515

S525

S535

S545

 

 

 

 

 

9.   KITOS NUOSAVYBĖS PRIEMONĖS

Iš viso

S516

S526

S536

S546

PFĮ, išskyrus centrinius bankus

S517

S526

S536

S546

KFT

S518

S526

S536

S546

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

S519

S526

S536

S546

Ne finansų bendrovės

S520

S526

S536

S546

1.   Emitento rezidavimo vieta

Atskaitingosios šalies nerezidentams priklausančių patronuojamųjų bendrovių, kurios veikia atskaitingosios šalies ekonominėje teritorijoje, emisijos priskiriamos atskaitingosios šalies vienetų rezidentų emisijoms.

Pagrindinių buveinių, esančių atskaitingosios šalies ekonominėje teritorijoje, kurios veikia tarptautiniu mastu, emisijos taip pat laikomos vienetų rezidentų emisijomis. Pagrindinių buveinių arba patronuojamųjų bendrovių, esančių už atskaitingosios šalies ekonominės teritorijos ribų, bet priklausančių atskaitingosios šalies rezidentams, emisijos laikomos nerezidentų emisijomis. Pavyzdžiui, Volkswagen Brazil emisijos laikomos emisijomis, išleistomis ekonominių subjektų, kurie yra Brazilijos vienetai rezidentai, o ne atskaitingosios šalies rezidentai.

Kad emisijos nebūtų apskaitomos du kartus ar išvis neliktų neįskaitytos, ataskaitos apie finansinių priemonių bendrovių (FPB) emisijas yra teikiamos dvišaliu susitarimu, dalyvaujant TAB ir atitinkamiems NCB. NCB, o ne TAB praneša apie FPB, atitinkančių 1995 m. ESS rezidavimo vietos kriterijus ir laikomų euro zonos rezidentėmis, emisijas.

2.   Emitentų suskirstymas pagal sektorius

Emisijos priskiriamos tam sektoriui, kuris prisiima atsakomybę už išleistus vertybinius popierius. Kai vertybiniai popieriai yra išleisti FPB ir atsakomybę už emisiją prisiima ne FPB, o patronuojanti bendrovė, jie turi būti priskiriami patronuojančiai bendrovei, o ne FPB. Pavyzdžiui, FPB išleistos Philips emisijos turi būti priskirtos ne finansų bendrovių sektoriui, ir jas į savo ataskaitas įtraukia Nyderlandai. Tačiau FPB ir jos patronuojanti bendrovė turi būti toje pačioje šalyje. O kai patronuojanti bendrovė nėra atskaitingosios šalies rezidentė, FPB turi būti laikoma atskaitingosios šalies menamąja rezidente, ir emisija priskiriama KFT sektoriui. Pavyzdžiui, Toyota Motor Finance Netherlands BV emisijos priskiriamos Nyderlandų KFT, nes patronuojanti bendrovė Toyota nėra Nyderlandų rezidentė.

Skirstant pagal sektorius, yra numatyti devyni emitentų tipai:

—

ECB/NCB,

—

PFĮ,

—

KFT

—

draudimo bendrovės ir pensijų fondai,

—

ne finansų bendrovės,

—

centrinė valdžia,

—

krašto (regiono) ir vietos valdžia,

—

socialinės apsaugos fondai,

—

tarptautinės institucijos.

Kai akcinė bendrovė privatizuojama išleidžiant kotiruojamas akcijas, emitentas priklauso „ne finansų bendrovių“ sektoriui. Panašiai ir tuo atveju, kai privatizuojama viešoji KĮ, emitentas priklauso „PFĮ, išskyrus centrinius bankus“ sektoriui. Namų ūkių arba ne pelno institucijų, teikiančių paslaugas namų ūkiams, emisijos priskiriamos „ne finansų bendrovių“ emisijoms.

TAB laikosi toliau schemoje nurodyto atitikimo tarp TAB duomenų bazėje esančio emitentų suskirstymo pagal sektorius ir suskirstymo, kurio reikalaujama ataskaitų formose:

Suskirstymas pagal sektorius TAB duomenų bazėje

 

Suskirstymas ataskaitų formose

Centrinis bankas

→

NCB ir ECB

Komerciniai bankai

→

PFĮ

KFT

→

KFT

Centrinė valdžia

→

Centrinė valdžia

Kita valdžia Regioninės agentūros

→

Krašto (regiono) ir vietos valdžia

Bendrovės

→

Ne finansų bendrovės

Tarptautinės institucijos

→

Tarptautinės institucijos (LP)

3.   Emisijų terminas

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai – tai vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba trumpesnis, net jei jie išleisti ilgesnės trukmės galimybėms garantuoti.

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai – tai vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra ilgesnis nei vieneri metai. Emisijos su pasirenkamomis išpirkimo datomis, kurių paskutinė yra daugiau negu po metų, ir emisijos su nefiksuotais terminais, yra priskiriamos prie ilgalaikių. Kaip siūloma 1995 m. ESS 5.22 dalyje, galimas tam tikras lankstumas skirstant pagal terminą, t. y. išimtiniais atvejais trumpalaikių vertybinių popierių pradinis terminas gali būti dveji metai.

Šiuo metu TAB taikoma metodologija skiriasi. TAB visus Europos komercinius popierius (EKP) ir kitas euroobligacijas, išleistas pagal trumpalaikę programą, laiko trumpalaikėmis priemonėmis, o visas priemones, išleistas pagal ilgalaikę dokumentaciją, – ilgalaikėmis priemonėmis, nesvarbu, koks būtų jų pradinis terminas.

Dvejų metų trukmės išskyrimas kaip PFĮ balanso statistikoje nėra būtinas.

4.   Emisijų klasifikavimas

Emisijos analizuojamos pagal dvi dideles grupes: a) skolos vertybiniai popieriai, t. y. vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones (25), ir b) kotiruojamos akcijos, išskyrus investicinių fondų akcijas / vienetus (26). Stengiamasi pateikti kiek įmanoma daugiau duomenų apie privačiai išplatintus vertybinius popierius. Pinigų rinkos popieriai įtraukiami kaip skolos vertybinių popierių dalis. Nekotiruojamos akcijos ir kiti nuosavybės vertybiniai popieriai gali būti savanoriškai apskaitomi kaip du atskiri papildomi straipsniai.

Vertybinių popierių emisijos statistikoje kaip skolos vertybiniai popieriai klasifikuojamos šios priemonės, esančios TAB duomenų bazėje:

—

indėlių sertifikatai,

—

komerciniai popieriai,

—

iždo vekseliai,

—

obligacijos,

—

Europos komerciniai popieriai,

—

vidutinės trukmės obligacijos,

—

kiti trumpalaikiai vertybiniai popieriai.

Nebaigtinis priemonių vertybinių popierių emisijos statistikoje sąrašas:

a)

Skolos vertybiniai popieriai

i)

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai

Įtraukiamos bent šios priemonės:

—

iždo vekseliai ir kiti trumpalaikiai vertybiniai popieriai, kuriuos išleido valdžios sektorius,

—

perleidžiamieji trumpalaikiai vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia finansų ir ne finansų bendrovės. Tokiems vertybiniais popieriams vartojami įvairūs terminai, įskaitant šiuos: komerciniai popieriai, komerciniai vekseliai, skoliniai įsipareigojimai, prekybos vekseliai, įsakomieji vekseliai ir indėlių sertifikatai,

—

trumpalaikiai vertybiniai popieriai, išleisti pagal ilgalaikes užtikrinto vekselių išleidimo programas,

—

bankų akceptai.

ii)

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai

Įtraukiamos bent šios pavyzdinės priemonės:

—

pareikštinės obligacijos,

—

subordinuotosios obligacijos,

—

pasirenkamų išpirkimo datų obligacijos, kurių paskutinė data yra vėliau kaip po vienerių metų,

—

neterminuotos arba pratęsiamosios obligacijos,

—

kintamo pajamingumo obligacijos,

—

konvertuojamosios obligacijos,

—

padengtos obligacijos,

—

indeksuotieji vertybiniai popieriai, kurių pagrindinės sumos vertė yra siejama su kainos indeksu, prekės kaina arba valiutos kurso indeksu,

—

didelio diskonto obligacijos,

—

nulinės atkarpos obligacijos,

—

euroobligacijos,

—

pasaulinės obligacijos,

—

privačiai išleistos obligacijos,

—

vertybiniai popieriai, atsiradę konvertavus paskolas,

—

paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis,

—

bendrovių obligacijos ir kitas skolintas kapitalas, konvertuojami į akcijas (ar tai būtų jų emitento akcijos ar kitos bendrovės akcijos), iki tol, kol jie nėra konvertuoti. Jei konvertavimo galimybę galima atskirti nuo pagrindinės obligacijos, ši galimybė laikoma išvestine finansine priemone ir čia neįtraukiama,

—

akcijos ar pajai, už kuriuos gaunamos pastovios pajamos, bet nenumatomas dalyvavimas skirstant likutinę likviduojamos bendrovės vertę, įskaitant nedalyvaujančias privilegijuotąsias akcijas,

—

finansinis turtas, išleistas kaip paskolų, hipotekos, kredito kortelių skolos, gautinų sumų ir kito turto pakeitimo vertybiniais popieriais dalis.

Neįeina šios priemonės:

—

sandoriai vertybiniais popieriais kaip atpirkimo sandorių dalis,

—

neperleidžiamųjų vertybinių popierių emisijos,

—

neperleidžiamosios paskolos.

Ilgalaikių skolos vertybinių popierių emisijos skirstomos į:

—

emisijas su fiksuotomis palūkanomis, t. y. obligacijas, kurių nominalus atkarpos mokėjimas nesikeičia visą emisijos galiojimo laiką,

—

emisijas su kintamomis palūkanomis, t. y. obligacijas, kurių atkarpos dydis arba pagrindinė suma yra susijusios su palūkanų normomis arba kitokiu indeksu, lemiančiu kintamus nominalius atkarpos mokėjimus visą emisijos galiojimo laiką,

—

nulinės atkarpos emisijas, t. y. priemones, kurioms netaikomi jokie periodiniai atkarpos mokėjimai. Dažniausiai tokios obligacijos yra išleidžiamos diskontuotos ir išperkamos nominaliąja verte. Dažniausiai diskontas atitinka per obligacijos galiojimo laikotarpį susikaupusias palūkanas.

b)

Biržinės akcijos

Biržinės akcijos apima:

—

ribotos atsakomybės bendrovių išleistas kapitalo akcijas,

—

išpirktas akcijas ribotos atsakomybės bendrovėse,

—

ribotos atsakomybės bendrovių išleistas dividendų akcijas,

—

pirmenybines arba privilegijuotąsias akcijas ar pajus, kurie suteikia teisę dalyvauti skirstant likutinę vertę bendrovės likvidavimo atveju. Jie gali būti kotiruojami arba nekotiruojami pripažintoje biržoje,

—

privačiai platinamas akcijas, jei įmanoma.

Jei bendrovė privatizuojama ir vyriausybė pasilieka tam tikrą akcijų dalį, o kita akcijų dalis yra kotiruojama reguliuojamoje rinkoje, visa bendrovės kapitalo vertė apskaitoma kaip kotiruojamų akcijų likučiai, kadangi visos akcijos potencialiai bet kuriuo metu gali būti parduotos rinkos verte. Tas pat taikoma, jei akcijų dalis parduodama dideliems investuotojams, ir vertybinių popierių biržoje prekiaujama tik likusia dalimi, t. y. laisvomis akcijomis.

Į biržines akcijas neįeina:

—

pasiūlytos pardavimui, bet neišplatintos akcijos,

—

bendrovių obligacijos ir skolintas kapitalas, konvertuojami į akcijas. Jie įtraukiami, kai tik konvertuojami į akcijas,

—

neribotos atsakomybės partnerių įsteigtų įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai,

—

valdžios sektoriaus investicijos į tarptautinių organizacijų, teisiškai įsteigtų kaip akcinio kapitalo bendrovės, kapitalą,

—

premijinių akcijų emisijos tik išleidimo metu ir padalintų akcijų emisijos. Tačiau premijinės akcijos ir padalintos akcijos yra neatskiriamai įtraukiamos į visą kotiruojamų akcijų kiekį.

5.   Emisijų valiuta

Dviejų valiutų obligacijos, kai obligacija išperkama arba atkarpa mokama ne ta valiuta, kuria išreikšta obligacija, turi būti klasifikuojamos pagal valiutą, kuria obligacijos išreikštos. Jei pasaulinė obligacija yra išleista daugiau nei viena valiuta, kiekviena emisijos dalis ataskaitose turi būti nurodoma kaip atskira emisija pagal jos emisijos valiutą. Kai emisijos yra išreikštos dviem valiutomis, pavyzdžiui, 70 % eurais ir 30 % JAV doleriais, jei įmanoma, atitinkamos sudedamosios emisijos dalys pateikiamos atskirai pagal valiutą, kuria jos išreikštos. Taigi 70 % emisijos turi būti pateikiama kaip emisija eurais / nacionaline valiuta (27), o 30 % kaip emisija kitomis valiutomis. Kai neįmanoma atskirai nurodyti emisijos sudedamųjų dalių pagal valiutą, atskaitingosios šalies faktinis suskirstymas turi būti nurodytas nacionaliniuose paaiškinamuosiuose raštuose.

Kotiruojamos akcijos laikomos išleistomis tos šalies, kurios rezidentė yra atitinkama bendrovė, valiuta; akcijų emisijos kitomis valiutomis yra nereikšmingos arba jų nėra. Taigi kotiruojamų akcijų duomenys rodo visas euro zonos rezidentų emisijas.

6.   Emisijos apskaitymo laikas

Emisija laikoma išplatinta tuomet, kai emitentas gauna apmokėjimą, o ne tuomet, kai sindikatas prisiima įsipareigojimą.

7.   Atsargų ir srautų suderinimas

NCB privalo teikti informaciją apie trumpalaikių bei ilgalaikių skolos vertybinių popierių ir kotiruojamų akcijų likučius, bendrąsias emisijas, išpirkimą ir grynąsias emisijas.

Toliau lentelėje pateikiama ryšių tarp atsargų (t. y. likučių) ir srautų (t. y. bendrųjų emisijų, išpirkimo ir grynųjų emisijų) schema. Praktiškai šis ryšys yra sudėtingesnis dėl kainų ir valiutų kursų pokyčių, pakartotinai investuotų (t. y. susikaupusių) palūkanų, perklasifikavimų, pataisymų ir kitų patikslinimų (28).

a)

Neišpirktų vertybinių popierių likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

≈

Neišpirktų vertybinių popierių likutis praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

+

Bendroji emisija ataskaitiniu laikotarpiu

–

Išpirkimai per ataskaitinį laikotarpį

b)

Neišpirktų vertybinių popierių likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

≈

Neišpirktų vertybinių popierių likutis praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

+

Grynoji emisija ataskaitiniu laikotarpiu

 

 

a)   Bendroji emisija

Bendroji emisija per ataskaitinį laikotarpį turi apimti visas skolos vertybinių popierių ir kotiruojamų akcijų emisijas, kai emitentas naujus vertybinius popierius parduoda už grynuosius pinigus. Ji susijusi su reguliariu naujų priemonių kūrimu. Emisijų užbaigimo momentu laikomas tas momentas, kai yra atliktas mokėjimas; todėl apskaitant emisijas stengiamasi kuo tiksliau atspindėti emisijos apmokėjimo laiką.

Į bendrąją emisiją įeina (įskaitant naujai sukurtų arba akcinėmis bendrovėmis tapusių uždarųjų akcinių) bendrovių už grynuosius pinigus išleistos naujos akcijos, kurios pirmą kartą kotiruojamos biržoje. Į bendrąją emisiją taip pat įtraukiamos, privatizavus akcines bendroves, biržoje pradėtos kotiruoti jų akcijos, išleistos už grynuosius pinigus. Čia neįtraukiamos premijinių akcijų emisijos (29). Duomenys apie bendrąją emisiją neteikiami, kai bendrovė tik įtraukiama į biržos sąrašus, bet nepritraukiamas naujas kapitalas.

Į bendrąją emisiją ar išpirkimą neįtraukiami jau egzistuojančių vertybinių popierių mainai ir perdavimai, įvykę perėmimo ar susijungimo metu (30), išskyrus naujas priemones, kurias už grynuosius pinigus sukūrė ar išleido euro zonos rezidentas.

Vertybinių popierių, kurie vėliau gali būti konvertuoti į kitas priemones, emisijos turi būti registruojamos jų pradinės priemonės kategorijoje; konvertuojant jie iš tos priemonių kategorijos nurašomi, ir tokia pat suma nurodomi kaip bendroji emisija naujoje kategorijoje (31).

b)   Išpirkimai

Išpirkimai per ataskaitinį laikotarpį – tai visi emitento atpirkti skolos vertybiniai popieriai ir kotiruojamos akcijos, kai investuotojas už vertybinius popierius gauna grynuosius pinigus. Dėl išpirkimų vyksta reguliarius priemonių nurašymas. Jie apima visus skolos vertybinius popierius, kurių terminas yra suėjęs, taip pat kurie išperkami prieš terminą. Prie išpirkimų priskiriami ir bendrovių akcijų atpirkimai, jei bendrovė atperka visas akcijas už grynuosius pinigus, prieš pasikeičiant bendrovės teisiniam statusui, arba dalį savo akcijų, kurios panaikinamos, dėl ko sumažėja kapitalas. Bendrovių, kurios buvo investavusios į savo nuosavas akcijas, akcijų atpirkimas nepriskiriamas išpirkimui (32).

Duomenys apie išpirkimus neteikiami, kai tik pašalinama iš vertybinių popierių biržos sąrašų.

c)   Grynoji emisija

Grynoji emisija – tai visų emisijų ir visų išpirkimų per ataskaitinį laikotarpį skirtumas.

Kotiruojamų akcijų likučiai turi apimti visų rezidentų kotiruojamų akcijų rinkos vertę. Todėl euro zonos valstybės pateikti kotiruojamų akcijų likučiai gali padidėti arba sumažėti po į biržos sąrašus įtraukto subjekto perkėlimo. Tai taip pat taikoma bendrovių perėmimo arba susijungimo atveju, kai nesukuriama ir neišleidžiama naujų priemonių už grynuosius pinigus ir (arba) jos nėra išperkamos už grynuosius pinigus ir panaikinamos. Kad skolos vertybiniai popieriai ir kotiruojamos akcijos nebūtų apskaitomos du kartus ar išvis neliktų neįskaitytos, kai emitentas perkeliamas į kitą rezidentę šalį, atitinkami NCB dvišališkai turi koordinuoti tokio įvykio pranešimo laiką.

8.   Vertinimas

Vertybinių popierių išleidimo vertė susideda iš kainos ir, kai emisijos yra išreikštos ne ta valiuta, kuria pateikiama ataskaita – valiutos kurso.

NCB turi pateikti duomenis apie skolos vertybinius popierius nominaliąja verte (t. y. nurodytąja verte), o kotiruojamas akcijas – rinkos verte (t. y. sandorio verte). Ilgalaikių skolos vertybinių popierių emisijos tipai (fiksuotų palūkanų, kintamų palūkanų ir nulinės atkarpos obligacijų) gali būti vertinami naudojant skirtingus metodus, kurie lemia mišrius visumos vertinimo rezultatus. Pavyzdžiui, fiksuotų ir kintamų palūkanų emisijos paprastai vertinamos nominaliąja verte, o nulinės atkarpos obligacijos – faktine sumokėta suma. Paprastai nulinės atkarpos obligacijų kiekis yra santykinai nedidelis, todėl kodų sąraše mišraus vertinimo reikšmė nenumatyta; visa ilgalaikių skolos vertybinių popierių suma pateikiama nominaliąja verte (N). Tais atvejais, kai reiškinio dydis yra reikšmingas, jam taikoma „nenurodyta“ (Z) vertė. Apskritai tais atvejais, kai taikomas mišrusis vertinimas, NCB pateikia paaiškinimą požymių lygmeniu pagal III priede nurodytus požymius.

a)   Kainų vertinimas

Kotiruojamų akcijų atsargos ir srautai turi būti teikiami rinkos verte, skolos vertybinių popierių atsargos ir srautai teikiami nominaliąja verte. Išimtis iš taisyklės, pagal kurią skolos vertybinių popierių atsargos ir srautai turi būti apskaitomi nominaliąja verte, taikoma didelio diskonto ir nulinės atkarpos obligacijoms, kurių emisijos apskaitomos faktiškai sumokėta suma, t. y. diskontuota kaina pirkimo metu, ir nominaliąja verte – suėjus terminui išperkant. Didelio diskonto ir nulinės atkarpos obligacijų likučiai rodo faktiškai sumokėtą sumą kartu su susikaupusiomis palūkanomis kaip parodyta toliau:

Formula

kai

A

=

faktiškai sumokėta suma kartu su susikaupusiomis palūkanomis

E

=

faktinė vertė (suma, sumokėta emisijos arba išpirkimo metu)

P

=

nominalioji vertė (išmokėta suėjus terminui)

T

=

laikas nuo emisijos dienos iki termino suėjimo (dienomis)

t

=

laikas, praėjęs nuo emisijos dienos (dienomis)

Galimi tam tikri kainų vertinimo procedūros skirtingose šalyse skirtumai.

Šiuo atveju netaikomas kainos vertinimas vadovaujantis 1995 m. ESS, pagal kurį reikalaujama, kad skolos vertybinių popierių ir akcijų srautai būtų nurodyti sandorio verte, o atsargos – rinkos verte.

Pagal galiojančias TAB vertinimo taisykles skolos vertybiniai popieriai apskaitomi nurodytąja verte, o kotiruojamos akcijos – siūlyta emisijos pardavimui kaina. Didelio diskonto ir nulinės atkarpos obligacijoms ataskaitas teikiantis NCB, kai tai įmanoma, turi priskaičiuoti susikaupusias palūkanas.

b)   Valiuta, kuria teikiamos ataskaitos, ir vertinimas pagal valiutų kursą

NCB turi teikti ECB visus duomenis eurais, įskaitant istorines eilutes. Perskaičiuodami eurais vertybinius popierius, vidaus rezidentų išleistus kitomis valiutomis (C blokas) (33), NCB kuo tiksliau laikosi vertinimo pagal valiutų kursą principų, pagrįstų 1995 m. ESS (34):

i)

likučiai turi būti perskaičiuoti į eurus / nacionalinę valiutą atitinkamu vidutiniu rinkos kursu, buvusiu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, t. y. ataskaitinio laikotarpio paskutinės darbo dienos pabaigoje;

ii)

bendroji emisija ir išpirkimai turi būti perskaičiuoti į eurus / nacionalinę valiutą, taikant vidutinį rinkos kursą, buvusį apmokėjimo metu. Jei neįmanoma nustatyti tikslaus tinkamo perskaičiavimui valiutų kursų, galima taikyti valiutų kursą, kuris kuo tiksliau atitinka apmokėjimo metu buvusį vidutinį rinkos kursą.

Rengdami laikotarpių iki 1999 m. sausio 1 d. duomenis ir perskaičiuodami visus ne vidaus valiuta išleistus ir išpirktus vertybinius popierius bei jų likučius į atskaitingų šalių eurus / nacionalinę valiutą, NCB kuo tiksliau laikosi šių 1995 m. ESS standartų. Siunčiant duomenis ECB, visos laiko eilutės tuomet perskaičiuojamos į eurus, taikant negrįžtamai fiksuotus 1998 m. gruodžio 31 d. valiutų kursus.

Duomenis apie visas likusio pasaulio sektoriaus rezidentų emisijas eurais / nacionaline valiuta (B blokas) TAB teikia ECB JAV doleriais, taikydamas laikotarpio pabaigos buvusį valiutų kursą likučiams ir laikotarpio vidutinį valiutų kursą vertybinių popierių emisijoms bei išpirkimams. ECB visus duomenis perskaičiuoja į eurus, taikydamas tą patį principą, kurį iš pradžių taikė TAB. Duomenims iki 1999 m. sausio 1 d. taikomas ekiu ir JAV dolerio kursas kaip pakaitinis rodiklis.

9.   Konceptualus suderinamumas

Vertybinių popierių emisijų statistika ir PFĮ balanso statistika yra susijusios tiek, kiek tai siejasi su PFĮ išleistomis perleidžiamosiomis priemonėmis. Priemonių ir juos išleidžiančių PFĮ aprėptis yra konceptualiai suderinta; toks yra ir priemonių klasifikavimas pagal terminą bei jų suskirstymas pagal valiutą. Skiriasi vertinimo principai: vertybinių popierių emisijų statistikoje vertinama pagal nominaliąją vertę, o PFĮ balanso statistikoje pagal rinkos vertę. Nepaisant vertinimo skirtumų, kiekvienos šalies duomenys, teikiami apie PFĮ išleistų vertybinių popierių likučius vertybinių popierių emisijų statistikai, atitinka 11 („išleisti skolos vertybiniai popieriai“) ir 12 („pinigų rinkos popieriai“) straipsnius PFĮ balanso įsipareigojimų pusėje. Trumpalaikiai vertybiniai popieriai, kaip tai apibrėžta vertybinių popierių emisijų statistikoje, atitinka pinigų rinkos vertybinių popierių ir skolos vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas iki vienerių metų, sumą. Ilgalaikiai vertybiniai popieriai, kaip tai apibrėžta vertybinių popierių emisijų statistikoje, lygūs skolos vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas – nuo vienerių iki dvejų metų, ir skolos vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas – virš dvejų metų, sumą.

NCB turi tikrinti vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balanso statistikos aprėptį ir nurodyti ECB visus konceptualius skirtumus. Atliekami trijų tipų suderinamumo patikrinimai: a) NCB – emisijos eurais / nacionaline valiuta; ir b) PFĮ, išskyrus centrinius bankus – emisijos eurais /nacionaline valiuta ir c) PFĮ, išskyrus centrinius bankus – emisijos kitomis valiutomis. Galimi nedideli skirtumai, kadangi vertybinių popierių emisijų statistika ir PFĮ balansų statistika gaunamos iš nacionalinių atskaitomybės sistemų skirtingiems tikslams.

10.   Reikalavimai duomenims

Iš kiekvienos šalies tikimasi gauti statistines ataskaitas apie kiekvieną taikytiną laiko eilutę. Jei kurioje nors šalyje tam tikras straipsnis nėra taikomas, NCB nedelsiant raštu praneša ECB ir pateikia paaiškinimus. Jei atitinkamo reiškinio nėra, tuomet NCB laikinai gali neteikti tokios laiko eilutės. NCB taip pat turi pranešti apie tokius atvejus ir visus kitus nukrypimus nuo III priede aprašytos atskaitomybės schemos. Be to, jie turi pranešti ECB, kai pataisymai yra siunčiami kartu su paaiškinimais apie tų pataisymų pobūdį.

3 skyrius.   Nacionaliniai paaiškinamieji raštai

Kiekvienas NCB pateikia ataskaitą, aprašančią šiame procese pateiktus duomenis. Ataskaita turi apimti toliau nurodytas temas, ir joje kuo tiksliau laikomasi siūlomos struktūros. NCB pateikia papildomą informaciją apie atvejus, kai pateikti duomenys neatitinka šių gairių arba kai iš viso nėra pateikta duomenų, ir tai pagrindžiančias priežastis. Jie turi perduoti ataskaitą ECB Word dokumentu per Cebamail. Ataskaita turi būti pateikiama ne vėliau nei duomenys.

1.

Duomenų šaltiniai / duomenų rinkimo sistema: turi būti pateikiama išsami informacija apie duomenų šaltinius, naudotus vertybinių popierių emisijų statistikai parengti: administraciniai šaltiniai duomenims apie valdžios emisijas, tiesioginės PFĮ ir kitų institucijų ataskaitos, laikraščiai ir duomenų teikėjai, pavyzdžiui, International Financial Review ir kt. NCB turi nurodyti, ar duomenys surenkami ir saugomi pagal kiekvieną emisiją, ir kokie kriterijai yra taikomi. Kitu atveju NCB turi nurodyti, ar duomenys surenkami ir saugomi pagal kiekvieno emitento per ataskaitinį laikotarpį išleistų emisijų sumas neskirstant, pavyzdžiui, kai taikomos tiesioginio duomenų surinkimo sistemos. NCB turi pateikti informaciją apie tiesioginėse ataskaitose naudotus kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atskaitingieji agentai ir kokią informaciją jie turi pateikti.

2.

Rengimo procedūros: trumpai aprašomas naudojamas duomenų rengimo metodas, pavyzdžiui, informacijos apie atskiras vertybinių popierių emisijas agregavimas, paskelbtų ar nepaskelbtų laiko eilučių tvarkymas.

3.

Emitento rezidavimo vieta: NCB nurodo, ar emisijų klasifikacijai įmanoma išsamiai taikyti 1995 m. ESS (ir TVF) rezidavimo vietos apibrėžimą. Jei neįmanoma arba įmanoma tik iš dalies, NCB išsamiai paaiškina, kokie kriterijai faktiškai buvo taikomi.

4.

Emitentų suskirstymas pagal sektorius: NCB nurodo nukrypimus nuo 2 skyriaus 2 punkte pateiktos emitentų suskirstymo pagal sektorių klasifikacijos. Paaiškinamuosiuose raštuose paaiškinami nustatyti nukrypimai ir bet kokios „pilkosios sritys“.

5.

Emisijos valiuta: jei neįmanoma nustatyti atskirų emisijos valiutos komponentų, NCB turi paaiškinti nukrypimus nuo taisyklių. Be to, NCB, kurie negali išskirti visų vertybinių popierių emisijų vietos valiuta, eurais / nacionaline valiuta ir kitomis valiutomis, turi aprašyti, kur tokios emisijos yra suklasifikuotos, ir nurodo emisijų, kurios nėra tinkamai suklasifikuotos, kiekį, kad būtų galima suprasti iškraipymo laipsnį.

6.

Emisijų klasifikavimas: NCB pateikia išsamią informaciją apie vertybinių popierių, įtrauktų į nacionalinius duomenis, tipus, įskaitant jų nacionalinius terminus. Jei žinoma, kad aprėpties duomenys atspindi ne visus vertybinius popierius, NCB paaiškina esamas spragas:

—

privačiai išplatinti vertybiniai popieriai: NCB nurodo, ar pateiktuose duomenyse jie atsispindi,

—

banko akceptai: jei bankų akceptai yra perleidžiamieji ir įtraukiami pateikiant duomenis apie trumpalaikius vertybinius popierius, atskaitingasis NCB nacionaliniuose paaiškinamuosiuose raštuose paaiškina šių priemonių pobūdį ir jų registravimo nacionalines procedūras,

—

kotiruojamos akcijos: NCB turi nurodyti, ar nekotiruojamos akcijos ir kitos nuosavybės priemonės įtraukiamos į teikiamus duomenis nurodant nekotiruojamų akcijų ir (arba) kitų nuosavybės priemonių kiekį, kad būtų galima suprasti iškraipymo laipsnį. Jei žinoma, kad duomenys atspindi ne visas kotiruojamas akcijas, NCB nacionaliniuose paaiškinamuosiuose raštuose nurodo visas esamas spragas.

7.

Ilgalaikių vertybinių popierių analizė pagal priemones: jei fiksuotų palūkanų, kintamų palūkanų ir nulinės atkarpos obligacijų suma nėra lygi ilgalaikių skolos vertybinių popierių bendrai sumai, NCB turi nurodyti ilgalaikių vertybinių popierių, kurių neįmanoma suskirstyti pagal šias kategorijas, tipą ir sumą.

8.

Emisijų terminas: jei neįmanoma griežtai laikytis ilgalaikių ir trumpalaikių terminų apibrėžčių, NCB nacionaliniuose paaiškinamuosiuose raštuose turi nurodyti atvejus, kai pateikti duomenys nukrypsta nuo taisyklės.

9.

Išpirkimai: NCB turi nurodyti, kaip jie gauna informaciją apie išpirkimus, ir ar ši informacija renkama iš tiesiogiai ataskaitose pateiktų duomenų, ar apskaičiuojama pagal likutines sumas.

10.

Vertinimas kainomis: NCB nacionaliniuose paaiškinamuosiuose raštuose išsamiai nurodo vertinimo procedūrą, taikomą: a) trumpalaikiams skolos vertybiniams popieriams; b) ilgalaikiams skolos vertybiniams popieriams; c) diskontuotoms obligacijoms ir d) kotiruojamoms akcijoms. Jei atsargoms ir srautams taikomas vertinimas skiriasi, tai paaiškinama.

11.

Ataskaitų dažnumas, terminai ir apimamas laikotarpis: nurodoma, kada šiuo tikslu parengti duomenys buvo pateikti pagal vartotojų reikalavimus, t. y. teikiant mėnesio duomenis per nustatytą penkių savaičių terminą. Taip pat nurodoma laiko eilučių trukmė. Pateikiami visi lūžiai eilutėse, pavyzdžiui, vertybinių popierių aprėpties skirtumai laikui bėgant.

12.

Pataisymai: jei yra pataisymų, paaiškinamajame rašte trumpai paaiškinamos jų priežastys ir mastas.

13.

Vidaus rezidentų išleistų priemonių aprėpties įverčiai: NCB turi pateikti kiekvienos vidaus rezidentų išleistų vertybinių popierių kategorijos nacionalinius aprėpties įverčius, t. y. trumpalaikių vertybinių popierių, ilgalaikių vertybinių popierių ir kotiruojamų akcijų emisijų vietos valiuta, eurais / nacionaline valiuta, įskaitant ekiu, ir kitomis valiutomis pagal toliau pateiktą lentelę. Skilties „aprėptis %“ įverčiai turi rodyti vertybinių popierių procentinę visų emisijų dalį kiekvienoje priemonių kategorijoje. Šie duomenys pateikiami pagal atskaitomybės taisykles atitinkamoje lentelės dalyje. Galima pateikti trumpus aprašymus skiltyje „pastabos“. NCB taip pat nurodo bet kokius aprėpties pokyčius dėl prisijungimo prie pinigų sąjungos.

 

Aprėptis %:

Pastabos:

Emisijos eurais / nacionaline valiuta

Vietos valiuta

STS

 

 

LTS

 

 

QUS

 

 

Eurais / nacionaline valiuta, išskyrus vietos valiuta, įskaitant ekiu

STS

 

 

LTS

 

 

Kitomis valiutomis

 

STS

 

 

 

LTS

 

 

STS= trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai.

LTS= ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai.

QUS= kotiruojamos akcijos.

13   DALIS

Papildoma mėnesinė PFĮ palūkanų normų statistika (perduotina ECB iki 19-os darbo dienos darbo pabaigos nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos)

1   lentelė

Naujos paskolos ne finansų bendrovėms

 

Sektorius

Priemonės rūšis

Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis

Naujų sandorių rodiklis

Atskaitomybės įsipareigojimas

Paskolos EUR

Ne finansų bendrovėms

Paskolos, kurių dydis iki 1 milijono EUR

Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų

24

AAR/NDER, suma

Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 5 metų

25

AAR/NDER, suma

Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 metų

26

AAR/NDER, suma

Paskolos, kurių dydis nuo 1 milijono EUR

Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų

27

AAR/NDER, suma

Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 5 metų

28

AAR/NDER, suma

Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 metų

29

AAR/NDER, suma

1.

PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais, naujos paskolos ne finansų bendrovėms apima visas paskolas, išskyrus atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimus bei kredito kortelės skolą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priede. 1 lentelėje visoms nurodytoms kategorijoms teikiama perskaičiuota sutartinė norma (angl. annualised agreed rate, AAR) arba siaurai apibrėžta faktinė norma (angl. narrowly defined effective rate, NDER). Duomenys apie AAR/NDER teikiami kartu su duomenimis apie naujų sandorių sumas. 24–29 rodikliai skaičiuojami Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlio 37–54 straipsnių pagrindu. Palūkanų normos apskaičiuojamos kaip Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlio atitinkamų straipsnių svertiniai vidurkiai, o naujų sandorių suma turėtų būti Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlio atitinkamų straipsnių suma.

2   lentelė

Atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas bei patogumo ir išplėstinis kredito kortelės kreditas

 

Sektorius

Priemonės rūšis

Naujų sandorių rodiklis

Atskaitomybės įsipareigojimas

Paskolos EUR

Namų ūkiams

Atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas, patogumo ir išplėstinis kredito kortelės kreditas

86

AAR/NDER, suma

Ne finansų bendrovės

Atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas, patogumo ir išplėstinis kredito kortelės kreditas

87

AAR/NDER, suma

2.

PFĮ palūkanų statistikos tikslais, atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas bei patogumo ir išplėstinis kredito kortelės kreditas vartojami ta reikšme, kuri apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priede, neatsižvelgiant į jų pradinį palūkanų normos fiksavimo laikotarpį. Baudos už sąskaitų pereikvojimą, kurios taikomos kaip kitų mokesčių dalis, pvz., kaip specialios įmokos, neįtraukiamos į Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priede apibrėžtą AAR. Duomenys apie AAR arba NDER teikiami 2 lentelėje nurodytoms kategorijoms. Duomenys apie AAR/NDER teikiami kartu su duomenimis apie naujų sandorių sumas.

3.

Atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo bei patogumo ir išplėstinio kredito kortelės kredito atveju naujų sandorių sumos sąvoka tapati likučiams. 86 ir 87 rodikliai skaičiuojami Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlio 12, 23, 32 ir 36 straipsnių pagrindu, o likučiai, teikiami už patogumo ir išplėstinį kredito kortelės kreditą ir atnaujinamąsias paskolas bei sąskaitų pereikvojimą – pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedą. Palūkanų normos apskaičiuojamos kaip Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlio atitinkamų straipsnių svertiniai vidurkiai, imant nulinę palūkanų normą patogumo kredito kortelės kreditui. 86 ir 87 rodikliais siekiama užtikrinti 12 ir 23 rodiklių („sąskaitų pereikvojimas“) tęstinumą, kaip anksčiau numatyta Europos Centrinio Banko reglamente (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18) (35), t. y. prieš jų dalinį pakeitimą Europos Centrinio Banko reglamentu (EB) Nr. 290/2009 (ECB/2009/7) (36).

3   lentelė

Namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms suteiktų paskolų, kurių sąlygos buvo pakeistos, palūkanų normos

 

Sektorius

Priemonės rūšis

Pradinis terminas, įspėjamasis laikotarpis, pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis

Naujų sandorių rodiklis

Atskaitomybės įsipareigojimas

Paskolos, kurių sąlygos buvo pakeistos EUR

Namų ūkiams

Vartojimui

iš viso

88

AAR/NDER

Būstui įsigyti

iš viso

89

AAR/NDER

Kitiems tikslams

iš viso

90

AAR/NDER

Ne finansų bendrovėms

iš viso

91

AAR/NDER

4.

PFĮ palūkanų statistikos tikslais, namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms suteiktos paskolos, kurių sąlygos buvo pakeistos, apima visus naujus sandorius dėl paskolų, išskyrus atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimą bei kredito kortelės skolą, kurios buvo suteiktos, bet jų sąlygų pakeitimo metu dar negrąžintos. Kitos institucijos perleistų paskolų atveju sąlygų pakeitimas reiškia naujus sandorius dėl paskolų, kurias suteikė paskolą pardavusi arba perleidusi institucija. 3 lentelėje nurodytoms kategorijoms dedant visas pastangas teikiami tik AAR arba NDER ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) reikalaujamos sumos.

14   DALIS

Faktinės atskaitingosios visumos atrinkimas ir imties PFĮ palūkanų normų statistikai patikslinimas

1 skyrius.   Faktinės atskaitingosios visumos atrinkimas

1.   Bendra atrankos procedūra

1.

NCB taiko toliau schemoje pavaizduotą procedūrą, skirtą atrinkti atskaitinguosius agentus, teikiančius PFĮ palūkanų normų statistiką pagal Reglamentą (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34). Ši procedūra apibūdinama taip:

Image

2.   Surašymas arba atranka

2.

Kiekvienas NCB atrenka savo atskaitinguosius agentus iš atraminės atskaitingosios visumos PFĮ, išskyrus centrinius bankus ir PRF, kurios reziduoja toje pačioje euro zonos valstybėje narėje kaip ir NCB.

3.

Atsirinkdami atskaitinguosius agentus, NCB vykdo jų surašymą arba remiasi atrankos metodu pagal toliau nurodytus kriterijus.

4.

Vykdydamas surašymą, NCB kreipiasi į kiekvieną atraminės atskaitingosios visumos reziduojančią PFĮ prašydamas pateikti PFĮ palūkanų normų statistiką. Surašymo būdu surinkti kintamieji rodikliai yra palūkanų normos ir naujų sandorių sumos bei likučių palūkanų normos.

5.

Taikant atrankos būdą, dėl statistikos pateikimo kreipiamasi tik į pasirinktas atraminės atskaitingosios visumos PFĮ. Atrankos būdu surinkti kintamieji rodikliai yra palūkanų normos ir naujų sandorių sumos bei likučių palūkanų normos. Jie vadinami atrankos kintamaisiais rodikliais. Siekiant sumažinti riziką, kad atrankos tyrimo rezultatai skirsis nuo tikrųjų (nežinomų) atraminės atskaitingosios visumos verčių, imtis turėtų būti sudaroma tokiu būdu, kad atspindėtų atraminę atskaitingąją visumą. PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais, imtis laikoma tipine, jei visos PFĮ palūkanų normų statistikos savybės, kurios aptinkamos atraminėje atskaitingojoje visumoje, taip pat atspindimos ir imtyje. Sudarydami pirminę imtį, atrankos schemai parengti NCB gali naudoti tinkančius pakaitinius rodiklius ir modelius, net jei iš esamų šaltinių gauti susiję duomenys ir ne visiškai tiksliai atitinka Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) terminų apibrėžtis.

3.   Atraminės atskaitingosios visumos išskirstymas lygmenimis

6.

Siekdamas užtikrinti, kad imtis būtų tipinė, kiekvienas NCB, naudojantis atrankos metodą surenkant PFĮ palūkanų normų statistiką, prieš pasirinkdamas bet kokius atskaitinguosius agentus, atraminę atskaitingąją visumą tinkamai išskirsto lygmenimis. Skirstymas į lygmenis reiškia, kad atraminė atskaitingoji visuma N dalinama į visumos pogrupius arba lygmenis N1, N2, N3… NL. Taip išskirstyti visumos pogrupiai arba lygmenys nesikerta ir visi kartu sudaro atraminę atskaitingąją visumą:

N1 + N2 + N3 + … + NL = N

7.

NCB apibrėžia išskirstymo lygmenimis kriterijus, pagal kuriuos atraminės atskaitingosios visumos dalis gali būti dalinama į vienalyčius lygmenis. Lygmuo laikomas vienalyčiu, jei atrankos kintamųjų rodiklių dispersijų suma lygmens ribose yra žymiai mažesnė negu visa dispersija visoje faktinėje atskaitingojoje visumoje (37). Išskirstymo lygmenimis kriterijai yra susiję su PFĮ palūkanų normų statistika, t. y. išskirstymo lygmenimis kriterijai siejasi su palūkanų normomis bei imties pagrindu nustatytais dydžiais.

8.

Kiekvienas atrankos būdą pasirinkęs NCB nustato ne mažiau kaip vieną išskirstymo lygmenimis kriterijų, kuris užtikrintų, kad PFĮ imtis yra tipinė euro zonos valstybei narei, o atrankos paklaida yra nedidelė. Geriausia būtų, jei NCB nustatytų hierarchinę išskirstymo lygmenimis kriterijų struktūrą. Nustatant šiuos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į šalies sąlygas, dėl to jie skirtųsi kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje.

9.

Atskaitingieji agentai atrenkami naudojant vienpakopę atranką, kai yra apibrėžiami visi lygmenys. Tik šiame vienpakopiame etape atskaitingieji agentai išsirenkami iš atraminės atskaitingosios visumos. Neturėtų būti vykdoma jokia tarpinė atranka.

4.   Imties paskirstymas lygmenyse ir atskaitingųjų agentų atranka

10.

Pagal 6 ir 7 punktus apibrėžus nacionalinį lygmenį, atrankos metodą pasirinkę NCB sudaro imtį iš kiekvieno lygmens pasirinkdami faktinius atskaitinguosius agentus. Visos nacionalinės imties dydis n yra lygus kiekvieno lygmens imčių dydžių n1, n2, n3, …, nL sumai:

n1 + n2 + n3 + … + nL = n.

11.

Kiekvienas NCB pasirenka, kaip tinkamiausiai paskirstyti nacionalinės imties dydį n tarp lygmenų. Taigi NCB kiekvienam lygmeniui apibrėžia, kiek atskaitingųjų agentų nh bus pasirenkama iš viso PFĮ skaičiaus Nh. Kiekvieno lygmens h atrankos santykis nh/Nh leidžia įvertinti kiekvieno lygmens dispersiją. Todėl kiekvienam lygmeniui atrenkami bent du atskaitingieji agentai.

12.

Pasirinkdami kiekvieno lygmens faktinius atskaitinguosius agentus, NCB turi įtraukti visas institucijas į šį lygmenį ir taikyti atsitiktinę atranką arba pasirinkti didžiausias lygmens institucijas. Atsitiktinės atrankos atveju, atsitiktinai pasirenkant institucijas kiekviename lygmenyje, visoms institucijoms turi būti užtikrinama lygi arba institucijos dydžiui proporcinga tikimybė. Atsitiktinę atranką arba didžiausių institucijų atranką naudojantys NCB kai kuriuose lygmenyse gali nuspręsti įtraukti visas institucijas.

13.

Informaciją apie atraminės atskaitingosios visumos kiekvienos kredito įstaigos ir kitos institucijos dydį galima gauti nacionaliniu lygiu iš PFĮ balanso statistikos duomenų, kurie surinkti vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33). NCB turi naudoti visus eurais išreikštus indėlius ir paskolas namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms, reziduojantiems euro zonos valstybėse narėse, kurie sudaro PFĮ palūkanų normų statistikai svarbią balanso dalį arba artimą pakaitinį rodiklį.

14.

PFĮ palūkanų normų statistika grindžiama nekeičiamu pasirinkimu, t. y. kiekviena atraminės atskaitingosios visumos PFĮ gali būti pasirenkama tik vienąkart.

15.

Kai NCB nusprendžia vykdyti visų vieno lygmens PFĮ surašymą, jis gali vykdyti to lygmens atranką filialų lygiu. Tam būtina, kad NCB turėtų išsamų filialų sąrašą, apimantį visus šio lygmens kredito įstaigų ir kitų institucijų sandorius, ir turėtų reikiamus duomenis, kurie leistų spręsti, kokia yra naujų sandorių su namų ūkiais ir ne finansų bendrovėmis palūkanų normų dispersija tarp filialų. Pasirenkant ir patikslinant filialus, taikomi visi šiose gairėse išdėstyti reikalavimai. Pasirinkti filialai tampa menamais atskaitingaisiais agentais, kuriems taikomi visi Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priede nustatyti atskaitomybės reikalavimai. Ši tvarka nepažeidžia kiekvienos PFĮ, kuriai priklauso filialai, įsipareigojimo būti atskaitinguoju agentu.

5.   Minimalus nacionalinės imties dydis

16.

Minimalus nacionalinės imties dydis apibrėžiamas skirtingai, atsižvelgiant į tai, ar NCB taiko atsitiktinę atranką ar atrenka didžiausias lygmens institucijas.

17.

Jei NCB taiko atsitiktinę faktinių atskaitingųjų institucijų atranką, minimali nacionalinė imtis turi būti tokia, kad naujų sandorių palūkanų normų maksimali atsitiktinė paklaida vidutiniškai visose priemonių kategorijose negalėtų viršyti 10 bazės taškų, kai patikimumo lygis – 90 % (38).

18.

 Maksimali atsitiktinė paklaida apibrėžiama kaip

Image

, kai D –maksimali atsitiktinė paklaida, zα/2 – veiksnys, išskaičiuotas iš įprasto pasiskirstymo arba bet kokio tinkamo pasiskirstymo pagal duomenų struktūrą (pvz., t-pasiskirstymas) laikant, kad patikimumo lygis 1-α, kai var

Image

– parametro θ statistinio įvertinimo dispersija, o vâr

Image

– parametro θ statistinio įvertinimo nustatyta dispersija.

19.

Jei NCB atrenka didžiausias lygmens institucijas, imties kokybė turėtų būti grindžiama sintetiniu vidutiniu absoliučios paklaidos (angl. synthetic mean absolute error, MAE) matu. Faktinė sintetinė MAE neturėtų viršyti laike kintančios MAE ribos, kai leidžiamas kiekvieno lygmens ir rodiklio 10 bazinių punktų paklaidos skirtumas.

20.

 Sintetinė MAEs statistiniam įvertinimui

Image

konkrečiu laikotarpiu nustatomos taip:

Image

kai:

MAES (

Image

)

– sintetinė MAE

Bc, Bk

– tam tikros PFĮ palūkanų normų kategorijos dydžiai

ic1

– kategorijos c įvertinta vidutinė palūkanų norma

Image – tam tikros PFĮ palūkanų normų kategorijos MAE, grindžiama statistiniu įvertinimu Image j

Bj0

– kiekis, atitinkantis faktinį neatskaitingumą tam tikrame lygmenyje j

Bj1

– kiekis, atitinkantis faktinį atskaitingumą tam tikrame lygmenyje j. Jei taikoma imčių atranka, Bj 1 – statistiškai apibendrinti kiekiai. Apibendrinimo procesas yra išsamiau aprašytas 4 skyriuje

B

– visų lygmenų bendras kiekis, t. y. visų lygmenų Bj0 ir Bj 1 suma

Image – visos paklaidos lygmenyje j įvertinimas

ij1

– vidutinė svertinė palūkanų norma, atitinkanti konkretaus lygmens j faktinę atskaitomybę.

Image

j0 		– lygmens j sublygmens, kuris neturi jokios priskirtos vertės (agl. take-none sub-stratum), statistinio įvertinimo

Image

vertė.

Jei vieno lygmens, už kurį teikiami duomenys, aprėpties dydis yra lygus nuliui, kad būtų išvengta, jog MAE lygi nuliui, turėtų būti naudojamas kito lygmens vidutinis Image .

Image – lygmens pirmo ir trečio kvartilių vidurkis, kurie apibrėžiami kaip palūkanų norma, teikiama už PFĮ palūkanų normos kategoriją, kurios atžvilgiu 25 % (ir atitinkamai, 75 %) pateiktų palūkanų normų yra mažesnės nei šis skaičius. Pirmas ir trečias kvartilis apskaičiuojami pirmiausia nustatant tos kategorijos lygmenyje esančių institucijų svertinį dydį. Tada dviejų MAE statistinių įvertinimų – pirmo ir trečio kvartilių – vidurkis naudojami kaip parametro Image  (39) įvertinimas.

21.

Maksimali atsitiktinė paklaida ir sintetinė MAE naujiems sandoriams ir likučiams apskaičiuojamos atskirai. Naujiems sandoriams maksimali atsitiktinė paklaida ir sintetinė MAE turėtų būti apskaičiuojamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlyje aprašytus 1–11, 13–22 ir 24–29 rodiklius. Likučiams maksimali atsitiktinė paklaida ir sintetinė MAE turėtų būti apskaičiuojamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 1 priedėlyje aprašytus 1–14 rodiklius.

22.

Kaip nurodyta kitame skyriuje dėl atraminės atskaitingosios visumos imties patikslinimo, minimalios nacionalinės imties dydžio reikalavimas taikomas ir minimaliam pradiniam imties dydžiui, ir minimaliam imties dydžiui po patikslinimo. Dėl susijungiančių ir sektorių paliekančių subjektų, imties dydis gali būti mažinamas laikui bėgant iki kito patikslinimo laikotarpio.

23.

NCB gali atrinkti daugiau atskaitingųjų agentų negu apibrėžta pagal minimalų nacionalinės imties dydį, ypač kai reikia padidinti nacionalinės imties reprezentatyvumą atsižvelgiant į nacionalinės finansų sistemos struktūrą.

24.

Atraminės atskaitingosios visumos PFĮ skaičius ir minimalus nacionalinės imties dydis turi būti tarpusavyje suderinti. NCB gali leisti PFĮ, kurios yra tos pačios euro zonos valstybės narės rezidentės, atskirai įrašytos PFĮ sąraše, kuris atnaujinamas kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 1 dalies 1 skyriuje, teikti PFĮ palūkanų normų statistiką kartu kaip grupei. Grupė tampa menamu atskaitinguoju agentu. Tai reiškia, kad ši grupė pateikia PFĮ palūkanų normų statistiką tarsi ji būtų viena PFĮ, t. y. ji, užuot teikusi vieną palūkanų normą kiekvienai PFĮ sąraše nurodytai PFĮ, pateikia kiekvienos priemonės kategorijos vieną vidutinę palūkanų normą visos grupės vardu. Tuo pat metu, šiai grupei priklausančios PFĮ atraminės atskaitingosios visumos ir imties atžvilgiu vis tiek laikomos atskiromis institucijomis.

2 skyrius.   Atraminės atskaitingosios visumos imties patikslinimas

6.   Imties patikslinimas laikui bėgant

25.

Atrankos metodą pasirinkę NCB turi užtikrinti, kad laikui bėgant imtis išliktų tipiška.

26.

Todėl NCB bent kartą per metus patikrina savo imties tipiškumą. Jei atraminėje atskaitingojoje visumoje įvyksta esminiai pokyčiai, po šio kasmetinio patikrinimo tie pokyčiai perkeliami į imtį.

27.

Ne rečiau kaip kas treji metai NCB reguliariai peržiūri imtį, atsižvelgdami į naujus prie atraminės atskaitingosios visumos prisijungusius, iš atraminės ir faktinės atskaitingosios visumos pasitraukusius subjektus, taip pat į kitus atskaitingųjų agentų savybių pokyčius ir taiko 5 skyriaus apie minimalų nacionalinės imties dydį nuostatas. Reguliari imties peržiūra grindžiama 1 skyriuje išdėstytų nuostatų dėl faktinės atskaitingosios visumos atrankos atitiktimi, kuri nustatoma pagal mėnesinius duomenis, atitinkančius metų, kuriais vykdoma peržiūra, kiekvieno ketvirčio pabaigą. Tačiau NCB gali tikrinti ir atnaujinti savo imtį dažniau.

28.

Ilgainiui imtis tikslinama, siekiant tiksliai atspindėti atraminę atskaitingąją visumą, atsižvelgiant į naujus atraminės atskaitingosios visumos subjektus. Todėl NCB iš naujai prisijungusiųjų visumos Nb sudaro imtį nb. Papildomas prisijungiančių institucijų nb išsirinkimas iš viso naujai atsiradusiųjų skaičiaus Nb vadinamas ilgainiui augančia atranka.

29.

Ilgainiui imtis tikslinama, siekiant atsižvelgti į pasitraukiančiuosius iš atraminės ir faktinės atskaitingosios visumos. Tikslinimas nereikalingas, jei pasitraukiančių iš atraminės atskaitingosios visumos skaičius Nd yra proporcingas pasitraukiančiųjų skaičiui nd imtyje (1-as atvejis). Jei institucijos pasitraukia iš atraminės atskaitingosios visumos ir tai neatspindima imtyje, imtis tampa per didelė lyginant su atramine atskaitingąja visuma (2-as atvejis). Jei iš imties pasitraukia sąlygiškai daugiau institucijų negu iš atraminės atskaitingosios visumos, imtis ilgainiui pasidaro per maža ir gali tapti netipiška (3-as atvejis). 2-u ir 3-iu atvejais, jei atrenkant faktines atskaitingąsias institucijas naudota atsitiktinė atranka, kiekvienai institucijai imtyje skirti svoriai tikslinami taikant nustatytą statistinį metodą, sukurtą pagal atrankos teoriją. Kiekvienam atskaitingajam agentui priskirtas svoris yra atvirkščiai proporcingas jo pasirinkimo tikimybei ir ekspansyvumo faktoriui. 2-u atveju, kai imtis yra sąlygiškai per didelė visumai, joks atskaitingasis agentas nepašalinamas iš imties. 3-iu atveju, jei atrinktos didžiausios institucijos, imtis patikslinama atrenkant papildomų institucijų pagal jų dydį.

30.

Ilgainiui imtis tikslinama, kad būtų įtraukti atskaitingųjų agentų savybių pokyčiai. Šie pokyčiai gali įvykti dėl susijungimų, skaidymųsi, institucijų plėtros ir t. t. Kai kurie atskaitingieji agentai gali pakeisti lygmenį. Kaip ir pasitraukiančioms institucijoms taikomais 2-u bei 3-iu atvejais, imtis tikslinama taikant nustatytą statistinį metodą, parengtą pagal atrankos teoriją. Kai NCB atlieka atsitiktinę atranką, suteikiamos naujos atrankos tikimybės, taip pat ir svoriai.

3 skyrius.   Papildomi atrankos klausimai

7.   Nuoseklumas

31.

Siekiant užtikrinti nuoseklumą tarp PFĮ palūkanų normų statistinių duomenų apie indėlių ir paskolų likučius ir naujų indėlių ir paskolų sandorius, atrankos metodą pasirinkę NCB šios statistikos rinkimui turi naudotis tais pačiais atskaitingaisiais agentais. NCB taip pat gali naudoti atrankos metodą PFĮ palūkanų normų statistikos rinkinio daliai, o likusiems duomenims – visuotinį surašymą. Tačiau jie negali naudoti dviejų arba daugiau skirtingų imčių.

8.   Finansinės naujovės

32.

NCB nereikia įtraukti į atrankos procedūrą kiekvieno nacionaliniu lygiu egzistuojančio produkto. Tačiau motyvuojant, kad jų sumos yra labai mažos, negalima neįtraukti visos priemonių kategorijos. Todėl, jei priemonių kategoriją siūlo tik viena institucija, ši institucija turi būti atspindėta imtyje. Jei priemonių kategorija neegzistavo euro zonos valstybėje narėje tuo metu, kai vyko pradinis imties sudarymas, tačiau institucija ją įveda vėliau, ši institucija turėtų būti atrenkama į imtį kito imties tipiškumo patikrinimo metu. Jei sukuriamas naujas produktas, imties institucijos įformina jį kitoje savo ataskaitoje, kadangi reikalaujama, kad visi atskaitingieji agentai informuotų apie visus savo produktus.

4 skyrius.   Nacionalinės vidutinės svertinės palūkanų normos ir visų nacionalinių sandorių sumos

33.

NCB iš visų savo faktinių rezidentų atskaitingųjų agentų gauna svertines vidutines palūkanų normas ir susijusias sandorių sumas ir kiekvienai priemonės kategorijai pagal statistiškai apibendrintas sandorių sumas kiekvienam lygmeniui apskaičiuoja nacionalines svertines vidutines palūkanų normas. Duomenys perduodami ECB.

34.

Jei taikoma atsitiktinė atranka, palūkanų normų pagal lygmenis ir nacionaliniais lygiais statistinis įvertinimas turi būti suderintas su atrankos procedūra, paprasta atsitiktine imtimi arba naudotam dydžiui proporcinga tikimybe, dėl ko statistiškai apibendrintos sumos naudojamos palūkanų normų svoriams nustatyti.

35.

Jei atrenkamos didžiausios institucijos, atliekant normų statistinį įvertinimą, agreguojamos to paties lygmens institucijų normos nustatant pateiktų sumų svorius, o duomenų tarp lygmenų agregavimas atliekamas taikant statistškai apibendrintas kiekvieno lygmens sumas.

36.

Kiekvienai likučių priemonių kategorijai, t. y. Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 1 priedėlio 1–26 rodikliams, NCB teikia nacionalinius svertinius palūkanų normų vidurkius.

37.

Kiekvienai naujų sandorių priemonių kategorijai, t. y. Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlio 1–23 rodikliams ir 30–85 rodikliams, NCB teikia nacionalines svertines vidutines palūkanų normas. Be to, kiekvienam Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlio 2–4, 8–11, 13–22, 33–35 ir 37–85 rodikliui, NCB teikia duomenis apie naujų sandorių sumas, kurie sudaryti nacionaliniu lygiu, kiekvienai priemonės kategorijai per ataskaitinį mėnesį. Priemonių kategorijoms, apimančioms paskolas namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms, kurių sąlygos buvo pakeistos (Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 priedėlio 88–91 rodikliai), reikia pateikti tik informaciją apie naujų sandorių sumas, o informacija apie palūkanų normas renkama dedant visas pastangas. Šios naujų sandorių sumos yra susijusios su bendra visuma, t. y. visa atramine atskaitingąja visuma, ir panašiai kaip ir kitos naujų sandorių sumos, šis kiekis yra apskaičiuojamas taikant 38–40 dalyse nurodytą statistinio apibendrinimo procedūrą.

38.

Jei atrenkant atskaitinguosius agentus naudojama atsitiktinė atranka arba didžiausių institucijų atranka, sandorių sumoms statistiškai apibendrinti naudojami išplėtimo koeficientai. Statistinis apibendrinimas naudojamas lygmens lygiu.

39.

Jei naudojamas atsitiktinės atrankos metodas, išplėtimo koeficientai apibrėžiami kaip atvirkščiai proporcingi pasirinkimo tikimybėms πi , t. y. 1/πi . Numanoma naujų sandorių suma bendrai visumai B tuomet apskaičiuojama naudojant tokią bendrąją formulę:

Image

kai:

B –

visų sandorių suma

Bi –

institucijos i naujų sandorių suma

πi

– tikimybė pasirinkti instituciją i

40.

Jei naudojamas didžiausių institucijų atrankos metodas, išplėtimo koeficientai kiekvienam lygmeniui j apibrėžiami kaip atvirkščiai proporcingi lygmens aprėpties santykiui pagal šią formulę:

Image

kai:

Image

j

– visa lygmens j suma

Image

ij

– kiekvieno lygmens j suma institucijai i

Nj0

– lygmens j neatrinktų kredito įstaigų skaičius

Nj1

– lygmens j atrinktų kredito įstaigų skaičius.

41.

40 dalyje apibrėžti išplėtimo koeficientai EFj naujiems sandoriams apskaičiuojami naujų sandorių sumas pakeičiant susijusiais likučiais. Statistiškai apibendrinta lygmens j suma apskaičiuojama kaip išplėtimo koeficientas lygmeniui j, padaugintas iš lygmeniui j pateiktos sumos.

42.

NCB pateikia likučių ir naujų sandorių PFĮ palūkanų normas ECB keturių skaičių po kablelio tikslumu. Tai nepažeidžia jokių NCB priimtų sprendimų dėl tikslumo lygmens, kuriuo jie nori rinkti duomenis. Paskelbtuose rezultatuose nurodomi ne daugiau kaip du skaičiai po kablelio.

43.

Bet kokias su PFĮ palūkanų normų statistika susijusias reguliavimo priemones (jų pokyčius) NCB išdėsto metodinėse pastabose, kurios pateikiamos su nacionaliniais duomenimis.

44.

Atrankos metodą atskaitingųjų agentų atrankai pasirinkę NCB pateikia pradinės imties atrankos paklaidos įvertį. Naujas įvertis pateikiamas po kiekvieno imties patikslinimo.

15   DALIS

Tam tikrų produktų traktavimas PFĮ palūkanų normų statistikoje

1.

Tolesniuose punktuose apibrėžtų produktų traktavimas turėtų būti naudojamas kaip pavyzdys panašių ypatybių produktams.

2.

Laipsniškai didinamas (laipsniškai mažinamas) indėlis ar paskola yra toks fiksuoto termino indėlis ar paskola, kuriam taikoma palūkanų norma kiekvienais metais didėja (mažėja) iš anksto nustatytu procentinių punktų skaičiumi. Laipsniškai didinami (laipsniškai mažinami) indėliai ir paskolos yra priemonės, kurių palūkanų normos yra fiksuotos visam jų terminui. Dėl indėlio arba paskolos viso termino palūkanų normos ir kitų sąlygų susitariama iš anksto laiko momentu t0 pasirašant sutartį. Laipsniškai didinamo indėlio pavyzdys – indėlis, kurio sutartas terminas yra ketveri metai, ir už kurį pirmaisiais metais gaunama 5 % palūkanų, antraisiais metais – 7 %, trečiaisiais – 9 % ir ketvirtaisiais – 13 % palūkanų. Naujų sandorių AAR, kuri į PFĮ palūkanų normų statistiką įtraukiama laiko momentu t0, yra faktorių „1 + palūkanų norma“ geometrinis vidurkis. Kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priede, NCB gali reikalauti, kad atskaitingieji agentai šiai produkto rūšiai taikytų NDER. Likučių AAR, kuri skaičiuojama nuo laiko momento t0 iki t3, yra norma, kurią atskaitingasis agentas taiko PFĮ palūkanų normos skaičiavimo metu, t. y., naudojant sutarto ketverių metų termino indėlio pavyzdį: 5 % taikomi laiko momentu t0, 7 % – laiko momentu t1, 9 % – laiko momentu t2 ir 13 % – laiko momentu t3.

3.

PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais paskolos, paimtos kaip kredito linijų dalis, turi kokią pat reikšmę kaip apibrėžta ir klasifikuojama Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje. Tik likučiai, t. y. sumos, kurios buvo paimtos ir dar negrąžintos kredito linijos kontekste, yra laikomi naujais sandoriais ir pateikiami PFĮ palūkanų normų statistikoje, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 16 punkte. Per kredito liniją prieinamos sumos, kurios nebuvo paimtos arba jau yra grąžintos, nėra įtraukiamos nei kaip nauji sandoriai, nei kaip likučiai.

4.

Skėčio principo sutartis leidžia klientui gauti paskolas į kelių rūšių paskolų sąskaitas iki tam tikros maksimalios sumos, taikomos visoms paskolų sąskaitoms kartu. Tuo metu, kai susitariama dėl skėčio principo sutarties, paskolos forma ir (arba) paskolos gavimo laikas, ir (arba) palūkanų norma nenustatomos, tačiau dėl daugelio galimybių gali būti susitarta. Tokia skėčio principo sutartis į PFĮ palūkanų normų statistiką neįtraukiama. Tačiau kai paskola, dėl kurios susitarta skėčio principo sutartyje, paimama, ji įtraukiama į atitinkamą naujų sandorių ir likučių straipsnį PFĮ palūkanų normų statistikoje.

5.

Gali egzistuoti taupomieji indėliai, kuriems taikomos bazinė palūkanų norma plius ištikimybės ir (arba) didėjimo priemoka. Tuo metu kai indėlis padedamas, nėra žinoma, ar priemoka bus mokama. Mokėjimas priklauso nuo namų ūkio ar ne finansų bendrovės būsimo taupymo požiūrio, kuris nėra žinomas. Paprastai tokios ištikimybės arba didėjimo priemokos į naujų sandorių AAR neįtraukiamos. Į likučių AAR visada įtraukiamos palūkanų normos, kurias atskaitingasis agentas taiko PFĮ palūkanų normų skaičiavimo metu. Taigi, jei atskaitingasis agentas moka tokią ištikimybės arba didėjimo priemoką, tai atspindima likučių statistikoje.

6.

Namų ūkiams ar ne finansų bendrovėms gali būti siūlomos paskolos pagal jungtines išvestines sutartis, t. y. taikant palūkanų normų apsikeitimą / aukščiausią ribą / žemiausią ribą ir t. t. Paprastai tokios jungtinės išvestinės sutartys į naujų sandorių AAR neįtraukiamos. Į likučių AAR visada įtraukiamos palūkanų normos, kurias atskaitingasis agentas taiko PFĮ palūkanų normų skaičiavimo metu. Taigi, jei tokia išvestinė sutartis yra vykdoma, ir atskaitingasis agentas koreguoja namų ūkiui ar ne finansų bendrovei taikomą palūkanų normą, tai atspindima likučių statistikoje.

7.

Gali būti siūlomi indėliai, kuriuos sudaro dvi sudedamosios dalys: sutarto termino indėlis, kuriam taikoma fiksuota palūkanų norma, ir išvestinis dydis, kurio grąža susijusi su apibrėžto vertybinių popierių biržos indekso judėjimu arba dvišaliu valiutos kursu ir kurio minimali garantuojama grąža yra 0 %. Abiejų sudedamųjų dalių terminas gali būti toks pat arba gali skirtis. Sutarto termino indėlio palūkanų norma įtraukiama į naujų sandorių AAR, kadangi ji atspindi susitarimą tarp indėlininko ir atskaitingojo agento ir ji yra žinoma padedant pinigus. Kitos indėlio sudedamosios dalies grąža, susijusi su vertybinių popierių biržos indekso judėjimu arba dvišaliu valiutos kursu, sužinoma tik ex post, kai sueina produkto terminas, todėl ji negali būti įtraukta į naujų sandorių normą. Taigi įtraukiama tik minimali garantuojama grąža (paprastai 0 %). Į likučių AAR visada įtraukiamos palūkanų normos, kurias atskaitingasis agentas taiko PFĮ palūkanų normų skaičiavimo metu. Iki termino suėjimo dienos įtraukiama sutarto termino indėlio norma, taip pat indėlio su išvestiniu dydžiu minimali garantuojama grąža. Tik suėjus terminui, likučių PFĮ palūkanų normos atspindi AAR, kurią moka atskaitingasis agentas.

8.

Indėliai, kurių terminas nuo dvejų metų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje, gali apimti pensijų taupymo sąskaitas. Pagrindinė pensijų taupymo sąskaitų dalis gali būti investuojama į vertybinius popierius, ir tokiu atveju sąskaitų palūkanų normos priklauso nuo šių vertybinių popierių pelno. Likusi pensijų taupymo sąskaitų dalis gali būti laikoma grynaisiais pinigais, ir kredito įstaiga arba kita institucija nustato palūkanų normą tokiu pat būdu kaip ir kitiems indėliams. Tuo metu, kai padeda indėlį, namų ūkis nežino, kokia iš viso bus pensijų taupymo sąskaitos grąža, o ji gali būti ir neigiama. Be to, tuo metu, kai padedamas indėlis, namų ūkio ir kredito įstaigos ar kitos institucijos sutarta palūkanų norma yra taikoma tik indėlio daliai; ji netaikoma tai daliai, kuri investuota į vertybinius popierius. Taigi į PFĮ palūkanų normų statistiką įtraukiama tik ta indėlio dalis, kuri neinvestuota į vertybinius popierius. Pateikiama naujų sandorių AAR yra indėlio dalies palūkanų norma, dėl kurios indėlio padėjimo metu susitarė namų ūkis ir atskaitingasis agentas. Likučių AAR yra norma, kurią atskaitingasis agentas taiko pensijų taupymo sąskaitų indėlio daliai PFĮ palūkanų normų skaičiavimo metu.

9.

Būsto paskolų taupymo planai yra ilgalaikiai taupymo planai, kurie gali teikti mažą grąžą, tačiau, po tam tikro taupymo laikotarpio, suteikia namų ūkiui arba ne finansų bendrovei teisę gauti būsto paskolą diskontuota norma. Kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje, šie taupymo planai, kol jie naudojami kaip indėliai, klasifikuojami kaip sutarto nuo dvejų metų termino indėliai. Kai tik jie paverčiami paskola, jie klasifikuojami kaip paskolos namų ūkiams būstui pirkti. Palūkanų normą, dėl kurios susitariama pradinio indėlio padėjimo metu, atskaitingieji agentai pateikia kaip naujų sandorių dėl indėlių palūkanų normą. Atitinkama naujo sandorio suma yra padėtų pinigų suma. Šios indėlio sumos padidėjimas laikui bėgant pateikiamas tik kaip likučiai. Tuo metu, kai indėlis paverčiamas paskola, ši nauja paskola įforminama kaip naujas sandoris dėl paskolos. Palūkanų norma yra atskaitingojo agento siūloma diskontuota norma. Svoris yra bendra paskolos, kuri teikiama namų ūkiui ar ne finansų bendrovei, suma.

10.

Kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje, indėliai, padėti pagal Prancūzijos reglamentuojamą būsto planą plan d’épargne-logement (PEL), klasifikuojami kaip sutarto nuo dvejų metų termino indėliai. Vyriausybė reguliuoja šiems PEL taikomas sąlygas ir nustato palūkanų normą, kuri nekinta per visą indėlio terminą, t. y. kiekvienai PEL „kartai“ taikoma su ja susijusi ta pati palūkanų norma. PEL laikomi ne mažiau kaip ketverius metus ir kiekvienais metais klientas padeda minimalią iš anksto nustatytą sumą, tačiau bet kuriuo plano galiojimo metu jam leidžiama didinti įmokas. Atskaitingieji agentai pradinį indėlį pradedant naują PEL pateikia kaip naują sandorį. Pinigų suma, kuri iš pradžių įnešama į PEL, gali būti labai maža, o tai reiškia, kad naujo sandorio normai suteiktas svoris taip pat bus santykinai mažas. Šis metodas užtikrina, kad naujo sandorio norma visada atspindi esamai PEL „kartai“ taikomas sąlygas. Naujiems PEL taikomos palūkanų normos pokyčiai atspindimi naujo sandorio normoje. Klientų reakcija į portfelio pakeitimą iš kitų ilgalaikių indėlių į anksčiau buvusius PEL atspindima ne naujų sandorių normose, o tik likučių palūkanų normose. Ketverių metų laikotarpio pabaigoje klientas gali kreiptis dėl paskolos diskontuota norma arba prašyti atnaujinti sutartį. Kadangi šis PEL atnaujinimas atliekamas automatiškai, klientui aktyviai nedalyvaujant, ir kadangi dėl sutarties sąlygų ir terminų, įskaitant palūkanų normą, iš naujo nesiderama, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 2 dalyje, šis atnaujinimas nelaikomas nauju sandoriu. Atnaujinant sutartį, klientui leidžiama įnešti papildomus indėlius, jei likutis neviršija nustatytos aukščiausios ribos, o sutartis neviršija nustatyto maksimalaus metų termino. Jei pasiekiama aukščiausia riba arba maksimalus terminas, sutartis įšaldoma. Namų ūkis ar ne finansų bendrovė išlaiko skolinimosi teises ir jiems vis dar suteikiamos palūkanos, vadovaujantis tomis sąlygomis, kurios galiojo pradedant PEL, iki tol, kol yra pinigų banko sąskaitoje. Vyriausybė teikia subsidiją kaip palūkanų sumokėjimą, atsižvelgus į kredito įstaigos ar kitos institucijos siūlomą palūkanų normą. Kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) I priedo 1 dalyje, į PFĮ palūkanų normų statistiką įtraukiama tik ta palūkanų mokėjimo dalis, kurią siūlo kredito įstaiga ar kita institucija. Į vyriausybės subsidiją, sumokamą per kredito įstaigą ar kitą instituciją, bet kurios pačios kredito įstaigos ar kitos institucijos nesuteikia, neatsižvelgiama.

11.

Į PFĮ palūkanų normų statistiką turėtų būti įtrauktos neigiamos indėlių palūkanų normos, jei, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, tokios normos nėra išimtis.

16   DALIS

Mokėjimų statistika

1 skyrius.   Atskaitomybės reikalavimai

Be Reglamente (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) nurodytų rodiklių, ir kaip nurodyta šių gairių 18 straipsnio 1 dalyje, NCB teikia papildomą informaciją, kurios reikalaujama pagal 1–7 lenteles. Ši informacija teikiama pagal tuos pačius kaip ir reglamente rodikliams nurodytus terminus. Tos rodiklių apibrėžtys, kurios nepateiktos Reglamente, yra įtrauktos į atitinkamą lentelę.

Pagal reglamento ir šių gairių lenteles reikalaujama informacija turėtų būti teikiama neatsižvelgiant, ar faktiškai egzistuoja konkretus reiškinys, ir net jei ji yra lygi nuliui. Raidės „NC“ su stebinio statusu „M“ vartojamos nurodyti, kad reiškinys neegzistuoja. Jei papildomiems straipsniams negali būti pateikti aktualūs duomenys, įverčiai arba išankstiniai duomenys, NCB teikia „NC“ su stebinio statusu „L“.

1   lentelė

Atsiskaitymo priemonės

Jei kitaip nenumatyta, laikotarpio pabaiga; vertė milijonais EUR

 

Vertė

Dažnumas

Ne PFĮ naudojamos atsiskaitymo priemonės

NCB įsipareigojimai

Vienadieniai indėliai eurais

vidaus centrinės valdžios

Geo 0

M

kitų euro zonos valstybių narių centrinės valdžios

Geo 0

M

likusio pasaulio sektoriaus, išskyrus bankus

Geo 0

M

Vienadieniai indėliai kitomis valiutomis

vidaus centrinės valdžios

Geo 0

M

kitų euro zonos valstybių narių centrinės valdžios

Geo 0

M

likusio pasaulio sektoriaus, išskyrus bankus

Geo 0

M

Kitų PFĮ įsipareigojimai

Vienadieniai indėliai eurais

vidaus centrinės valdžios

Geo 0

M

kitų euro zonos valstybių narių centrinės valdžios

Geo 0

M

likusio pasaulio sektoriaus, išskyrus bankus

Geo 0

M

Vienadieniai indėliai kitomis valiutomis

vidaus centrinės valdžios

Geo 0

M

kitų euro zonos valstybių narių centrinės valdžios

Geo 0

M

likusio pasaulio sektoriaus, išskyrus bankus

Geo 0

M

Kredito įstaigų naudojamos atsiskaitymo priemonės

Vienadieniai indėliai eurais, laikomi kitose kredito įstaigose

Geo 0

Q

Dienos skolinimasis eurais iš centrinio banko (paskutinio privalomųjų atsargų laikymo laikotarpio vidurkis)

Geo 0

A

Ne PFĮ naudojamos atsiskaitymo priemonės – turtas arba reikalavimai dėl turto, kuriuos ne PFĮ gali naudoti mokėjimams.

Vienadieniai indėliai – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalies „priemonių kategorijose“.

Įtrauktos visos sąskaitos, neatsižvelgiant į tai, kokia yra jų valiuta; todėl „vienadieniai indėliai kitomis valiutomis“ yra „vienadienių indėlių“ subkategorija.

Vienadieniai indėliai kitomis valiutomis – ne PFĮ kitomis valiutomis laikomų vienadienių indėlių vertė.

Kredito įstaigų naudojamos atsiskaitymo priemonės – turtas arba reikalavimai dėl turto, kuriuos kredito įstaigos gali naudoti mokėjimams.

Dienos skolinimasis eurais iš centrinio banko (paskutinio privalomųjų atsargų laikymo laikotarpio vidurkis) – centrinio banko kredito įstaigoms suteikto ir per mažiau nei vieną darbo dieną grąžinto kredito bendra vertė. Tai vienalaikio ir faktinio dienos sąskaitos pereikvojimo pozicijų arba išskaitymų iš dienos kredito galimybių didžiausios dienos vertės vidurkis, skaičiuojant visas kredito įstaigas kartu. Į vidurkį įtraukiamos visos laikymo laikotarpio dienos, įskaitant savaitgalius ir nedarbo dienas.

2   lentelė

Mokėjimo paslaugas ne PFĮ teikiančios įstaigos

Laikotarpio pabaiga; jei kitaip nenumatyta, originalūs vienetai; vertė milijonais EUR

 

Skaičius

Vertė

Dažnumas

Centrinis bankas

Padalinių skaičius

Geo 0

—

A

Vienadienių indėlių skaičius (tūkstančiai)

Geo 0

—

A

Kredito įstaigos

Iš jų:

 

 

 

Kredito įstaigos, teisiškai įregistruotos atskaitingoje šalyje

Padalinių skaičius

Geo 0

—

A

Įstaigų skaičius

Geo 0

 

A

Ne PFĮ laikomų vienadienių indėlių vertė

—

Geo 0

Q

Euro zonos kredito įstaigų filialai

Padalinių skaičius

Geo 0

—

A

Įstaigų skaičius

Geo 0

 

A

Ne PFĮ laikomų vienadienių indėlių vertė

—

Geo 0

Q

EEE kredito įstaigų už euro zonos ribų filialai

Padalinių skaičius

Geo 0

—

A

Įstaigų skaičius

Geo 0

 

A

Ne PFĮ laikomų vienadienių indėlių vertė

—

Geo 0

Q

Ne EEE kredito įstaigų filialai

Padalinių skaičius

Geo 0

—

A

Įstaigų skaičius

Geo 0

 

A

Ne PFĮ laikomų vienadienių indėlių vertė

—

Geo 0

Q

Elektroninių pinigų įstaigos

Įstaigų skaičius

Geo 0

—

A

Kiti mokėjimo paslaugų teikėjai

Įstaigų skaičius

Geo 0

—

A

Padalinių skaičius

Geo 0

—

A

Ne PFĮ laikomų vienadienių indėlių skaičius (tūkstančiai)

Geo 0

—

A

Ne PFĮ laikomų vienadienių indėlių vertė

 

Geo 0

Q

Papildomi straipsniai:

 

 

 

Bendras šalyje tarptautiniu lygiu veikiančių mokėjimo įstaigų skaičius

Geo 0

 

A

iš jų:

 

 

 

per įsteigtą filialą paslaugas teikiančių mokėjimo įstaigų skaičius

 

Geo 0

A

per agentą paslaugas teikiančių mokėjimo įstaigų skaičius

 

Geo 0

A

paslaugas ne per įsteigtą filialą ir ne per agentą teikiančių mokėjimo įstaigų skaičius

 

Geo 0

A

2 lentelė papildo Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) 1 lentelę.

Įstaigų skaičius – apima atskaitingoje šalyje veikiančias teisiškai nepriklausomas įstaigas. Kiekviena įstaiga skaičiuojama vieną kartą, neatsižvelgiant į tai, kiek šalyje ji turi padalinių.

Padalinių skaičius – veiklos vietų atskaitingoje šalyje skaičius. Kiekviena toje pačioje šalyje įsteigta veiklos vieta skaičiuojama atskirai. Įtraukiami tik tie padaliniai (neatsižvelgiant į jų dydį ir darbo valandas), kurie siūlo kliringo ir atsiskaitymo be grynųjų pinigų mokėjimo paslaugas, o mobilieji padaliniai neįtraukiami. Į padalinių skaičių įeina įstaigos pagrindinė buveinė, jei ji siūlo mokėjimo paslaugas su kliringu ir atsiskaitymu be grynųjų pinigų.

Filialas – veiklos vieta (kita nei pagrindinė buveinė), kuri yra atskaitingoje šalyje ir kurią įsteigia kitoje šalyje teisiškai įsteigta kredito įstaiga. Jis neturi juridinio asmens statuso ir tiesiogiai vyko kai kurias arba visas kredito įstaigų veiklai būdingas operacijas. Visos tos pačios kitoje šalyje teisiškai įsteigtos įstaigos atskaitingoje šalyje įsteigtos veiklos vietos sudaro vieną filialą. Kiekviena tokia veiklos vieta skaičiuojama kaip atskiras padalinys.

Euro zonoje įsteigtos kredito įstaigos filialas – ne atskaitingoje šalyje, tačiau euro zonoje, teisiškai įsteigtos kredito įstaigos filialas (esantis atskaitingoje šalyje).

Ne EEE esančios kredito įstaigos filialas – ne EEE esančio banko filialas (esantis atskaitingoje šalyje).

EEE esančios kredito įstaigos filialas (už euro zonos ribų) – ne atskaitingoje šalyje, ir ne euro zonoje, EEE šalyje teisiškai įsteigtos kredito įstaigos filialas (esantis atskaitingoje šalyje).

Šalyje tarptautiniu lygiu veikiančios mokėjimo įstaigos – esančios ne atskaitingoje šalyje, tačiau joje per įsteigtą filialą, agentą arba nuotoliniu būdu veikiančios mokėjimo įstaigos.

3   lentelė

Mokėjimo operacijos, kuriose dalyvauja ne PFĮ

Iš viso per laikotarpį; operacijų skaičius milijonais; operacijų vertė milijonais EUR; metinis dažnumas

 

Išsiųsta

Gauta

Papildomi straipsniai

Operacijų skaičius

Operacijų vertė

Operacijų skaičius

Operacijų vertė

Operacijos pagal mokėjimo priemonės tipą

Kredito pervedimai

 

 

 

 

Inicijuoti elektroniniu būdu

 

 

 

 

iš jų:

 

 

 

 

Inicijuoti kaip vienkartinis mokėjimas

 

 

 

 

iš jų:

 

 

 

 

Per internetinę bankininkystę atliekami el. mokėjimai

Geo 1

Geo 1

—

—

Sąskaitos kreditavimas paprastu įrašu

Geo 0

Geo 0

—

—

Sąskaitos debetavimas paprastu įrašu

Geo 0

Geo 0

—

—

 

 

 

—

—

Piniginė perlaida

Geo 3

Geo 3

Geo 2

Geo 2

Operacijos, atliekamos per telekomunikacijų, skaitmeninį arba IT įrenginį

Geo 1

Geo 1

Geo 2

Geo 2

3 lentelė papildo Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) 4 lentelę.

Per internetinę bankininkystę atliekami el. mokėjimai – per internetinės bankininkystės schemas ir mokėjimo inicijavimo paslaugas inicijuotos operacijos. Į straipsnį „per internetinę bankininkystę atliekami el. mokėjimai“ neįeina mokėjimai, kuriuos mokėtojas tik inicijuoja per internetinę bankininkystę, bet kartu neatliekama internetinės prekybos operacija. Į jį taip pat neįeina internetu pateiktos sąskaitos faktūros, jei kartu neatliekama internetinės prekybos operacija.

Sąskaitos kreditavimas paprastu įrašu – kredito operacija, kurią inicijuoja mokėjimo paslaugos teikėjas (MPT) (įskaitant elektroninių pinigų išleidėją) be specialaus operacijos nurodymo, ir kuri atliekama taikant paprasto įrašo principą, t. y. kredito įrašą kliento sąskaitoje, t. y. nenaudojant tradicinių mokėjimo priemonių. Į šį straipsnį įtraukiami šių operacijų duomenys: a) banko atliekamas palūkanų mokėjimas; b) banko atliekamas dividendų mokėjimas; c) paskolos sumos išmokėjimas į kliento einamąją sąskaitą ir d) kiti sąskaitos kreditavimai paprastu įrašu. Šie duomenys neįtraukiami į kredito pervedimus.

Sąskaitos debetavimas paprastu įrašu – debeto operacija, kurią inicijuoja MPT (įskaitant elektroninių pinigų išleidėją) be specialaus operacijos nurodymo, atliekama taikant paprastojo įrašo principą, t. y. debeto įrašą kliento sąskaitoje, t. y. nenaudojant tradicinių mokėjimo priemonių. Į šį straipsnį įtraukiami šių operacijų duomenys: a) banko atliekamas palūkanų nuskaičiavimas b) banko mokesčių nuskaitymas; c) su finansiniu turtu susijusių mokesčių mokėjimas, jei tai atskira operacija, tačiau klientas jos atskirai neautorizuoja; d) paskolos sumos grąžinimo mokėjimai ir e) kiti sąskaitos debetavimai paprastu įrašu. Šie duomenys neįtraukiami į tiesioginius debetus.

Piniginės perlaidos – kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB (40) 4 straipsnyje.

Operacijos, atliekamos per telekomunikacijų, skaitmeninį arba IT įrenginį – kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB priedo 7 punkte.

4   lentelė

Mokėjimo operacijos pagal terminalų tipą dalyvaujant ne PFĮ

Iš viso per laikotarpį; operacijų skaičius milijonais; operacijų vertė milijonais EUR; metinis dažnumas

Papildomi straipsniai

Operacijų skaičius

Operacijų vertė

Grynųjų pinigų avansai POS terminaluose

Geo 1

Geo 1

Nebiržinis grynųjų pinigų išdavimas

Geo 1

Geo 1

Nebiržiniai grynųjų pinigų indėliai

Geo 1

Geo 1

4 lentelė papildo Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) 5 lentelę.

Grynųjų pinigų avansas prekybos vietų (POS) terminaluose – operacijos, kai kortelės turėtojas gauna grynųjų pinigų iš POS terminalo, jame sumokėdamas už prekes ar paslaugas. Jei neįmanoma išskirti duomenų apie grynųjų pinigų avansus POS terminaluose, jie pateikiami kaip „POS operacijos“.

Nebiržinis grynųjų pinigų indėlis – grynųjų pinigų indėlis sąskaitoje MPT, pasinaudojus blanku, taip pat kai kortelė naudojama tik mokėtojui nustatyti. Įeina grynieji pinigai, laikomi MPT dienos arba nakties saugojimo seife, kad būtų kredituota MPT esanti sąskaita. Šios operacijos nepilnai atitinka mokėjimų sąvoką, kadangi apima tik pinigų pasikeitimą iš grynųjų pinigų į sąskaitos pinigus.

Nebiržinis grynųjų pinigų išėmimas – grynųjų pinigų išėmimas iš sąskaitos MPT, pasinaudojus blanku, taip pat kai kortelė naudojama tik gavėjui nustatyti. Šios operacijos nepilnai atitinka mokėjimų sąvoką, kadangi apima tik pinigų pasikeitimą iš sąskaitos pinigų į grynuosius pinigus.

5   lentelė

Dalyvavimas pasirinktose mokėjimo sistemose: TARGET2

Laikotarpio pabaiga; originalūs vienetai; metinis dažnumas

 

Skaičius

TARGET2 komponento sistema

Dalyvių skaičius

Geo 1

Tiesioginiai dalyviai

Geo 1

Kredito įstaigos

Geo 1

Centrinis bankas

Geo 1

Kiti tiesioginiai dalyviai

Geo 1

Viešojo administravimo institucija

Geo 1

Kliringo ir atsiskaitymų organizacijos

Geo 1

Kitos finansų įstaigos

Geo 1

Kiti

Geo 1

Netiesioginiai dalyviai

Geo 1


6   lentelė

Pasirinktų mokėjimo sistemų apdoroti mokėjimai: TARGET2

Iš viso per laikotarpį; operacijų skaičius milijonais; operacijų vertė milijonais EUR; metinis dažnumas

 

Išsiųsta

Operacijų skaičius

Operacijų vertė

TARGET2 komponento sistema

Kredito pervedimai ir tiesioginis debetas

Geo 1

Geo 1

Toje pačioje TARGET2 komponento sistemoje

Geo 0

Geo 0

Į kitą TARGET2 komponento sistemą

Geo 2

Geo 2

Į euro zonos TARGET2 komponento sistemą

Geo 2

Geo 2

Į ne euro zonos TARGET2 komponento sistemą

Geo 2

Geo 2

Koncentracijos lygis

Geo 1

Geo 1

TARGET2 komponento sistema – kaip apibrėžta Gairių ECB/2012/27 (41) 2 straipsnyje.

TARGET2 atveju sąvoka „tarptautinis“ siejama ne su dalyvio, bet su komponento vieta, taip yra ir kitų mokėjimo sistemų atvejais.

Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) 6 ir 7 lentelių duomenys turėtų būti teikiami už visas kitas mokėjimo sistemas, išskyrus TARGET2. NCB turėtų atskirti didelės vertės mokėjimo sistemas ir mažmeninių mokėjimų sistemas:

Didelės vertės mokėjimo sistema – kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 260/2012 (42) 2 straipsnyje.

Mažmeninių mokėjimų sistema – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 260/2012 2 straipsnyje.

7   lentelė

MPT veikla pagal mokėjimo paslaugos tipą

Iš viso per laikotarpį; išsiųstų operacijų skaičius milijonais; išsiųstų operacijų vertė milijonais EUR; metinis dažnumas

 

Papild. straipsnis

Nebiržiniai grynųjų pinigų indėliai

Papild. straipsnis

Nebiržinis grynųjų pinigų išėmimas

Tiesioginis debetas

Mokėjimai kortelėmis

Kredito pervedimai

Papild. straipsnis

Piniginė perlaida

Papild. straipsnis

Operacijos, atliekamos per telekomunikacijų, skaitmeninį arba IT įrenginį

Skaičius

Vertė

Skaičius

Vertė

Skaičius

Vertė

Skaičius

Vertė

Skaičius

Vertė

Skaičius

Vertė

Skaičius

Vertė

Kredito įstaigos

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Elektroninių pinigų įstaigos

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Pašto žiro įstaigos

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Mokėjimų įstaigos

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Viešosios valdžios institucijos: a) ECB ir NCB ir b) valstybės narės arba vietos valdžios institucijos

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Geo 1

Tiesioginis debetas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) II priede.

Mokėjimai kortelėmis – mokėjimo operacijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB priedo 3 ir 4 punktų antruose pažymėtuose punktuose.

Kredito pervedimai – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) II priede.

Reikalaujamas geografinis suskirstymas atliekamas pagal sutartus pavadinimus, nustatytus Reglamente (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43), būtent:

8   lentelė

Geografinis suskirstymas

Geo 0

Geo 1

Geo 2

Geo 3

Geo 4

Vidaus

Vidaus ir tarptautinis kartu

Tarptautinis

Vidaus

Vidaus

Paskirstymai pagal kiekvieną šalį visoms Sąjungos šalims

Likusio pasaulio sektorius

Tarptautinis

2 skyrius.   Nukrypti leidžiančios nuostatos

Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) 4 straipsnyje nustatytos sąlygos, pagal kurias NCB gali taikyti atskaitingiesiems agentams nukrypti leidžiančias nuostatas. Būtent, 2 dalyje nurodyta, kad NCB gali taikyti atskaitingiesiems agentams nukrypti leidžiančias nuostatas tik tuomet, jei šie atskaitingieji agentai neprisideda prie mokėjimų operacijų statistiškai reikšmingos aprėpties nacionaliniu lygiu kiekvienos rūšies mokėjimo paslaugai.

Statistiškai reikšminga aprėptis apibrėžiama kaip 95 % kiekvienos rūšies mokėjimo paslaugos mokėjimo operacijų vertė.

Jei taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, NCB turi ekstrapoliuoti ECB teiktinus duomenis.

3 skyrius.   Pereinamosios nuostatos

Istoriniai duomenys

Siekdami pagerinti duomenų palyginamumą, NCB, dėdami įmanomas pastangas, turėtų teikti visų Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) ir šių gairių straipsnių istorinę informaciją už 2013 m. ataskaitinį laikotarpį. NCB sprendžia, kokiu būdu geriausia patenkinti šį reikalavimą, galbūt pateikiant įverčius. Eilutėms, kurioms duomenys dar nebuvo pateikti ankstesnių Gairių ECB/2007/9 kontekste, ir kai nėra faktinių duomenų, NCB gali nurodyti, kad nėra prieinamos informacijos („NC“ eilutės su stebinio statusu „L“) (43).

Duomenys už 2014 m. ataskaitinį laikotarpį – šių gairių lentelės

Šių gairių lentelėse išdėstytų reikalavimų atžvilgiu NCB, dėdami įmanomas pastangas, gali teikti duomenis už 2014 m. ataskaitinį laikotarpį, laikydamiesi tų pačių taisyklių, kurios nustatytos istoriniams duomenims (žr. pirmiau išdėstytą).

Duomenys už 2014 m. ataskaitinį laikotarpį – Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) lentelės

Kadangi Reglamente (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) nurodyti reikalavimai yra susiję su metiniu dažnumu, NCB turi užtikrinti, kad bus pateiktas vienas skaičius kiekvienai duomenų eilutei, teikiamai kartu su nuoroda į visus metus (kai taikoma, agreguojant 2014 H1 ir 2014 H2). Dėl 2014 H1 apimančių duomenų NCB sprendžia, koks yra geriausias būdas įvykdyti šį reikalavimą. Jei nėra faktinių duomenų, NCB gali pateikti įverčius.

Jei įverčiai teikiami laikantis pereinamųjų nuostatų, metodologiją nustato kiekvienas NCB, atsižvelgdamas į šalies specifiką. NCB tursėtų pateikti paaiškinamuosius raštus, kad būtų paaiškintas pasirinktas metodas.

17   DALIS

IF turto ir įsipareigojimų statistika

Statistinėje ataskaitoje pateikiami duomenys visuose šių gairių atitinkamų lentelių langeliuose, net jei jų vertė yra lygi nuliui, duomenų trūksta arba reiškinys neegzistuoja.

1   lentelė

Kas ketvirtį teikiami duomenys: atsargos ir srautų patikslinimai

 

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Likusio pasaulio sektorius

D.

Iš viso

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ – iš viso

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ – iš viso

Iš viso

 

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

 

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

 

Nedalyvaujančios valstybės narės

JAV

Japonija

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės + pensijų fondai (S.128+S.129)

 

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės + pensijų fondai (S.128+S.129)

 

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Draudimo bendrovės (S. 128)

Pensijų fondai (S.129)

Draudimo bendrovės (S. 128)

Pensijų fondai (S.129)

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

Indėliai ir paskolų reikalavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

Skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: sukauptos palūkanos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2e.

Eurais

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2x.

Užsienio valiutomis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2t.

Valiutos iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

Nuosavybės priemonė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: biržinės akcijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

Investicinių fondų akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(2+3+4)a iš jų: pagal atpirkimo sandorius paskolinti arba parduoti vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

Išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

Likęs turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: sukauptos palūkanos už indėlius ir paskolų reikalavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

Gautos paskolos ir indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9

IF akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10

Išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš jų: sukauptos palūkanos už paskolas ir gautus indėlius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


2   lentelė

Kas mėnesį teikiami duomenys: atsargos, srautų patikslinimai ir sandoriai

 

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Likusio pasaulio sektorius

D.

Iš viso

Iš viso

Iš viso

 

PFĮ

Ne PFĮ

 

PFĮ

Ne PFĮ

TURTAS

1

Indėliai ir paskolų reikalavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

2

Skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

2e.

Eurais

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

2x.

Užsienio valiutomis

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

3

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

4

Investicinių fondų akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

5

Išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

6

Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

 

 

 

 

 

 

 

 

7

Likęs turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

ĮSIPAREIGOJIMAI

8

Gautos paskolos ir indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

9

IF akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

#

9.1

IF akcijų / vienetų pardavimas

 

 

 

 

 

 

 

 

9.2

IF akcijų / vienetų atpirkimas

 

 

 

 

 

 

 

 

10

Išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

11

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

#

Minimalūs duomenys, kuriuos atskaitingieji agentai turi teikti NCB kas mėnesį.

18   DALIS

FPB turto ir įsipareigojimų statistika

1   lentelė

Likučiai ir finansiniai sandoriai

Duomenys, kuriuos reikia teikti kas ketvirtį

 

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Likusio pasaulio sektorius

D.

Iš viso

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ - iš viso

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ - iš viso

 

Bankai

Ne bankai

 

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

 

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės + pensijų fondai (S.128+S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės + pensijų fondai (S.128+S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15)

 

iš jų: FPB

 

iš jų: FPB

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

Indėliai ir paskolų reikalavimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

ANC

 

 

 

 

 

ANC

 

 

 

 

ANC

 

 

 

 

 

ANC

 

 

 

 

ANC

ANC

ANC

nuo 1 metų

 

ANC

 

 

 

 

 

ANC

 

 

 

 

ANC

 

 

 

 

 

ANC

 

 

 

 

ANC

ANC

ANC

2

Vertybiniais popieriais pakeistos paskolos

 

ANC

 

ANC

 

ANC

ANC

 

ANC

ANC

ANC

 

ANC

 

ANC

 

ANC

ANC

 

ANC

ANC

ANC

ANC

 

 

 

2a

perleidėjas - euro zonos PFĮ

 

ANC

 

ANC/MFI

 

ANC/MFI

ANC/MFI

 

ANC/MFI

 

ANC/MFI

 

ANC

 

ANC/MFI

 

ANC/MFI

ANC/MFI

 

ANC/MFI

 

ANC/MFI

ANC/MFI

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC/MFI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC/MFI

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC/MFI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC/MFI

 

 

 

 

 

nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC/MFI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC/MFI

 

 

 

 

 

2b

perleidėjas - euro zonos valdžios sektorius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

2c

perleidėjas - euro zonos KFT, ne PRF investiciniai fondai ir DBPF

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

2d

perleidėjas - euro zonos NFB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

2e

ne euro zonos perleidėjas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

3

Skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

NON-ANC

NON-ANC

 

 

 

 

NON-ANC

 

 

 

 

NON-ANC

NON-ANC

 

 

 

 

NON-ANC

 

 

 

NON-ANC

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų

 

NON-ANC

NON-ANC

 

 

 

 

NON-ANC

 

 

 

 

NON-ANC

NON-ANC

 

 

 

 

NON-ANC

 

 

 

NON-ANC

 

 

 

nuo 2 metų

 

NON-ANC

NON-ANC

 

 

 

 

NON-ANC

 

 

 

 

NON-ANC

NON-ANC

 

 

 

 

NON-ANC

 

 

 

NON-ANC

 

 

 

4

Kitas vertybiniais popieriais pakeistas turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

4a

iš jo: perleidėjas - euro zonos valdžios sektorius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

4b

iš jo: perleidėjas - euro zonos NFB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

5

Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

NON-ANC

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NON-ANC

 

 

 

 

 

 

NON-ANC

6

Išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

7

Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NON-ANC

8

Likęs turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NON-ANC

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9

Paskolos ir gauti indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

ANC

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

 

 

 

 

 

 

ANC

nuo 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

ANC

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

 

 

 

 

 

 

ANC

10

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

11

Kapitalas ir atsargos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

12

Išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ANC

13

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NON-ANC

13a

iš jų: sukauptos išleistų skolos vertybinių popierių palūkanos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NON-ANC

ANC: Pagrindinės eilutės

NON-ANC: Ne pagrindinės eilutės

ANC/MFI: Pagrindinės eilutės, kurios gali būti iš dalies išvestos iš duomenų, tiesiogiai surinktų iš PFĮ pagal Reglamentą ECB/2013/33, kai paskolas administruoja euro zonos PFĮ


2   lentelė

Visiškas / dalinis nurašymas

Duomenys, kuriuos reikia teikti kas ketvirtį

 

D.

Iš viso

TURTAS

2

Vertybiniais popieriais pakeistos paskolos

NON-ANC


3   lentelė

Paskolos, kurios kilo iš euro zonos PFĮ ir yra jų administruojamos: duomenys, kuriais NCB turi keistis  (*****************)

Duomenys, kuriuos reikia teikti kas ketvirtį

BALANSO STRAIPSNIAI

Turtas

A.

Vidaus

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

C.

Likusio pasaulio sektorius

 

Valdžios sektorius (S. 13)

Kitų rezidentų sektoriai

 

Valdžios sektorius (S. 13)

Kitų rezidentų sektoriai

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės + pensijų fondai (S.128+S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S15)

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127)

Draudimo bendrovės + pensijų fondai (S.128+S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S15)

Vertybiniais popieriais pakeistos paskolos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro zonos A šalyje esančios FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro zonos B šalyje esančios FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro zonos C šalyje esančios FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ir t. t.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro zonos A šalyje esančios FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro zonos B šalyje esančios FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro zonos C šalyje esančios FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ir t. t.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro zonos A šalyje esančios FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro zonos B šalyje esančios FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro zonos C šalyje esančios FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ir t. t.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro zonos A šalyje esančios FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro zonos B šalyje esančios FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Euro zonos C šalyje esančios FPB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ir t. t.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

19   DALIS

Paskolos ne finansų bendrovėms pagal veiklos šaką

NCB arba pateikia duomenis apie atskirus skyrius pagal I šabloną, arba pagal II šabloną, jei duomenų atskiriems skyriams nėra.

NCB praneša apie su paskolomis vidaus ne finansų bendrovėms ir paskolomis kitų euro zonos valstybių narių ne finansų bendrovėms atskirai (jei įmanoma) susijusius likučius. Visi duomenys pateikiami milijonais EUR.

I šablonas

II šablonas

1.

A.

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

1.

A.

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

2.

B.

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

2.

B.

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

3.

C.

Apdirbamoji gamyba

3.

C.

Apdirbamoji gamyba

4.

D.

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

4.

D.

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas

+

E.

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

5.

E.

Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

6.

F.

Statyba

5.

F.

Statyba

7.

G.

Didmeninė ir mažmeninė prekyba. Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

6.

G.

Didmeninė ir mažmeninė prekyba. Variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

8.

I.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

7.

I.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

9.

H.

Transportas ir saugojimas

8.

H.

Transportas ir saugojimas

+

J.

Informacija ir ryšiai

10.

J.

Informacija ir ryšiai

11.

L.

Nekilnojamojo turto operacijos

9.

L.

Nekilnojamojo turto operacijos

+

M.

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

+

N.

Administracinė ir aptarnavimo veikla

12.

M.

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

13.

N.

Administracinė ir aptarnavimo veikla

14.

Visi likę skyriai, tinkami ne finansų bendrovėms

10.

Visi likę skyriai, tinkami ne finansų bendrovėms

Pastaba. Raidės reiškia atitinkamą NACE (2 red.) klasifikaciją.

20   DALIS

PFĮ kredito linijų statistika

Lentelė

PFĮ kredito linijų statistika (atsargos ir perklasifikavimų patikslinimai)

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Vidaus

B.

Kitos dalyvaujančios valstybės narės

C.

Likusio pasaulio sektorius

D.

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ

PFĮ

Ne PFĮ

 

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

 

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127) (f)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15) Iš viso

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127) (f)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15) Iš viso

 

iš jų: PSŠ (4)

 

iš jų: PSŠ (4)

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

Ne balanso straipsniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kredito linijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

Kitas turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

21   DALIS

PSŠ turto ir įsipareigojimų statistika

Lentelė

PSŠ turto ir įsipareigojimų statistika (atsargos ir perklasifikavimų patikslinimai)

Ketvirčio duomenys

BALANSO STRAIPSNIAI

A.

Euro zonos rezidentai

B.

Likusio pasaulio sektorius

C.

Iš viso

PFĮ

Ne PFĮ

 

Valdžios sektorius (S.13)

Kitų rezidentų sektoriai

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

Kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125+S.126+S.127) (f)

Draudimo bendrovės (S.128)

Pensijų fondai (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai + ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14+S.15) Iš viso

Centrinė valdžia

Kitas valdžios sektorius

 

iš jų: PSŠ (4)

TURTAS

1

Paskolos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, kylantys iš trišalių atpirkimo sandorių, kai skolintojas yra euro zonos PFĮ

R

R

R

 

 

R

 

 

 

 

R

 

iš jų: išskyrus atvirkštinius atpirkimo sandorius, kylančius iš trišalių atpirkimo sandorių

NR

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

Kitas turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ĮSIPAREIGOJIMAI

3

Indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: atpirkimo sandoriai, kylantys iš trišalių atpirkimo sandorių, kai skolininkas yra euro zonos PFĮ

R

R

R

 

 

R

 

 

 

 

R

 

iš jų: išskyrus atpirkimo sandorius, kylančius iš trišalių atpirkimo sandorių

NR

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

Kiti įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

22   DALIS

PF statistika

Lentelė

PF statistika (atsargos ir sandoriai)

Pensijų fondų turtas

 

Iš viso

Iš viso

Vidaus

Ne rezidentai

Vidaus iš viso

PFĮ (S.121+S.122+ S.123)

Ne PFĮ

Visi ne rezidentai

Kitos pinigų sąjungos valstybės narės

Likęs pasaulis

Visos ne PFĮ

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

Visos kitos pinigų sąjungos valstybės narės

PFĮ (S.121+S.122+ S.123)

Ne PFĮ

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

KFT (S.125+S.126+S.127)

DB (S.128)

PF (S.129)

NFB (S.11)

Namų ūkiai (S.14)

Visos ne PFĮ

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

KFT (S.125+S.126+S.127)

DB (S.128)

PF (S.129)

NFB (S.11)

Namų ūkiai (S.14)

Visas finansinis turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valiuta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 1 iki 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 2 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskolos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Akcijos ir kitos nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biržinės akcijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nebiržinės akcijos ir kitos nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Savitarpio fondų akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: pinigų rinkos fondų akcijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: ne PRF investicinių fondų akcijos / vienetai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ne gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai (AF.61)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kitos gautinos / mokėtinos sumos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visas nefinansinis turtas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teiktinos eilutės


Pensijų fondų įsipareigojimai

 

Iš viso

Iš viso

Vidaus

Ne rezidentai

Vidaus iš viso

PFĮ (S.121+S.122+S.123)

Ne PFĮ

Visi ne rezidentai

Kitos pinigų sąjungos valstybės narės

Likęs pasaulis

Visos ne PFĮ

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

Visos kitos pinigų sąjungos valstybės narės

PFĮ (S.121+S.122+S.123)

Ne PFĮ

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

KFT S.125+S.126+S.127)

DB (S.128)

PF (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai (S.14)

Visos ne PFĮ

Valdžios sektorius (S.13)

Kiti rezidentai

Iš viso

Ne PRF investiciniai fondai (S.124)

KFT (S.125+S.126+S.127)

DB (S.128)

PF (S.129)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Namų ūkiai (S.14)

Visi įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas ir išvestines finansines priemones

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvestinės finansinės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gautos paskolos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iki 1 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 1 iki 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo 5 metų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Akcijos ir kitos nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biržinės akcijos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nebiržinės akcijos ir kitos nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pensiniai įsipareigojimai / teisės (AF.63), pensijų fondų reikalavimai pensijų valdytojams (AF.64) ir nepensiniai įsipareigojimai / teisės (AF.65)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: nustatyto dydžio įmokos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: nustatyto dydžio išmokos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš jų: mišriosios sistemos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ne gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai (AF.61)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kitos gautinos / mokėtinos sumos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teiktinos eilutės

(1)  1998 m. gruodžio 1 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 2819/98 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso (ECB/1998/16) (OL L 356, 1998 12 30, p. 7).

(*)  ECB pateikiami visų langelių patikslinimai dėl perklasifikavimo; patikslinimai dėl perkainojimo – tik langeliams, pažymėtiems #.

(2)  Pagrindinės sandorio šalys.

(3)  Juridinio asmens statuso neturinčios individualiosios įmonės / partnerystės.

(4)  NCB balansui straipsnis netaikomas.

(5)  Straipsnis svarbus tik NCB balansui.

(**)  ECB pateikiami visų langelių patikslinimai dėl perklasifikavimo; patikslinimai dėl perkainojimo – tik langeliams, pažymėtiems #.

(***)  Patikslinimai dėl visiško / dalinio nurašymo taikomi tik 2 daliai; perklasifikavimo patikslinimai taikomi visam dokumentui.

(****)  NCB gali taikyti šį straipsnį PFĮ administruojamoms paskoloms, kurios yra kitais pagrindais perduotos ir kurių pripažinimas PFĮ balanse yra panaikintas, pagal praktiką, taikomą Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 5 lentelėje.

(*****)  Perklasifikavimo patikslinimai taikomi tik 2 ir 3 dalims; patikslinimai dėl visiško / dalinio nurašymo taikomi visam dokumentui.

(6)  NCB gali taikyti šį straipsnį PFĮ administruojamoms paskoloms, kurios yra kitais pagrindais perduotos ir kurių pripažinimas PFĮ balanse yra panaikintas, pagal praktiką, taikomą Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 5 lentelėje.

(7)  Juridinio asmens statuso neturinčios individualiosios įmonės / partnerystės.

(8)  NCB pateikia turimus duomenis apie paskolas, kurių pripažinimą PFĮ yra panaikinusios, ir kurios nėra įtrauktos į duomenis, teikiamus pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 5 lentelę.

(9)  Juridinio asmens statuso neturinčios individualiosios įmonės / partnerystės.

(******)  ECB pateikiami visų langelių patikslinimai dėl perklasifikavimo; patikslinimai dėl perkainojimo pateikiami tik langeliams, pažymėtiems #.

(*******)  ECB turi būti teikiami visų langelių atsargų duomenys; perklasifikavimo patikslinimai – tik „#“ pažymėtiems langeliams. Kryželiu „†“ pažymėti langeliai nurodo mažo prioriteto papildomus straipsnius.

(10)  Banknotų ir monetų ankstesnėmis nacionalinėmis valiutomis likučiai po euro įvedimo. Duomenys turėtų būti teikiami bent 12 mėnesių po įstojimo.

(11)  Duomenys apie NCB išleistus skolos vertybinius popierius teikiami tik jei reiškinys taikomas.

(12)  Grynosios pozicijos su Eurosistema, atsiradusios dėl: a) ECB išleistų eurų banknotų paskirstymo (8 % visų emisijų) ir b) kapitalo akcijų mechanizmo taikymo. Atskirų NCB ir ECB grynoji kredito ar debeto pozicija turi būti priskiriama balanso turto arba įsipareigojimų pusei, atsižvelgiant į ženklą, t. y. grynoji pozicija su Eurosistema su pliuso ženklu pateikiama turto pusėje, o grynoji pozicija su minuso ženklu – įsipareigojimų pusėje.

(********)  ECB turi būti teikiami visų langelių atsargų duomenys; perklasifikavimo patikslinimai ir patikslinimai dėl perkainojimo – tik „#“ pažymėtiems langeliams. Kryželiu „†“ pažymėti langeliai nurodo mažo prioriteto papildomus straipsnius.

(13)  Šie straipsniai nurodo priešinio įsipareigojimą vertybiniais popieriais pakeistoms paskoloms, kurių pripažinimas PFĮ balanse nėra panaikintas pagal taikytinus apskaitos standartus.

(14)  Atsižvelgiant į ECB ir NCB susitarimą, NCB neprivalo teikti šio informacijos rinkinio, jei ECB naudoja alternatyvius duomenų šaltinius.

(15)  Šie straipsniai susiję su specialiaisiais ir bendraisiais atidėjiniais paskoloms, vertybiniams popieriams ir kitų rūšių turtui (pvz., išmokoms dėl vertės sumažėjimo ir paskolų nuostolių), kurie pagal apskaitos taisykles priskiriami „kapitalui ir atsargoms“ ir (arba) „likusiems įsipareigojimams“. Šie atidėjiniai teikiami tik tokia apimtimi, kuria jie nėra užskaitos būdu panaikinti turto kategorijoje, su kuria jie susieti statistiniame balanse.

(*********)  Kai kurie šios lentelės reikalavimai gali būti netaikomi NCB/ECB balansams, ir todėl duomenys teikiami tik už kitas PFĮ. ECB turi būti teikiami visų langelių atsargų duomenys; perklasifikavimo patikslinimai ir patikslinimai dėl perkainojimo – tik „#“ pažymėtiems langeliams.

(**********)  KFT: KFT šioje lentelėje yra kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus+ finansinius pagalbininkus + priklausomas finansų įstaigas ir pinigų skolintojus (S.125+S.126+S.127); DB: draudimo bendrovės (S.128); PF: pensijų fondai (S.129); NFB: ne finansų bendrovės (S.11).

(16)  PFĮ balanso statistikos rengimo sistemoje nenumatyta taisyklė registruoti susikaupusias palūkanas už išleistus ir turimus skolos vertybinius popierius. NCB, vadovaudamiesi nacionaline praktika, turėtų teikti duomenis apie šias susikaupusias palūkanas pagal atitinkamos priemonės kategoriją arba įrašyti prie „likęs turtas/likę įsipareigojimai“.

(17)  PFĮ įsipareigojimai namų ūkiams techninių atidėjinių forma, sukurti siekiant aprūpinti darbuotojus pensijomis. Paprastai tai reiškia darbuotojų pensijų fondus, kurie nebuvo perduoti nepriklausomai institucijai.

(18)  Šių langelių duomenų reikalaujama tik tada, jei straipsniai teikiami ne pagal atitinkamas kategorijas, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) reikalavimų (pvz., vertybinių popierių skolinimo veikla, vertybinių popierių trumposios pozicijos, nuosavos akcijos), bet kaip likęs turtas/likę įsipareigojimai. Šie papildomi substraipsniai leidžia ECB prireikus pataisyti pinigų sąjungos finansinių sąskaitų duomenis. Jeigu įmanoma, ECB turėtų būti pateikta papildoma informacija, paaiškinanti šių sudėtinių straipsnių turinį.

(19)  PFĮ sumokėta bendrųjų įmokų dalis, kuri turi būti priskirta kitam ataskaitiniam laikotarpiui, pridėjus dar neįvykdytus PFĮ reikalavimus.

(20)  Išleisti sutartos nuo dviejų metų trukmės skolos vertybiniai popieriai, kuriems priskiriami ir kitų kredito įstaigų (KĮ), kurioms taikomi atsargų reikalavimai, ECB arba dalyvaujančių valstybių narių NCB turimi vertybiniai popieriai.

(21)  Šiam rodikliui atitinkamas 2010 m. ESS sektorius yra S.128.

(22)  Šiam rodikliui atitinkamas Europos sąskaitų sistemos (toliau – 2010 m. ESS) sektorius yra S.129.

(***********)  Neprivalomi straipsniai, kurių informacija teiktina, jei ji yra.

(************)  Neprivalomi straipsniai, kurių informacija teiktina, jei ji yra.

(*************)  Neprivalomi straipsniai, kurių informacija teiktina, jei ji yra.

(23)  Šis straipsnis apima NCB eurais išreikštus reikalavimus, lygius NCB į ECB pervestoms užsienio valiutos atsargoms.

(24)  PFĮ balanso turto ir įsipareigojimų pusėje nėra jokio skirtumo tarp indėlių ir paskolų. Vietoj to, visos neperleidžiamosios lėšos, laikomos PFĮ arba joms paskolintos (= įsipareigojimai), laikomos „indėliais“, o visos lėšos, padėtos PFĮ arba jų paskolintos (= turtas), yra laikomos „paskolomis“. Tačiau pagal 2010 m. ESS skirtumas egzistuoja pagal tai, kas inicijuoja sandorį. Kai skolininkas yra iniciatorius, finansinis sandoris turi būti klasifikuojamas kaip paskola. Kai iniciatyvos imasi skolintojas, sandoris turi būti klasifikuojamas kaip indėlis.

(**************)  „Kitos valiutos“ reiškia visas kitas valiutas, įskaitant nacionalines ne euro zonos valstybių narių valiutas.

(***************)  Skolos vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas – tai „vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, neįskaitant išvestinių finansinių priemonių“.

(****************)  Kotiruojamos akcijos – tai „kotiruojamos akcijos, išskyrus investicinių fondų akcijas ir pinigų rinkos fondų akcijas / vienetus“.

(25)  1995 m. ESS kategorija F.33.

(26)  1995 m. ESS kategorija F.511.

(27)  A blokas – NCB, o B blokas – TAB.

(28)  1995 m. ESS kategorija F.511.

(29)  Neapibėžiama kaip finansinis sandoris; žr. 1995 m. ESS 5.93 ir 6.56 dalis ir šios dalies 4 skirsnio b punktą.

(30)  Sandoris antrinėje rinkoje, kai pasikeičia turėtojas; neįtraukiamas į šią statistiką.

(31)  Laikoma dviem finansiniais sandoriais; žr. 1995 m. ESS 5.62 ir 6.54 dalis, ir šios dalies 4 skirsnio a punkto ii papunktį.

(32)  Sandoris antrinėje rinkoje, kai pasikeičia turėtojas; neįtraukiamas į šią statistiką.

(33)  Nuo 1999 m. sausio 1 d. vidaus rezidentų išleistiems vertybiniams popieriams eurais (A bloko dalis) nereikia vertinimo pagal valiutų kursą, o vidaus rezidentų išleisti vertybiniai popieriai eurais/nacionaline valiuta (likusioji A bloko dalis) konvertuojami į eurus, taikant negrįžtamai fiksuotus 1998 m. gruodžio 31 d. valiutų keitimo kursus.

(34)  1995 m. ESS, 6.58 dalis.

(35)  2001 m. gruodžio 20 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 63/2002 dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko pinigų finansų įstaigos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms (ECB/2001/18) (OL L 10, 2002 1 12, p. 24).

(36)  2009 m. kovo 31 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 290/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18) dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko pinigų finansų įstaigos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms (ECB/2009/7) (OL L 94, 2009 4 8, p. 75).

(37)  T. y. dispersijų lygmens ribose suma, apibrėžiama kaip Image turi būti žymiai mažesnė negu visa atskaitingosios visumos dispersija, apibrėžiama kaip Formula, kai h reiškia kiekvieną lygmenį, xi reiškia palūkanų normą institucijai i, Formula reiškia h lygmens palūkanų normos paprastą vidurkį, n reiškia bendrą institucijų skaičių imtyje ir Formula visų institucijų imtyje palūkanų normų paprastą vidurkį.

(38)  NCB gali absoliutų 10 bazinių punktų matą, esant 90 % patikimumo lygiui, tiesiogiai paversti santykiniu statistiniam įvertinimui priimtinu maksimaliu dispersijos koeficientu.

(39)  Pažymėtina, kad ECB statistikos leidinio „Neatsitiktinės atrankos kokybės užtikrinimo priemonės“ (angl. Quality measures in non- random sampling), paskelbta ECB svetainėje www.ecb.europa.eu, 1 ir 2 lentelėse pabrėžiami pirmo ir trečio kvartilio statistinių įvertinimų, taikomų kiekvienai šaliai, sintetinės MAE rezultatai.

(40)  2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, 2007 12 5, p. 1).

(41)  2012 m. gruodžio 5 d. Gairės ECB/2012/27 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (OL L 30, 2013 1 30, p. 1).

(42)  2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).

(43)  Šių gairių privalomų straipsnių atžvilgiu visi reikalavimai jau buvo išdėstyti Gairėse ECB/2007/9, išskyrus reikalavimus, susijusius su „dienos skolinimusi eurais iš centrinio banko“ 1 lentelėje ir „elektroninių pinigų įstaigomis“ 2 lentelėje (kurie buvo papildomi straipsniai Gairėse ECB/2007/9) bei privalomus reikalavimus 7 lentelėje.

(*****************)  Likučiai, ir jei taikoma ataskaitiniu laikotarpiu, taip pat patikslinimai dėl perklasifikavimo ir visiško / dalinio nurašymo.

III PRIEDAS

ELEKTRONINIS PERDAVIMAS

1   DALIS

Įžanga

Europos Centrinis Bankas (ECB) su Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nacionaliniais centriniais bankais (NCB), valstybių kandidačių NCB ir kai kuriais Sąjungos nacionaliniais statistikos institutais (NSI) yra pasirašęs konkrečius duomenų mainų susitarimus. Duomenų mainams yra naudojama standartizuota nepriklausomų pranešimų platforma (SDMX) (1), įskaitant duomenis (skaitines vertes) ir (arba) požymius (metaduomenis, kurie paaiškina apsikeitimo duomenis).

Keičiantis statistiniais pranešimais, duomenis reikia struktūrizuoti pagal tikslias duomenų struktūravimo apibrėžtis (DSA) (2), kurių statistinės sąvokos ir kodų sąrašai leidžia adekvačiai ir nedviprasmiškai apibūdinti jų turinį. DSA rinkinys, susijusios sąvokos ir kodų sąrašai yra vadinami struktūrinėmis apibrėžtimis.

ECB struktūrinės apibrėžtys pateikia ECB sukurtų DSA sąrašą, susijusias sąvokas ir kodų sąrašus, kuriuos ECB naudoja savo SDMX statistinių duomenų mainų sistemoje. ECB struktūrinės apibrėžtys yra laikomos Europos Komisijos interneto svetainėje CIRCABC (3), prieigą prie jų turi Elektroninių duomenų mainų (EDM) bei Statistinių interesų grupės (įskaitant Statistinės informacijos valdymo darbo grupės – WGSIM narius). Paprastai kiekvienas NCB laiko vietinę šios informacijos kopiją. Jei taip nėra, šiai informacijai gauti atitinkamos srities NCB darbuotojai turi susisiekti su savo WGSIM nariu.

Šiame priede išsamiai aprašoma visų duomenų mainų tarp euro zonos NCB ir ECB specifika pinigų ir finansų statistikos aspektais. 2 dalyje pateikti ECB DSA ir susijusių duomenų rinkiniai, kuriuos naudoja ECBS. 3 dalyje pateikiamas DSA aprašymas su specifiniais matmenimis, sudarančiais eilučių raktus; jų formatas ir kodų sąrašai, iš kurių jiems paimamos kodų vertės. 4 dalyje vaizduojami ryšiai tarp eilučių raktų ir jų požymių, taip pat – nurodoma, kurie partneriai yra atsakingi už jų priežiūrą.

2   DALIS

DSA ir duomenų rinkiniai

1.

SDMX pranešimų mainuose statistinės sąvokos gali būti naudojamos matmenų (formuojant laiko eilutes apibūdinančius „raktus“) arba požymių (pateikiant informaciją apie duomenis) pavidalu. Koduoti matmenys ir požymiai savo vertes gauna iš anksčiau apibrėžtų kodų sąrašų. DSA sąvokomis ir susijusiais kodų sąrašais apibrėžia mainų eilučių raktų struktūrą. Be to, jos taip pat apibrėžia tarpusavio ryšius su atitinkamais požymiais. Ta pati struktūra gali būti naudojama keliems duomenų srautams, kurie išskiriami pagal duomenų rinkinio informaciją.

2.

Pinigų ir finansų statistikos kontekste ECB apibrėžė devynias DSA, kurios šiuo metu yra naudojamos statistinės informacijos mainams tarp ECBS ir kitų tarptautinių organizacijų. Daugumos šių DSA atvejų apsikeičiama vienu tą struktūrą naudojančiu duomenų rinkiniu, todėl DSA identifikatorius ir susijusių duomenų rinkinio indentifikatorius (DRI), naudojami SDMX duomenų pranešimuose, yra tokie patys. Priežiūros, savalaikiškumo ir atsakomybės tikslais su DSA „ECB_BSI1“ susieti du skirtingi duomenų rinkiniai, kurie išskiriami DRI lygiu. Duomenų srautai pateikiami pagal šias specifikacijas:

—

balanso straipsniai (BS), DSA identifikatorius ir DRI „ECB_BSI1“,

—

balanso straipsniai Mėlynosios knygos kontekste (BSP), DSA identifikatorius „ECB_BSI1“ ir DRI „ECB_BSP“,

—

bankų struktūros finansiniai indikatoriai (SSI), DSA identifikatorius ir DRI „ECB_SSI1“,

—

bankų struktūros finansiniai indikatoriai Mėlynosios knygos kontekste (SSP), DSA identifikatorius „ECB_SS1“ ir DRI „ECB_SSP“,

—

PFĮ palūkanų normos (PPN), DSA identifikatorius ir DRI „ECB_MIR1“,

—

kiti finansiniai tarpininkai (KFT), DSA identifikatorius ir DRI „ECB_OFI1“,

—

vertybinių popierių išleidimas (SEC), DSA identifikatorius ir DRI „ECB_SEC1“,

—

mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos (PSS), DSA identifikatorius ir DRI „ECB_PSS1“,

—

investiciniai fondai (IF), DSA identifikatorius ir DRI „ECB_IVF1“,

—

finansinių priemonių bendrovės (FPB), DSA identifikatorius ir DRI „ECB_FVC1“,

—

konsoliduoti bankų duomenys (KBD), DSA identifikatorius ir DRI „ECB_CBD1“,

—

tarptautinė konsoliduota bankų statistika (CBS), DSA identifikatorius ir DRI „BIS_CBS“.

2.1.

DRI „ECB_BSI1“ yra naudojamas šių duomenų eilučių raktams apibrėžti:

—

PFĮ balanso statistikos,

—

elektroninių pinigų,

—

kredito įstaigų balanso statistikos,

—

PRF balanso statistikos,

—

centrinės valdžios indėlių įsipareigojimų ir turimų grynųjų pinigų bei vertybinių popierių,

—

papildomų straipsnių,

—

papildomų BS duomenų, kuriuos NCB pateikė Tarptautiniam valiutos fondui, naudodamiesi ECB tinklų paslaugomis,

—

PFĮ paskolų, pakeistų vertybiniais popieriais ir parduotų trečiosioms šalims,

—

atsargų bazės statistikos,

—

makro santykių,

—

paskolų ne finansų bendrovėms, išskaidytų pagal veiklos šaką,

—

kredito linijų.

3   DALIS

Matmenys

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti matmenys, sudarantys 2 dalyje išdėstytos specialios pinigų ir finansų statistikos eilučių raktus, jų formatas ir kodų sąrašas, iš kurio jie ima savo kodų vertes.

 

 

Duomenų struktūravimo apibrėžtis (DSA)

Sąvoka

(identifikatorius)

Sąvokos pavadinimas

Vertė

Formatas (5)

Kodų sąrašas

Kodų sąrašo pavadinimas

BS

SSI

PPN

KFT

SEC

PSS

IF

FPB

KBD

CBS (4)

MATMENŲ TVARKA RAKTE

MATMENYS

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

FREQ

Dažnumas

AN1

CL_FREQ

Dažnumo kodų sąrašas

2

2

2

2

2

2

2

2

2

 

REF_AREA

Atskaitinga ekonominė erdvė

AN2

CL_AREA_EE

Ekonominių erdvių kodų sąrašas

3

 

 

3

 

 

3

3

 

 

ADJUSTMENT

Patikslinimo rodiklis

AN1

CL_ADJUSTMENT

Patikslinimo rodiklio kodų sąrašas

4

 

3

 

 

 

 

 

 

 

BS_REP_SECTOR

Balanso suskirstymas pagal atskaitingą sektorių

AN..2

CL_BS_REP_SECTOR

Balanso suskirstymo pagal atskaitingą sektorių kodų sąrašas

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

REF_SECTOR

Atskaitingo sektoriaus suskirstymas

AN4

CL_ESA95_SECTOR

1995 m. ESS ataskaitinio sektoriaus suskirstymo kodų sąrašas

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

SEC_ISSUING SECTOR

Vertybinius popierius išleidžiantis sektorius

AN4

CL_ESA95_SECTOR

1995 m. ESS ataskaitinio sektoriaus suskirstymo kodų sąrašas

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

PSS_INFO_TYPE

PSS informacijos tipas

AN4

CL_PSS_INFO_TYPE

Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos informacijos tipų kodų sąrašas

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

PSS_INSTRUMENT

PSS priemonė

AN4

CL_PSS_INSTRUMENT

Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos priemonių kodų sąrašas

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

PSS_SYSTEM

PSS prieigos taškas

AN4

CL_PSS_SYSTEM

Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos prieigos taškų kodų sąrašas

 

 

 

 

 

6

 

 

 

 

DATA_TYPE_PSS

PSS duomenų tipas

AN2

CL_DATA_TYPE_PSS

Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos duomenų tipų kodų sąrašas

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

OFI_REP_SECTOR

Kitų finansinių tarpininkų atskaitingasis sektorius

AN2

CL_OFI_REP_SECTOR

Kitų finansinių tarpininkų ataskaitinio sektoriaus suskirstymo kodų sąrašas

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

IVF_REP_SECTOR

Investicinių fondų atskaitingasis sektorius

AN2

CL_IVF_REP_SECTOR

Investicinių fondų ataskaitinio sektoriaus suskirstymo kodų sąrašas

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

FVC_REP_SECTOR

Finansinių priemonių bendrovių atskaitingasis sektorius

AN1

CL_FVC_REP_SECTOR

Finansinių priemonių bendrovių ataskaitinio sektoriaus suskirstymo kodų sąrašas

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

CB_REP_SECTOR

KBD suskirstymas pagal atskaitingą sektorių

AN2

CL_CB_REP_SECTOR

Konsoliduotų bankų duomenų ataskaitinio sektoriaus suskirstymo kodų sąrašas

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

CB_SECTOR_SIZE

KBD ataskaitinio sektoriaus dydis

AN1

CL_CB_SECTOR_SIZE

Konsoliduotų bankų duomenų ataskaitinio sektoriaus dydžio kodų sąrašas

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

SSI_INDICATOR

Struktūrinis finansinis rodiklis

AN3

CL_SSI_INDICATOR

Struktūrinio finansinio rodiklio kodų sąrašas

5

 

4

 

 

 

 

 

 

 

BS_ITEM

Balanso straipsnis

AN..7

CL_BS_ITEM

Balanso straipsnio kodų sąrašas

 

 

 

5

 

 

 

 

 

 

OFI_ITEM

Kitų finansinių tarpininkų balanso straipsnis

AN3

CL_OFI_ITEM

Kitų finansinių tarpininkų balanso straipsnio kodų sąrašas

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

SEC_ITEM

Vertybinių popierių straipsnis

AN6

CL_ESA95_ACCOUNT

1995 m. ESS sąskaitų kodų sąrašas

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

IF_ITEM

Investicinių fondų turtas ir įsipareigojimai

AN3

CL_IF_ITEM

IF balanso straipsnio kodų sąrašas

 

 

 

 

 

 

 

5

 

 

FVC_ITEM

Finansinių priemonių bendrovių turtas ir įsipareigojimai

AN3

CL_FVC_ITEM

Finansinių priemonių bendrovių balanso straipsnio kodų sąrašas

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

CB_ITEM

Konsoliduotų bankų duomenų straipsnis

AN5

CL_CB_ITEM

Konsoliduotų bankų duomenų straipsnio kodų sąrašas

6

 

5

6

 

 

6

6

6

 

MATURITY_ORIG

Pradinis terminas

AN..3

CL_MATURITY_ORIG

Pradinio termino kodų sąrašas

 

 

 

 

5

 

 

 

 

 

SEC_VALUATION

Vertybinių popierių vertinimas

AN1

CL_MUFA_VALUATION

PSFS konteksto kodų sąrašo vertinimas

7

5

 

7

 

 

7

7

7

 

DATA_TYPE

Duomenų tipas

AN1

CL_DATA_TYPE

Pinigų ir bankų duomenų, srauto ir pozicijos tipas

 

 

6

 

 

 

 

 

 

 

DATA_TYPE_MIR

PPN duomenų tipas

AN1

CL_DATA_TYPE_MIR

PFĮ palūkanų normų duomenų tipo kodų sąrašas

 

 

 

 

6

 

 

 

 

 

DATA_TYPE_SEC

Vertybinių popierių duomenų tipas

AN1

CL_DATA_TYPE_SEC

Vertybinių popierių duomenų tipo kodų sąrašas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

L_MEASURE

Atsargos, srautas

AN1

CL_STOCK_FLOW

Atsargos, srautas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

L_REP_CTY

Atskaitingos ekonominės erdvės TAB tarptautinei finansų statistikai (TAB-TFS) kodas

AN2

CL_BIS_IF_REF_AREA

Atskaitingos ekonominės erdvės kodas TAB-TFS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

CBS_BANK_TYPE

CBS banko tipas

AN2

CL_BIS_IF_REF_AREA

CBS banko tipas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

CBS_BASIS

CBS atskaitomybės pagrindas

AN1

CL_CBS_BASIS

CBS atskaitomybės pagrindas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

L_POSITION

CBS pozicijos tipas

AN1

CL_L_POSITION

Pozicijos tipas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

L_INSTR

CBS priemonės rūšis

AN1

CL_L_INSTR

Priemonės rūšis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8

REM_MATURITY

CBS likutiniai terminai

AN1

CL_ISSUE_MAT

Emisijos terminų kodų sąrašas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9

CURR_TYPE_BOOK

CBS valiutos rūšis pagal įrašo vietą

AN3

CL_CURRENCY_3POS

Valiutos rūšis pagal įrašo vietą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10

L_CP_SECTOR

CBS kitos sandorio šalies sektorius

AN1

CL_L_SECTOR

CBS kitos sandorio šalies sektorius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11

L_CP_COUNTRY

CBS kitos sandorio šalies ekonominė erdvė

AN2

CL_BIS_IF_REF_AREA

Atskaitingos ekonominės erdvės kodas TAB-TFS

8

6

 

8

 

7

8

8

8

 

COUNT_AREA

Kitos sandorio šalies ekonominė erdvė

AN2

CL_AREA_EE

Ekonominių erdvių kodų sąrašas

 

 

7

 

 

 

 

 

 

 

AMOUNT_CAT

Paskolos dydis

AN1

CL_AMOUNT_CAT

Paskolos dydžio kodų sąrašas

9

 

8

9

 

 

9

9

9

 

BS_COUNT_SECTOR

Balanso kitos sandorio šalies sektorius

AN..7

CL_BS_COUNT_SECTOR

Balanso kitos sandorio šalies sektoriaus kodų sąrašas

 

 

 

 

 

8

 

 

 

 

COUNT_SECTOR

Kitos sandorio šalies sektorius

AN2

CL_PS_COUNT_SECTOR

Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos priimantis/gaunantis sektorius

 

 

 

 

 

 

 

10

 

 

FVC_ORI_SECTOR

Finansinių priemonių bendrovių kilmės sektorius

AN2

CL_FVC_ORI_SECTOR

Finansinių priemonių bendrovių kilmės sektoriaus kodų sąrašas

10

7

9

10

7

9

10

11

10

 

CURRENCY_TRANS

Sandorio valiuta

AN3

CL_CURRENCY

Valiutos kodų sąrašas

 

8

 

11

8

10

11

 

11

 

SERIES_DENOM

Eilutės valiutinė išraiška ar specialius apskaičiavimas

AN1

CL_SERIES_DENOM

Eilutės valiutinė išraiška ar specialaus apskaičiavimo kodų sąrašas

11

 

 

 

 

 

 

12

 

 

BS_SUFFIX

Balanso priesaga

AN..3

CL_BS_SUFFIX

Balanso priesagos kodų sąrašas

 

 

 

 

9

 

 

 

 

 

SEC_SUFFIX

Eilučių priesaga vertybinių popierių kontekste

AN1

CL_SEC_SUFFIX

Vertybinių popierių priesagos kodų sąrašas

 

 

10

 

 

 

 

 

 

 

IR_BUS_COV

Palūkanų normų sandorių apimtis

AN1

CL_IR_BUS_COV

Palūkanų normų sandorių apimties kodų sąrašas

Dažnumas. Šis matmuo nurodo laiko eilučių ataskaitų dažnumą. Specialūs duomenų mainų reikalavimai:

—

„ECB_OFI1“ DSA: kai nacionaliniai duomenys prieinami tik mažesniu dažnumu, t. y. kas pusmetį ar metus, NCB įvertina ketvirtinius duomenis. Kai ketvirtinių duomenų įvertinti neįmanoma, duomenys vis tiek pateikiami kaip ketvirtinės laiko eilutės, t. y. metiniai duomenys pateikiami kaip „mmmmK4“, pusmetiniai – kaip „mmmmK2“ ir „mmmmK4“ su likusiais nepateiktais arba trūkstamais ketvirčiais su stebinio statusu „L“;

—

„ECB_SEC1“ DSA: jei reikiamų mėnesinių duomenų nėra ir neįmanoma pateikti įverčių, galima siųsti ketvirtinius arba metinius duomenis.

Atskaitinga ekonominė erdvė. Šis matmuo yra susijęs su ataskaitą teikiančios institucijos rezidavimo šalimi. „ECB_SEC1“ DSA tai nurodo šalį, kurioje reziduoja emisijas išleidžiantis sektorius (6).

Patikslinimo rodiklis. Šis matmuo nurodo, ar taikomas sezoninis ir (arba) darbo dienų patikslinimas.

Balanso suskirstymas pagal atskaitingą sektorių. Pagal susijusiame kodų sąraše apibrėžtą suskirstymą šis matmuo nurodo į atskaitingą sektorių.

Atskaitingo sektoriaus suskirstymas. Šis matmuo nurodo struktūrinių finansinių indikatorių atskaitingą sektorių („ECB_SSI1“ DSA).

Vertybinius popierius išleidžiantis sektorius. Šis matmuo nurodo vertybinių popierių emitentų sektorių („ECB_SEC1“ DSA).

PSS informacijos tipas. Šis matmuo atspindi bendrąjį teiktinos informacijos tipą „ECB_PSS1“ DSA kontekste.

PSS priemonė. Šis matmuo, naudojamas „ECB_PSS1“ DSA, nurodo konkretų priemonių / įrankių, naudojamų mokėjimo operacijoms atlikti (pvz., kortelės su grynųjų pinigų funkcija ar kredito pervedimai ir kt.), tipą.

PSS prieigos taškas. Šis matmuo yra susijęs su terminalo ar sistemos, per kurią buvo atliktos susijusios mokėjimo operacijos, tipu. Apie mokėjimo sistemų korespondenciją ir PSS prieigos kodų vertes žr. II priedo 16 dalį.

PSS duomenų tipas. PSS kontekste šis matmuo pateikia matavimo vienetus stebiniui, t. y. ar skaičius arba vertė turi būti straipsnyje pateikiama, ar ne (pvz., kortelės operacijų skaičius, kortelės operacijų vertė ir kt.)

Kitų finansinių tarpininkų atskaitingasis sektorius. Šis matmuo nurodo KFT sektoriaus ataskaitą teikiančios institucijos sektorių.

Investicinių fondų atskaitingasis sektorius. Šis matmuo nurodo IF sektoriaus ataskaitą teikiančios institucijos sektorių.

Finansinių priemonių bendrovių atskaitingasis sektorius. Šis matmuo nurodo FPB sektoriaus ataskaitą teikiančios institucijos sektorių.

Ataskaitinio sektoriaus suskirstymas pagal KBD. Šis matmuo nurodo, kieno nuosavybė yra atskaitingoji institucija ir koks jos tipas (vidaus kredito įstaigos ar užsienio subjektų kontroliuojamos patronuojamosios bendrovės arba filialai).

KBD sektoriaus dydis. Šis matmuo nurodo atskaitingosios institucijos dydį pagal visą jos turtą. Jis taikomas tik vidaus kredito įstaigoms.

Struktūrinis finansinis rodiklis. Šis matmuo – tai specialus „ECB_SSI1“ DSA, jis nurodo struktūrinio finansinio rodiklio tipą.

Balanso straipsnis. Šis matmuo nurodo PFĮ balanso straipsnį, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33).

Kitų finansinių tarpininkų balanso straipsnis. Šis matmuo nurodo KFT balanso straipsnį. KFT vykdo įvairias finansines veiklas priklausomai nuo institucijos tipo, ir ne visi balanso straipsniai tinka visų tipų tarpininkams. Todėl nors daugelis balanso straipsnių visiems kitiems finansiniams tarpininkams yra bendri, straipsniai „kitas turtas“ ir „kiti įsipareigojimai“ atskiriems tarpininkų tipams gali reikšti skirtingus dalykus. Turto pusės straipsniui „kitas turtas“ yra taikomos dvi skirtingos apibrėžtys: a) prekiautojams vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (PVPIP) šis straipsnis apima paskolas; ir b) skolinimo veiklą vykdančioms finansų bendrovėms (SFB) šis straipsnis reiškia indėlius, grynuosius pinigus, investicinių fondų akcijas, ilgalaikį turtą ir išvestines finansines priemones. Straipsnio „kiti įsipareigojimai“ atžvilgiu: a) PVPIP šis straipsnis neapima skolos vertybinių popierių, kapitalo ir atsargų bei išvestinių finansinių priemonių; ir b) SFB šis straipsnis apima išvestines finansines priemones.

Vertybinių popierių straipsnis. Šis matmuo nurodo straipsnius, paimtus iš pinigų sąjungos finansinėms sąskaitoms (PSFS) nustatytų straipsnių sąrašo pagal Europos sąskaitų sistemos sąvokas. Jis naudojamas tik „ECB_SEC1“ DSA.

Investicinių fondų turtas ir įsipareigojimai. Šis matmuo yra susijęs su straipsniu iš IF turto ir įsipareigojimų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38).

Finansinių priemonių bendrovių turtas ir įsipareigojimai. Šis matmuo yra susijęs su FPB turto ir įsipareigojimų straipsniu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40).

Konsoliduotų bankų duomenų straipsnis. Šis matmuo nurodo, koks KBD atskaitomybės schemos straipsnis turi būti teikiamas (iš bankų pajamų deklaracijų, balanso ir kapitalo pakankamumo ataskaitų). Pradinis terminas.„ECB_BSI1“, „ECB_FVC1“, „ECB_IVF1“, „ECB_CBD1“ ir „ECB_OFI1“ DSA šis matmuo nurodo pradinį BS terminą. „ECB_MIR1“ DSA straipsniams dėl likučių šis matmuo nurodo suskirstymą pagal pradinį terminą arba paskolų ar indėlių įspėjimo laikotarpį; naujos veiklos straipsniams jis paskolų atveju nurodo suskirstymą pagal pradinį terminą, indėlių atveju – įspėjimo laikotarpį arba paskolų atveju – pradinį palūkanų normos fiksavimo laikotarpį.

Vertybinių popierių vertinimas. Šis matmuo nustato vertybinių popierių emisijų statistikos vertinimo metodą „ECB_SEC1“ DSA.

Duomenų tipas. Šis matmuo apibūdina duomenų, pateikiamų „ECB_BSI1“, „ECB_SSI1“, „ECB_OFI1“, „ECB_IVF1“, „ECB_FVC1“ ir „ECB_CBD1“ DSA, tipą.

PPN duomenų tipas.„ECB_MIR1“ DSA šis matmuo skiria PFĮ palūkanų normų statistiką nuo statistikos, susijusios su naujų sandorių sumomis arba likučiais.

Vertybinių popierių duomenų tipas. Šis matmuo nurodo duomenų, esančių vertybinių popierių emisijų statistikoje „ECB_SEC1“ DSA, tipą. Grynosios emisijos pateikiamos tik tuomet, jei negalima atskirai nustatyti emisijų ir išpirkimo.

Atsargos, srautas. Šis matmuo – tai specialus „BIS_CBS“, jis nurodo pateiktų duomenų atsargų arba srauto duomenų tipą.

Atskaitingos ekonominės erdvės kodas TAB-TFS. Šis matmuo – tai specialus „BIS_CBS“, jis nurodo atskaitingų institucijų rezidavimo ekonominę erdvę.

CBS banko tipas. Šis matmuo – tai specialus „BIS_CBS“, nurodo atitinkamo atskaitingojo sektoriaus grupę. Duomenis perduodant ECB turėtų būti naudojamas kodas „4P“, būtent, duomenys turėtų būti teikiami tik apie vidaus bankų padalinius, susiejant su didelių bankų grupių KBD.

CBS atskaitomybės pagrindas. Šis matmuo – tai specialus „BIS_CBS“, jis nurodo reikalavimo arba pozicijos atskaitomybės pagrindą.

CBS pozicijos tipas. Šis matmuo – tai specialus „BIS_CBS“, jis nurodo duomenyse įrašytą finansinės pozicijos tipą.

CBS likutinis terminas. Šis matmuo – tai specialus „BIS_CBS“, jis nurodo apskaitomų reikalavimų arba pozicijų likutinį terminą.

CBS valiutos rūšis pagal įrašo vietą. Šis matmuo – tai specialus „BIS_CBS“, jis nurodo apskaitomų reikalavimų valiutos rūšį.

CBS kitos sandorio šalies sektorius. Šis matmuo – tai specialus „BIS_CBS“, jis nurodo kitos sandorio šalies apskaitomų reikalavimų arba pozicijų suskirstymą pagal sektorius.

CBS kitos sandorio šalies ekonominė erdvė. Šis matmuo – tai specialus „BIS_CBS“, nurodo atitinkamo straipsnio kitos sandorio šalies rezidavimo šalį.

Kitos sandorio šalies ekonominė erdvė. Šis matmuo nurodo atitinkamo straipsnio kitos sandorio šalies rezidavimo ekonominę erdvę.

Paskolos dydis. Šis matmuo nurodo naujų paskolų ne finansų bendrovėms dydį; duomenys apie naujas paskolas taip pat teikiami pagal jų dydį. Tai taikoma tik „ECB_MIR1“ DSA.

Balanso kitos sandorio šalies sektorius. Šis matmuo susijęs su BS kitos sandorio šalies sektoriniu suskirstymu.

Kitos sandorio šalies sektorius. Šis matmuo, apibrėžtas „ECB_PSS1“ DSA, rodo naudos gavėjo (kitos sandorio šalies), susijusio su mokėjimo operacija, tipo sektoriaus suskirstymą.

Finansinių priemonių bendrovių kilmės sektorius. Šis matmuo, apibrėžtas „ECB_FVC1“ DSA, nurodo turto arba turto grupės, ir (arba) turto arba turto grupės kredito rizikos perleidimo į pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrą perleidėjo (iniciatoriaus) sektorių.

Sandorio valiuta. Šis matmuo apibūdina valiutą, kuria išleidžiami vertybiniai popieriai („ECB_SEC1“ DSA) arba išreiškiami šie elementai: a) PFĮ balanso straipsniai („ECB_BSI1“ DSA); b) struktūriniai finansiniai rodikliai („ECB_SSI1“ DSA); c) indėliai ir paskolos („ECB_MIR1“ DSA); d) IF turtas ir įsipareigojimai („ECB_IVF1“ DSA); e) mokėjimo operacijos („ECB_PSS1“ DSA); ir f) FPB turtas ir įsipareigojimai („ECB_FVC1“ DSA); g) KFT balanso straipsniai („ECB_OFI1“ DSA) ir h) KBD straipsniai („ECB_CBD1“ DSA).

Eilutės valiutinė išraiška ar specialius apskaičiavimas. Šis matmuo nurodo valiutą, kuria išreiškiami laiko eilučių stebiniai arba susiję apskaičiavimai.

Balanso priesaga. Šis matmuo, esantis „ECB_BSI1“ DSA, nurodo valiutą, kuria išreiškiami laiko eilučių stebiniai arba susiję apskaičiavimai.

Eilučių priesaga vertybinių popierių kontekste. Šiame matmenyje yra papildomi išvestinių eilučių duomenų tipai. Tai naudojama tik „ECB_SEC1“ DSA.

Palūkanų normų sandorių apimtis. Šis matmuo – tai specialus „ECB_MIR1“ DSA, jis nurodo, ar PFĮ palūkanų normų statistika yra susijusi su likučiais ar su naujais sandoriais.

4   DALIS

Požymiai

Toliau pateikiamuose skyriuose išsamiai aiškinami požymiai, susiję su mainų duomenimis. 1 skyriuje apibrėžiami DSA požymiai, įskaitant jų formatus ir prijungimo lygį. 2 skyriuje nustatyta ECBS duomenų mainų partnerių atsakomybė, kuriant ir patikslinant požymius bei palaikant jų statusą. 3, 4 ir 5 skyriuose daugiausia analizuojami pagal prijungimo lygį surūšiuoti požymiai, atitinkamai – giminystės, laiko eilučių ir stebinio lygio srityse.

1 skyrius.   Koduoti ir nekoduoti požymiai, apibrėžti „ECB_BSI1“, „ECB_SSI1“, „ECB_MIR1“, „ECB_OFI1“, „ECB_SEC1“, „ECB_PSS1“, „ECB_IVF1“, „ECB_FVC1“, „ECB_CBD1“ ir „BIS_CBS“ DSA

Be eilučių raktus apibrėžiančių matmenų yra apibrėžiamas požymių rinkinys. Požymiai yra prijungiami įvairiuose mainų informacijos lygiuose: giminystės, laiko eilučių arba stebinio. Kaip parodoma toliau, jie paima savo vertę iš anksčiau apibrėžtų kodų sąrašų arba yra nekoduojami bei naudojami įtraukiant tekstinius atitinkamų duomenų aspektų paaiškinimus.

Požymių verčių mainai vyksta tik tuomet, kai jie nustatomi pirmą kartą ir kai yra keičiami, išskyrus stebinio lygiu prijungtus privalomuosius požymius, kurie yra jungiami prie kiekvieno stebinio ir apie juos pranešama kiekvieną kartą persiunčiant duomenis.

Toliau esančioje lentelėje pateikiama informacija apie požymius, apibrėžtus kiekvienai konkrečiai DSA – tuo lygiu, kuriuo jie yra prijungti, taip pat pateikiama informacija apie jų formatą ir kodų sąrašų, pagal kuriuos koduoti požymiai gauna savo vertes, pavadinimus.

 

Duomenų struktūros apibrėžtis (DSA)

Statistinė sąvoka

Formatas (7)

Kodų sąrašas

BS

SSI

PPN

KFT

SEC

PSS

IF

FPB

KBD

CBS

TO PATIES GIMINYSTĖS LYGIO POŽYMIAI

 

(mainai vyksta naudojant FNS grupę)

√

√

 

√

√

 

 

√

√

 

TITLE

Pavadinimas

AN..70

nekoduota

 

√

√

√

√

√

√

√

√

√

√

UNIT

Matavimo vienetas

AN..12

CL_UNIT

Vieneto kodų sąrašas

√

√

√

√

√

√

√

√

√

√

UNIT_MULT

Matavimo vieneto daugiklis

AN..2

CL_UNIT_MULT

Vieneto daugiklių kodų sąrašas

√

√

√

√

√

√

√

√

√

√

DECIMALS

Dešimtainiai skaičiai

N1

CL_DECIMALS

Dešimtainių skaičių kodų sąrašas

√

√

√

√

√

√

√

√

√

√

TITLE_COMPL

Papildomas pavadinimas

AN..1050

nekoduota

 

√

√

√

√

√

√

 

 

√

 

NAT_TITLE

Pavadinimas valstybine kalba

AN..350

nekoduota

 

√

√

√

√

√

√

√

√

√

√

COMPILATION

Rengimo metodas

AN..1050

nekoduota

 

 

√

√

√

√

 

 

 

√

√

COVERAGE

Aprėptis

AN..350

nekoduota

 

√

√

√

√

√

√

√

√

√

√

SOURCE_AGENCY

Šaltinio agentūra

AN3

CL_ORGANISATION

Organizacijų kodų sąrašas

 

 

 

 

 

√

 

 

 

 

METHOD_REF

Metodologinė nuoroda

AN..1050

nekoduota

 

BS

SSI

PPN

KFT

SEC

PSS

IF

FPB

KBD

CBS

POŽYMIAI LAIKO EILUČIŲ LYGIU

(mainai vyksta naudojant FNS grupę)

√

√

√

√

√

√

√

√

√

√

COLLECTION

Rinkimo rodiklis

AN1

CL_COLLECTION

Rinkimo rodiklio kodų sąrašas

√

√

√

√

√

√

√

√

√

 

DOM_SER_IDS

Vidaus eilučių identifikatorius

AN..70

nekoduota

 

√

√

√

√

√

√

 

 

√

√

BREAKS

Lūžiai

AN..350

nekoduota

 

√

 

√

 

√

 

√

√

 

 

UNIT_INDEX_BASE

Matavimo vienetų indekso pagrindas

AN..35

nekoduota

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

√

AVAILABILITY

Prieinamumas

AN1

CL_AVAILABILITY

Prieinamumo kodų sąrašas

√

√

√

√

√

√

√

 

 

 

PUBL_PUBLIC

Šaltinio paskelbimas

AN..1050

nekoduota

 

√

√

√

√

√

√

√

√

 

 

PUBL_MU

Šaltinio paskelbimas (tik euro zona)

AN..1050

nekoduota

 

√

√

√

√

√

√

 

 

 

 

PUBL_ECB

Šaltinio paskelbimas (tik ECB)

AN..1050

nekoduota

 

BS

SSI

PPN

KFT

SEC

PSS

IF

FPB

KBD

CBS

STEBINIO LYGIO POŽYMIAI

(mainai kartu su duomenimis vyksta pagrindiniame ARR segmente, išskyrus „OBS_COM“, kurio mainai vyksta FNS grupėje)

√

√

√

√

√

√

√

√

√

√

OBS_STATUS

Stebinio būklė

AN1

CL_OBS_STATUS

Stebinio būklės kodų sąrašas

√

√

√

√

√

√

√

√

√

√

OBS_CONF

Stebinio konfidencialumas

AN1

CL_OBS_CONF

Stebinio konfidencialumo kodų sąrašas

√

√

√

√

√

√

√

√

√

√

OBS_PRE_BREAK

Stebinio vertė prieš lūžį

AN..15

nekoduota

 

√

√

√

√

√

√

√

√

√

√

OBS_COM

Pastaba apie stebinį

AN..1050

nekoduota

 

2 skyrius.   Bendrųjų požymių savybės „ECB_BSI1“, „ECB_SSI1“, „ECB_MIR1“, „ECB_OFI1“, „ECB_SEC1“, „ECB_PSS1“, „ECB_IVF1“, „ECB_FVC1“, „ECB_CBD1“ ir „BIS_CBS“ DSA atvejais: NCB ataskaitų ECB teikimas (3)

Kiekvienas požymis yra apibūdinamas tam tikromis techninėmis savybėmis, kurios išdėstytos šioje lentelėje.

 

Statusas

Pirmąją vertę nustatė, įrašė ir paskirstė… (8)

NCB gali keisti

TITLE_COMPL

M

ECB

Ne (*)

NAT_TITLE

C

NCB

Taip

COMPILATION

C

NCB

Taip (**)

COVERAGE

C

NCB

Taip (**)

METHOD_REF

M

NCB

Taip

DOM_SER_IDS (9)

C

NCB

Taip

BREAKS

C

NCB

Taip

OBS_STATUS

M

NCB

Taip

OBS_CONF

C

NCB

Taip

OBS_PRE_BREAK

C

NCB

Taip

OBS_COM

C

NCB

Taip

Mainų požymių rinkinio kartu su duomenimis apibrėžimas leidžia pateikti papildomą informaciją apie laiko eilučių, kuriomis apsikeista, seką. Išsami požymių informacija dėl susijusių ECB statistinių duomenų rinkinių pateikiama toliau.

3 skyrius.   Požymiai giminystės lygiu

Privalomi

TITLE_COMPL (papildomas pavadinimas). Šis požymis suteikia galimybę naudotis didesniu ženklų skaičiumi nei požymis TITLE ir dėl šios priežasties jis eilutės pavadinimui įrašyti pakeičia TITLE, kaip privalomą požymį.

UNIT (matavimo vienetas)

BS

Euro zonos valstybėms narėms: EUR

SSI

Euro zonos valstybėms narėms: EUR

Eilutėms, pateiktoms absoliučiųjų verčių forma bei indeksams: PURE_NUMB

Eilutėms, pateiktoms procentų forma: PCT

KFT

Euro zonos valstybėms narėms: EUR

PPN

Sandorių apimčiai: EUR

Palūkanų normoms: PCPA

SEC

Euro zonos valstybėms narėms: EUR

PSS

Originalių vienetų eilutėms (II priedo 16 dalies 5 lentelė), sandorių skaičiui (II priedo 16 dalies 3, 4, 6 ir 7 lentelės) ir koncentracijos santykių eilutėms (II priedo 16 dalies 6 lentelė): PURE_NUMB

Sandorių vertės eilutėms (II priedo 16 dalies 3, 4, 6 ir 7 lentelės): EUR

IF

Euro zonos valstybėms narėms: EUR

FPB

Euro zonos valstybėms narėms: EUR

KBD

Euro zonos valstybėms narėms: EUR arba PURE_NUMB (tais atvejais, kai nesvarbu, kokia valiuta)

CBS

Duomenims, kuriuos visos šalys pateikia JAV doleriais: USD; duomenims, kai nesvarbu, kokia valiuta: PURE_NUMB.


UNIT_MULT (matavimo vieneto daugiklis)

BS

6

SSI

0

KFT

6

PPN (10)

Veiklos apimčiai: 6

Palūkanų normoms: 0

SEC

6

PSS

Originalių vienetų eilutėms, išskyrus sandorių eilutes (II priedo 16 dalies 5 lentelė): 0

Sandorių eilutėms (II priedo 16 dalies 3, 4, 6 ir 7 lentelės), išskyrus koncentracijos santykius): 6

Koncentracijos santykių eilutėms (II priedo 16 dalies 6 lentelė): 0

IF

6

FPB

6

KBD

3

CBS

6


DECIMALS (dešimtainiai skaičiai)

BS

0

SSI

Absoliučiosioms vertėms: 0

Indekso eilutėms ir procentinėms vertėms: 4

KFT

0

PPN

Veiklos apimčiai: 0

Palūkanų normoms: 4

SEC

0

PSS

Originalių vienetų eilutėms, išskyrus sandorių ir koncentracijos santykių eilutes (II priedo 16 dalies 5 lentelė): 0

Sandorių ir koncentracijos santykių eilutėms (II priedo 16 dalies 3, 4, 6 ir 7 lentelės): 3

IF

0

FPB

0

KBD

0

CBS

0

METHOD_REF (metodologinė nuoroda). Šis požymis naudojamas tik PSS duomenų rinkiniui ir nurodo, ar kiekvienai laiko eilutei arba jų dalims yra naudojamos 2005 m. „patobulintos“ (enhanced) apibrėžtys arba ankstesnės apibrėžtys. Apibrėžtos dvi vertės:

PSS

Naudojamos „patobulintos“ apibrėžtys, kaip nurodyta 2005 metais: „2005“.

Naudojamos ankstesniais metais (2004 m. ar anksčiau) nurodytos apibrėžtys: „ankstesnės“.

Požymis taip pat turi nurodyti laikotarpį, kuriam taikoma kiekviena iš apibrėžčių. Pavyzdžiui, „2005 m. apibrėžtys visoms eilutėms“, „2005 m. apibrėžtys duomenims nuo 2003 m., o kitiems – ankstesnės apibrėžtys“ arba „ankstesnės apibrėžtys duomenims iki 2004 m.“.

Pasirenkami

TITLE (pavadinimas). NCB gali naudoti TITLE požymį, sudarydami trumpuosius pavadinimus.

NAT_TITLE (pavadinimas valstybine kalba). NCB gali naudoti NAT_TITLE požymį tuomet, kai reikia teikti tikslų apibrėžimą ir kitas papildomas arba apibrėžiančias specifikacijas jų valstybine kalba. Nors skirtumo tarp didžiųjų ir mažųjų raidžių naudojimo nėra, NCB prašomi apsiriboti 1-uoju lotyniškųjų simbolių rinkiniu („Latin-1“). Apskritai, prieš įprastai mainantis duomenimis, kuriuose yra kirčiuotųjų simbolių ir išplėstinių raidžių ir skaičių simbolių, reikia atlikti bandomuosius patikrinimus.

COMPILATION (rengimo metodas). BS, IF, FPB ir PPN duomenų rinkiniams šis požymis gali būti naudojamas teikiant papildomą tekstinį paaiškinimą rengimo metodų, svorių schemų ir statistinių procedūrų, kurios buvo naudotos susijusioms eilutėms parengti, ypač – jei jos skiriasi nuo ECB taisyklių ir standartų. Bendruoju atveju reikiamų nacionalinių aiškinamųjų raštų struktūra turi būti tokia:

—

duomenų šaltiniai / duomenų rinkimo sistema,

—

rengimo procedūros (įskaitant įverčių/prielaidų aprašymą),

—

nukrypimai nuo ECB ataskaitų rengimo nurodymų (geografinė / sektoriaus klasifikacija ir (arba) vertinimo metodai),

—

informacija, susijusi su nacionaline teisine sistema.

SSI duomenų rinkiniui požymis „rengimo metodas“ apima informaciją apie sąsajas su Sąjungos teisine sistema tarpininkams, kurie nėra kredito įstaigos.

KFT duomenų rinkiniui išsamus informacijos aprašymas, kurį reikia įtraukti prie šio požymio, pateikiamas nacionalinio aiškinamojo rašto 1–5 punktuose (žr. II priedo 11 dalį).

Panašiai SEC duomenų rinkiniui išsamus informacijos aprašymas, kurį reikia įtraukti prie šio požymio, pateikiamas nacionalinio aiškinamojo rašto 1, 2, 4, 5, 8, 9 ir 10 punktuose (žr. II priedo 12 dalį).

COVERAGE (aprėptis)

Informacija apie

Pastabos

SSI

—

atskirų tarpininkų kategorijų aprėptis

—

atskirų rodiklių tarpininkų tipą

—

ar dalinės aprėpties atveju taikomas vertinimas

—

statistinio apibendrinimo rodiklis (jei yra)

KFT

—

viso turto/įsipareigojimų eilučių aprėptį

—

pagrindinių kategorijų apimamų KFT tipą

—

ar dalinės aprėpties atveju taikomas vertinimas

—

statistinio apibendrinimo rodiklis (jei yra)

—

taip pat žr. II priedo 11 dalį (nacionaliniai aiškinamieji raštai, 6 punktas)

PPN

—

sluoksniavimo kriterijus, atrankos procedūrą (vienoda tikimybė/proporcinga dydžiui tikimybė/didžiausių institucijų parinkimas) –atrankos atveju

 

SEC

—

emisijų klasifikaciją

—

taip pat žr. II priedo 12 dalies 2 skyrių (4 punktas) ir 3 skyrių (6 punktas)

KBD

—

atskaitingosios visumos aprašą

—

ar tam tikros įstaigos nedalyvauja renkant statistiką

—

nedalyvavimo priežastys

SOURCE_AGENCY (šaltinio agentūra). Šio požymio vertę nustato ECB, nurodydamas duomenis teikiančio NCB pavadinimą.

4 skyrius.   Požymiai laiko eilučių lygiu

Privalomi

COLLECTION (rinkimo rodiklis). Šis požymis teikia informaciją apie laikotarpį arba laiko momentą, kai matuojamos laiko eilutės (pvz., laikotarpio pradžia, vidurys ar pabaiga) arba nuorodą, ar pateikiami duomenų vidurkiai.

BS

Likučiams: laikotarpio pabaiga (E)

Srautų eilutėms: stebinių suma laikotarpio metu (S)

SSI

Laikotarpio pabaiga (E)

KFT

Likučiams: laikotarpio pabaiga (E)

Srautų eilutėms: stebinių suma laikotarpio metu (S)

PPN

Likučių palūkanų normoms: laikotarpio pabaiga (E)

Naujų sandorių palūkanų normoms: stebinių vidurkis laikotarpio metu (A)

Sandorių likučių apimčiai: laikotarpio pabaiga (E)

Naujų sandorių apimčiai: statistiškai apibendrintų stebinių suma laikotarpio metu (S)

SEC

Likučiams: laikotarpio pabaiga (E)

Srautų eilutėms: stebinių suma laikotarpio metu (S)

PSS

Dalyvių skaičiui ir koncentracijos santykiams (II priedo 16 dalies 5 ir 6 lentelės): laikotarpio pabaiga (E)

Sandoriams, išskyrus koncentracijos santykius (II priedo 16 dalies 3, 4, 6 ir 7 lentelės): stebinių suma laikotarpio metu (S)

IF

Likučiams: laikotarpio pabaiga (E)

Srautų eilutėms: stebinių suma laikotarpio metu (S)

FPB

Likučiams: laikotarpio pabaiga (E)

Srautų eilutėms: stebinių suma laikotarpio metu (S)

KBD

laikotarpio pabaiga (E)

CBS

laikotarpio pabaiga (E)

Pasirenkami

DOM_SER_IDS (vidaus eilučių identifikatorius). Šis požymis leidžia nurodyti kodą, naudojamą nacionalinėse duomenų bazėse siekiant identifikuoti atitinkamas eilutes (galima nurodyti ir formules, kuriose yra naudojami nacionaliniai nuorodų kodai).

UNIT_INDEX_BASE (matavimo vienetų indekso pagrindas). Šis požymis yra privalomas, jei yra siejamas su eilutės raktu, kuris išreiškia indeksą. Jis nurodo indeksų bazinę atskaitą ir bazinę vertę ir yra naudojamas tik menamų atsargų indekso, kurį išveda ECB ir kuris paskirstomas ECBS, eilutėms.

BREAKS (lūžiai). Šis požymis nurodo per laiką atsirandančių lūžių ir pagrindinių pokyčių aprašą renkant, teikiant aprėpties informaciją bei rengiant eilutes. Lūžių atveju reikia nurodyti, kiek senieji ir naujieji duomenys gali būti laikomi palyginamais (jei įmanoma).

PUBL_PUBLIC, PUBL_MU, PUBL_ECB (šaltinio paskelbimas, šaltinio paskelbimas (tik euro zona), šaltinio paskelbimas (tik ECB)). Šiuos požymius ECB nustato, jei duomenys būna paskelbiami ECB viešuose arba konfidencialiuose leidiniuose. Juose pateikiamos nuorodos (t. y. publikacijos, punktai ir t. t.) į paskelbtus duomenis.

5 skyrius.   Požymiai stebinių lygiu

Jei NCB pageidauja persvarstyti stebinių lygiu priskirtą požymį, tuo pačiu metu turi būti pakartotinai pateiktas (-i) atitinkamas (-i) stebinys (-iai). Jei NCB pataiso stebinį kartu nepateikdamas atitinkamos požymio vertės, esamas vertes pakeičia nustatytosios vertės.

Privalomi

OBS_STATUS (stebinio būklė). NCB praneša apie prie kiekvieno apsikeisto stebinio prijungtą stebinio būklės vertę. Šis požymis yra privalomas ir turi būti pateikiamas kiekvienam individualiam stebiniui kiekvieną kartą perduodant duomenis. Kai NCB persvarsto šio požymio vertę, turi būti iš naujo persiunčiama stebinio vertė (net jei ji nepakeista) ir naujoji stebinio būsenos žyma.

Toliau pateikiamame sąraše šios statistikos tikslais nurodomos tikėtinos šio požymio vertės (pagal sutartą hierarchiją):

„A“

=

įprasta vertė (nustatytoji netrūkstamiems stebiniams),

„B“

=

lūžio vertė šiems duomenų rinkiniams: SSI, PPN, KBD ir PSS (11),

„M“

=

trūkstama vertė: duomenų nėra,

„L“

=

trūkstama vertė: duomenys yra, tačiau jie nebuvo surinkti,

„E“

=

vertinimu nustatyta vertė (12),

„P“

=

išankstinė vertė (ši vertė gali būti naudojama kiekvieną kartą perduodant duomenis su nuoroda į paskutinį esamą stebinį, jei jis laikomas išankstiniu).

Normaliomis sąlygomis skaitinės vertės turi būti pateikiamos su pridėta stebinio būsena „A“ (įprasta vertė). Priešingu atveju kita vertė (ne „A“) pateikiama pagal pirmiau išdėstytą sąrašą. Jei stebinį apibūdina dvi charakteristikos, pranešama apie svarbiausią (pagal pirmiau pateiktą hierarchiją).

Atliekant kiekvieną duomenų perdavimą, naujausi prieinami stebiniai gali būti apibūdinami kaip išankstiniai ir pažymimi stebinio būsena „P“. Šie stebiniai vėliau (kai naujosios persvarstytos stebinio vertės ir stebinio būsenos žymos pakeičia išankstines) įgauna apibrėžtas vertes ir apie juos pranešama su stebinio būsenos žyma „A“.

Trūkstamos vertės („-“) pateikiamos, kai neįmanoma pranešti apie skaitinę vertę (pvz., nėra duomenų arba duomenys nesurinkti). Apie trūkstamą stebinį niekada negalima pranešti kaip apie nulinį, kadangi nulis – normali skaitinė vertė, nurodanti tikslią ir galiojančią sumą. Jei NCB negali nustatyti priežasties, kodėl trūksta vertės arba negali naudoti viso verčių diapazono, pateikto „CL_OBS_STATUS“ kodų sąraše, teikdami ataskaitą apie trūkstamus stebinius („L“ arba „M“), turėtų naudoti vertę „M“.

Kai dėl vietos statistinių priežasčių nesurenkami laiko eilučių duomenys už konkrečias datas arba už visą laiko eilutę (pvz., egzistuoja konkretus ekonominis reiškinys, tačiau jis nestebimas statistiškai), už kiekvieną laikotarpį pranešama trūkstama vertė („-“) su stebinio būsena „L“.

Kai dėl vietos rinkoje taikomos praktikos arba dėl teisinės/ekonominės sistemos laiko eilutės (arba jų dalis) nėra taikomos (konkretus reiškinys neegzistuoja), pranešama apie trūkstamą vertę („-“) su stebinio būsena „M“.

Pasirenkami

OBS_CONF (stebinio konfidencialumas). NCB praneša apie prie kiekvieno apsikeisto stebinio prijungtą stebinio konfidencialumo vertę. Nors šis požymis ECB struktūrinės apibrėžties byloje yra apibrėžiamas kaip sąlyginis, jis turi būti pateikiamas kiekvieno duomenų perdavimo atveju, kiekvienam individualiam stebiniui, kadangi kiekvienas konfidencialus stebinys turi būti atitinkamai pažymėtas. Kai NCB persvarsto šio požymio vertę, turi būti iš naujo persiunčiama susijusi stebinio vertė ir stebinio būsenos žyma (net jei ji nepakeista).

Toliau pateikiamame sąraše šios statistikos tikslais nurodomos tikėtinos šio požymio vertės:

„F“

=

galima laisvai paskelbti,

„N“

=

neskirta paskelbti, tik vidiniam naudojimui,

„C“

=

pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnį nustatyta konfidenciali statistinė informacija,

„S“

=

antrinis konfidencialumas, nustato ir valdo priėmėjas – neskirta paskelbti,

„D“

=

antrinis konfidencialumas, kurį nustato siuntėjas – neskirta paskelbti. Šį kodą gali naudoti NCB, kurie savo ataskaitų sistemoje jau išskyrė pirminį ir antrinį konfidencialumą. Jei taip nėra, NCB antriniam konfidencialumui nurodyti turi naudoti žymą „C“.

OBS_PRE_BREAK (stebinio vertė prieš lūžį). Šiame požymyje yra pateikiama stebinio vertė prieš lūžį, t. y. skaitinis laukas, kaip ir stebinys (13). Bendruoju atveju šie duomenys pateikiami įvykus lūžiui: tada stebinio būseną reikia nustatyti „B“ (lūžio vertė).

„BS“, „IF“, „FPB“ ir „KFT“ duomenų rinkiniams šis požymis nereikalingas, kadangi ši informacija jau prieinama iš perklasifikavimo eilučių. Ji būna įtraukta į požymių sąrašą, kadangi ji yra visų duomenų rinkinių požymių bendros rinkinio dalies dalis.

OBS_COM (pastaba apie stebinį). Šis požymis gali būti naudojamas teikti teksto informaciją stebinio lygiu (pvz., apibūdinant konkretaus stebinio įverčius dėl duomenų trūkumo, aiškinant galimo neįprasto stebinio priežastį arba pateikiant išsamią informaciją apie ataskaitoje išdėstytų laiko eilučių pakeitimą).

(1)  Šiuo metu duomenų mainai vyksta naudojantis SDMX-EDI formatu, kuris dar vadinamas Gesmes/TS.

(2)  Anksčiau vadinta raktų šeimomis.

(3)  www.circabc.europa.eu.

(4)  Kodų struktūra ir tarptautinės konsoliduotos bankų statistikos DSA yra vienodos visoms atskaitingosioms šalims ir turėtų būti tokios pat, kaip naudojamos teikiant atitinkamus duomenis Tarptautinių atsiskaitymų bankui (TAB) (www.bis.org/statistics/dsd_cbs.pdf).

(5)  Tai nurodo, kiek kiekvienas kodų sąrašo elementas gali turėti raidžių / skaičių (pvz., AN..7 reiškia, kad eilutėje, sudarytoje iš raidžių (skaičių) gali būti iki 7-ių ženklų, AN1 reiškia, kad joje gali būti viena raidė arba skaičius.

(6)  NCB atveju, emisijas išleidžiančio sektoriaus rezidavimo teritorija – tai valstybė, kurioje reziduoja NCB.

(7)  Nurodo raidžių / skaičių kiekį, leidžiamą kiekvieno požymio perdavimui (pvz., „AN..1050“ reiškia simbolių eilutę, kurios ilgis ribojamas iki 1050 simbolių, AN1 reiškia vieną simbolį, N1 reiškia 1 skaičių).

(*)  Jei NCB nori atlikti pakeitimą, jam reikia tartis su ECB, kuris tą pakeitimą įgyvendina.

(**)  Pakeitimai atsakingam ECB organizaciniam vienetui perduodami el. paštu.

(8)  ECB čia reiškia ECB bendrosios statistikos direktoratą.

(9)  ECB rekomenduoja NCB pateikti šias vertes, siekiant užtikrinti skaidresnį bendravimą.

(3)

Į šią lentelę neįtraukti visi 1 skyriaus lentelėje nurodyti požymiai, kuriuos nustato ECB.

M:

privalomas

C:

sąlyginis

(10)  Duomenys apie palūkanų normas teikiami procentine išraiška.

(11)  Jei OBS_STATUS pranešama kaip „B“ vertė, ji turi būti pateikiama prie požymio OBS_PRE_BREAK.

(12)  Stebinio būsena „E“ turi būti taikoma visiems stebiniams arba duomenų, kurie gaunami iš įverčių ir negali būti laikomi įprastomis vertėmis, laikotarpiams.

(13)  Keturi objektai: stebinio vertė plius „OBS_STATUS“, „OBS_CONF“ ir „OBS_PRE_BREAK“ yra traktuojami kaip viena visuma. Tai reiškia, kad NCB yra įpareigojami siųsti visą papildomą stebinio informaciją (kai apie požymius nepranešama, vietoj jų ankstesnių verčių įrašomos nustatytosios vertės).

IV PRIEDAS

SANDORIŲ IŠVEDIMAS PINIGŲ FINANSŲ ĮSTAIGŲ BALANSO STRAIPSNIŲ, INVESTICINIŲ FONDŲ IR FINANSINIŲ PRIEMONIŲ BENDROVIŲ STATISTIKOJE

1   DALIS

Sandorių išvedimo procedūros bendras aprašas

1 skyrius.   Struktūra

1.

Sandorių išvedimo pinigų finansų įstaigų (PFĮ) balanso straipsnių (BS), investicinių fondų (IF) ir finansinių priemonių bendrovių (FPB) turto ir įsipareigojimų statistikai struktūra yra pagrįsta Europos sąskaitų sistema (toliau – 2010 m. ESS). Prireikus nuo šio tarptautinio standarto nukrypstama tiek duomenų turinio, tiek statistinių sąvokų turinio požiūriu. Šis priedas aiškinamas pagal 2010 m. ESS, jeigu Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33), Reglamente (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38), Reglamente (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) arba šiose gairėse tiesiogiai ar netiesiogiai nepateiktos kitokios nuostatos.

2.

Pagal 2010 m. ESA, finansiniai sandoriai apibrėžiami kaip grynasis įsigytas finansinis turtas arba grynieji prisiimti įsipareigojimai pagal kiekvieną finansinę priemonę, t. y. visų per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį įvykdomų finansinių sandorių suma (1). Sandorių duomenys, apimantys Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33), Reglamente (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) ir Reglamente (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) nurodytus visus straipsnius apskaičiuojami kaip grynoji suma, t. y. nereikalaujama nurodyti bendrosios finansinių sandorių sumos ar apyvartos (2). Kiekvienam sandoriui vertinti naudojamas metodas yra imti turto įgijimo / perleidimo vertę ir (arba) įsipareigojimų sukūrimo, panaikinimo ar iškeitimo vertę. Tačiau leidžiama nukrypti nuo 2010 m. ESS.

3.

Šiame priede peržiūrima sandorių išvedimo metodologija BS, IF ir FPB statistikos kontekste. Šioje dalyje daugiausia dėstoma, kaip Europos Centrinis Bankas (ECB) apskaičiuoja sandorių duomenis ir NCB teikia susijusią informaciją, o 2 dalyje daugiausia dėstomos srautų patikslinimo sąvokos. 3, 4 ir 5 dalyse pateikta konkreti informacija, atitinkamai susijusi su BS, IF ir FPB statistikos struktūrų rengimu.

Išsamesnė informacija ir pavyzdžiai su skaičiais pateikiami šios statistikos vadovuose, kurie skelbiami ECB interneto svetainėje.

2 skyrius.   ECB atliekamas sandorių duomenų apskaičiavimas ir NCB vykdomas duomenų teikimas ECB

1.   Įžanga

1.

BS ir IF statistikai ECB apskaičiuoja sandorių duomenis, kiekvieno turto ir įsipareigojimų straipsnio atžvilgiu imdamas atsargų pozicijų laikotarpių pabaigos atsiskaitymo dienomis skirtumą ir tada pašalindamas įvykių, kurie nėra sandorių rezultatas, t. y. „kitų pokyčių“, poveikį. „Kiti pokyčiai“ skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: „perklasifikavimai ir kiti patikslinimai“ ir „patikslinimai dėl perkainojimo“, antroji kategorija apima perkainojimus dėl kainų ir dėl valiutų kursų pokyčių (3). Nacionaliniai centriniai bankai (NCB) praneša ECB duomenis apie „perklasifikavimus ir kitus patikslinimus“ ir „patikslinimus dėl perkainojimo“, kad jų poveikis, nesusijęs su sandorių poveikiu, galėtų būti pašalintas apskaičiuojant srautų statistiką.

BS statistikos atveju NCB praneša ECB patikslinimų duomenis pagal II priedo 1 dalį. NCB teikiami duomenys apie „patikslinimus dėl perkainojimo“ apima duomenis apie visišką/dalinį paskolų nurašymą ir kainų pokyčių nulemtus patikslinimus dėl perkainojimo. Valiutų kursų pokyčių nulemtus patikslinimus dėl perkainojimo paprastai apskaičiuoja ECB, tačiau jei NCB gali parengti tikslesnius patikslinimus, šiuos patikslinimus ECB jie gali perduoti tiesiogiai (4).

IF statistikos atveju NCB teikia patikslinimų duomenis ECB pagal II priedo 17 dalį. NCB teikiamus duomenis apie „patikslinimus dėl perkainojimo“ sudaro duomenys apie kainų ir valiutų kursų pokyčių nulemtus patikslinimus dėl perkainojimo.

2.

FPB statistikos kontekste duomenis apie sandorius, o ne srautų patikslinimus, NCB tiesiogiai teikia ECB. Sandorių apskaičiavimas (kurį atlieka arba atskaitingieji agentai tiesiogiai, arba NCB) turėtų būti suderintas su bendruoju metodu perklasifikuoti ir kitais šiame priede numatytais pataisymais ir perkainojimais.

2.   Perklasifikavimai ir kiti patikslinimai

1.

NCB rengia šių gairių prašomus duomenis apie „perklasifikavimus ir kitus patikslinimus“ naudodami priežiūros būdu gautą informaciją, patikimumo patikrinimus, ad hoc tyrimus (pvz., sektoriui nepriklausančių subjektų atžvilgiu), nacionalinius statistikos reikalavimus, informaciją apie atskaitingąją visumą papildžiusius ar palikusius subjektus ir visus kitus jiems prieinamus šaltinius. Nesitikima, kad ECB atliks ex post patikslinimus, išskyrus atvejus, kai NCB nustato ženklius galutinių duomenų pokyčius.

2.

NCB nustato dėl perklasifikavimų atsiradusius atsargų pokyčius ir į „perklasifikavimus ir kitus patikslinimus“ įrašo grynąją sumą. Grynasis atsargų padidėjimas dėl perklasifikavimų įrašomas su teigiamu ženklu, grynasis atsargų sumažėjimas – su neigiamu ženklu.

3.

Iš esmės NCB vykdo visus šiose gairėse nurodytus reikalavimus dėl „perklasifikavimų ir kitų patikslinimų“. NCB siunčia bent jau duomenis apie visus 50 milijonų EUR viršijančius „perklasifikavimus ir kitus patikslinimus“. Ši riba nustatyta, siekiant padėti NCB nuspręsti, ar atlikti patikslinimą, ar jo neatlikti. Tačiau kai informacija nėra prieinama ar jos kokybė prasta, gali būti nuspręsta arba nieko nedaryti, arba nustatyti įverčius. Dėl šios priežasties ši riba turi būti taikoma lanksčiai, taip pat ir dėl egzistuojančių procedūrų patikslinimams apskaičiuoti įvairovės. Pavyzdžiui, kai renkama sąlygiškai išsami informacija neatsižvelgiant į ribą, tokios ribos taikymas gali neduoti naudos.

3.   Patikslinimai dėl perkainojimo

1.

Kad būtų išpildyti šiose gairėse išdėstyti reikalavimai „patikslinimams dėl perkainojimo“, NCB gali prireikti apskaičiuoti patikslinimus dėl sandorių, duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių ar kitus atskaitingosios visumos pateiktus duomenis ir (arba) įvertinti kai kurių atskaitingosios visumos nepateiktų suskirstymų patikslinimus, nes traktuojama, kad jie neįeina į „būtinuosius reikalavimus“.

2.

Duomenis apie „patikslinimus dėl perkainojimo“ NCB paprastai parengia remdamiesi atskaitingosios visumos tiesiogiai teikiamais duomenimis. Tačiau NCB gali netiesiogiai išpildyti šiuos atskaitomybės reikalavimus (pvz., tiesiogiai rinkdami duomenis apie sandorius) ir bet kuriuo atveju jiems leidžiama rinkti papildomus duomenis iš atskaitingųjų agentų. Bet kurio metodo naudojimo nacionaliniu lygiu atveju iš NCB reikalaujama pateikti ECB visą duomenų rinkinį pagal II priedo 1 dalį BS statistikos atveju ir II priedo 17 dalį IF statistikos atveju.

2   DALIS

Srautų patikslinimų bendras aprašas

1 skyrius.   Perklasifikavimai ir kiti patikslinimai

Į „perklasifikavimus ir kitus patikslinimus“ įeina bet kokie atskaitingojo sektoriaus balanso pokyčiai, kurie atsiranda dėl atskaitingosios visumos sudėties ir struktūros pokyčių, finansinių priemonių ir kitų sandorio šalių klasifikavimo pokyčių, statistinių apibrėžčių pokyčių ir atskaitomybės klaidų (dalinio) pataisymo, o dėl viso to atsiranda lūžiai eilutėse ir todėl daro poveikį dviejų iš eilės einančių laikotarpių pabaigos atsargų palyginamumui. Įstojimai į euro zoną gali būti traktuojami kaip „perklasifikavimų ir kitų patikslinimų“ neeiliniai atvejai.

1.   Atskaitingojo sektoriaus sudėties pokyčiai

1.

Atskaitingojo sektoriaus sudėties pokyčiai gali lemti veiklos perkėlimą iš vieno ekonominio sektoriaus į kitą. Tokio perkėlimo atvejai nėra sandoriai, todėl jie traktuojami kaip „perklasifikavimų ir kitų patikslinimų“ patikslinimas.

2.

Prie atskaitingojo sektoriaus prisijungianti institucija gali perkelti veiklą į sektorių, o iš atskaitingojo sektoriaus pasitraukianti institucija gali perkelti veiklą iš sektoriaus. Tačiau tiek, kiek prisijungiančioji institucija pradeda savo veiklą ex novo po prisijungimo prie atskaitingojo sektoriaus, tai rodo finansinį sandorį, kuris nepašalinamas iš statistinių duomenų (5). Panašiai, kai pasitraukiančioji institucija prieš palikdama atskaitingąjį sektorių sumažina savo veiklos apimtį, tai statistiniuose duomenyse atspindima kaip sandoris.

3.

Prisijungiančiųjų ir pasitraukiančiųjų institucijų grynasis poveikis atskaitingojo sektoriaus agreguotai turto ir įsipareigojimų sumai apskaičiuojamas agreguojant pirmuosius turtą ir įsipareigojimus, dėl kurių atsiskaitė naujai prisijungę, ir paskutiniuosius turtą ir įsipareigojimus, dėl kurių atsiskaitė pasitraukusieji, ir kiekvieno straipsnio atveju nustatant skirtumą tarp jų dviejų. Šis grynasis skaičius įrašomas prie „perklasifikavimų ir kitų patikslinimų“. Tam tikromis aplinkybėmis gali būti padaromas poveikis ir kitų sandorio šalių atskaitomybei, todėl šis poveikis taip pat turi būti įtraukiamas į patikslinimus, šiuo atveju kaip sektoriaus pokytis. Pavyzdžiui, jeigu PFĮ netenka licencijos, bet toliau veikia kaip kitas finansinis tarpininkas (KFT), finansuojamas per tarpbankinę rinką, dirbtinai pakyla PFĮ skolinimas KFT, todėl reikia atlikti patikslinimą (jį apima „kitos sandorio šalies sektoriaus klasifikavimo pokyčiai“).

2.   Atskaitingojo sektoriaus struktūros pokyčiai

1.

Atskaitingojo sektoriaus struktūros pokyčiai atsiranda grupėms tarpusavyje persitvarkant arba susijungiant, vykstant įsigijimams ir pasidalijimams. Šie bendrovių struktūros keitimo veiksmai paprastai reiškia finansinio turto ir įsipareigojimų vertinimo pokyčius; patikslinimai dėl perkainojimo įrašomi tam, kad būtų atspindėti šie pokyčiai, ir todėl būtų galima teisingai išvesti šiuos sandorius. Be to, dėl veiksmų dažnai finansinis turtas ir įsipareigojimai iš vieno institucinio vieneto balanso pervedami į kito institucinio vieneto balansą (nuosavybės pasikeitimas). Turto pervedimų laikymo sandoriais ribą nustato tai, kad egzistuoja du skirtingi instituciniai vienetai, kurie veikia abipusiu susitarimu. Tačiau, jei pervedimai įvyksta sukūrus arba panaikinus institucinį vienetą, jie turėtų būti traktuojami kaip „perklasifikavimai ir kiti patikslinimai“. Ypač, jei dėl susijungimo arba įsigijimo panaikinamas vienas arba daugiau institucinių vienetų, visos tarpusavyje susijungiančių institucijų buvusios susijusios pozicijos, kurios panaikinant institucijas įskaitomos tarpusavyje, dingsta iš sistemos ir atitinkamai turi būti teikiami duomenys apie perklasifikavimo patikslinimus. Bendrovių padalijimai traktuojami taip pat.

2.

Išsamesnę atskaitingojo sektoriaus struktūros pokyčių, atsiradusių dėl bendrovių pertvarkymo, analizę ir išsamius pavyzdžius su skaičiais galima rasti ECB teikiamose gairėse, pavyzdžiui, PFĮ balanso statistikos vadove (angl. Manual on MFI balance sheet statistics) ir Investicinių fondų statistikos vadove (angl. Manual on investment fund statistics).

3.   Kiti „perklasifikavimų ir kitų patikslinimų“ atvejai

1.

Dėl sektoriaus klasifikavimo arba klientų rezidavimo vietos pokyčių atsiranda poreikis šių kitų sandorio šalių atžvilgiu perklasifikuoti turtą ir įsipareigojimus. Tokie klasifikavimo pokyčiai įvyksta dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, įvykus privatizavimui, vyriausybės subjektas pakeičia ekonominį sektorių arba dėl susijungimų / pasidalijimų pasikeičia pagrindinė bendrovių veikla. Panašiai gali pasikeisti turto ir įsipareigojimų priemonių klasifikavimas, pavyzdžiui, jei paskolų sąlygos keičiamos ir statistikos tikslais atitinkamai laikomos skolos vertybiniais popieriais. Kadangi tokie perklasifikavimai sukelia pateiktų duomenų apie atsargas pozicijos pokytį, bet nerodo sandorio, turi būti patikslinama, kad būtų pašalintas jų poveikis statistikai.

2.

Duomenų taisymo politikos apibrėžtose ribose NCB ištaiso atskaitomybės klaidas duomenyse apie atsargas, kai tik tos klaidos nustatomos. Idealiu atveju pataisant visiškai pašalinamos klaidos iš duomenų, ypač jei klaida yra susijusi su vienu laikotarpiu ar ribotu laiku. Šiuo atveju neatsiranda eilučių lūžio. Tačiau, jei klaida yra susijusi su istoriniais duomenimis ir praeities duomenys netaisomi arba taisomi tik riboto laiko atžvilgiu, atsiranda lūžis tarp pirmojo laikotarpio su pataisytu skaičiumi ir paskutinio laikotarpio su klaidingu skaičiumi. Šiuo atveju NCB nustato atsiradusio lūžio dydį ir įrašo patikslinimą į „perklasifikavimus ir kitus patikslinimus“. Panaši praktika taikoma įgyvendinant statistinių apibrėžčių, darančių poveikį teikiamiems duomenims, pokyčius, taip pat taisant lūžius, kurie gali atsirasti dėl to, kad statistinio apibendrinimo metodai buvo pradėti naudoti, pakeisti arba jų atsisakyta.

2 skyrius.   Patikslinimai dėl perkainojimo

1.   Visiški / daliniai paskolų nurašymai

Patikslinimas dėl „visiškų / dalinių paskolų nurašymų“ nusako balanse apskaitomų paskolų vertės pokyčių, kuriuos sukelia visiški / daliniai paskolų nurašymai, poveikį. Šis patikslinimas taip pat atspindi atidėjinių paskolų nuostoliams dydžio pokyčius, pavyzdžiui, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 8 straipsnio 4 dalį atsargų likutis įrašomas atėmus atidėjinius. Nuostoliai, pripažinti tuo metu, kai paskolos buvo parduodamos arba perduotos trečiajai šaliai, taip pat įtraukiami, jei juos galima nustatyti.

2.   Kainų pokyčių sukelti patikslinimai dėl perkainojimo

1.

Turto ir įsipareigojimų kainos patikslinimas dėl perkainojimo nusako turto ir įsipareigojimų vertinimo svyravimus, atsirandančius dėl kainos, kuria turtas ir įsipareigojimai apskaitomi ar jais prekiaujama, pokyčio. Patikslinimas apima laikotarpio pabaigos atsargų vertės pokyčius, atsirandančius per laiką dėl pamatinės vertės, kuria jie apskaitomi, pasikeitimų, t. y. vertės padidėjimo / sumažėjimo. Jis taip pat gali apimti vertinimo pokyčius, kylančius iš sandorių turtu / įsipareigojimais, t. y. įvykusio vertės padidėjimo / sumažėjimo, tačiau šiuo požiūriu egzistuoja skirtinga nacionalinė praktika.

2.

„Patikslinimų dėl perkainojimo“ pobūdį ir apimtį nulemia pasirinktas vertinimo metodas. Nors rekomenduojama, kad abi balanso pusės būtų apskaitomos rinkos verte, praktiškai gali būti naudojami įvairūs vertinimo metodai tiek turto, tiek įsipareigojimų pusėje.

3 skyrius.   Valiutų kursų pokyčių sukelti patikslinimai dėl perkainojimo

1.

Pateikdami statistinius duomenis ECB, NCB užtikrina, kad užsienio valiuta išreikštos turto ir įsipareigojimų pozicijos būtų paverstos eurais, naudojant dienos, su kuria siejami duomenys, rinkos valiutų kursą. Turėtų būti naudojamas ECB orientacinis valiutų kursas (6).

2.

Valiutų kursų pokyčiai euro atžvilgiu, atsirandantys tarp laikotarpio pabaigos atsiskaitymo dienų, sukelia turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta vertės pokyčius, kai jie išreiškiami eurais. Kadangi šie pokyčiai nusako vertės padidėjimą / sumažėjimą ir nėra finansiniai sandoriai, turi būti nustatytas vertinimo poveikis, kad galėtų būti pašalintas iš sandorių duomenų. Patikslinimai dėl perkainojimo dėl valiutų kursų pokyčių taip pat gali apimti vertinimo pokyčius dėl sandorių turtu/įsipareigojimais, t. y. dėl įvykusio vertės padidėjimo/sumažėjimo, tačiau šiuo požiūriu egzistuoja skirtinga nacionalinė praktika.

3   DALIS

Srautų patikslinimai: specialios BS statistikos savybės

1 skyrius.   Įžanga

1.

BS statistikos atveju kiekvienas NCB pateikia atskirus patikslinimų duomenis apie savo balansą ir kitų PFĮ balansą. ECB balanso patikslinimus viduje taip pat parengia ECB vidaus finansų direktoratas. NCB teikia PFĮ balanso visų straipsnių patikslinimus šių gairių 3 straipsnio 2 dalyje nurodytu dažnumu. Vykstant šiam procesui, NCB gali prireikti apskaičiuoti ir (arba) įvertinti kai kurių PFĮ nepateiktų suskirstymų duomenų patikslinimus, nes laikoma, kad jie neįeina į Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 2 dalies 1A lentelės „būtinuosius reikalavimus“. Šių gairių II priedo 1 dalis nurodo, ar ECB turi būti pateikti tik „perklasifikavimai ir kiti patikslinimai“, ar taip pat ir „patikslinimai dėl perkainojimo“.

Patikslinimus dėl valiutos kurso svyravimų apskaičiuoja ECB. Dėl šios priežasties NCB pateiktų užsienio valiuta išreikštų balansų patikslinimai neapima valiutų kursų sukeltų pokyčių poveikio. Patikslinimus dėl valiutos kurso ECB apskaičiuoja, taikydamas valiutų proporcijas, išvestas iš turto ir įsipareigojimų suskirstymo pagal svarbiausias valiutas, esančio Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 3 dalies 4 lentelėje. ECB metodas apskaičiuoti patikslinimus dėl valiutos kurso pokyčių išsamiai išdėstytas jo PFĮ balanso statistikos vadove (angl. Manual on MFI balance sheet statistics). Kai NCB gali parengti tikslesnius patikslinimus, jie šiuos patikslinimus taip pat gali perduoti ECB.

2.

Srautų patikslinimams taikoma ta pati dvigubo įrašo apskaitos sistema kaip ir atsargoms. Visais atvejais patikslinimai turi priešinį, kuris dažnai greičiausiai bus „kapitalas ir atsargos“ arba „likę įsipareigojimai“, priklausomai nuo operacijos arba nacionalinių apskaitos taisyklių.

3.

BS statistikos rengimo kontekste iš esmės finansiniai sandoriai turėtų būti matuojami sandorių vertėms, kurios nebūtinai turi būti tokios pat kaip rinkoje nurodyta kaina arba sandorio sudarymo metu tikroji turto vertė. Į sandorio vertę neįtraukiami mokėjimai už paslaugas, rinkliavos, komisiniai ar panašūs mokėjimai už sandorių vykdymo metu suteiktas paslaugas.

4.

Palūkanos už indėlius, paskolas ir išleistus bei laikomus skolos vertybinius popierius turėtų būti įrašomos kaupiamuoju principu, tačiau niekada neturėtų būti įrašomos kaip su susijusia priemone atliktas sandoris. Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje nurodytas reikalavimas užtikrina, kad paskolų ir indėlių sukauptos palūkanos įrašomos į „likusį turtą“ arba „likusius įsipareigojimus“. Tačiau reglamente nėra taisyklės dėl sukauptų palūkanų už PFĮ išleistus ir laikomus skolos vertybinius popierius traktavimo. Iš tikrųjų sukauptos palūkanos dažnai yra susijusios su rinkos kainomis ir jas sudėtinga atskirti nuo statistikos balanse teikiamų apskaitos kainų. Siekiant, kad duomenys būtų nuoseklūs ir palyginami tarptautiniu mastu, turėtų būti taikoma ši taisyklė:

a)

jei sukauptos palūkanos iš esmės yra susijusios su apskaitos kaina, kaip ji apskaitoma statistikos balanse, jos įtraukiamos į „patikslinimus dėl perkainojimo“;

b)

jei sukauptos palūkanos yra neįtrauktos į vertybinių popierių atsargų vertę, su kuria jos yra susijusios statistikos balanse, jos turi būti klasifikuojamos kaip „likęs turtas“ arba „likę įsipareigojimai“, ir nelaikomos patikslinimais dėl perkainojimo.

Šis siūlomas traktavimas taip pat atspindėtas šiose gairėse nustatytuose atskaitomybės reikalavimuose (žr. II priedo 4 dalies 3 skyrių) (7).

2 skyrius.   Patikslinimai dėl perkainojimo

1.   Visiški/daliniai paskolų nurašymai

1.

NCB teikia duomenis ECB dėl visiško / dalinio paskolų nurašymo pagal II priedo 1 dalį. Tikimasi, kad NCB išpildys reikalavimus dėl PFĮ teikiamų duomenų. Tiksliau, NCB renka duomenis bent jau pagal privalomus reikalavimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 4 dalies 1A lentelėje, tačiau taip pat gali rinkti papildomus duomenis, kurių nereikalaujama pagal būtinuosius reikalavimus. Teikdami išsamią ataskaitą ECB, NCB turi priskirti patikslinimus atsižvelgdami į blogų paskolų apskaitos taisykles (8) ir į santykinę kiekvieno sektoriaus kredito riziką. Kai nepakanka informacijos patikslinimui priskirti, jis gali būti klasifikuojamas į Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) kategorijas pro rata pagrindu, kurį nulemia atsargų pozicijos dydis.

2.

Daliniai nurašymai, įvykstantys tuo metu, kai paskola pakeičiama vertybiniais popieriais (arba kitaip perduodama), ir daliniai / visiški aptarnautų paskolų nurašymai yra pateikiami ECB dedant visas pastangas, kaip nustatyta II priedo 1 dalies 3 lentelėje (9).

2.   Patikslinimai dėl perkainojimo pasikeitus vertybinių popierių kainoms

1.

Perkainojimas dėl kainų taikomas tik ribotam balanso straipsnių skaičiui: įsipareigojimų pusėje – „išleistiems vertybiniams popieriams“, o turto pusėje – „turimiems skolos vertybiniams popieriams“, „nuosavybės priemonėms“ ir „investicinio fondo akcijoms / vienetams“. Jų priešiniai daugiausia priskirti „kapitalui ir atsargoms“ bei „likusiems įsipareigojimams“. Indėliai ir paskolos yra fiksuotų nominalių verčių, todėl jų neveikia kainų pokyčiai. Žr. ECB PFĮ balanso statistikos vadovą apie perkainojimų dėl kainų ir jų atitiktinių įrašų sąsajų išsamų aprašymą.

2.

Įsipareigojimų pusėje išleistų skolos vertybinių popierių perkainojimui dėl kainų pokyčių netaikomi Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) nustatyti būtinieji reikalavimai ir todėl jie neprivalomai. Turto pusėje būtinieji reikalavimai dėl turimų vertybinių popierių perkainojimo dėl kainos apima tik „didesnės nei dvejų metų trukmės“ terminą. Jei nėra kitos informacijos, galima daryti prielaidą, kad jie lygūs visai turimų skolos vertybinių popierių, kuriuos išleido kiekvienas atitinkamas sektorius, patikslinimų dėl perkainojimo sumai.

3.

Turimų vertybinių popierių patikslinimų dėl perkainojimo apimtis ir turinys priklauso nuo rengiant statistinį balansą naudojamo vertinimo metodo. Dėl šių duomenų rinkimo NCB atskaitingiesiems agentams gali pasiūlyti du būdus. Vienas metodas – leisti PFĮ teikti patikslinimus dėl perkainojimo, kurie po to agreguojami ir perduodami ECB. Kitu atveju NCB gali reikalauti, kad atskaitingieji agentai tiesiogiai teiktų duomenis apie stebimus sandorius, iš kurių NCB išveda patikslinimus dėl perkainojimų, kurie (agreguoti) turi būti perduoti ECB. PFĮ balanso statistikos vadove išdėstytas nuodugnus metodologinis abiejų būdų aprašas ir atitinkami nustatyti rengimo metodai.

4.

NCB taip pat gali rinkti reikalaujamą statistinę informaciją apie vertybinius popierius (pvz., balanso buhalterinę vertę, rinkos vertę, pirkimus ir pardavimus) pagal kiekvieną vertybinį popierių ir išvesti agreguotą statistinę informaciją (įskaitant duomenis apie patikslinimus dėl perkainojimo) vadovaudamiesi Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) nustatytais būtinaisiais standartais.

5.

Iš esmės NCB pasirinkimas apsiriboja šiais metodais. Tačiau kiti metodai taip pat gali būti taikomi, jei įrodoma, kad juos taikant gali būti gaunami panašios kokybės duomenys.

3 skyrius.   Mėnesio srautų patikslinimai – specialios pritaikomosios nuostatos

1.   ECB ir NCB balanso statistika

1.

Reikalavimai ECB ir NCB buvo šiek tiek pakeisti lyginant su reikalavimais kitoms PFĮ, kad atspindėtų ECB ir NCB veiklą. Tam tikri straipsniai buvo pašalinti, t. y. nereikalaujama duomenų apie atpirkimo sandorių ar indėlių su įspėjamuoju laikotarpiu suskirstymą. Kiti straipsniai buvo pridėti, pavyzdžiui, įsipareigojimų pusėje – „SST priešinys“, o turto pusėje – „auksas ir auksu gautinos sumos“ ir „iš skolinimosi teisių, SST ir kitų teisių gautinos sumos“, kadangi šios gairės taip pat reikalauja šių straipsnių atsargų duomenų. ECB ir NCB pateikia patikslinimų duomenis apie kiekvieną iš šių straipsnių.

2.

ECB ir NCB pateikia patikslinimus ECB laikydamiesi pirmiau išdėstytų procedūrų. Tačiau galima įžvelgti kai kurių pakeitimų:

—

perklasifikavimai ir kiti patikslinimai: ne visi patikslinimų šaltiniai yra reikšmingi, pavyzdžiui, „atskaitingojo sektoriaus sudėties pokyčiai“ nėra taikytini. Nukrypstant nuo bendros taisyklės, nustatoma žemutinė 5 milijonų EUR riba, kad šiuo atveju būtų užtikrintas srautų NCB balansuose tikslumas,

—

patikslinimai dėl perkainojimo pasikeitus kainoms ir valiutų kursams: taikomos bendrosios nuostatos, išskyrus ECB, kuris apskaitos duomenimis pagrįstus patikslinimus dėl valiutų kursų pokyčių gali teikti tiesiogiai.

2.   Pinigų rinkos fondai

1.

NCB, vykdydami pinigų rinkos fondų (PRF) atskaitomybės įsipareigojimus, pateikia patikslinimus apie „perklasifikavimus ir kitus patikslinimus“ bei „patikslinimus dėl perkainojimo“. Šiuos patikslinimus taip pat atskirai teikia PRF pagal paskirtą ketvirčio atskaitomybės schemą.

2.

Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad NCB gali kai kuriems arba visiems PRF taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas dėl duomenų apie patikslinimus dėl perkainojimo teikimo. Tačiau tais atvejais tikimasi, kad NCB teiks informaciją dėdami visas pastangas, ypač jei susijusios sumos yra didelės.

3.

PRF turto patikslinimų dėl perkainojimo dėl kainų apskaičiavimui taikoma bendra procedūra, taikytina visoms PFĮ. Įsipareigojimų pusėje teigiami PRF akcijų / vienetų vertės pokyčiai tradiciškai būdavo laikomi sandoriais, lygiagrečiai palūkanų už indėlius išmokoms (priešingoms jų kaupimui), o tai reiškė, kad turto pusės perkainojimo priešinys būtų ne „pinigų rinkos fondų akcijos / vienetai“, bet „likę įsipareigojimai“. Tačiau tais atvejais kai PRF akcijų / vienetų kaina nukrinta dėl nuostolių, susijusių su fondo turtu, tai negali būti prilyginama palūkanų išmokėjimui. Šiomis aplinkybėmis Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 4 dalies 1A lentelė apima reikalavimus dėl PRF akcijų / vienetų perkainojimo dėl kainos; reikalaujama, kad NCB naudotų šį straipsnį subalansuoti perkainojimus dėl kainos turto pusėje, kai tai aktualu. Turėtų būti priskiriama tokiu būdu, kad būtų įtraukiami tik faktiniai perkainojimai dėl kainos, kurie būtų atspindėti PRF akcijų / vienetų vertės pokyčiuose.

3.   Valdžios sektoriaus įsipareigojimai (ir turtas)

Renkami valdžios sektoriaus indėlių įsipareigojimų ir turto atsargų duomenys. Duomenims apie sandorius parengti patikslinimų duomenys iš esmės teikiami pagal PFĮ balanso statistikos reikalavimus. Praktiškai mažai tikėtina, kad bus kitokių pokyčių nei sandoriai, t. y. dėl valiutų kursų ar rinkos kainų pokyčių. Šie duomenys teikiami, kaip nurodyta II priedo 3 dalyje.

4.   Papildomi straipsniai

Renkami PFĮ išleistų skolos vertybinių popierių duomenys pagal turėtojų suskirstymus pagal rezidavimo vietą, kad būtų apskaičiuoti pinigų suvestiniai rodikliai. Siekiant išvesti duomenis apie sandorius, šiems papildomiems straipsniams apskaičiuojami perklasifikavimo patikslinimai, valiutų kursų patikslinimai ir patikslinimai dėl perkainojimo. Šie duomenys teikiami, kaip nurodyta II priedo 4 dalyje.

4 skyrius.   Srautų patikslinimų apskaičiavimas dėl ketvirčio atskaitomybės reikalavimų

1.

Procedūra, skirta apskaičiuoti Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 3 dalies 2 lentelėje nurodytų balanso straipsnių ketvirčio sandorius yra panaši į procedūrą, taikomą išvesti mėnesio sandorius to reglamento I priedo 2 dalies 1 lentelėje nurodytiems balanso straipsniams. Srautų patikslinimai apskaičiuojami pagal šiuos principus:

a)

Kai pateikiamas patikslinimas 1 lentelei, tai gali paveikti 2 lentelėje pateiktų straipsnių suskirstymą.Turėtų būti užtikrinamas šių dviejų duomenų rinkinių nuoseklumas, t. y. mėnesio patikslinimų suma turi būti lygi ketvirčio patikslinimui. Jei ketvirčio patikslinimams yra nustatyta riba arba jei ketvirčio patikslinimai negali būti nustatyti išsamiai arba taip pat išsamiai kaip mėnesio patikslinimas, patikslinimas apskaičiuojamas, kad būtų išvengta nesutapimų su pateiktais mėnesio duomenų patikslinimais.

b)

„Vertybinių popierių perkainojimo dėl kainos“ atveju metodas, kurį naudojant išvedami patikslinimų duomenys, gali lemti mėnesio ir ketvirčio duomenų nesutapimą. PFĮ balanso statistikos vadove išdėstytos išsamios gairės, kokia tais atvejais procedūra turi būti naudojama, kad būtų užtikrintas mėnesio ir ketvirčio patikslinimų suderinamumas.

c)

Ketvirčio lentelėms patikslinimai gali būti reikalingi net jei 1 lentelėje nėra pateikta patikslinimų. Taip atsitinka, kai perklasifikuojama ketvirčio išsamumo lygmenyje, bet tai atšaukiama labiau agreguotame mėnesio lygmenyje. Tai taip pat gali būti taikytina „patikslinimams dėl perkainojimo“, kai atskiri mėnesio straipsnio komponentai juda skirtingomis kryptimis. Šiais atvejais taip pat užtikrinamas mėnesio ir ketvirčio duomenų nuoseklumas.

Tie patys principai taikomi išvedant srautų patikslinimus pagal II priedo 3 ir 4 dalių reikalavimus renkamiems papildomiems straipsniams.

2.

NCB teikiamų patikslinimų ketvirčio statistikai mastas priklauso nuo jų gebėjimo nustatyti arba pakankamai tiksliai įvertinti išsamią esamų mėnesio patikslinimų klasifikaciją pagal sektorių / priemonę. „Perklasifikavimų ir kitų patikslinimų“ atveju informacija paprastai yra prieinama. Konkrečiai, NCB dažniausiai turi pakankamai išsamią informaciją, leidžiančią lengvai priskirti didelius vienkartinius patikslinimus (pvz., perklasifikavimą dėl atskaitomybės klaidos) konkretiems ketvirčio straipsniams. Panašiai NCB sunkumų nekelia ir ketvirčio patikslinimai dėl atskaitingosios visumos pokyčių. „Patikslinimų dėl perkainojimo“ atveju dažnai yra sunkiau gauti visiškus nurašymus ir perkainojimus dėl kainos, nes pirminiuose duomenų šaltiniuose nepakanka atitinkamų suskirstymų. Tikimasi, kad „patikslinimai dėl perkainojimo“ bus bent iš dalies grindžiami įverčiais. Įverčiai teikiami kartu pridedant paaiškinamuosius raštus dėl naudoto metodo (pvz., trūkstami suskirstymai įvertinami pro rata būdu, naudojant atsargų duomenis).

4   DALIS

Srautų patikslinimai – specifinės IF statistikos savybės

1 skyrius.   Įžanga

1.

IF statistikos atveju NCB visiems IF balanso straipsniams pateikia patikslinimus dėl perkainojimo, kurie apima tiek perkainojimus dėl kainos ir valiutų kursų pokyčių, tiek perklasifikavimo patikslinimus, 19 straipsnyje nurodytu dažnumu. Šio proceso metu NCB gali reikėti apskaičiuoti ir (arba) įvertinti kai kurių IF nepateiktų suskirstymų, nes Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) I priedo 3 dalies 3 lentelėje nelaikoma, kad jie įeina į „būtinuosius reikalavimus“, patikslinimus.

2.

Srautų patikslinimams taikoma ta pati dvigubo įrašo apskaitos sistema kaip ir atsargoms. Visais atvejais patikslinimai turi priešinį, kuris daugeliu atveju greičiausiai yra „IF išleistos akcijos / vienetai“ arba „likę įsipareigojimai“, priklausomai nuo operacijos arba vietos apskaitos taisyklių.

3.

Iš esmės tolesni nurodymai pateikiami indėlių / paskolų ir vertybinių popierių sandorių vertėms. Indėlių / paskolų sandorių vertė neapima mokesčių ir t. t. Indėlio / paskolos sandorio vertė neapima sukauptų palūkanų, kurios yra gautinos / mokėtinos, bet dar nėra gautos ar sumokėtos. Vietoj to, sukauptos indėlių / paskolų palūkanos atitinkamai apskaitomos kaip „likęs turtas“ ar „likę įsipareigojimai“.

Turimų ar išleistų vertybinių popierių atžvilgiu sukauptos palūkanos yra įtraukiamos į vertybinių popierių atsargų duomenis ir į sandorio vertę.

2 skyrius.   Patikslinimai dėl perkainojimo

1.

Reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) leidžia elgtis lanksčiai, kiek tai susiję su turto ir įsipareigojimų patikslinimui dėl perkainojimo apskaičiuoti reikiamų duomenų tipu ir šių duomenų rinkimo bei rengimo forma. Sprendimą dėl metodo priima NCB.

2.

Egzistuoja šie du variantai, kaip pagal kiekvieną vertybinį popierių surinktiems duomenims išvesti vertybinių popierių patikslinimus dėl perkainojimo:

—

IF teikia informaciją pagal kiekvieną vertybinį popierių, kuri leidžia NCB išvesti patikslinimus dėl perkainojimo: IF teikia informaciją NCB, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) I priedo 3 dalies 2 lentelės 1, 2 ir 4 punktuose, pagal kiekvieną vertybinį popierių. Ši informacija leidžia NCB gauti tikslią informaciją apie „patikslinimus dėl perkainojimo“, kurią reikia pateikti ECB. Kai taikomas šis variantas, NCB gali išvesti „patikslinimus dėl perkainojimo“ pagal bendrą Eurosistemos metodą, t. y. „srautų išvedimo metodą“, aprašytą prie Reglamento pridėtame IF vadove,

—

IF duomenis apie sandorius pagal kiekvieną vertybinį popierių teikia tiesiogiai NCB: IF teikia duomenis apie bendras vertybinių popierių pirkimų ir pardavimų, įvykusių per ataskaitinį laikotarpį, sumas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) I priedo 3 dalies 2 lentelės 1 ir 3 punktuose, pagal kiekvieną vertybinį popierių. NCB apskaičiuoja „patikslinimus dėl perkainojimo“, imdami skirtumą tarp laikotarpio pabaigos atsargų ir pašalindami sandorius, ir pateikia duomenis apie patikslinimus dėl perkainojimo ECB pagal šias gaires.

3.

Turto ir įsipareigojimų, išskyrus vertybinius popierius, atveju arba vertybinių popierių duomenų, kurie nėra surinkti pagal kiekvieną vertybinį popierių atveju, egzistuoja šie du variantai patikslinimams dėl perkainojimo išvesti:

—

IF teikia suvestinius duomenis apie patikslinimus: IF teikia duomenis apie patikslinimus, taikytinus kiekvienam straipsniui, atspindinčius vertinimo pokyčius dėl kainos ir valiutų kursų pokyčių (10). NCB, kurie pasirenka šį metodą, agreguoja IF pateiktus patikslinimus, kad pateiktų duomenis ECB,

—

IF teikia suvestinius duomenis apie sandorius: IF kaupia mėnesio duomenis apie sandorius ir perduoda pirkimų ir pardavimų vertę NCB. NCB, kurie gauna duomenis apie sandorius, apskaičiuoja „patikslinimus dėl perkainojimo“ kaip skirtumo tarp atsargų ir sandorių liekaną ir pateikia duomenis apie patikslinimą dėl perkainojimo ECB pagal šias gaires.

5   DALIS

Srautų patikslinimai – specifinės FPB statistikos savybės

1 skyrius.   Įžanga

FPB statistikos atveju NCB visiems FPB balanso straipsniams pateikia duomenis apie sandorius pagal 20 straipsnį. FPB atskaitingieji agentai atitinkamam NCB tiesiogiai teikia duomenis apie sandorius, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) II priedo 3 dalyje, arba kitu atveju, atskaitingieji agentai, sutikus NCB, gali teikti duomenis apie patikslinimus dėl perkainojimo ir kitus apimties pokyčius, kurie leidžia NCB išvesti duomenis apie sandorius pagal šiame priede nustatytus principus.

2 skyrius.   Visiški / daliniai paskolų nurašymai

1.

NCB teikia duomenis ECB apie visiškus / dalinius vertybiniais popieriais pakeistų paskolų nurašymus pagal 20 straipsnį. Visiški / daliniai paskolų nurašymai, pripažinti tuo metu, kai paskola parduota arba perduota trečiajai šaliai, kai įmanoma juos nustatyti, taip pat įtraukiami.

2.

Atskaitingieji agentai, užuot teikę duomenis apie visiškus /dalinius paskolų nurašymus, gali, sutikus atitinkamam NCB, teikti kitą informaciją, kuri leidžia NCB išvesti reikalaujamus duomenis apie visiškus / dalinius paskolų nurašymus.

(1)  Tai atitinka 2010 m. ESS ir kitus tarptautinius statistikos standartus.

(2)  Tačiau IF statistikoje Reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) reikalauja atskirai teikti duomenis apie naujas IF akcijų / vienetų emisijas ir atpirkimus per ataskaitinį mėnesį.

(3)  „Kitų pokyčių“ apibrėžtis ir klasifikacija iš esmės atitinka 2010 m. ESS. „Perklasifikavimai ir kiti patikslinimai“ iš esmės atitinka „kitus turto apimties ir įsipareigojimų pokyčius“ (K.1–K.6, žr. 6.03–25 dalis), o „perkainojimai“ gali būti perkeliami į „nominalųjį turto vertės padidėjimą ir sumažėjimą“ (K.7, žr. 6.26–64 dalis). BS statistikoje svarbus nukrypimas yra tai, kad „paskolų nurašymai“ įtraukiami į „perkainojimus“ (konkrečiau, perkainojimus dėl kainų pokyčių), o 2010 m. ESS paprastai jie laikomi „niekur kitur nepriskirtais apimties pokyčiais“ (6.14 dalis) – išskyrus parduodant paskolas atsiradusius nuostolius; šie nuostoliai, lygūs sandorio kainos ir balanso paskolų sumos skirtumui, turėtų būti registruojami kaip perkainojimas (6.58 dalis). „Paskolų nurašymų“ įtraukimas į „perkainojimus“ taip pat nukrypsta nuo tarptautinių investicijų pozicijų (t.i.p.) normų. Pagal t.i.p., jie traktuojami kaip „kiti patikslinimai“, o ne kaip „kainų ar valiutų kurso pokyčiai“. IF statistikoje duomenų apie „visišką / dalinį paskolų nurašymą“ neprašoma.

(4)  Duomenis apie patikslinimus, sutampančius su ECB balanso duomenimis, teikia ECB bendrojo administravimo direktoratas.

(5)  Šis kriterijus taikomas tarpiniais atvejais, pavyzdžiui, naujo banko, kuris perima nereziduojančio banko vardu atstovybės anksčiau vykdytas operacijas, įsteigimas sukelia sandorių srautą, kuris nėra atimamas iš statistinio srauto.

(6)  Žr. 1998 m. liepos 8 d. ECB pranešimą spaudai Bendrų rinkos standartų nustatymas (angl. Setting-up of common market standards), paskelbta ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(7)  PFĮ balanse sukauptų palūkanų statistika traktuojama skirtingai nei 2010 m. ESS, kurioje numatyta, kad: „Palūkanos įrašomos kaip susikaupusios per tam tikrą laikotarpį mokėtinos sumos už kreditoriui negrąžintą pagrindinę sumą.“ ir, konkrečiai, kaip sandoris dėl susijusios finansinės priemonės, atitinkantis sandorį dėl palūkanų pajamų ne finansinėse sąskaitose (5.43 dalis). Mokėjimų ir t.i.p. balanse sukauptos palūkanos apskaitomos atitinkamos priemonės kategorijoje.

(8)  Tai yra vėluojamos grąžinti paskolos arba nustatyta kitokiu būdu iš dalies arba visiškai sumažėjusi jų vertė, atsižvelgiant į įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnį.

(9)  Visiški / daliniai paskolų, kurias PFĮ administruoja, nurašymai gali įvykti dėl to, kad paskolos vis dar turi būti apskaitomos balanse arba atskirose PFĮ sąskaitose, arba grupės lygiu, ir pagal tai pateikiami administravimo duomenys NCB. Taip pat jie gali būti atliekami, kai administravimo paslaugų teikėjas turi nurodyti sumažintą pagrindinės paskolos balansą dėl paskolų, kurių vertė yra sumažėjusi, kad vykdytų investuotojo susitarimus.

(10)  Pagal Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) III priedą, NCB arba renka duomenis apie perkainojimus dėl kainos ir valiutų kursų pokyčių iš IF, arba renka tik duomenis apie perkainojimus dėl kainų pokyčių ir reikiamus duomenis, kurie apima bent jau valiutų suskirstymą į Britanijos svarus, JAV dolerius, Japonijos jenas ir Šveicarijos frankus, kad išvestų perkainojimus dėl valiutų kurso pokyčių.

V PRIEDAS

STATISTINIS INSTITUCINIŲ VIENETŲ SĄRAŠAS

1   DALIS

Institucijų ir filialų registro duomenų bazės (RIAD) požymių sąrašo sąsajos su statistiniais specialiais duomenų rinkiniais

Požymio pavadinimas (1)

(Attribute name)

Svarbus, siejant su šiais sąrašais

PFĮ

IF

FPB

MSSI (2)

Tipas

Atnaujinimo dažnumas

Tipas

Atnaujinimo dažnumas

Tipas

Atnaujinimo dažnumas

Tipas

Atnaujinimo dažnumas

‘Non-industry’ IDs

 

 

 

 

 

 

 

 

—

RIAD code

M

d

M

q

M

q

M

a

—

Nationals business register

E

d

E

q

E

q

O

a

—

EGR code

E

d

 

 

E

q

 

 

—

LEI (jei yra)

M

d

M

q

M

q

M

a

‘Industry’ IDs

 

 

 

 

 

 

 

 

—

BIC

E

d

 

 

 

 

 

 

—

ISINs

E

d

M

q

M

q

 

 

Name

M

d

M

q

M

q

M

a

Country of residence

M

d

M

q

M

q

M

a

Address

M

d

M

q

M

q

M

a

Area code

M

d

M

q

M

q

M

a

Legal form

E

d

E

q

E

q

E

a

Flag Listed

M

d

M

q

M

q

O

a

Flag Supervised

M

d

M

q

M

q

M

a

Reporting requirements

E

d

E

q

E

q

E

a

Type of licence

M

d

M

q

M

q

O

a

Capital variability

 

 

M

q

 

 

 

 

UCITS compliance

 

 

M

q

 

 

 

 

Legal set-up

 

 

M

q

 

 

 

 

Flag Sub-fund

 

 

M

q

 

 

 

 

Nature of securitisation

 

 

 

 

M

q

 

 

Flag E-money issuer - licence

 

 

 

 

 

 

M

a

Flag E-money issuer - business

 

 

 

 

 

 

M

a

Flag Payment service provider -licence

 

 

 

 

 

 

M

a

Flag Payment service provider - business

 

 

 

 

 

 

M

a

Flag Payment system operator

 

 

 

 

 

 

M

a

Comment

O

d

O

q

O

q

O

a

NACE code

M

d

M

q

M

q

E

a

Total employment

E

a

O

a

E

a

O

a

Total solo balance sheet (ECB Regulation)

M

a

E

a

E

a

 

 

Net assets, net asset value

E

a

M

a

 

 

 

 

ESA 2010

M

d

M

q

M

q

M

a

Sub-sector type

M

d

M

q

M

q

M

a

Birth date

O

d

O

q

O

q

O

a

Closure date

M

d

M

q

M

q

M

a

Flag Activity status

M

d

M

q

M

q

M

a

Būtinieji orientaciniai duomenys (1) apie:

Originator of FVC

 

 

 

 

M

q

 

 

Management company

 

 

M

q

M

q

 

 

Headquarter of branch

M

d

 

 

 

 

 

 

M (privaloma), E (rekomenduojama), O (pasirenkama), blank (netaikoma)

Dažnumas: a (metinis), q (ketvirčio), m (mėnesio) d (dienos / įvykus pokyčiui).

Terminai: (jei kitur nenurodyta) metiniams duomenims – vienas mėnuo nuo atskaitingosios datos.

2   DALIS

Organizacinių vienetų ryšių tipai

 

Tipas

Atnaujinimo dažnumas

1.

Organizaciniai santykiai įmonėje

 

 

Santykiai tarp juridinio(-ių) vieneto(-ų) ir įmonės

O

—

2.

Santykiai įmonių grupėje

Kontrolės santykis

E (3)

Q

Nuosavybės santykis

E (3)

Q

3.

Kiti santykiai

Sąsaja tarp pradininko ir jo FPB

M

Q

Sąsaja tarp „valdymo bendrovės“ ir jos FPB/IF

M

Q

Sąsaja tarp „filialo nerezidento“ ir jo „pagrindinės būstinės“

M

D

Sąsaja tarp „subfondo“ ir „skėtinio fondo“

M

Q

 

Sąsaja tarp pirmtako / teisių perėmėjo absorbavimo / pasidalijimo atveju

M

d / q

3   DALIS

Apibrėžtys ir išsamesni atskaitomybės nurodymai

RIAD code

Unikalus identifikavimo kodas visiems organizaciniams vienetams RIAD, kurį sudaro dvi dalys: „host“ ir „id“.

Šių dviejų dalių kartu sudėtos vertės užtikrina, kad šis pirminis raktas yra unikalus:

—

2-jų skaičių šalies ISO-3166 kodas,

—

atsitiktinai sudaryta eilutė.

[privalomas elementas įtraukiant subjektą į RIAD]

Alias identifiers

Atviras daugybės identifikavimo kodų sąrašas, kurį sudaro identifikatoriai, kurie gali arba negali būti priskirti (pusiau) industriniam standartui. Nors į jį gali įeiti grynai „nacionaliniai“ kodai, visas sąrašas nėra privalomas visoms duomenis teikiančioms institucijoms. Pavyzdžiai: nacionalinio verslo registro kodai, EuroGroups registro kodai, juridinių asmenų identifikatorius (jei yra) ir BIC kodas.

Tam, kad identifikatorius būtų funkcionalus keičiantis duomenimis tarp NCB ir RIAD, jis turi būti užregistruotas specialiame sistemos kodų sąraše.

ISIN

„Tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris“ – kaip apibrėžta ISO 6166. RIAD ISIN kodas rodomas dviejais atvejais:

—

IF ir FPB atveju atskaitomybės reikalavimai apima įsipareigojimą teikti informaciją apie finansų bendrovės (visus) likusius (neišpirktus) vertybinius popierius,

—

kadangi kiekvienas bendrovės išleistas vertybinis popierius identifikuoja subjektą unikaliu būdu, bet kuris atskiras išleistų (ir galbūt) kotiruojamų akcijų arba kitų likusių skolos vertybinių popierių ISIN kodas gali būti naudojamas identifikuoti patį organizacinį vienetą.

 

Name

Pilnas registravimo pavadinimas, įskaitant bendrovės rūšį nurodančias priesagas (pvz. Plc, Ltd, SpA, AG, ir t. t.).

Country of residence

Šalis, kurioje atliktas teisinis įsteigimas arba registracija

[privalomas elementas įtraukiant subjektą į RIAD]

Address

Išsami informacija apie organizacinio vieneto buvimo vietą; kai įmanoma, susideda iš keturių dalių:

City

—

buvimo vietos miestas,

Address

—

gatvės pavadinimas ir pastato numeris,

Postal code

—

pašto kodas, naudojant nacionalines pašto sistemos taisykles,

Postal box

—

pašto ofiso dėžutės numeris, naudojant nacionalines pašto sistemos taisykles.

Area code

Statistikos tikslais reikalaujamas geografinis klasifikavimas.

Legal form

Įmanomų teisinių formų parinktis pagal individualių nacionalinių kodų sąrašus, kurie turi būti registruoti RIAD prieš duomenis teikiantiems NCB naudojant duomenų perdavime.

Flag Listed (4)

Žyma, nurodanti, ar organizaciniu vienetu prekiaujama kurioje nors vertybinių popierių biržoje (vidaus arba užsienio) arba ar jo akcijomis prekiaujama biržoje; gali būti universaliai naudojamas nurodyti subjekto „pašalinimą“ iš biržos.

Flag Supervised (4)

Žyma, nurodanti, ar subjektui taikoma nacionalinių ir (arba) viršnacionalinių institucijų priežiūra.

Reporting requirements

Atvirojo kodo sąrašai, kurie gali būti naudojami, kad į centrinę duomenų saugyklą būtų įrašyta, kokius nacionalinius ir (arba) viršnacionalinius atskaitomybės reikalavimų įsipareigojimus subjektas turi įvykdyti; vienam subjektui gali būti taikoma daug reikalavimų.

Įmanomų individualių nacionalinių kodų sąrašų parinktis, turi būti registruoti RIAD prieš duomenis teikiantiems NCB naudojant duomenų perdavime.

Type of licence

Požymis, nurodantis, kad subjektas turi (specialią) licenciją, kurią išduoda nacionalinės ir (arba) viršnacionalinės institucijos.

RIAD gali būti registruojami išsamūs nacionalinių kodų sąrašai, kad būtų identifikuojami specialūs licencijų režimai / sistemos.

 

Capital variability

Šis kintamasis nurodo fondo išleidžiamo akcijų kiekio apribojimus, t. y. nurodo atvirąjį arba uždarąjį fondą.

UCITS compliance

Žyma, nurodanti ar fondas atitinka KIPVPS reikalavimus

Legal set-up

Šis kintamasis nurodo teisinę formą, kuri gali būti pritaikyta IF.

Sub-fund

Šis kintamasis nurodo, ar IF yra subfondas

Nature of securitisation

Šis kintamasis nurodo FPB atliekamo pakeitimo vertybiniais popieriais tipą.

Flag E-money issuer - licence (4)

Žyma, nurodanti, ar subjektas turi specialią elektroninių pinigų išleidėjo licenciją (pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnį) (1).

Flag E-money issuer - business (4)

Žyma, nurodanti, ar subjektas tikrai vykdo elektroninių pinigų išleidėjo veiklą.

Flag Payment service provider - licence (4)

Žyma, nurodanti, ar subjektas turi specialią mokėjimo paslaugų teikėjo licenciją (pagal Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnį).

Flag Payment service provider - business (4)

Žyma, nurodanti, ar subjektas tikrai vykdo mokėjimo paslaugų teikėjo veiklą.

Flag Payment system operator (4)

Žyma, nurodanti, ar subjektas yra „mokėjimo sistemos operatorius“ pagal Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) 1 straipsnį.

Comment

Laisvas tekstas.

 

NACE

Pagrindinė veikla pagal NACE, 2 red. (4-ių skaičių klasė).

Total employment

Darbuotojų skaičius; jei įmanoma, matuojama „visos darbo dienos ekvivalentais“ (VDDE).

Total solo balance sheet (ECB Regulation)

Visa balanso suma pagal atitinkamą BS/IF/FPB reglamentą (išreikšta EUR).

Net assets, NAV

IF – akcijų / vienetų vertė (GTV); kredito įstaigoms – vertė apytiksliai nustatoma pagal „kapitalą ir atsargas“ (išreikšta EUR).

ESA 2010

2010 m. ESS instituciniai sektoriai (4 skaičių klasė); gali apimti klasifikaciją: viešasis / nacionalinis, privatusis / kontroliuojamas užsienio subjektų.

Sub-sector type

2010 m. ESS klasifikavimo išplėtimas, leidžiantis identifikuoti standartinių nacionalinių sąskaitų suskirstymų subkategorijas.

 

Birth date

Juridinio vieneto teisinis įsteigimas arba institucinio vieneto registracija; jei negalima išvesti šios informacijos (protingomis pastangomis), turi būti pateikti apytikriai duomenys.

[privalomas elementas įtraukiant subjektą į RIAD; gali būti įvertinta apytiksliai]

Closure date

Subjekto išregistravimo data. Visi subjektai lieka RIAD, net po jų „uždarymo datos“.

ad existence

Atsakymai į užklausas dėl atskiro vieneto egzistavimo konkrečiu metu gali būti pateikiami atsižvelgiant į „uždarymo datą“.

Activity status (4)

Žyma, nurodanti, ar subjektas yra „aktyvus“, „neaktyvus“ ar „likviduojamas“. Šis požymis papildo informaciją, ar subjektas (dar) egzistuoja.

ad liquidation

Vertės „likviduojamas“ (žr. aktyvumo būseną) galiojimo pradžios data žymi likvidavimo proceso pradžios datą.

ad absorption

RIAD tokie bendrovių veiksmai kaip susijungimai ir pasidalijimai įrašomi registruojant atitinkamus išbraukimus, pakeitimus arba sukūrimą bei susijusius pradininko/teisių perėmėjo ryšius.

 

Relationship between legal unit(s) and enterprise

Leidžia registruoti ryšius tarp juridinio vieneto ir jį valdančios įmonės, atspindint sampratą, kad įmonė gali būti susijusi su vienu juridiniu vienetu arba su juridinių vienetų deriniu.

Control relationship

Sąsaja tarp juridinių vienetų, grįsta „kontrolės“ samprata, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/34/ES (2) (> 50 % nuosavybės taisyklė).

Ownership relationship

Sąsaja tarp juridinių vienetų, grįsta „kapitalo dalies“, „balsavimo teisių“ ir t. t. procentinių dalių samprata, kaip, pavyzdžiui, atspindi „> 10 %“ taisyklė, apibrėžta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos FDI lyginamajame indekse.

Link between a ‘sub-fund’ and an ‘umbrella fund’

Leidžia registruoti atitinkamus ryšius, jei skėtinis fondas išskaido savo turtą skirtingiems subfondams tokiu būdu, kad su kiekvienu subfondu susijusias akcijas / vienetus nepriklausomai užtikrina skirtingas turtas (žr. Reglamentą (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38).

 

Management company

Fondo arba finansinių priemonių bendrovės registruotos valdymo bendrovės aprašymas – pavadinimas, rezidavimo vieta, institucinio sektoriaus kodas ir RIAD kodas (Sąjungos vienetams rezidentams).

Turi būti susieta su bet kuriais IF arba FPB, kuriuos subjektas valdo.

Headquarter

Registruotos (paskutinės) Sąjungos valstybėje narėje veikiančio filialo pagrindinės buveinės aprašas – pavadinimas, rezidavimo vieta, institucinio sektoriaus kodas ir RIAD kodas (Sąjungos vienetams rezidentams).

Turi būti susieta su Sąjungos šalyje įsteigtu atitinkamu filialu.

Originator

Registruotos bendrovės, kuri pakeitimo vertybiniais popieriais tikslu įsteigė FPB ir pervedė turtą arba turto grupę ir (arba) turto arba turto rupės kredito riziką pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrai, aprašas – pavadinimas, rezidavimo vieta, institucinio sektoriaus kodas ir RIAD kodas (Sąjungos vienetams rezidentams).

Turi būti susieta su atitinkamomis FPB, kuriuos įsteigė subjektas.

4   DALIS

Duomenų perdavimas

NCB gali teikti atskaitinius duomenis (jų atnaujinimus) internetu arba duomenų paketus per RIAD, naudodamiesi vienu iš formatų, nurodytų dokumente pavadinimu „RIAD duomenų mainų sistemos mainų nurodymai“. Naujų subjektų įrašymas į RIAD (taip pat išimties tvarka atliekamas išbraukimas iš duomenų bazės) taip pat įmanomi internetu arba duomenų paketų formatu.

RIAD vaidmuo yra antraeilis tvarkant atskaitinius duomenis, tai reiškia, kad bet koks atskiro subjekto atskaitinių duomenų pasikeitimas gali būti taikomas konkretiems (atskiriems) požymiams. Išskyrus atvejus dėl esminės klaidos, RIAD registruoti vienetai neištrinami; jų egzistavimo trukmę apibrėžia atsiradimo ir uždarymo datos. Atskirų požymių pokyčiai įgyvendinami pakeičiant (galiojimo terminų) konkrečias vertes.

(1)  Dėl išsamesnio aprašymo ir metaduomenų žr. 3 dalį.

(2)  MSSI (angl. PSRIs): mokėjimų statistikai svarbios institucijos; atkreipkite dėmesį, kad MSSI sąrašas gali persidengti su PFĮ sąrašu.

(3)  tik „didelėms bankų grupėms“, kurių pagrindinė buveinė yra euro zonoje (žr. 12 straipsnį).

(4)  Paprastoms žymoms pirmą kartą nereikia nurodyti galiojimo terminų.

(1)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

(2)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

VI PRIEDAS

ANKSTESNIŲ DUOMENŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

1.   2010 m. ESS reikalavimai – ketvirtiniai ankstesni duomenys arba įverčiai: pagrindiniai PFS elementai (atsargų ir srautų  (1) duomenys)

1 lentelė.

Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) reikalavimai

Reikalingi duomenys

1.

Paskolos suteiktos:

a)

PFĮ subsektoriams

b)

valdžios sektoriui ir FPB su suskirstymu pagal terminus

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

(didelio prioriteto)

2.

Akcijų ir kitų nuosavybės priemonių suskirstymas:

a)

visų PFĮ, visų ne PFĮ ir visų likusio pasaulio sektoriaus emitentų „akcijos ir kitos nuosavybės priemonės“ padalijamos į: „biržines akcijas“, „nebiržines akcijas“ bei „kitas nuosavybės priemones“

b)

ne PFĮ subsektorių kitų finansinių tarpininkų (KFT), draudimo bendrovių (DB), pensijų fondų (PF) ir ne finansų bendrovių (NFB) „akcijos ir kitos nuosavybės priemonės“ padalijamos į: „biržines akcijas“, „nebiržines akcijas“ bei „kitas nuosavybės priemones“

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

(didelio prioriteto)

3.

Iš PFĮ subsektorių gautų indėlių suskirstymai: (naujos) ne PFĮ kitos sandorio šalies (sub-)sektorių indėlių ir vienadienių centrinės valdžios indėlių visos sumos – kad būtų galima geriau įvertinti visus ne PFĮ subsektorius

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

(labai didelio prioriteto)

4.

Išvestinių finansinių priemonių suskirstymas: pagal sektorių (PFĮ / ne PFĮ) ir geografinę teritoriją (vidaus / kitos euro zonos valstybės narės / likusio pasaulio sektorius)

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

(mažo prioriteto)

5.

KFT sektorius – atskiras IF identifikavimas

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

(didelio prioriteto)

6.

Naujas KFT sektorius – susijungę subsektoriai S.125–S.127 ir NFB kontroliuojančiosios bendrovės

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

(labai didelio prioriteto)

7.

Dabartinio DBPF sektoriaus padalijimas į DB sektorių ir PF sektorių

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

(didelio prioriteto)


2 lentelė.

Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) reikalavimai

Reikalingi duomenys

1.

2010 m. ESS sektoriai: atskiras investicinio fondo sektoriaus identifikavimas

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

(didelio prioriteto)

2.

2010 m. ESS sektoriai: naujo KFT sektoriaus susijungimas

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

(labai didelio prioriteto)


3 lentelė.

Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) reikalavimai

Reikalingi duomenys

1.

Vertybiniais popieriais pakeistos paskolos – sektoriaus suskirstymai

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

(mažo prioriteto)

2.   Ankstesni duomenys arba įverčiai visiems Reglamentu (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) priimtiems didelio prioriteto požymiams nuo 2014 m. birželio mėn.

4 lentelė.

Reglamento (ECB/2013/33) reikalavimai

Reikalingi duomenys

1.

Mėnesio paskolos suteiktos:

a)

PFĮ subsektoriams

b)

valdžios sektoriui ir FPB su suskirstymu pagal terminus

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

2.

Mėnesiniai duomenys apie paskolų pardavimus ir pakeitimą vertybiniais popieriais

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

3.

Mėnesiniai duomenys apie indėlių suskirstymus:

a)

gauti iš PFĮ subsektorių

b)

(naujos) ne PFĮ kitos sandorio šalies (sub-)sektorių indėlių ir vienadienių centrinės valdžios indėlių visos sumos

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

4.

Visos kiekvienos balanso priemonės sukauptos palūkanos, paskolos, turimi skolos vertybiniai popieriai, indėliai ir išleisti skolos vertybiniai popieriai, kas ketvirtį

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

5.

Mėnesiniai duomenys apie KFT sektorių – atskiras IF identifikavimas

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

6.

Mėnesiniai duomenys apie naujų KFT sektorių – susijungę subsektoriai S.125–S.127 ir NFB kontroliuojančiosios bendrovės

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

7.

Mėnesiniai duomenys apie dabartinio DBPF sektoriaus padalijimą į DB sektorių ir PF sektorių

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

8.

Mėnesiniai duomenys apie kredito linijas, suskirstytas pagal kitos sandorio šalies sektorių

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

9.

Mėnesiniai duomenys apie grupės vidaus pozicijas

Atsargų ir srautų duomenų ankstesni duomenys arba įverčiai

3.   Ankstesni duomenys arba įverčiai šiems Reglamentu (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) ir šiomis gairėmis priimtiems naujiems požymiams nuo 2014 m. birželio mėn.

5 lentelė.

Reglamento (ECB/2013/34) ir šių gairių reikalavimai

Reikalingi duomenys

1.

Mėnesiniai duomenys apie naujus suskirstymus pagal likusį terminą ir PPN palūkanų normų likučių perskaičiavimas

Palūkanų normų ankstesni duomenys arba įverčiai

2.

Mėnesiniai duomenys apie naujus suskirstymus pagal PPN paskolas, kurių sąlygos pakeistos

Palūkanų normų ir sumų ankstesni duomenys arba įverčiai

(1)  Mažas prioritetas pridedamas prie papildomų pastangų įvertinti 2010 m. ESS ankstesnių duomenų srautų patikslinimus už laikotarpius iki 2014 K2, ypač tais atvejais, apie kuriuos Pinigų ir finansų statistikos darbo grupė, atlikusi aplinkybių nustatymo tyrimą, konstatavo, kad bet kuris įvertis būtų arba žemos kokybės arba atsirastų dėl atsargų skirtumo.

ŽODYNĖLIS

Požymiai (attributes) – statistinės sąvokos, kurios teikia papildomą koduotą (pvz., vienetas) ir nekoduotą (pvz., statistikos apdorojimo metodas) informaciją apie duomenis, kuriais apsikeičiama. „Privalomas“ taikoma požymiams, kurių vertė turi būti žinoma, kitu atveju su jais susiję stebiniai yra laikomi nereikšmingais. „Sąlyginis“ taikoma požymiams, kurie yra apibrėžti tik tuo atveju, kai jie yra žinomi atskaitingoje institucijoje (pvz., vidaus eilutės identifikacija) arba kai jie yra svarbūs (pvz., statistikos rengimas, lūžiai, ir t. t.) ir jie gali turėti nulinę reikšmę.

Obligacijų fondai (bond funds) – tai investiciniai fondai (IF), dažniausiai investuojantys į skolos vertybinius popierius. Investicinių fondų priskyrimo obligaciniams fondams kriterijai nustatomi atsižvelgiant į viešąjį prospektą, fondo taisykles, steigimo dokumentus, priimtus įstatus, pasirašymo dokumentus ar investavimo sutartis, rinkodaros dokumentus ar kitą panašaus pobūdžio dokumentą.

Filialai (branches) – vienetai, kurie nėra registruoti kaip juridiniai asmenys (neturintys savarankiško juridinio asmens statuso), nuosavybės teise visiškai priklausantys patronuojančiai įmonei.

Veiklos šaka (branch of activity) ekonominė veikla, įtraukta į statistinį Sąjungos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE, 2 red. (1)

Kredito įstaigos filialas (branch of a credit institution) – įstaigos skyrius, išskyrus pagrindinę buveinę, įsteigtas atskaitingoje šalyje ir kurį įsteigė kredito įstaiga, teisiškai įsteigta kitoje šalyje. Visi įstaigos skyriai, kuriuos atskaitingoje šalyje įsteigė ta pati teisiškai kitoje šalyje įkurta įstaiga, sudaro vieną filialą. Kiekvienas toks įstaigos skyrius yra laikomas atskiru padaliniu (žr. Padalinys).

Ribotos atsakomybės bendrovių išleistos kapitalo akcijos (capital shares issued by limited liability companies) – vertybiniai popieriai, kurie jų turėtojams suteikia bendrasavininkių statusą ir teisę į viso paskirstyto pelno dalį bei į grynojo turto dalį likvidavimo atveju.

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (captive financial institutions and money lenders) finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šiam subsektoriui priskiriamos kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS, 2.98–2.99 dalys).

Kortelės (cards) kortelės turėtojui pagal susitarimą su kortelės išleidėju siūlo vieną arba daugiau šių funkcijų: grynieji pinigai, debetas, debetas su atidėtojo lėšų nurašymo funkcija, kreditas ir el. pinigai.

Centrinis bankas (central bank) – finansų bendrovė arba kvazibendrovė, kurios pagrindinė paskirtis – leisti į apyvartą pinigus, palaikyti vidinę ir išorinę pinigų vertę ir saugoti visas šalies tarptautines atsargas arba jų dalį.

Centrinę valdžią (central government) sudaro valstybės administraciniai departamentai ir kitos centrinės įstaigos, kurių kompetencijai priklauso visa ekonominė teritorija, išskyrus socialinės apsaugos fondų valdymą (ESS m. 2010, 2.114 dalis).

Čekis (cheque) – rašytinis vienos šalies (čekio išdavėjo) reikalavimas, kad kita šalis (čekio apmokėtojas, paprastai – kredito įstaiga) pagal išdavėjo pareikalavimą sumokėtų nurodytą sumą čekio išdavėjui ar čekio išdavėjo nurodytai trečiajai šaliai.

Uždarieji investiciniai fondai (closed-end investment funds) – investiciniai fondai, kurių išleistų akcijų skaičius yra nekintamas ir kurių akcininkai privalo įsigyti ar parduoti esamas akcijas, norėdami patekti į fondą ar iš jo pasitraukti.

Kredito įstaiga (credit institution) – vartojama taip pat kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalyje.

Apyvartoje esantys pinigai (currency in circulation) – apyvartoje esantys banknotai ir monetos, kuriuos išleido arba įgaliojo išleisti pinigų institucijos.

Emisijos valiuta (currency of issue) – valiuta, kuria išreikšti vertybiniai popieriai.

Skolos vertybiniai popieriai (debt securities) – perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, jomis paprastai prekiaujama antrinėse rinkose, arba kurias galima pakeisti kitomis biržos prekėmis, tačiau jos jų turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių į jas išleidusį institucinį vienetą.

Indėliai iki pareikalavimo (deposits redeemable at notice) – nepervedami indėliai be jokio sutarto nustatyto termino, kurie negali būti išmokėti iš anksto neįspėjus ir nesuėjus įspėjimo terminui, arba gali būti išmokėti prieš įspėjimo terminą tik sumokėjus baudą. Į šį straipsnį įeina indėliai, kuriuos teisiškai galbūt galima atsiimti pareikalavus, bet tuomet būtų taikomos baudos ir apribojimai pagal priimtą nacionalinę praktiką (klasifikuojami termino intervale „iki trijų mėnesių imtinai“) ir investicinės sąskaitos, kurioms netaikomas įspėjimo terminas ar nustatytas terminas, tačiau taikoma apriboto išėmimo sąlyga (klasifikuojamos termino intervale „virš trijų mėnesių“).

Terminuoti indėliai (deposits with agreed maturity) – nepervedami indėliai, kurių negalima išmokėti prieš sutartą nustatytą terminą arba kurie gali būti išmokėti prieš sutartą terminą, bet tuomet indėlininkas turi sumokėti baudą. Finansiniai produktai su numatytu pratęsimu klasifikuojami pagal anksčiausią terminą. Nors terminuotus indėlius galima išmokėti prieš nustatytą terminą iš anksto įspėjus arba pareikalavus ir sumokėjus baudą, šie požymiai nėra laikomi svarbiais klasifikuojant.

Vidaus mokėjimo operacija (domestic payment transaction) – vartojama ta pačia reikšme kaip Reglamento (ES) Nr. 260/2012 2 straipsnyje apibrėžta nacionalinė mokėjimo operacija.

Ribotos atsakomybės bendrovių išleistos dividendų akcijos (dividend shares issued by limited liability companies) – vertybiniai popieriai, kurie įvairiose šalyse ir priklausomai nuo aplinkybių, kurioms jie yra sukurti, turi įvairius pavadinimus, tokius kaip: steigėjų akcijos, pelno akcijos, dividendų akcijos ir t. t. Šie vertybiniai popieriai: a) nėra registruotojo kapitalo dalis; b) griežtai kalbant, turėtojams nesuteikia bendrasavininkių statuso ir c) turėtojams nesuteikia teisės į pelno, likusio išmokėjus dividendus už registruotąjį kapitalą, dalį ir į bet kokio likutinio turto, likusio po likvidavimo, dalį.

Elektroniniai pinigai (electronic money) – elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose saugoma piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas emitentui, suteikiama gavus lėšų mokėjimo operacijoms atlikti kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 5 dalyje ir priimama fizinio arba juridinio asmens, kuris nėra elektroninių pinigų emitentas.

Elektroninių pinigų įstaiga (electronic money institution) – juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas leisti elektroninius pinigus kaip nurodyta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnyje.

Akcijų fondai (equity funds) – investiciniai fondai, kuriuose investuojama į akcijas. Investicijų fondų klasifikavimo į akcijų fondus kriterijai sudaromi remiantis viešuoju prospektu, fondo taisyklėmis, steigimo dokumentais, sudarytu statutu ar įstatais, pasirašymo dokumentais ar investicijų sutartimis, rinkodaros dokumentais ar kitais panašų poveikį turinčiais dokumentais.

Centrinės valdžios turimi eurų banknotai ir monetos (euro banknotes and coins held by the central government) – Europos Centrinio Banko, euro zonos nacionalinių centrinių bankų ir centrinės valdžios išleisti bei centrinės valdžios turimi banknotai ir monetos.

Euroobligacijos (eurobonds) – obligacijos, kurios per tarptautinį kelių šalių finansų bendrovių sindikatą vienu metu platinamos mažiausiai dviejų šalių rinkose, ir kurios neprivalo būti išreikštos kurios nors iš šių dviejų šalių valiuta.

Išimtiniai pataisymai (exceptional revision) – ankstesnių nei paskutinio ataskaitinio laikotarpio duomenų pataisymai.

Biržoje prekiaujami fondai (exchange traded funds (ETFs)) – apibrėžti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) gairėse dėl ETF (ESMA/2012/832). EVPRI apibrėžia KIPVPS ETF kaip tokį KIPVPS, kurio bent viena vienetų ar akcijų klase visą dieną bent vienoje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalės prekybos sistemoje prekiauja bent vienas rinkos formuotojas, kuris imasi veiksmų, kad fondo vienetų ar akcijų biržos vertė reikšmingiau nesiskirtų nuo jo grynojo turto vertės arba, jei taikoma, nuo jo orientacinės grynojo turto vertės. Šiose gairėse ne KIPVPS, kurie atitinka EVPRI pateiktą ETF apibrėžtį, turėtų būti įtraukti į šiose gairėse pateiktą apibrėžtį.

Finansiniai pagalbininkai (financial auxiliaries) – visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, iš esmės dalyvaujančios su finansiniu tarpininkavimu glaudžiai susijusioje veikloje, tačiau kurios pačios nėra finansiniai tarpininkai. Pagrindinės buveinės, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba jų dauguma yra taip pat finansų bendrovės, taip pat yra finansiniai pagalbininkai (2010 m. ESS, 2.95–2.97 dalys).

Skolinimo veiklą vykdančios finansų bendrovės (SFB) (financial corporations engaged in lending (FCLs)) – finansų bendrovės, priskiriamos KFT, kurios specializuojasi finansuodamos namų ūkių ir ne finansų bendrovių turtą. Šiai kategorijai taip pat priskiriamos bendrovės, kurios specializuojasi finansinės išperkamosios nuomos, faktoringo, skolinimo hipotekos pagrindu ir vartojimo paskolų teikimo srityse. Šios finansų bendrovės gali turėti įvairų juridinį statusą ir veikti kaip statybų draugijos, savivaldybių kredito įstaigos ir pan.

Išvestinės finansinės priemonės (financial derivatives) – finansinės priemonės, susietos su nurodyta finansine priemone, rodikliu arba preke, kuriomis gali būti prekiaujama konkrečia finansine rizika finansų rinkose.

Finansinė nuoma (financial leases) – sutartys, pagal kurias ilgalaikės prekės teisinis savininkas (toliau – nuomotojas) ją išnuomoja trečiajai šaliai (toliau – nuomininkas) visam prekės ekonominio galiojimo laikui arba didžiajai jo daliai manais už dalimis atliekamą prekės kainą padengiantį mokėjimą ir į mokamą sumą įskaičiuotas palūkanas. Numatoma, kad nuomininkas gaus visą su prekės naudojimu susijusią naudą ir prisiims su nuosavybe siejamas išlaidas ir riziką.

Finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (FPB) (financial vehicle corporations engaged in securitisation transactions (FVCs)) – apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 1 straipsnio 1 dalyje.

Fiksuoto pajamingumo emisijos (fixed rate issues) – apima visas emisijas, kai atkarpos išmokos, remiantis skolos vertybinių popierių pagrindinės atkarpos palūkanų norma, nesikeičia visą emisijos galiojimo laikotarpį. Šioms emisijoms priskiriamos ir mišrių vertybinių popierių emisijos, kai išleidžiami vertybiniai popieriai nėra tik fiksuotų ar kintamų pajamų (pvz., iš pradžių – fiksuotų, o paskui kintamų pajamų, arba iš pradžių – kintamų, o paskui fiksuotų pajamų vertybinių popierių emisijos, tokios vertybinių popierių emisijos, kurių atkarpos, išmokamos per visą vertybinių popierių galiojimo laikotarpį, neišlieka tokios pat, bei laipsniškai didėjančio ir laipsniškai mažėjančio pajamingumo vertybiniai popieriai).

Srautai, dar vadinami (finansiniais) sandoriais (flows, also referred to as (financial) transactions) – apskaičiuojami atėmus mėnesio gale esančias atsargas bei pašalinus ne dėl sandorių atsiradusius rezultatus. Su sandoriais nesusiję rezultatai pašalinami patikslinant srautus.

Lėšos (funds) – banknotai ir monetos, grynieji pinigai, čekiai ir elektroniniai pinigai

Fondų fondai (funds of funds) – investiciniai fondai, investuojantys į investicinių fondų akcijas arba vienetus. Investicinių fondų klasifikavimo į fondų fondus kriterijai sudaromi remiantis viešuoju prospektu, fondo taisyklėmis, steigimo dokumentais, sudarytu statutu ar įstatais, pasirašymo dokumentais ar investicijų sutartimis, rinkodaros dokumentais ar kitais panašų poveikį turinčiais dokumentais. Šie fondai klasifikuojami pagal fondų, į kuriuos jie daugiausia investuoja, kategoriją.

Valdžios sektorius (general government) – visi instituciniai vienetai, kurie yra ne rinkos gamintojai, kurių produkcija yra skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui ir kurie yra finansuojami iš privalomų mokėjimų, kuriuos moka kitiems sektoriams priklausantys vienetai ir instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas (2010 m. ESS, 2.111–2.113 dalys). Valdžios sektorius apima centrinę valdžią, krašto (regiono valdžią, vietos valdžią ir socialinės apsaugos fondus (2010 m. ESS, 2.114–2.117 dalys). Smulkesnė informacija apie vienetų klasifikavimą į sektorius pateikiama leidinyje „Pinigų finansų įstaigų ir bankų statistikos sektoriaus vadovas: klientų statistinio klasifikavimo gairės“, Europos Centrinis Bankas, trečiasis leidimas, 2007 m. kovas.

Pasaulinės obligacijos (global bonds) – tuo pačiu metu vidaus ir euro rinkoje išleidžiamos obligacijos.

Elektroniniai pinigai kietose laikmenose (hardware-based e-money) – elektroninių pinigų produktai, kuriuos vartotojas gali turėti kaip nešiojamas elektronines laikmenas; paprastai tai yra integruotos lustinės kortelės su mikroprocesoriumi (pvz., iš anksto apmokėtos kortelės).

Rizikos draudimo fondai (hedge funds) – šiose gairėse bet kokie kolektyvinio investavimo subjektai, nepriklausomai nuo jiems būdingos nacionaliniuose įstatymuose numatytos teisinės struktūros, taikantys iš esmės neribotas investicijų strategijas teigiamai absoliučiai grąžai užtikrinti ir kurių vadovybė be įprasto atlygio gauna premijas už sėkmingus fondo rezultatus. Dėl šios priežasties rizikos draudimo fondai gali pasitelkti beveik neribojamas finansinių priemonių rūšis, bei lanksčiai rinktis įvairias finansines technikas, kaip, pavyzdžiui, nuosavo ir skolinto kapitalo santykį ar skolintų vertybinių popierių pardavimą ir pan. Ši sąvoka taip pat taikoma kitiems į rizikos draudimo fondus pilnai ar iš dalies investuojantiems fondams, jei jie atitinka pateiktąjį apibrėžimą. Rizikos draudimo fondų atitikimas šiems kriterijams turi būti įvertintas remiantis viešuoju prospektu, fondo taisyklėmis, steigimo dokumentais, sudarytu statutu ar įstatais, pasirašymo dokumentais ar investicijų sutartimis, rinkodaros dokumentais ar kitais panašų poveikį fondo atžvilgiu turinčiais dokumentais.

Namų ūkiai (households) – asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ir asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui. (2010 m. ESS, 2.118–2.128 dalys).

Draudimo bendrovės (insurance corporations) – finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė (2010 m. ESS, 2.100–2.104 dalys).

Su draudimu susietas pakeitimas vertybiniais popieriais (insurance-linked securitisations) – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai perleidžiamas draudimo polisas FPB perleidžiant juridinę teisę ar naudą arba draudimo rizika perleidžiama iš draudimo ar perdraudimo bendrovės FPB, kuri visiškai finansuoja savo riziką, išleisdama finansavimo priemones, o investuotojų į šias finansavimo priemones grąžinimo teisės yra subordinuotos FPB perdraudimo įsipareigojimams.

Tarptautinės įstaigos (international institutions) – tokios viršvalstybinės ir tarptautinės organizacijos kaip Europos investicijų bankas, TVF, bei Pasaulio bankas.

Investiciniai fondai (investment funds) – apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 1 straipsnio pirmoje įtraukoje.

Vertybinių popierių emitentai (issuers of securities) – tai bendrovės ir kvazibendrovės, leidžiančios vertybinius popierius bei tokiu būdu įgyjančios emisijos sąlygose numatytus teisinius įsipareigojimus šių priemonių turėtojų atžvilgiu.

Premijinių akcijų emisija (issue of bonus shares) – naujų akcijų perleidimas akcininkams atsižvelgiant į turimas akcijų dalis.

Biržinės akcijos, taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis, išskyrus investicinių fondų akcijas/vienetus – nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokios kitos formos antrinė rinka. Biržinės akcijos taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis. Jei žinomos biržinių akcijų kotiruojamos kainos, paprastai laikoma, kad žinomos dabartinės rinkos kainos.

Paskolos (loans) – lėšos, kurias atskaitingieji agentai skolina skolininkams ir kurios nėra paliudijamos dokumentais arba už kurias išduodamas vienas dokumentas (net jei jis yra tapęs apyvartiniu dokumentu).

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai (long-term debt securities) – visos skolos vertybinių popierių emisijos su ne trumpesniu nei vienerių metų pirminiu išpirkimo terminu; ilgalaikiai vertybiniai popieriai dažniausiai išleidžiami su atkarpomis.

Mokėjimo priemonės, dar vadinamos atsiskaitymo priemonėmis (means of payments, also referred to as settlement media) – lėšos arba lėšų reikalavimai, kuriuos priimdamas iš mokėtojo gavėjas pripažįsta mokėjimo įsipareigojimo įvykdymą.

Mišrūs fondai (mixed funds) – investiciniai fondai, investuojantys į akcijas ir obligacijas, neteikdami pirmenybės nei vienai priemonei. Investicinių fondų klasifikavimo į mišrius fondus kriterijai sudaromi remiantis viešuoju prospektu, fondo taisyklėmis, steigimo dokumentais, sudarytu statutu ar įstatais, pasirašymo dokumentais ar investicijų sutartimis, rinkodaros dokumentais ar kitais panašų poveikį turinčiais dokumentais.

Pinigų finansų įstaigos (PFĮ), išskyrus centrinius bankus (monetary financial institutions (MFIs) other than central banks) – apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje.

Pinigų rinkos fondai (PRF) (Money Market Funds (MMFs)) – apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 2 straipsnyje.

Pinigų turėtojų sektorius (money-holding sector) – apima visus euro zonos rezidentus ne PFĮ, išskyrus centrinės valdžios sektorių.

Grynoji turto vertė (GTV) (net asset value (NAV)) – investicinio fondo turto vertė atėmus įsipareigojimus, išskyrus investicijų fondo akcijas.

Ne finansų bendrovės (non-financial corporations) – instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS, 2.45–2.54 dalys).

Ne pinigų finansų įstaigos (ne PFĮ) (non-monetary financial institutions (non-MFIs)) – apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 2 dalyje.

Namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (non-profit institutions serving households (NPISHs)) – ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų. (2010 m. ESS, 2.129–2.130 dalys).

Emitentai nerezidentai (non-resident issuers) – vienetai, kurie yra: a) atskaitingosios šalies ekonominėje teritorijoje, bet vienerius metus ar ilgiau nedalyvauja ir neketina dalyvauti ekonominėje veikloje ar sudaryti sandorių atskaitingosios šalies teritorijoje, arba b) yra už atskaitingosios šalies ekonominės teritorijos ribų.

Menami vienetai rezidentai (notional resident units) – apibūdinami kaip: a) vienetų nerezidentų dalys, kurių pagrindiniai ekonominiai interesai susiję su šalies ekonomine teritorija (paprastai tai reiškia, kad šis vienetas vienerius metus ar ilgiau vykdo ekonominius sandorius toje teritorijoje); b) vienetai nerezidentai, kuriems priklauso žemė ar pastatai tos šalies ekonominėje teritorijoje (atsižvelgiama tik į su ta žeme ar pastatais susijusius sandorius).

Padalinys (office) – vieta, kurioje vykdoma ūkinė veikla, kaip teisiškai priklausoma šių subjektų dalis: a) kredito įstaiga arba ne EEE įsteigtas bankas, b) centrinis bankas, arba c) kita finansines paslaugas ne PFĮ siūlanti įstaiga; ir tiesiogiai vykdo dalį ar visas kredito įstaigų veiklai būdingas operacijas.

Atvirieji investiciniai fondai (open-end investment funds) – investiciniai fondai, kurių vienetai arba akcijos turėtojų pageidavimu atperkamos arba išperkamos tiesiogiai arba netiesiogiai iš įmonės turto.

Įprastas pataisymas (ordinary revision) – prieš einamąjį laikotarpį buvusio laikotarpio duomenų pataisymas.

Kitos KFT kategorijos (other categories of OFIs) – šiai likusiai finansų bendrovių kategorijai priklauso finansų bendrovės, kurios nesispecializuoja nei vienoje iš tų veiklos sričių, kuriose specializuojasi kitos dvi KFT kategorijos (vertybinių popierių ir išvestinių priemonių prekiautojai bei skolinimo veiklą vykdančios finansų bendrovės). Pavyzdžiui, šiai kategorijai priskiriamos specializuotos finansų bendrovės, tokios kaip rizikos kapitalo bendrovės ir plėtros kapitalo bendrovės arba eksportą ir (arba) importą finansuojančios bendrovės.

Kiti indėliai (other deposits) – visos indėlių, išskyrus pervedamųjų indėlių, lėšos. Kitų indėlių negalima bet kuriuo metu naudoti mokėjimams, ir jie išmokami pinigais arba keičiami į pervedamuosius indėlius, tik taikant reikšmingus apribojimus arba baudas. Į šią subkategoriją įeina terminuotieji indėliai, taupomieji indėliai ir pan.

Kitos nuosavybės priemonės (other equity) – visi sandoriai kitomis nuosavybės priemonėmis, kurių neužtikrina biržinės ir nebiržinės akcijos.

Kitos finansų įstaigos (other financial institutions) – visos mokėjimo sistemoje dalyvaujančios finansų įstaigos, kurių priežiūrą atlieka atitinkamos institucijos, t. y. centrinis bankas arba riziką ribojančią priežiūrą vykdantis subjektas, tačiau kurios neįeina į kredito įstaigų apibrėžtį.

Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (KFT) (other financial intermediaries, except insurance corporations and pension funds (OFIs)) – finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas prisiimant įsipareigojimus kitokia forma nei pinigai, indėliai (arba artimi indėliams pakaitai), investicinių fondų akcijos ir (arba) vienetai ar susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis (2010 m. ESS, 2.86–2.94 dalys).

Kiti fondai (other funds) – investiciniai fondai, išskyrus obligacijų fondus, akcijų fondus, mišrius fondus, nekilnojamo turto fondus ir rizikos draudimo fondus.

Vienadieniai indėliai (overnight deposits) – indėliai, kurie yra išmokami pinigais ir (arba) pareikalavus pervedami čekiu, banko pavedimu, debetiniu įrašu ar panašiomis priemonėmis nedelsiant, be jokių apribojimų ar baudų. Įeina PFĮ išleistų iš anksto apmokėtų elektroninių pinigų kietose elektroninėse laikmenose (pvz., iš anksto apmokėtos kortelės) arba elektroninėje programinėje įrangoje likutinės sumos. Neįeina nepervedami indėliai, kuriuos techniškai galima atsiimti pagal pareikalavimą, bet tuomet reikia sumokėti dideles baudas.

Nebiržinės grynųjų pinigų operacijos (over-the-counter (OTC) cash transaction) – grynųjų pinigų indėlis arba grynųjų pinigų išėmimas iš sąskaitos banke, pasinaudojus banko blanku. Šios operacijos tiksliai neatitinka mokėjimų sąvokos, kadangi apima tik pinigų pasikeitimą iš centrinio banko pinigų į banko sąskaitos pinigus ir atvirkščiai.

Dalyvis (participant) – pervedimų sistemoje identifikuotas (atpažintas) subjektas, turintis teisę tiesiogiai arba netiesiogiai išsiųsti bei gauti pervedimų nurodymus sistemoje.

Mokėjimo įstaiga (payment institution) – vartojama ta reikšme kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnyje.

Mokėjimo priemonė (payment instrument) – priemonė arba procedūrų rinkinys, leidžiantis pervesti lėšas iš mokėtojo gavėjui, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnyje.

Mokėjimo nurodymas (payment order) – bet koks mokėtojo arba gavėjo nurodymas jo mokėjimo paslaugų teikėjui atlikti mokėjimo operaciją.

Mokėjimo paslauga (payment service) – Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnyje apibrėžta ūkinė veikla, susidedanti iš fizinio arba juridinio asmens vardu atliekamų mokėjimo operacijų, kai mažiausiai vienas mokėjimo paslaugos teikėjas yra Sąjungoje. Mokėjimų statistikos tikslais mokėjimo paslauga suprantama kaip subjekto (pvz., kredito įstaigos) kliringo ir (arba) apmokėjimų negrynaisiais pinigais būdu priimta mokėjimo operacija tolesniam jos apdorojimui (už kurį gali būti atsakinga kita įstaiga).

Mokėjimo paslaugos teikėjas (payment service provider (PSP)) – Direktyvos 2007/64/EB 1 straipsnyje apibrėžtas fizinis arba juridinis asmuo, kurio reguliari profesinė arba ūkinė veikla apima mokėjimo paslaugų teikimą mokėjimo paslaugų vartotojams.

Mokėjimo paslaugos operatorius (payment service operator (PSO)) – fizinis arba juridinis asmuo, kurio reguliari profesinė arba ūkinė veikla apima techninės infrastruktūros paslaugų (pvz., mažmenininkams įrengti telekomunikacijų arba mokėjimo terminalai) teikimą.

Mokėjimo paslaugų vartotojas (payment service user) – fizinis arba juridinis asmuo, besinaudojantis mokėjimo paslaugomis kaip mokėtojas ir (arba) gavėjas. Mokėtojas – tai mokėjimo operacijos šalis, išduodanti mokėjimo nurodymą arba sutinkanti pervesti lėšas gavėjui. Gavėjas arba naudos gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra numatytasis galutinis lėšų, mokėjimo operacijos objekto, gavėjas.

Mokėjimo statistikai svarbios institucijos (MSSI) (payment statistics relevant institutions (PSRI)) – apima visus Reglamento (ES) Nr. 1409/2013 (ECB/2013/43) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus subjektus. MSSI identifikuojanti savybė – mokėjimo paslaugų teikimas ir (arba) įgaliojimų jas teikti turėjimas. Jos gali būti priskiriamos skirtingiems instituciniams sektoriams.

Mokėjimo operacija (payment transaction) – mokėtojo arba gavėjo inicijuotas veiksmas, kuriuo siekiama deponuoti, išimti arba pervesti lėšas iš mokėtojo gavėjui, neatsižvelgiant į tarp mokėjimo paslaugų vartotojų esančius įsipareigojimus. Taip pat žr. „lėšas“ ir „mokėjimo priemones“. Mokėjimo operacija vartojama Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnyje apibrėžta reikšme.

Pensijų fondai (pension funds) – finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS, 2.105–2.110 dalys).

Prekybos vietų (POS) terminalai (point of sale (POS) terminals) – tai įrenginiai, leidžiantys naudoti mokėjimo korteles fizinėse, o ne virtualiose prekybos vietose. Mokėjimo informacija pateikiama rankiniu būdu, ant popierinės formos dokumentų, arba elektroniniu būdu, t. y. EFTPOS.

POS terminalas yra pritaikytas perduoti informaciją internetu (online), realiuoju laiku gavus prašymą autorizuoti, ir (arba) be duomenų mainų ryšio linijos (offline).

POS operacija (POS transaction) – per POS terminalą vykdoma operacija, atliekama naudojantis kortele su debeto, kredito ar debeto su atidėtuoju lėšų nurašymu funkcija. Neįtraukiamos operacijos, atliekamos naudojantis kortele su el. pinigų funkcija.

Pašto žiro įstaigos (PŽĮ) (post office giro institutions (POGI)) – apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 1074/2013 (ECB/2013/39) 1 straipsnyje.

Privataus kapitalo fondai (PKF) (Private equity funds (PEFs)) – sverto nenaudojantys investiciniai fondai, daugiausia investuojantys į nuosavybės priemones ir į priemones, kurios ekonomiškai panašios į nebiržinių bendrovių išleistas nuosavybės priemones. PKF subkategorija yra rizikos kapitalo fondai (RKF), investuojantys į startuolius. PKF (įskaitant RKF) paprastai sudaromi kaip uždarojo tipo fondai arba ribotos atsakomybės įmonės, kurias valdo privataus kapitalo bendrovė (PKB) arba RKF atveju – rizikos kapitalo bendrovė (RKB). Nors pagal Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 1 straipsnį PKF (įskaitant RKF) priskiriami investiciniams fondams, PKB ir RKB priskiriamos finansiniams pagalbininkams (2010 m. ESS S.126 kategorija), jei jos valdo tik PKF ir RKF turtą, bei priskiriamos kitiems finansiniams tarpininkams (2010 m. ESS S.125 kategorija), jei į nuosavybės priemones investuoja savo sąskaita.

Ribotai išplatintos akcijos (private placements) – vienam pirkėjui arba ribotam pirkėjų skaičiui neviešai išplatinta vertybinių popierių emisija.

Privačiai išleistos obligacijos (privately issued bonds) – obligacijos, abipusiu susitarimu skirtos tik tam tikriems investuotojams, jei jos bent potencialiai gali būti perleidžiamos.

Nekilnojamojo turto fondai (real estate funds) – investiciniai fondai, dažniausiai investuojantys į nekilnojamąjį turtą. Investicinių fondų klasifikavimo į nekilnojamojo turto fondus kriterijai sudaromi remiantis viešuoju prospektu, fondo taisyklėmis, steigimo dokumentais, sudarytu statutu ar įstatais, pasirašymo dokumentais ar investicijų sutartimis, rinkodaros dokumentais ar kitais panašų poveikį turinčiais dokumentais.

Išpirktos ribotos atsakomybės bendrovių akcijos (redeemed shares in limited liability companies) –akcijos už kurias kapitalas buvo grąžintas, bet kurios lieka jų turėtojams, kurie ir toliau yra bendrasavininkiai, turintys teisę gauti pelno, likusio išmokėjus dividendus už likusį registruotąjį kapitalą, dalį bei likviduojamos bendrovės turto dalį.

Emitento rezidavimo vieta (residency of issuer) – atskaitingosios šalies rezidentu laikomas emitentas, kurio ekonominių interesų centras yra atskaitingosios šalies ekonominėje teritorijoje, t. y., kai jis ilgesnį laiką (vienerius metus ar ilgiau) dalyvauja šioje teritorijoje vykdomoje ekonominėje veikloje.

Pakeitimas vertybiniais popieriais (securitisation) – apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 1 straipsnio 2 dalyje.

Prekiautojai vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (PVPIFP) (security and derivative dealers (SDDs)) – priskiriami KFT, yra finansų bendrovės, turinčios veiklos leidimą teikti investicines paslaugas trečiosioms šalims investuojant į finansines priemones savo sąskaita, iš esmės besiverčiančios šia finansinio tarpininkavimo veikla:

a)

kaip vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių prekiautojai, savo sąskaita ir (arba) rizika, prekiaudami naujomis arba likusiomis finansinėmis priemonėmis, įsigydami ir parduodami tas finansines priemones siekdami išimtinai tik pelno iš įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumo. Tai apima ir rinkos formavimo veiklą;

b)

finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas ir (arba) finansinių priemonių platinimas rinkoje prisiimant tvirtus įsipareigojimus pirkti;

c)

pagalba bendrovėms išleidžiant naujas finansines priemones prisiimant naujų emisijų emitentų atžvilgiu tvirtus arba lanksčius įsipareigojimus.

Atsiskaitymo priemonės, dar vadinamos mokėjimo priemonėmis (settlement media, also referred to as means of payment) – mokėjimams naudojamos lėšos arba lėšų reikalavimai.

Akcijos (shares) – (kotiruojamos ir nekotiruojamos) apima visą finansinį turtą, kuris suteikia nuosavybės teises į bendroves arba kvazibendroves. Šis finansinis turtas paprastai suteikia jo turėtojams teisę gauti bendrovės arba kvazibendrovės pelno dalį bei likviduojamos bendrovės grynojo turto dalį.

Akcijos ir kita nuosavybė, išskyrus investicinių fondų akcijas (shares and other equity, excluding investment fund shares) – apima turimus vertybinius popierius, pagal kuriuos įgyjama nuosavybės teisė į bendroves ir kvazibendroves. Šie vertybiniai popieriai paprastai suteikia jų turėtojams teisę į bendrovių arba kvazibendrovių pelno dalį bei likviduojamos bendrovės turto dalį.

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai (short-term debt securities) – visos vienerių metų arba trumpesnio pradinio termino skolos vertybinių popierių emisijos; trumpalaikiai vertybiniai popieriai dažniausiai išleidžiami su nuolaida. Į šią subpoziciją neįeina vertybiniai popieriai, kurių perleidžiamumas, nors ir įmanomas, praktiškai yra labai apribotas.

Socialinės apsaugos fondai (social security funds) – centriniai, krašto (regiono) ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines išmokas ir kurie tenkina šiuos du kriterijus: a) pagal teisės aktus arba taisykles tam tikros gyventojų grupės privalo dalyvauti toje sistemoje arba mokėti įmokas; ir b) valdžios sektorius yra atsakingas už institucijos valdymą ir už įmokų ir išmokų patvirtinimą ir mokėjimą, nepriklausomai nuo jo, kaip priežiūros institucijos ar darbdavio, vaidmens (2010 m. ESS, 2.117 dalis).

Elektroniniai pinigai programinėse laikmenose (software-based e-money) – elektroninių pinigų produktai, kuriems naudojama speciali programinė įranga asmeniniame kompiuteryje ir kuriuos paprastai galima naudoti elektroninei vertei pervesti telekomunikacijos tinklais, pavyzdžiui, internetu.

Suskaidytos akcijų emisijos (split share issues) – emisijos, kai bendrovės ar kvazibendrovės padidina akcijų skaičių tam tikru santykiu ar padaugindamos iš tam tikro koeficiento.

Krašto (regiono) ir vietos valdžia (state and local government) – tokie viešojo administravimo tipai, kurie yra atskiri instituciniai vienetai, vykdantys kai kurias valdžios funkcijas, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą, žemesniu nei centrinės valdžios lygmeniu ir aukštesniu nei vietos valdžios institucinių vienetų lygmeniu. Vietos valdžiai priskiriamas tų rūšių viešasis administravimas, kurio kompetencijai priklauso tik vietinė ekonominės teritorijos dalis, išskyrus socialinės apsaugos fondų vietos įstaigas (2010 m. ESS, 2.115–2.116 dalys).

Subfondai (sub-funds) – apima atskirą fondo klasę arba struktūros vienetą, investuojantį į atskirą turto grupę ar portfelį. Subfondai dar vadinami pavaldžiais fondais. Kiekvienas subfondas yra savarankiškas ir specializuotas subjektas. Specializacija gali priklausyti nuo konkrečios finansinės priemonės ar rinkos.

Subordinuotosios obligacijos, dažnai vadinamos subordinuotąja skola (subordinated bonds, often referred to as subordinated debt) – suteikia antrinę reikalavimo teisę į jas išleidusios įstaigos turtą, tačiau ši reikalavimo teisė gali būti įgyvendinta tik patenkinus viršesnius reikalavimus (pvz. indėlius (paskolas) ar viršesnius skolos vertybinius popierius), kurios tam tikrais atvejais gali būti apibūdinamos kaip „akcijos ir kita nuosavybė“.

Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais (synthetic securitisations) – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai turto arba turto grupės kredito rizika perleidžiama naudojant kredito išvestines finansines priemones, garantijas arba panašius mechanizmus.

Patronuojamosios bendrovės (subsidiaries) – bendrovės, įregistruotos kaip atskiros įmonės, tačiau jose daugumą arba visas dalyvavimo teises turi kitas subjektas.

Terminalai (terminals) – elektromagnetiniai įrenginiai, leidžiantys įgaliotiems vartotojams gauti tam tikras paslaugas. Paslaugas vartotojai terminale gali gauti pasinaudoję kortele, turinčia vieną arba daugiau šių funkcijų: grynųjų pinigų, debeto, atidėtojo lėšų nurašymo, kredito ir elektroninių pinigų. Terminalai – fizinės prieigos vietos – gali būti aptarnaujami (terminalo operatoriaus arba kasininko) arba neaptarnaujami (sukurti kortelių turėtojų savitarnai).

Tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais (traditional securitisations) – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai turto aba turto grupės kredito rizika perleidžiama perleidžiant vertybiniais popieriais pakeisto turto nuosavybės teisę arba naudą, arba dalinio dalyvavimo būdu.

Pervedamieji indėliai (transferable deposits) – vienadieniai indėliai, kuriuos galima tiesiogiai pervesti pagal pareikalavimą, kad būtų galima atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams įprastai naudojamomis mokėjimo priemonėmis, tokiomis kaip kredito pervedimas arba tiesioginis debetas, taip pat kredito arba debeto kortele, el. pinigų pervedimais, čekiais arba panašiomis priemonėmis, be ilgo uždelsimo, apribojimo arba baudos.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) (undertakings for collective investments in transferable Securities (UCITS)) – pagal KIPVPS Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (2) įsteigti investiciniai fondai.

Nebiržinės akcijos, išskyrus investicinių fondų akcijas (unlisted shares, excluding investment fund shares) – nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių nėra biržų sąrašuose.

Kintamojo pajamingumo emisijos (variable rate issues) – visos atkarpų mokėjimus teikiančios emisijos, kurių atkarpa arba pagrindinė suma reguliariai nustatoma iš naujo, remiantis nepriklausoma palūkanų norma arba indeksu.

Rizikos kapitalo fondai (RKF) (venture capital funds (VCFs)) – privataus kapitalo fondų subkategorija.

Nulinės atkarpos obligacijos (zero coupon bonds) – visos emisijos be atkarpų mokėjimų. Paprastai tokios obligacijos išleidžiamas diskontuotos ir išperkamos nominaliąja verte. Į jas taip pat įeina obligacijos, išleistos nominaliąja verte ir išperkamos su premija, pavyzdžiui, obligacijos, kurių išpirkimo kaina yra susieta su valiutų kursu ar kokiu nors indeksu. Dažniausiai diskontas arba premija yra lygūs palūkanoms, susikaupusioms per obligacijos galiojimo laiką.

(1)  Kaip nustatyta 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006, nustatančio statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių, I priede (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(2)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius ubjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

Top