2.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 148/56

(1)

2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimas ECB/2001/16 dėl dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo nuo 2002 finansinių metų (1) nustato eurą įsivedusių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo tvarką. Pagal Statuto 32.5 straipsnį nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų suma paskirstoma nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtai ECB kapitalo daliai. Siekiant laipsniškai suderinti tarpusavyje nacionalinių centrinių bankų balanso ataskaitas bei pelno ir nuostolių ataskaitas, pinigų politikos pajamų paskirstymas 2002–2007 finansiniams metams buvo patikslintas, kad būtų atsižvelgta į skirtumus tarp vidutinės kiekvieno NCB banknotų, esančių apyvartoje nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2001 m. birželio 30 d., vertės ir vidutinės banknotų, kurie jiems būtų paskirstomi tuo laikotarpiu vadovaujantis ECB kapitalo raktu, vertės. Šie tikslinimai apima grynuosius vidinės Eurosistemos tarpusavio įsipareigojimus, susijusius su apyvartoje esančiais eurų banknotais, kurie yra įtraukti į įsipareigojimų bazę apskaičiuojant NCB pinigų politikos pajamas pagal Statuto 32.2 straipsnį, nes jie atitinka apyvartoje esančius banknotus.

(2)

Dėl būsimos Eurosistemos plėtros būtina patobulinti esamą pinigų politikos pajamų paskirstymo tvarką. Siekiant teisingumo, nuoseklumo ir vienodo elgesio, naujiems Eurosistemos NCB turėtų būti taikomos tos pačios finansinės sąlygos, kaip ir esamiems Eurosistemos NCB. Tai reiškia, kad tikslinimo tvarka turėtų būti taikoma kiekvieną kartą, kai valstybė narė įsiveda eurą, ir turėtų vadovautis tais pačiais principais, kaip ir tikslinimo tvarkos 2002–2007 finansiniams metams. Todėl tikslinimo laikotarpiai gali sutapti.

(3)

1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (2) suteikia naujoms dalyvaujančioms valstybėms narėms tam tikrą lankstumą dėl jų valiutų pakeitimo euru ir eurų banknotų ir monetų įvedimo. Siekiant, kad tikslinimo procedūra pasiektų finansiškai tinkamus sprendimus, reikia atsižvelgti į atskirus pinigų keitimo scenarijus,

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

Po apibrėžimo „orientacinė palūkanų norma“ įterpiami šie apibrėžimai:

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„Vidinės Eurosistemos tarpusavio likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, skaičiuojami kas mėnesį ir įtraukiami į ECB bei NCB apskaitą mėnesio pirmąją darbo dieną ankstesnio mėnesio paskutinės darbo dienos verte.

Kai valstybė narė įsiveda eurą, vidinės Eurosistemos tarpusavio likučiai, susiję su apyvartoje esančiais euro banknotais, pagal pirmą pastraipą skaičiuojami įtraukiant į ECB bei NCB apskaitą grynųjų pinigų keitimo datos verte.“.

3)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Vidinės Eurosistemos tarpusavio likučių tikslinimas

1.   Skaičiuojant pinigų politikos pajamas, kiekvieno NCB vidinės Eurosistemos tarpusavio likučiai, susiję su apyvartoje esančiais euro banknotais, tikslinami taikant kompensacinę sumą, nustatytą pagal šią formulę:

C = (K – A) × S

kur:

2.   NCB kompensacinių dydžių suma lygi nuliui.

3.   Kompensacinės sumos skaičiuojamos kiekvieną kartą, kai valstybė narė įsiveda eurą, arba kai keičiamas ECB pasirašyto kapitalo raktas.

4.   Naujo Eurosistemos NCB kompensacinė suma paskirstoma tos valstybės narės stojimo metu esamiems Eurosistemos NCB, proporcingai esamų Eurosistemos NCB atitinkamoms dalims pasirašyto kapitalo rakte, su atvirkštiniu ženklu (+/–), ir papildo visas esamiems Eurosistemos NCB jau galiojančias kompensacines sumas.

5.   Kompensacinės sumos ir šias kompensacines sumas subalansuojantys apskaitos įrašai kiekvieno NCB apskaitoje parodomi grynųjų pinigų keitimo datos verte ir ataskaitinio laikotarpio kiekvienų sekančių metų ta pačia verte, apskaitos įrašus darant atskirose sąskaitose, kuriose apskaitomi vidinės Eurosistemos likučiai. Kompensacines sumas subalansuojantys apskaitos įrašai neatlyginami.

6.   Jei eurų banknotų, kuriuos Banque centrale du Luxembourg išleidžia į apyvartą 2002 m., vertė 25 % arba daugiau viršija vidutinę šio banko banknotų, esančių apyvartoje nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2001 m. birželio 30 d., vertę, tai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje formulėje Banque centrale du Luxembourg atžvilgiu raidė „A“ reiškia banknotų, kuriuos Banque centrale du Luxembourg išleido į apyvartą 2002 m., vertę, kai aukščiausia riba – 2,2 mlrd. eurų. Pritaikius šią leidžiančią nukrypti nuostatą, visos kompensacinės sumos, apskaičiuotos pagal 4 straipsnio 1 dalį, 2002 metų pabaigoje turi būti tikslinamos atgaline tvarka, kad būtų laikomasi šio straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tokie atgaliniai tikslinimai turi atitikti proporcijas pasirašytame kapitalo rakte.

7.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, iškilus konkretiems nenumatytiems įvykiams, susijusiems su banknotų cirkuliavimo modelių pokyčiais, kaip nurodyta šio sprendimo III priede, kiekvieno NCB vidinės Eurosistemos tarpusavio likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, tikslinami pagal to priedo nuostatas.

8.   Šiame straipsnyje numatyti vidinės Eurosistemos tarpusavio likučių tikslinimai nebetaikomi nuo pirmos šeštųjų metų po atitinkamų grynųjų pinigų keitimo metų dienos.“.

4)

I priedas iš dalies keičiamas remiantis šio sprendimo I priedu.

5)

III priedas keičiamas šio sprendimo II priedu;