32002O0010

Europos centrinio banko gairės

2002 m. gruodžio 5 d.

dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo

(ECB/2002/10)

(2003/131/EB)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą (toliau - Statutas), ypač į jo 12.1 straipsnį, 14.3 straipsnį ir 26.4 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos centrinio banko (ECB) Bendrosios tarybos įnašą pagal Statuto 47.2 straipsnio antrą ir trečią įtraukas,

kadangi:

(1) Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) taikomi Statuto 15 straipsnyje numatyti atskaitomybės įsipareigojimai.

(2) Vadovaujantis Statuto 26.3 straipsniu, ECB Vykdomoji valdyba analitinėms ir veiklos reikmėms sudaro ECBS konsoliduotą balansą.

(3) Vadovaujantis Statuto 26.4 straipsniu, ECB Valdančioji taryba, įgyvendindama Statuto 26 straipsnį, nustato dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų (NCB) atliekamų operacijų apskaitą ir finansinę atskaitomybę standartizuojančias būtinas taisykles.

(4) Vadovaujantis pereinamojo laikotarpio 1998 m. gruodžio 1 d. ECB/2000/18 Gairėmis dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinių pagrindų, su pakeitimais, padarytais 1999 m. gruodžio 15 d. ir 2000 m. gruodžio 14 d. [1], visą 1998 m. gruodžio 31 d. darbo dienos pabaigoje turimą turtą ir įsipareigojimus reikėjo perkainoti 1999 m. sausio 1 d. Iki 1999 m. sausio 1 d. arba šią dieną gautas nerealizuotas prieaugis turėjo būti atskirtas nuo nerealizuoto prieaugio, kuris galėjo susidaryti po 1999 m. sausio 1 d., ir jis turėjo likti nacionaliniams centriniams bankams. ECB ir NCB pradinių 1999 m. sausio 1 d. balanso likučių apskaičiavimui taikytos rinkos kainos ir kursai buvo naujas pereinamojo laikotarpio pradžios vidurkinis kursas ir (arba) vidurkinė kaina. Buvo rekomenduota iki 1999 m. sausio 1 d. arba tą dieną susidariusį nerealizuotą prieaugį, nelaikyti skirstytinu pereinamajame laikotarpyje ir jį pripažinti realizuotinu (arba) skirstytinu tik tų operacijų, kurios įvyko po pereinamojo laikotarpio pradžios, atžvilgiu. Su nacionalinių centrinių bankų turto - užsienio valiutos ir aukso - pervedimu į ECB susijusios užsienio valiutos pajamos ir išlaidos bei dėl kainos skirtumo susidariusios pajamos ir išlaidos turėjo būti laikomos realizuotomis.

(5) Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais euro banknotais, grynųjų vidinės Eurosistemos pretenzijų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl euro banknotų paskirstymo Eurosistemoje ir jų kompensavimu, taip pat ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtuose metiniuose balansuose, pelno ir nuostolio ataskaitose ir NCB pastabose dėl metinės finansinės atskaitomybės. Derintini straipsniai IV, VIII ir IX prieduose pažymėti žvaigždute.

(6) Deramas dėmesys buvo atkreiptas į Europos pinigų instituto (EPI) atliktą parengiamąjį darbą.

(7) Gairių ECB/2000/18 turinys šiuo dokumentu iš esmės bus pakeistas. Siekiant aiškumo, pageidautina jį išdėstyti viename tekste.

(8) ECB skiria didelį dėmesį ECBS reguliavimo sistemos skaidrumui didinti, net jei toks įsipareigojimas nėra numatytas Europos bendrijos steigimo sutartyje. Todėl, remdamasis šiuo požiūriu, ECB nusprendė paskelbti šias Gaires.

(9) Vadovaujantis Statuto 12.1 straipsniu ir 14.3 straipsniu, ECB gairės yra neatsiejama Bendrijos teisės dalis,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžimai

1. Šiose Gairėse:

"banknotų paskirstymo raktas" - stosunek procentowy wynikający z wzięcia pod uwagę udziału EBC w całkowitej emisji banknotów euro i zastosowania klucza kapitału subskrybowanego do udziału KBC w tej całkowitej emisji, zgodnie z Decyzją nr ECB/2001/15 z dnia 6 grudnia 2001 roku w sprawie emisji banknotów euro [2],

"konsolidavimas" - tai apskaitos procesas, pagal kurį įvairių atskirų juridinių asmenų finansiniai duomenys sujungiami tarsi jie būtų vieno asmens,

"ECBS apskaitos ir finansinės atskaitomybės tikslai" - tai tikslai, dėl kurių ECB sudaro I priede išvardytas finansines ataskaitas pagal Statuto 15 ir 26 straipsnių nuostatas,

"nacionaliniai centriniai bankai" (KBC) (NCB) - tai dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai,

"dalyvaujančios valstybės narės" - tai valstybės narės, kurios pagal Europos bendrijos steigimo sutartį įsivedė eurą,

"nedalyvaujančios valstybės narės" - tai valstybės narės, kurios pagal Sutartį neįsivedė euro,

"Eurosistema" - tai NCB ir ECB,

"pereinamasis laikotarpis" - tai laikotarpis, kuris prasideda 1999 m. sausio 1 d. ir baigiasi 2001 m. gruodžio 31 d.,

"ketvirčio perkainojimo diena" - tai paskutinė kalendorinio ketvirčio diena.

2. Kiti šiose Gairėse naudojami techninio pobūdžio apibrėžimai išdėstyti šių Gairių II priede pateiktame žodynėlyje.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šiose Gairėse nustatytos taisyklės ECBS apskaitos ir finansinės atskaitomybės tikslais yra taikomos ECB ir nacionaliniams centriniams bankams.

2. Šių Gairių taikymo sritis apsiriboja Europos centrinių bankų sistemoje taikomos apskaitos ir finansinės atskaitomybės režimo nustatymu, kaip tai reikalaujama pagal Statutą, ir todėl Gairių nuostatos nėra privalomos nacionaliniams centriniams bankams sudarant jų nacionalines ataskaitas ir finansinę atskaitomybę. Siekiant, kad taikant ECBS ir nacionalinius režimus būtų užtikrintas jų tarpusavio nuoseklumas ir palyginamumas, rekomenduojama, kad nacionaliniai centriniai bankai, kiek įmanoma plačiau taikytų šiose Gairėse nustatytas taisykles sudarydami jų nacionalines ataskaitas ir finansinę atskaitomybę.

3 straipsnis

Pagrindinės apskaitos prielaidos

Taikomos šios pagrindinės apskaitos prielaidos:

a) ekonominė realybė ir skaidrumas: apskaitos metodai ir finansinė atskaitomybė atspindi ekonominę realybę, yra skaidrūs ir atitinka kokybines suprantamumo, tinkamumo, patikimumo ir palyginamumo savybes. Sandoriai įtraukiami į apskaitą ir pateikiami atskaitomybėje atsižvelgiant ne tik į jų teisinę formą, bet ir į jų turinį bei ekonominę realybę;

b) atsargumas (apdairumas): turtas ir įsipareigojimai vertinami bei pajamos pripažįstamos apdairiai. Šiose Gairėse tai reiškia, kad nerealizuotas prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o pervedamas tiesiai į perkainojimo sąskaitą. Šio principo taikymas neleidžia kurti paslėptų rezervų arba sąmoningai klaidingai rodyti duomenis balanse bei pelno (nuostolio) ataskaitoje;

c) įvykiai po balanso: turtas ir įsipareigojimai tikslinami įvykiais po balanso, atsiradusiais tarp metinio balanso sudarymo dienos ir dienos, kurią atitinkami organai patvirtina finansines ataskaitas, jeigu šie įvykiai turi įtakos turto arba įsipareigojimų būklei balanso sudarymo dieną. Jeigu įvykiai po balanso sudarymo dienos neturi įtakos turto ir įsipareigojimų būklei balanso sudarymo dieną, tačiau yra tokie svarbūs, kad jų neatskleidimas turėtų reikšmės finansinių ataskaitų naudotojams jas tinkamai įvertinti ir priimti sprendimus, turtas ir įsipareigojimai nėra tikslinami, bet minėtieji įvykiai yra atskleidžiami;

d) reikšmingumas: nukrypimai nuo apskaitos taisyklių, įskaitant ir turinčius reikšmės atskirų NCB ir ECB ataskaitose apskaičiuojamam pelnui ir nuostoliams, nėra galimi, nebent šiuos nukrypimus galima pagrįstai pripažinti nesvarbiais bendrame kontekste ir pateikiant atskaitingos institucijos finansines ataskaitas;

e) veiklos tęstinumas: apskaita tvarkoma vadovaujantis tuo, kad veikla ateityje nenutrūks;

f) kaupimo principas: pajamos ir išlaidos pripažįstamos tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos buvo uždirbtos arba patirtos, o ne tada, kai jos buvo gautos arba sumokėtos;

g) nuoseklumas ir palyginamumas: balanso vertinimo ir pajamų pripažinimo kriterijai, užtikrinantys finansinės atskaitomybės duomenų palyginamumą, ECBS taikomi nuosekliai, vadovaujantis bendrumo ir tęstinumo principais.

4 straipsnis

Turto ir įsipareigojimų pripažinimas

Finansinis arba kitas turtas ir (arba) įsipareigojimas atsiskaitančio subjekto balanse pripažįstamas tik tada, jeigu:

a) tikėtina, kad su turtu ar įsipareigojimu susijusią būsimą ekonominę naudą atskaitingas subjektas ateityje gaus arba perduos;

b) iš esmės visos rizikos ir atlygiai, susiję su turtu arba įsipareigojimu, buvo perduoti atsiskaitančiam subjektui;

c) galima patikimai įvertinti atsiskaitančio subjekto turto kainą arba vertę ar prievolės dydį.

5 straipsnis

Pinigų (atsiskaitymų) ir ekonominis metodai

1. Duomenų įtraukimui į Eurosistemos apskaitos sistemas iki 2006 m. gruodžio 31 d. taikomas pinigų (arba atsiskaitymų) metodas.

2. Nuo 2007 m. sausio 1 d. duomenys apie užsienio valiutos operacijas ir užsienio valiuta sukauptas sumas įtraukiami į Eurosistemos apskaitos sistemas taikant III priede aprašytą ekonominį metodą. Operacijas su vertybiniais popieriais ir toliau apskaitoje galima parodyti taikant pinigų (ar atsiskaitymų) metodą..

3. Taikant išlygą šio straipsnio 1 daliai, nacionaliniai centriniai bankai gali taikyti ekonominį metodą iki 2007 m. sausio 1 d.

4. Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais kaip dalis kasdienės finansinės atskaitomybės pateikiami duomenys parodo kitus nei balanso "Kitas turtas" ir "Kiti įsipareigojimai" straipsniuose įtrauktus pinigų srautus, išskyrus apskaitos duomenų tikslinimus ketvirčio ir metų pabaigoje.

II SKYRIUS

BALANSO STRUKTŪRA IR VERTINIMO TAISYKLĖS

6 straipsnis

Balanso struktūra

ECB ir nacionalinių centrinių bankų balansai ECBS finansinės atskaitomybės tikslais sudaromi pagal IV priede išdėstytą balanso struktūrą.

7 straipsnis

Balanso vertinimo taisyklės

1. Jeigu IV priede nenurodyta kitaip, balanso straipsniai vertinami einamaisiais rinkos kursais ir kainomis.

2. Auksas, užsienio valiutos priemonės, vertybiniai popieriai ir finansinės priemonės (balansinės ir nebalansinės) perkainojamos pagal vidutinius rinkos kursus ir kainas ketvirčio perkainojimo dieną. ECB ir (arba) nacionaliniai centriniai bankai vidiniais tikslais gali dažniau perkainoti savo portfelius su sąlyga, kad ketvirčio bėgyje ataskaitose pateikiami duomenys apie operacijas būtų parodomi tik sandorio verte.

3. Perkainojant auksą, atskirai neišskiriama aukso kainos ir užsienio valiutos kurso įtaka, tačiau aukso perkainojimo skirtumas apskaičiuojamas, remiantis nustatyto aukso svorio vieneto kaina eurais, apskaičiuota pagal euro ir dolerio keitimo kursą ketvirčio perkainojimo dieną. Kiekvienai užsienio valiutai (įskaitant balansinius ir nebalansinius sandorius) ir kiekvienai vertybinių popierių emisijai (pagal ISIN), išskyrus vertybinius popierius, kurie apskaitomi balanso straipsnyje "Kitas finansinis turtas", tenkančių perkainojimo rezultatų apskaita tvarkoma atskirai.

4. Perkainojimo įrašai sekančio ketvirčio pabaigoje anuliuojami, išskyrus nerealizuotą perkainojimo nuostolį, kuris metų pabaigoje įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą; ketvirčio eigoje visos operacijos ataskaitose parodomi sandorio kainomis ir kursais.

8 straipsnis

Atpirkimo sandoriai

1. Atvirkštinis sandoris, sudarytas pagal atpirkimo skolinimosi sutartį, apskaitoje parodomas kaip įkeitimu užtikrintas kitos sandorio šalies indėlis balanso įsipareigojimų dalyje, o straipsnis, kuris buvo pateiktas kaip užstatas, ir toliau parodomas balanso turto dalyje. Parduotus vertybinius popierius, kurie pagal atpirkimo sandorius turi būti atpirkti atgal, atpirkti turintis ECB ir (arba) NCB, pareikalavęs juos atpirkti, ir toliau laiko dalimi to paties portfelio, iš kurio jie buvo parduoti.

2. Atvirkštinis sandoris, sudarytas pagal atpirkimo investavimo sutartį, apskaitoje parodomas balanso turto dalyje kaip banko suteikta įkeitimu užtikrinta paskola. Pagal atpirkimo investavimo sandorius įsigyti vertybiniai popieriai nėra perkainojami, o lėšas skolinanti šalis dėl to susidarančio perkainojimo prieaugio arba nuostolio negali įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą.

3. Atvirkštiniai sandoriai su vertybiniais popieriais užsienio valiuta neįtakoja valiutos pozicijos vidurkinio kurso.

4. Vertybinių popierių skolinimo sandorių atveju, vertybiniai popieriai išlieka skolintojo balanse. Šie sandoriai apskaitomi tokia pat tvarka kaip ir atpirkimo sandoriai. Tačiau, jeigu vertybiniai popieriai, kuriuos pasiskolina ir kurių gavėjas yra ECB arba NCB, veikiantis kaip gavėjas, metų pabaigoje nėra saugomi gavėjo saugykloje, šių popierių gavėjas nuo skolinimo sandorio sutarties sudarymo dienos sudaro atidėjimus nuostoliams dėl vertybinių popierių rinkos vertės padidėjimo ir parodo įsipareigojimą (vertybinių popierių sugrąžinimą), jeigu vertybinių popierių gavėjas per tą laiką vertybinius popierius pardavė.

5. Įkeitimu užtikrinti aukso sandoriai laikomi atpirkimo sandoriais. Su šiais įkeitimu užtikrintais sandoriais susiję aukso srautai finansinėse ataskaitose neparodomi, o skirtumas tarp neatidėliotinos ir išankstinės sandorio kainų į apskaitą įtraukiamas taikant kaupimo principą.

6. Atvirkštiniai sandoriai (įskaitant vertybinių popierių skolinimo sandorius), sudaryti pagal automatizuotą vertybinių popierių skolinimo programą, balanse parodomi tik tada, jeigu įkaitas sandorio galiojimo laikotarpiu pateikiamas pinigais.

9 straipsnis

Apyvartinės nuosavybės priemonės

1. Šis straipsnis taikomas apyvartinių nuosavybės priemonių (nuosavybės akcijų arba nuosavybės fondų) apskaitai, nepriklausomai nuo to, ar sandoriai sudaryti tiesiogiai pačių NCB ar ECB, ar per tarpininkus, išskyrus veiklą dėl pensijų fondų, dalyvavimo teises, investavimą į dukterines ir kontroliuojamas bendroves ar į ilgalaikį finansinį turtą.

2. Nuosavybės priemonės užsienio valiuta neįtraukiamos į bendrąją valiutos poziciją, bet įskaičiuojamos į atskirą valiutos poziciją. Rekomenduojama, kad susijęs užsienio valiutos pelnas ir nuostolis būtų apskaičiuojamas taikant grynojo vidurkinio kurso metodą ar (alternatyviai) vidurkinio kurso metodą.

3. Rekomenduojama, kad nuosavybės priemonės būtų parodomos apskaitoje pagal šias taisykles:

a) nuosavybės portfeliai perkainojami pagal 7 straipsnio 2 dalį. Perkainojimas atliekamas atskirai pagal kiekvieną priemonę. Nuosavybės fondų atžvilgiu perkainojimas atliekamas taikant grynąjį metodą, o ne pagal atskiras akcijas. Skirtingų nuosavybės akcijų arba skirtingų nuosavybės fondų tarpusavio padengimas negalimas;

b) sandoriai balanse parodomi sandorio kaina;

c) tarpininkams sumokėti komisiniai parodomi kaip sandorio vertės padidėjimas, kuris įtraukiamas į turto įsigijimo vertę, arba kaip su sandoriu susijusios išlaidos, kurios parodomos pelno (nuostolio) ataskaitoje;

d) nupirktų dividendų suma įtraukiama į nuosavybės priemonės įsigijimo vertę. Kol dividendai dar nėra gauti, nupirktų dividendų suma gali būti parodoma kaip atskiras straipsnis;

e) su dividendais susiję kaupimai nėra įtraukiami į apskaitą periodų pabaigoje, kadangi jie jau yra atspindėti nuosavybės priemonių rinkos kainoje, išskyrus priemones, kurių kaina nurodyta be teisės gauti dividendą;

f) teisių į nuosavybės priemones suteikimas parodomas kaip atskiras turtas, jas suteikus. Įsigijimo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į buvusią nuosavybės priemonių vidurkinę kainą, naujų įsigijimų iš anksto nustatytą kainą ir proporciją tarp senų ir naujų nuosavybės priemonių.

Galima alternatyva - teisės į nuosavybės priemonę įsigijimo vertę galima nustatyti atsižvelgiant į šios teisės vertę rinkoje, buvusią vidurkinę šios priemonės kainą ir nuosavybės priemonės rinkos kainą iki teisės į šią priemonę suteikimo. Jos parodomos apskaitoje pagal Eurosistemos apskaitos taisykles.

10 straipsnis

Banknotai

Straipsnį "banknotai apyvartoje" NCB balansuose sudaro dvi sudedamosios dalys:

a) netikslintas euro banknotų kiekis apyvartoje, kuris apskaičiuojamas pagal vieną iš dviejų toliau nurodytų būdų:

Būdas A: BC = BP - BD - S

Būdas B: BC = BI - BR

Kur:

BC . euro banknotai apyvartoje;

BP . pagaminti arba iš gamintojų bei kitų NCB gauti euro banknotai;

BD . sunaikinti euro banknotai;

BI . į apyvartą išleisti euro banknotai;

BR . gauti euro banknotai;

S . saugykloje laikomi euro banknotai;

b) pridėjus arba atėmus patikslinimo sumą, gautą pritaikius banknotų paskirstymo raktą.

III SKYRIUS

PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS

11 straipsnis

Pajamų pripažinimas

1. Pajamų pripažinimui taikomos šios taisyklės:

a) realizuotos pajamos ir išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą;

b) nerealizuoti prieaugiai nepripažįstami pajamomis ir pervedami tiesiai į perkainojimo sąskaitas;

c) nerealizuoti perkainojimo nuostoliai įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jie viršija ankstesnius perkainojimo prieaugius, įrašytus į atitinkamą perkainojimo sąskaitą;

d) nerealizuotas perkainojimo nuostolis, įtrauktas į pelno (nuostolio) ataskaitą, negali būti kompensuojamas paskesniais metais susidariusiu nauju nerealizuotu prieaugiu;

e) nerealizuotas perkainojimo nuostolis, patirtas dėl atskiro vertybinio popieriaus, atskiros valiutos ar aukso pozicijos, negali būti padengiamas kitų vertybinių popierių, kitos valiutos ar aukso nerealizuotu prieaugiu.

2. Išleistų į apyvartą ir įsigytų vertybinių popierių premija ar nuolaida apskaičiuojama ir apskaitoje parodoma kaip palūkanų pajamų dalis bei amortizuojama per likusį iki vertybinių popierių išpirkimo laikotarpį taikant tiesinį-linijinį metodą arba vidaus grąžos (IRR) metodą. IRR metodas yra privalomas diskontinių vertybinių popierių atžvilgiu, kai nuo šių vertybinių popierių įsigijimo iki jų išpirkimo yra daugiau nei vieneri metai.

3. Sukauptos sumos, susijusios su finansiniu turtu ir įsipareigojimais (pvz., mokėtinos palūkanos ir amortizuota premija ir (arba) nuolaida) apskaičiuojamos ir įtraukiamos į sąskaitas ne rečiau kaip kas ketvirtį. Kitų kaupimai apskaičiuojami ir į apskaitą įtraukiami ne rečiau kaip kartą per metus.

4. ECB ir (arba) NCB gali apskaičiuoti sukauptas sumas dažniau ir detaliau su sąlyga, kad ketvirčio bėgyje duomenys būtų parodomi ataskaitose sandorio verte.

5. Sukauptos sumos užsienio valiuta perskaičiuojamos pagal vidutinį ketvirčio pabaigos rinkos kursą ir atstatomos tuo pačiu kursu.

6. Paprastai sukauptų per metus sumų apskaičiavimui galima taikyti vietos praktiką (t. y. skaičiuoti iki ketvirčio paskutinės darbo dienos arba paskutinės kalendorinės dienos). Tačiau metų pabaigoje paskutinė ketvirčio kalendorinė diena (t. y. gruodžio 31 d.) yra privaloma diena iki kurios skaičiuojamos sukauptos sumos.

7. Realizuotos užsienio valiutos pajamos ir išlaidos gali susidaryti tik pagal sandorius, dėl kurių pasikeičia atskiros valiutos pozicija.

12 straipsnis

Sandorių kaina

1. Sandorių kainai nustatyti taikomos šios bendrosios taisyklės:

a) vidurkinės kainos ir (arba) vidurinio kurso metodas taikomas aukso, užsienio valiutos priemonių ir vertybinių popierių kasdienėje apskaitoje apskaičiuojant parduotų straipsnių įsigijimo kainą, atsižvelgiant į keitimo kurso ir (arba) kainų svyravimus;

b) turto ir (arba) įsipareigojimų vidurkinė kaina ir (arba) kursas sumažinamas arba padidinamas nerealizuoto perkainojimo nuostolio suma, kuri metų pabaigoje įtraukiamu į pelno (nuostolio) ataskaitą;

c) įsigyjant vertybinius popierius su atkarpa, nupirktos atkarpos išmokos suma apskaitoje parodoma kaip atskiras straipsnis. Įsigyjant vertybinius popierius užsienio valiuta, nupirkta atkarpos išmokos suma įtraukiama į šios valiutos poziciją, tačiau ši suma nėra įtraukiama į turto įsigijimo kainą nustatant vertybinio popieriaus vidurkinę kainą.

2. Vertybiniams popieriams taikomos šios specialios taisyklės:

a) sandoriai apskaitoje parodomi sandorio kaina ir į finansines sąskaitas įrašomi švaria kaina (be palūkanų);

b) atlygiai už saugojimo ir tvarkymo paslaugas, už einamąsias sąskaitas ir kitos netiesioginės išlaidos neįskaitomos į sandorio kainą ir turi būti parodomos pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šios išlaidos neįtraukiamos į atitinkamo turto vidurkinę kainą;

c) pajamos parodomos apskaitoje bendra suma kartu su gražintinomis sumomis ir kitais mokesčiais, kurie parodomi atskirai;

d) skaičiuojant vertybinio popieriaus vidurkinę įsigijimo kainą: i) nauja svertinė vidurkinė kaina apskaičiuojama prie praėjusios dienos pozicijos pridėjus visus dienos pirkimus pagal jų įsigijimo kainą, po to apskaitoje parodomi tos pačios dienos pardavimai arba ii) vidurkinė kaina tikslinama paeiliui pagal kiekvieną dienos bėgyje įvykusį vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorį.

3. Auksui ir užsienio valiutai taikomos šios specialios taisyklės:

a) sandoriai užsienio valiuta, nedarantys poveikio grynajai šios valiutos pozicijai, perskaičiuojami į eurus taikant sutarties arba atsiskaitymo dienos keitimo kursą ir neįtakoja šios valiutos pozicijos įsigijimo kainos;

b) sandoriai užsienio valiuta, kurie daro poveikį šios valiutos grynajai pozicijai, perskaičiuojami į eurus taikant sutarties arba atsiskaitymo dienos keitimo kursą;

c) faktiniai pinigų gavimai ir atsiskaitymai perskaičiuojami atsiskaitymo dienos vidutiniu rinkos keitimo kursu;

d) nustatant naujus svertinius atskiros valiutos grynosios pozicijos vidurkinį kursą ir aukso vidurkinę kainą, prie praėjusios dienos atitinkamos valiutos ar aukso grynųjų pozicijų pridedami per dieną atlikti tos pačios valiutos ir aukso grynieji įsigijimai tos dienos jų vidurkine įsigijimo verte. Grynųjų pardavimų atveju, realizuotos pajamos arba išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į praėjusios dienos atitinkamos valiutos ar aukso grynosios pozicijos vidurkinį kursą ar kainą ir šie vidurkinis kursas ar kaina išlieka nepakitę. Dėl vidurkinių dienos pirkimų ir pardavimų kursų arba aukso kainų skirtumų taip pat gaunamos realizuotos pajamos arba išlaidos. Jeigu užsienio valiutos arba aukso grynoji pozicija yra neigiama, aukščiau minėtas metodas taikomas atvirkštine tvarka, todėl įsipareigojimų grynosios pozicijos vidurkinį kursą ar kainą įtakos grynieji pardavimai, o grynieji pirkimai sumažina atitinkamą poziciją tuo metu taikomu svertiniu vidurkiniu kursu ir (arba) aukso kaina;

e) išlaidos, susijusios su užsienio valiutų sandoriais, ir kitos bendrosios išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą.

IV SKYRIUS

NEBALANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITOS TAISYKLĖS

13 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1. Išankstiniai užsienio valiutos keitimo sandoriai, valiutos apsikeitimo sandorių išankstinės dalys ir kitos valiutos priemones, pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą tam tikrą dieną ateityje, įtraukiami į grynąsias užsienio valiutos pozicijas tikslu apskaičiuoti su operacijomis užsienio valiuta susijusias pajamas ir išlaidas.

2. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, būsimieji sandoriai, palūkanų normos išankstiniai sandoriai ir kitos palūkanų normos priemonės apskaitomos ir perkainojamos atskirai pagal kiekvieną priemonę. Šios priemonės apskaitomos atskirai nuo balansinių straipsnių.

3. Iš nebalansinių priemonių gautos pajamos ir išlaidos apskaitoje pripažįstamos ir traktuojamos panašiai kaip ir balansinės priemonės.

14 straipsnis

Išankstiniai užsienio valiutos keitimo sandoriai

1. Pagal išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius nupirkta ir parduota valiuta pripažįstama nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos taikant išankstinio sandorio dabartinį kursą. Dėl parduotos pagal šiuos sandorius valiutos gaunamos pajamos ir išlaidos apskaičiuojamos sandorio dieną (arba antrą ar trečią dieną po sandorio dienos), taikant kasdienę pirkimų ir pardavimų tarpusavio užskaitymo procedūrą ir valiutos grynosios pozicijos vidurkinį kursą. Šios pajamos ir išlaidos laikomos nerealizuotomis iki atsiskaitymo dienos ir apskaitoje parodomos kaip numatyta 11 straipsnio 1 dalyje.

2. Dabartinio ir išankstinio kursų skirtumas traktuojamas kaip gautinos ar mokėtinos palūkanos, kurios kaupiamos tolygiai valiutos pirkimų ir pardavimų atvejais.

3. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami, ir bet kuris perkainojimo sąskaitos likutis turi būti parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje ketvirčio pabaigoje.

4. Išankstiniai valiutos pirkimai įtakoja grynosios pozicijos vidurkinį kursą sandorio sudarymo dieną arba, priklausomai nuo rinkoje galiojančios atsiskaitymų pagal neatidėliotinus sandorius tvarkos, dviem ar trim darbo dienom vėliau, taikant dabartinį įsigijimo kursą.

5. Valiutos pozicijos pagal išankstinius sandorius vertinamos bendrai su tos pačios valiutos dabartine pozicija, tarpusavyje padengiant visus galinčius susidaryti šių tos pačios valiutos pozicijų perkainojimo skirtumus. Grynasis perkainojimo nuostolio likutis, kai jis yra didesnis už ankstesnį perkainojimo sąskaitoje parodomą nerealizuotą prieaugį, debetuojamas ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Grynasis prieaugio likutis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

15 straipsnis

Valiutų apsikeitimo sandoriai

1. Neatidėliotini pirkimai ir pardavimai pagal valiutų apsikeitimo sandorius pripažįstami balansinėse sąskaitose atsiskaitymo dieną.

2. Valiutų pirkimai ir pardavimai pagal apsikeitimo sandorių išankstinę dalį parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo pagal išankstinę sandorio dalį dienos, taikant neatidėliotiną kursą.

3. Pardavimo sandoriai pripažįstami sandorio dabartiniu kursu, todėl pajamos arba išlaidos iš šių sandorių nesusidaro.

4. Dabartinio ir išankstinio kurso skirtumas traktuojamas kaip mokėtinos ar gautinos palūkanos, kurios kaupiamos tolygiai ir pirkimų, ir pardavimų atvejais.

5. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami.

6. Grynosios užsienio valiutos pozicijos vidurkinis kursas nekinta.

7. Valiutos pozicija pagal apsikeitimo sandorius vertinama bendrai su dabartine pozicija.

16 straipsnis

Palūkanų normų ateities sandoriai

1. Palūkanų normų būsimieji sandoriai sandorio sudarymo dieną parodomi nebalansinėse sąskaitose.

2. Pinigais sumokėta pirminė marža apskaitoje parodoma kaip atskiras turtas. Vertybiniais popieriais pateikta pirminė marža balanse neparodoma.

3. Kasdienis kintamosios maržos vertės pokytis balanse parodomas atskiroje sąskaitoje kaip turtas arba įsipareigojimas, priklausomai nuo būsimojo sandorio kainos kaitos. Ta pati tvarka taikoma atviros pozicijos uždarymo dieną. Tą dieną ši atskira sąskaita uždaroma nedelsiant ir bendras sandorio rezultatas įrašomas į pajamas arba išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar įvyksta pateikimas pagal šį sandorį. Tais atvejais pirkimas ar pardavimas apskaitoje parodomas taikant rinkos kainą.

4. Atlyginimai už sandorius parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

5. Perskaičiavimas į eurus, prireikus, atliekamas sandorio uždarymo dieną, taikant tos dienos rinkos kursą. Sandorio uždarymo dieną gautos užsienio valiutos įplaukos įtakoja tos dienos atitinkamos valiutos grynosios pozicijos vidurkinį kursą.

6. Kasdienių perkainojimo operacijų pasekmėje nustatytas perkainojimo prieaugis ir nuostolis parodomi atskirose sąskaitose. Balanso turto dalyje atidarytoje atskiroje sąskaitoje parodomas perkainojimo nuostolis, o įsipareigojimų dalyje atidarytoje sąskaitoje - perkainojimo prieaugis. Nerealizuotas nuostolis debetuojamas ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje, atitinkama suma kredituojant įsipareigojimų sąskaita kaip kiti įsipareigojimai.

7. Nerealizuotas nuostolis, įtrauktas į pelno (nuostolio) ataskaitą metų pabaigoje, negali būti kompensuojamas nerealizuotu paskesnių metų prieaugiu, nebent sandoris nutraukiamas ar baigiasi jo galiojimo terminas. Jeigu gaunamas prieaugis, debetuojama tarpinė sąskaita kaip kitas turtas ir kredituojama perkainojimo sąskaita.

17 straipsnis

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

1. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną.

2. Einamuoju laikotarpiu gautos ar sumokėtos palūkanos parodomos vadovaujantis kaupimo principu. Galima mokėjimų pagal atskirą palūkanų normų apsikeitimo sandorį tarpusavio užskaita.

3. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai užsienio valiuta daro įtaką užsienio valiutos grynosios pozicijos vidurkiniam kursui, jei yra skirtumas tarp gautų ir sumokėtų palūkanų. Mokėjimų likutis, pagal kurį gaunamos valiutos įplaukos, daro įtaką valiutos vidurkiniam kursui jo sumokėjimo dieną.

4. Kiekvienas palūkanų normų apsikeitimo sandoris vertinamas pagal rinkos kainą ir, jei reikia, perskaičiuojamas į eurus valiutos neatidėliotinu kursu. Metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti atstatomi paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė uždaroma ar baigiasi jos trukmė. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

5. Atlyginimai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

18 straipsnis

Išankstiniai palūkanų normos sandoriai

1. Išankstiniai palūkanų normos sandoriai parodomi nebalansinėje apskaitoje sandorio sudarymo dieną.

2. Vienos sandorio šalies kitai šaliai atsiskaitymo dieną mokamas kompensacinis mokėjimas, kuris įrašomas į pajamų ir išlaidų sąskaitas atsiskaitymo dieną. Šiems mokėjimams netaikomas kaupimo principas.

3. Jei išankstiniai palūkanų normos sandoriai sudaromi užsienio valiuta, kompensacinis mokėjimas daro įtaką šios valiutos grynosios pozicijos viduriniam kursui. Kompensacinio mokėjimo suma perskaičiuojama į eurus dabartiniu kursu atsiskaitymo dieną. Mokėjimų likutis, pagal kurį gaunamos valiutos įplaukos, daro įtaką valiutos vidurkiniam kursui sumokėjimo dieną.

4. Visi palūkanų išankstiniai sandoriai turi būti vertinami pagal rinkos kainą ir, jei reikia, perskaičiuojami į eurus valiutos dabartiniu kursu. Metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti atstatomi paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė uždaroma ar baigiasi jos trukmė. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

5. Atlyginimai parodomi pajamų ir išlaidų sąskaitose.

19 straipsnis

Vertybinių popierių išankstiniai sandoriai

Išankstinius vertybinių popierių sandorius apskaitoje galima parodyti dviem būdais.

A būdas:

a) išankstiniai vertybinių popierių sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos sandoryje numatyta išankstine kaina;

b) parduotų vertybinių popierių valiutos pozicijos vidurkinė kaina iki atsiskaitymo neperskaičiuojama. Pajamos ir išlaidos dėl išankstinio pardavimo apskaičiuojamos atsiskaitymo dieną;

c) atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami, o bet koks likutis, esantis perkainojimo sąskaitoje, parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Nupirkti vertybiniai popieriai apskaitoje parodomi sandorio termino pabaigos neatidėliotina kaina (tikrąja rinkos kaina), o skirtumas palyginus ją su pradine išankstine kaina, pripažįstamas realizuotomis pajamomis ar išlaidomis;

d) įsigijus vertybinių popierių užsienio valiuta, valiutos grynosios pozicijos vidurkinis kursas nekinta, jei ECB ar nacionaliniai centriniai bankai jau turi tos valiutos. Jei pagal išankstinį sandorį nupirkta obligacija yra išreikšta užsienio valiuta, kurios ECB ar NCB neturi, todėl yra būtina šios valiutos nupirkti. Tokie užsienio valiutos pirkimai vykdomi pagal 12 straipsnio 3 dalies d punkte išdėstytas taisykles;

e) kiekviena išankstinė pozicija vertinama atskirai pagal išankstinę rinkos kainą nustatytą likusiam sandorio terminui. Metų pabaigoje perkainojimo nuostolis debetuojamas ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o perkainojimo pelnas kredituojamas į perkainojimo sąskaitą. Metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti atstatomi paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė uždaroma ar baigiasi jos trukmė.

B būdas:

a) išankstiniai vertybinių popierių sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos sandoryje numatyta išankstine kaina. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami;

b) ketvirčio pabaigoje vertybinio popieriaus perkainojamas atliekamas to vertybinio popieriaus grynosios pozicijos, kurią sudaro balansinė šių vertybinių popierių pozicija ir nebalansinėse sąskaitose parodyti to paties vertybinio popieriaus pardavimai. Perkainojimo suma lygi skirtumui tarp šios grynos pozicijos vertės perkainojimo kaina ir jos vertės apskaičiuotos taikant balansinės pozicijos vidurkinę kainą. Nupirkti vertybiniai popieriai ketvirčio pabaigoje perkainojami taikant 7 straipsnio nuostatas. Įsipareigojimų Perkainojimo rezultatas yra lygus pirkimų įsipareigojimo vertės neatidėliotina kaina ir jo vertės vidurkine kaina skirtumui;

c) vertybinių popierių pardavimo pagal išankstinius sandorius rezultatas parodomas tų finansinių metų apskaitoje, kuriais įsipareigojimas buvo prisiimtas. Šis rezultatas yra lygus skirtumui tarp pradinės išankstinės kainos ir balanso pozicijos vidurkinės kainos, arba nebalansinėje apskaitoje parodytų pirkimų įsipareigojimų vidurkinės kainos, jei pardavimo metu balanso pozicija per maža.

V SKYRIUS

ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

20 straipsnis

Ataskaitų formos

1. Nacionaliniai centriniai bankai teikia duomenis Europos centriniam bankui Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais vadovaudamiesi Valdančiosios tarybos patvirtintais reikalavimais.

2. Eurosistemos ataskaitų formos atitinka šiose gairėse nurodytas formas ir jose turi būti visi IV priede nurodyti balanso straipsniai. IV priede taip pat nurodomas straipsnių, kurie turi būti įtraukiami į skirtingas balanso ataskaitas, turinys.

3. Kitų skelbiamų finansinių ataskaitų formos nurodomos šiuose prieduose:

a) V priede nurodyta Eurosistemos skelbiama konsoliduota savaitės finansinė ataskaita pasibaigus ketvirčiui;

b) VI priede nurodyta Eurosistemos skelbiama konsoliduota savaitės finansinė ataskaita ketvirčio eigoje;

c) VII priede nurodytas konsoliduotas Eurosistemos metinis balansas.

VI SKYRIUS

METINIS BALANSAS IR PELNO IR NUOSTOLIO ATASKAITA

21 straipsnis

Skelbiamas metinis balansas ir Pelno ir nuostolio ataskaita

Rekomenduojama, kad nacionaliniai centriniai bankai skelbiamus metinį balansą ir Pelno ir nuostolio ataskaitą sudarytų pagal VIII ir IX priedus.

VII SKYRIUS

KONSOLIDAVIMO TAISYKLĖS

22 straipsnis

Bendrosios konsolidavimo taisyklės

1. Eurosistemos konsoliduotame balanse įtraukiami visi ECB ir NCB balansų straipsniai.

2. Eurosistemos konsoliduotą balansą sudaro ECB, atsižvelgdamas į vienodų apskaitos principų ir metodų bei vienodų finansinių laikotarpių Eurosistemoje poreikį, konsolidavimo patikslinimus, atsirandančius dėl vidinių Eurosistemos operacijų ir pozicijų bei įvertindamas Eurosistemos struktūros pokyčius.

3. Atskiri balanso straipsniai, išskyrus vidinius ECB ir nacionalinių centrinių bankų vidinės Eurosistemos likučius, apjungiami konsolidavimo tikslais.

4. Konsoliduojant nacionalinių centrinių bankų ir ECB sąskaitų likučiai trečiosiose šalyse parodomi bendra verte.

5. Vidinės Eurosistemos likučiai parodomi ECB ir nacionalinių centrinių bankų balansuose kaip tai nurodyta IV priede.

6. Konsoliduojant finansines ataskaitas, laikomasi nuoseklumo principo. Visos Eurosistemos finansinės ataskaitos sudaromos panašiu principu, taikant tuos pačius konsolidavimo metodus ir procesus.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Taisyklių kūrimas, taikymas ir aiškinimas

1. Apskaitos ir piniginių pajamų komitetas (AMICO) per Vykdomąją valdybą konsultuoja Valdančiąją tarybą ECBS apskaitos ir atskaitomybės taisyklių kūrimo, taikymo ir įgyvendinimo klausimais.

2. Aiškinant šias gaires atsižvelgiama į parengiamąjį darbą, Bendrijos teisės suderintus apskaitos principus ir į visuotinai pripažintus tarptautinius apskaitos standartus.

24 straipsnis

Gairių pripažinimas negaliojančiomis

Gairės ECB/2000/18 panaikinamos. Nuorodos į panaikintas gaires laikomos nuorodomis į šias gaires.

25 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šios gairės įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

2. Nepažeidžiant pirmosios dalies nuostatos, šios Gairės taip pat taikomos Eurosistemos 2002 m. gruodžio 31 d. konsoliduoto metinio balanso formai bei nacionalinių centrinių bankų 2002 m. gruodžio 31 d. metinių balansų rekomenduojamai formai įvertinant nuostatą, kad 2002 m. gruodžio 31 d. apyvartoje esantys nacionaliniai banknotai būtų parodyti balanso straipsnyje "Banknotai apyvartoje". Be to, šių Gairių reikalavimai turi būti taikomi euro banknotų apyvartoje atskleidimui, grynųjų vidinės Eurosistemos pretenzijų ir (arba) įsipareigojimų, susidariusių dėl euro banknotų Eurosistemoje ir pinigų politikos pajamų paskirstymo, atlyginimo.

3. Šios gairės skirtos nacionaliniams centriniams bankams.

Šios gairės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Frankfurte prie Maino, 2002 m. gruodžio 5 d.

ECB Valdančiosios tarybos vardu

Pirmininkas

Willem F. Duisenberg

[1] OL L 33, 2001 2 2, p. 21.

[2] Dz.U. L 337, z 20.12.2001, str. 52.

--------------------------------------------------

1 PRIEDAS

EUROSISTEMOS FINANSINĖS ATASKAITOS

Ataskaitos pavadinimas | Vidaus ataskaita ir (arba) skelbiama | Ataskaitos teisinis pagrindas | Ataskaitos tikslas |

1.Eurosistemos dienos finansinė ataskaita | Vidaus | Nėra | Daugiausiai likvidumo valdymo tikslais (įgyvendinant Statuto 12.1 straipsnį). Dalis dienos finansinės ataskaitos duomenų naudojami apskaičiuoti pinigų politikos pajamas. |

2.Nekonsoliduota savaitės finansinė ataskaita | Vidaus | Nėra | Jos pagrindu sudaroma konsoliduota Eurosistemos savaitės finansinė ataskaita |

3.Konsoliduota Eurosistemos savaitės finansinė ataskaita | Skelbiama | Statuto 15.2 straipsnis | Konsoliduota finansinė ataskaita skirta pinigų ir ekonominei analizei (ataskaitinės dienos finansinė ataskaita naudojama sudaryti konsoliduotą Eurosistemos savaitės finansinę ataskaitą) |

4.Eurosistemos mėnesio ir ketvirčio finansinė informacija | Skelbiama ir vidaus | Statistikos reglamentai, pagal kuriuos PFI turi pateikti duomenis | Statistinė analizė |

5.Konsoliduotas metinis Eurosistemos balansas | Skelbiama | Statuto 26.3 straipsnis | Konsoliduotas balansas analizės ir operaciniais tikslais |

6.Dienos nekonsoliduota ataskaita apie TARGET srautus ir likučius Europos centrinių bankų sistemai | Vidaus | Nėra | TARGET operacijų Europos centrinių bankų sistemoje apžvalgai |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

ŽODYNĖLIS

Amortizacija - tai sistemingas premijos ir (arba) nuolaidos ar turto vertės sąskaitose mažinimas per tam tikrą laikotarpį.

Turtas - tai įmonės ištekliai, kuriuos ji kontroliuoja dėl praeities įvykių ir iš kurių įmonė ateityje tikisi gauti ekonominės naudos.

Automatizuota vertybinių popierių skolinimo programa (ASLP) - atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius apimanti finansinė operacija, kai tam tikras įkaitas skolinamas naudojantis bendru įkaitų. Pajamos dėl šių abejų skolinimo ir skolinimosi operacijų gaunamos dėl skirtingų atpirkimo palūkanų (t. y., gautos maržos). Operaciją galima atlikti pagal pagrindinę programą, t. y., kuomet programą siūlantis bankas yra galutinė sandorio šalis, arba pagal tarpininko programą - kai programą siūlantis bankas yra tik tarpininkas, o galutinė sandorio šalis yra faktiškas vertybinių popierių skolinimo operacijas atliekanti įstaiga.

Vidurkinio kurso ir (arba) vidurkinės kainos metodas - tai slenkančio ar svertinio vidurkio metodas, pagal kurį kiekvieno įsigijimo vertė pridedama prie esamos apskaitinės vertės ir taip gaunama nauja svertinė vidurkinė kaina ir (arba) vidurkinis kursas.

Pinigų (atsiskaitymų) metodas - tai apskaitos metodas, pagal kurį apskaitos įvykiai registruojami apskaitoje atsiskaitymo dieną.

Švari kaina - tai sandorio kaina be sumokėtos premijos ar nuolaidos ir sukauptų palūkanų, tačiau į kainą įskaitant su sandoriu susijusias operacijų išlaidas.

Nuolaida - tai vertybinio popieriaus nominalios vertės ir jo kainos skirtumas, kai ši kaina mažesnė už nominalią.

Diskontinis vertybinis popierius - tai vertybinis popierius, už kurį negaunamos palūkanų atkarpos išmokos ir kurio grąža gaunama padidėjus kapitalo vertei, nes šis turtas išleidžiamas į apyvartą arba perkamas su nuolaida.

Ekonominis metodas - tai apskaitos metodas, pagal kurį apskaitos įvykiai apskaitoje registruojami sandorio sudarymo dieną.

Nuosavybės priemonės - tai vertybiniai popieriai, už kuriuos gaunamas dividendas (įmonių akcijos ir vertybiniai popieriai liudijantys apie investicijas į nuosavybės fondą).

Finansinis turtas - tai bet kuris turtas, jeigu tai: i) gryni pinigai; arba ii) sutartinė teisė gauti grynus pinigus ar kitą finansinę priemonę iš kitos institucijos; arba iii) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita institucija potencialiai palankiomis sąlygomis; arba iv) kitos institucijos nuosavybės priemonė.

Finansiniai įsipareigojimai - tai institucijos teisinė prievolė atiduoti pinigus ar kitą finansinę priemonę kitai institucijai arba apsikeisti finansinėmis priemonėmis su kita institucija potencialiai nepalankiomis institucijai sąlygomis.

Užsienio valiutos pozicija - tai atitinkamos valiutos grynoji pozicija. Apskaičiuojant užsienio valiutos grynąją poziciją, specialiosios skolinimo teisės (SDR) traktuojamos kaip atskira valiuta.

Išankstinis užsienio valiutos keitimo sandoris - tai susitarimas, pagal kurį institucija įsipareigoja sutartą dieną ateityje (vėliau kaip antrą dieną po sandorio sudarymo dienos) su kita sandorio šalimi apsikeisti valiutomis (kurių viena, kaip įprasta - nacionalinė valiuta) pagal susitarime nustatytą valiutos keitimo kursą. Šis išankstinis valiutos keitimo kursas lygus pagrindiniam neatidėliotinam kursui, prie kurio pridedama ar atimama sutarta numatyta premija arba nuolaida.

Valiutų apsikeitimo sandoris - tai susitarimas, pagal kurį institucija įsipareigoja nupirkti ar parduoti valiutos sumą (pirma sandorio dalis) ir kartu įsipareigoja ateityje tą pačią valiutos sumą parduoti arba nupirkti (antra sandorio dalis).

Išankstiniai palūkanų normos sandoriai - tai susitarimas, pagal kurį dvi šalys susitaria tam tikrą dieną ateityje mokėti palūkanas už nustatyto termino menamą indėlį. Atsiskaitymo dieną viena susitarimo šalis sumoka kitai šaliai kompensaciją, kurios dydis priklauso nuo atsiskaitymo dieną susidariusio skirtumo tarp sutartyje numatytų palūkanų ir rinkos palūkanų.

Vertybinių popierių išankstiniai sandoriai - tai biržoje oficialiai neregistruoti sandoriai, pagal kuriuos sandorio dieną susitariama pirkti ar parduoti sutartą palūkanų normos priemonę (paprastai obligaciją ar skolinį įsipareigojimą) ateityje už nustatytą kainą.

Palūkanų normų ateities sandoris - tai biržoje prekiaujamas ateities sandoris, kuriuo sandorio dieną susitariama pirkti ar parduoti palūkanų normos priemonę (pvz., obligaciją) ateityje už sutartą kainą. Dažniausiai faktinis pirkimas ar pardavimas neįvyksta, ir sandorio galiojimas, kaip taisyklė, baigiasi iki sutarto termino.

Vidaus grąžos metodas (IRR) - tai nuolaidos norma, pagal kurią apskaičiuota vertybinio popieriaus vertė parodo jo dabartinę būsimų pinigų srautų vertę.

Dviejų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoris - tai sutartinė teisė apsikeisti pinigų srautais, atitinkančiais periodines palūkanų išmokas su sandorio šalimi viena ar dvejomis skirtingomis valiutomis.

Tarpusavio ryšio priemonės - tai techninės infrastruktūros, projektavimo ypatybės ir procedūros, naudojamos kiekvienoje nacionalinėje atskirų atsiskaitymų realiu laiku sistemoje (RTGS) ir ECB mokėjimų mechanizme (EPM), arba jų modifikacijos, skirtos apdoroti tarptautinius mokėjimus per TARGET sistemą.

Tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) - tai numeris, kurį suteikia atitinkama kompetentinga išduodančioji institucija.

Įsipareigojimas - tai dabartinė įmonės prievolė, atsiradusi dėl praeities įvykių, už kurią atsiskaičius, ji patiria išteklių nutekėjimą, tačiau tikisi iš to gauti ekonominę naudą ateityje.

Rinkos kaina - tai aukso, užsienio valiutos ar vertybinių popierių priemonių kaina, kuri dažniausiai nurodoma be sukauptų ar apmokėtų palūkanų, ir kuri skelbiama organizuotoje rinkoje (pvz., biržoje) ar neorganizuotoje rinkoje (pvz., oficialiai biržoje nekotiruojamų vertybinių popierių rinkoje).

Termino diena - tai diena, kada sueina laikas ir reikia mokėti visą nominalią arba pagrindinę turto vertę jo turėtojui (savininkui).

Vidutinė rinkos kaina - tai pirkimo ir pardavimo kainų, skelbiamų visuotinai pripažintose organizuotose rinkose ar rinkos tarpininkų, vidurkis, pagrįstas įprasto dydžio sandorių kotiruotėmis. Šis kainos vidurkis taikomas ketvirčio perkainojimui.

Vidutinis rinkos kursas - tai kiekvieną dieną 14 valandą 15 minučių ECB skelbiami kursai, kurie naudojami ketvirčio perkainojimui.

Vertybinio popieriaus premija - tai vertybinio popieriaus nominaliosios vertės ir jo kainos, kai kaina didesnė už nominaliąją vertę, skirtumas.

Atidėjimai - tai sumos, kurios atidedamos iki pelno ar nuostolio apskaičiavimo siekiant apsidrausti nuo bet kurių žinomų arba numatomų, įsipareigojimų ar rizikos, kurių kainos negalima tiksliai apskaičiuoti (žr. "rezervai"). Atidėjimų ateities įsipareigojimams ir rizikoms negalima panaudoti turto vertei tikslinti.

Realizuotos pajamos ar išlaidos - tai pajamos ar išlaidos, susidarančios dėl finansinio straipsnio pardavimo ir jo vidurkinės vertės, apskaičiuotos pagal vidurkinę kainą ir (arba) vidurkinį kursą, skirtumo.

Rezervai - tai iš skirstomo pelno atidėta suma, kuria neketinama padengti balanso sudarymo dieną žinomų konkrečių įsipareigojimų, nenumatytų išlaidų ar turto vertės sumažėjimo.

Perkainojimo sąskaitos - tai balansinės sąskaitos, kuriose registruojami finansinio turto arba įsipareigojimų vertės skirtumai tarp patikslintos įsigijimo vertės ir šių finansinių straipsnių vertinimo laikotarpio pabaigos rinkos kainos (kai pastaroji didesnė už pirmąją - turto atveju; bei mažesnė - įsipareigojimų atveju). Jose parodomi kotiruojamų kainų ir (arba) rinkos keitimo kursų skirtumai.

Atpirkimo investavimo sandoris - tai sandoris, pagal kurį grynų pinigų turėtojas sutinka pirkti turtą ir tuo pačiu metu sutinka jį atpirkti susitarta kaina pareikalavus, arba po tam tikro termino, ar nenumatytų įvykių atveju. Kartais dėl atpirkimo investavimo sandorio susitariama per trečiąją šalį (trišalis atpirkimo sandoris).

Grįžtamoji operacija - tai operacija, pagal kuria centrinis bankas perka (atpirkimo investavimo sandoris) ar parduoda (atpirkimo skolinimo sandoris) turtą pagal atpirkimo sandorį ar atlieka įkeitimu užtikrintas kredito operacijas.

Atsiskaitymas - tai veiksmas, kuriuo įvykdomi įsipareigojimai pervesti lėšas arba turtą tarp dviejų ar daugiau šalių. Atliekant vidines Eurosistemos operacijas, atsiskaitymas reiškia grynųjų likučių, susijusių su Eurosistemos vidaus operacijomis, panaikinimą ir reikalauja turto pervedimo.

Atsiskaitymų diena - tai diena, kada atitinkama atsiskaitymo įstaiga savo apskaitoje užregistruoja galutinį ir neatšaukiamą vertės pervedimą. Gali būti atsiskaitoma nedelsiant (realiu laiku), tą pačią dieną (dienos pabaigoje) arba susitartą dieną po įsipareigojimų prisiėmimo dienos.

Tiesinis turto nuvertėjimo (amortizacijos) metodas - tai turto per tam tikrą laikotarpį nuvertėjimas (amortizacija), kuris apskaičiuojamas dalinant turto įsigijimo vertę (atėmus numatomą jo likutinę vertę) iš numatyto šio turto naudingo tarnavimo laiko pro rata temporis.

TARGET - tai Transeuropinė automatizuota atskirų atsiskaitymų skubių pervedimų realiu laiku sistema, susidedanti iš Atskirų atsiskaitymų realiu laiku (RTGS) sistemos kiekviename nacionaliniame banke, Europos centrinio banko mokėjimų mechanizmo (EPM) ir tarpusavio ryšio priemonių.

Sandorio išlaidos - tai su konkrečiu sandoriu susijusios išlaidos.

Sandorio kaina - tai sandorio metu tarp sandorio šalių sutarta kaina.

Nerealizuotas perkainojimo prieaugis ar nuostolis - tai vertės prieaugis ar nuostolis, atsirandantis dėl turto perkainojimo ir palyginimo su patikslinta įsigijimo verte.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

EKONOMINIO APSKAITOS METODO APRAŠYMAS

1. Užsienio valiuta bei vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo operacijų apskaita pagal sandorio sudarymo dieną (įprastas būdas)

Operacijos sandorio sudarymo dieną parodomos nebalansinėse sąskaitose. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami ir operacijos parodomos balansinėse sąskaitose.

Užsienio valiutos pozicija ir (arba) vertybinių popierių pozicija pagal šias operacijas kinta sandorio dieną. Sandorio sudarymo dieną taip pat apskaičiuojamos realizuotos pajamos ir išlaidos iš grynųjų pardavimų. Sandorio sudarymo dieną grynieji užsienio valiutos pirkimai daro poveikį šios valiutos pozicijos vidurkiniam kursui, o vertybinio popieriaus pirkimas - jo vidurkinei kainai.

2. Kasdienis sukauptų palūkanų, tame tarpe premijų ar nuolaidų, įtraukimas į apskaitą

Su finansinėmis priemonėmis užsienio valiuta susiję palūkanos, premijos ar nuolaidos apskaičiuojamos ir parodomos apskaitoje kiekvieną dieną nepriklausomai nuo faktinio pinigų srauto. Iš to seka, kad užsienio valiutos grynoji pozicija kinta tada, kai šios sukauptos palūkanos įrašomos į sąskaitas, priešingai apskaitos metodui, kai palūkanos turi įtakos pozicijai tik tada, kai jos gaunamos ar sumokamos [1].

1 (Sandorio dienos apskaitos metodas):

Sandorio dienos apskaitos metodą galima įgyvendinti dvejais būdais:

- taikant "įprastą būdą", ir

- taikant "alternatyvųjį būdą".

Taikant "alternatyvųjį apskaitos būdą", priešingą "įprastam būdui", sudaryti sandoriai, už kuriuos bus atsiskaitoma vėlesnę dieną nei sandorio diena, neįtraukiami į balansines sąskaitas kasdien. Realizuotos pajamos pripažįstamos ir naujas vidurkinis kursas (užsienio valiutos įsigijimo atveju) bei nauja vidurkinė kaina (vertybinių popierių įsigijimo atveju), apskaičiuojami atsiskaitymo dieną [2].

Pajamų pripažinimas pagal sandorius, kurie sudaromi vienais metais, o jų termino diena yra kitais metais, atliekamas taikant "įprastą būdą". Tai reiškia, kad į tų metų, kuriais sandoris buvo sudarytas, pajamų ir išlaidų sąskaitas turės būti įrašytas realizuotas pardavimų rezultatas, o įsigijimai darys poveikį tų metų, kuriais buvo sudarytas sandoris, valiutos pozicijos vidurkiniam kursui ir (arba) vertybinių popierių vidurkinei kainai. Nebalansiniai įrašai šioms operacijoms įtraukti į apskaitą nėra būtini.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiami dviejų taikytinų būdų taikymo ypatybes atskiroms užsienio valiutos priemonėms ir vertybiniams popieriams.

APSKAITA PAGAL SANDORIO SUDARYMO DIENĄ |

Įprastas būdas | Alternatyvusis būdas |

Užsienio valiutos neatidėliotini sandoriai (UVS) - apskaitos tvarkymas metų eigoje

Užsienio valiutos pirkimai parodomi nebalansinėje apskaitoje sandorio sudarymo dieną ir tą pačią dieną perskaičiuojamas užsienio valiutos pozicijos vidurkinis kursas. | Užsienio valiutos pirkimai parodomi nebalansinėje apskaitoje atsiskaitymo dieną ir tą pačią dieną perskaičiuojamas valiutos pozicijos vidurkinis kursas. |

Dėl valiutos pardavimų susidarę pajamos ar išlaidos operacijos vykdymo ar sandorio sudarymo dieną pripažįstamos realizuotomis. Atsiskaitymo dieną apskaitos įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami ir įtraukiami į balanso sąskaitas. | Dėl užsienio valiutos pardavimų susidarę pajamos ir išlaidos pripažįstamos realizuotomis atsiskaitymų dieną. Sandorio sudarymo dieną apskaitos įrašai į balanse nedaromi. |

Išankstiniai užsienio valiutos keitimo sandoriai - apskaitos tvarkymas metų eigoje

Parodomi apskaitoje taip pat kaip ir aukščiau aprašyti neatidėliotini sandoriai - apskaitoje pripažįstami dabartiniu sandorio kursu | Užsienio valiutos pirkimai parodomi nebalansinėje apskaitoje neatidėliotiną sandorio dieną ir tą pačią dieną taikant dabartinį kursą perskaičiuojamas valiutos pozicijos vidurkinis kursas . Užsienio valiutos pardavimai registruojami nebalansinėje apskaitoje neatidėliotiną sandorio dieną. Pajamos ir išlaidos pripažįstamos realizuotomis tą pačią dieną. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose. Apskaitos ypatybės ataskaitinio laikotarpio pabaigoje aprašytos toliau skyrelyje "Neatidėliotini ir išankstiniai užsienio valiutų keitimo sandoriai, kurių galiojimas tęsiasi laikotarpiui pasibaigus" |

Neatidėliotinų ir išankstinių užsienio valiutos keitimo sandorių, kurie sudaryti pirmais metais ir jų neatidėliotina sandorio data persikelia į antrus metus, apskaitos ypatybės

Jokie papildomi įrašai nėra reikalingi, nes sandoriai yra įtraukti į apskaitą sandorio sudarymo dieną, o pajamos ir išlaidos pripažįstamos taip pat tą pačią dieną. | Reikėtų vadovautis nuolatiniu būdu: Užsienio valiutos pardavimai įrašomi į pirmųjų metų nebalansinę apskaitą, kad parodyti realizuotas užsienio valiutos pajamas ir (arba) išlaidas tais finansiniais metais, kada buvo sudarytas sandoris.Užsienio valiutos pirkimai parodomi nebalansinėje pirmųjų metų apskaitoje ir nuo šios įtraukimo į apskaitą dienos perskaičiuojamas grynosios pozicijos vidurkinis kursas.Metų pabaigoje perkainojant valiutos grynąją poziciją, būtina atsižvelgti į grynuosius pardavimus ir (ar) pirkimus, kurių atsiskaitymo diena yra sekančiais finansiniais metais |

Palūkanų normų ateities sandoriai užsienio valiuta

Kintamoji marža užsienio valiuta įtakoja s užsienio valiutos poziciją (kai ji susidaro) kiekvieną dieną. Pajamos ir išlaidos pripažįstamos realizuotomis taip pat kiekvieną dieną | Taip pat, kaip nurodyta "įprastu būdu" |

Operacijos su vertybiniais popieriais - apskaitos tvarkymas metų eigoje

Pirkimai ir pardavimai pripažįstami nebalansinėje apskaitoje sandorio sudarymo dieną. Pajamos ir išlaidos pripažįstamos taip pat šią dieną, vidurkinė kaina perskaičiuojama sandorio sudarymo dieną. Atsiskaitymo dieną apskaitos įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami ir operacijos parodomos balansinėse sąskaitose (t. y., apskaitoje parodomi taip pat, kaip ir neatidėliotini užsienio valiutos keitimo sandoriai) | Visi sandoriai parodomi apskaitoje atsiskaitymo dieną (tačiau atkreiptinas dėmesys į žemiau atskleistas apskaitos ypatybes ataskaitinių laikotarpių pabaigoje). Su sandoriais susijęs poveikis vidurkinei kainai (pirkimų atveju) bei pajamoms ir (arba) išlaidoms (pardavimų atveju) pripažįstami atsiskaitymo dieną |

Pirmais metais sudarytų vertybinių popierių sandorių, kurių atsiskaitymo neatidėliotina diena persikelia į antrus metus, apskaitos ypatybės

Nėra jokių ypatybių, kadangi sandoriai įtraukti į apskaitą sandorio dieną | Realizuotos pajamos ir išlaidos pripažįstamos pirmųjų metų laikotarpio pabaigoje (t. y., taip pat, kaip ir užsienio valiutos neatidėliotinų sandorių atveju). Atsižvelgiant į pirkimus perskaičiuojamas vidurkinis kursas, jie taip pat įtraukiami į perkainojimą metų pabaigoje |

2 (Kasdienis sukauptų palūkanų, tame tarpe premijų ar nuolaidų, įtraukimas į apskaitą):

Žemiau pateiktoje lentelėje parodomas kiekvieną dieną apskaitoje parodomų sukauptų sumų poveikis užsienio valiutos grynajai pozicijai (pvz., mokėtinos palūkanos ir amortizuotos premijos ir (ar) nuolaidos).

SUKAUPTŲ PALŪKANŲ ĮTRAUKIMAS Į APSKAITA KIEKVIENĄ DIENĄ (KAIP VIENA IŠ EKONIMINIO APSKAITOS METODO DALIŲ)

Sukauptos palūkanos už priemones užsienio valiuta apskaičiuojamos ir parodomos apskaitoje kiekvieną dieną vidutiniu tos dienos keitimo kursu.

Poveikis uŽsienio valiutos grynajai pozicijai

Sukauptos sumos daro poveikį užsienio valiutos grynajai pozicijai jų įtraukimo į apskaitą dieną ir vėliau jos neatstatomos. Faktiškai gavus ar sumokėjus pinigus, sukauptos sumos atitinkamai padengiamos. Todėl atsiskaitymo dieną užsienio valiutos grynoji pozicija nėra paveikiama, nes sukauptos sumos yra įtrauktos į šią poziciją, , kuri periodiškai perkainojama.

[1] Nustatyti du galimi sukauptų sumų pripažinimo apskaitoje metodai. Pirmasis metodas - "kalendorinės dienos metodas", pagal kurį sukauptos sumos registruojamos kiekvieną kalendorinę dieną, nepriklausomai nuo to, ar ši diena yra savaitgalis, banko nedarbo diena ar visuotinė nedarbo diena. Antrasis metodas - "darbo dienos metodas", pagal kurį sukauptos sumos įrašomos į apskaitą tik darbo dienomis. Nė vienam iš šių dviejų metodų neskiriama pirmenybė. Tačiau jei paskutinė metų diena yra nedarbo, ją bet kuriuo atveju reikia įtraukti, apskaičiuojant sukauptas sumas.

[2] Jei valiuta perkama ar parduodama pagal išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius, jos pozicija kinta neatidėliotiną dieną (t. y., paprastai sandorio sudarymo dieną arba antrą ar trečią dieną po sandorio dienos).

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

BALANSO SUDARYMO IR JO STRAIPSNIŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

TURTAS

Balanso straipsnis | Balanso straipsnių turinys | Vertinimo principas | Taikymas | |

| | |

1. | 1. | Auksas ir gautinas auksas | Fizinis auksas (t. y. luitai, monetos, plokštelės, grynuoliai), saugyklose ir "kelyje". Ne fizinis auksas, toks kaip, likučiai aukso sąskaitose iki pareikalavimo (neskirstomose sąskaitose), terminuotieji indėliai ir pretenzijos gauti auksą, kylančios iš šių sandorių: aukso kiekį didinantys ar mažinantys sandoriai, aukso vietos arba grynumo apsikeitimo sandoriai, kai tarp aukso išdavimo ir gavimo yra daugiau nei vienos darbo dienos skirtumas | Rinkos verte | Privaloma |

2. | 2. | Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta | Pretenzijos užsienio valiuta ne euro zonos sandorio šalims (tame tarpe ne euro zonos tarptautinėms ir viršvalstybinėms institucijoms ir centriniams bankams) | | |

2.1 | 2.1 | Iš TVF gautinos lėšos | a)Atsargų (grynųjų)Nacionalinė kvota, atėmus likučius eurais, kuriais disponuoja TVF. (TVF sąskaita Nr. 2 (sąskaita eurais administracinėms išlaidoms) gali būti įtraukta šioje pozicijoje arba straipsnyje "Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais") | a)Grynoji atsargų pozicija TVFNominalia verte, perskaičiuojama užsienio valiutos rinkos kursu | Privaloma |

b)Specialiosios skolinimosi teisėsSpecialiųjų skolinimosi teisių lėšos (bendrąja verte) | b)Specialiosios skolinimosi teisėsNominalia verte, perskaičiuojama užsienio valiutos rinkos kursu | Privaloma |

c)Kitos pretenzijosBendrieji skolinimosi susitarimai (BSS, General arragements to borrow (GAB)), paskolos pagal specialiuosius skolinimosi susitarimus, indėliai Skurdo mažinimo ir augimo programos (Poverty Reduction and Growth Facility (PRGF)) pagrindu | c)Kitos pretenzijosNominalia verte, perskaičiuojama užsienio valiutos rinkos kursu | Privaloma |

2.2 | 2.2 | Likučiai bankų sąskaitose, ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas | a)Likučiai ne euro zonos bankų sąskaitoseEinamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atpirkimo investavimo sandoriai | a)Likučiai ne euro zonos bankų sąskaitoseNominalia verte, perskaičiuojama užsienio valiutos rinkos kursu | Privaloma |

b)Investicijos į vertybinius popierius (išskyrus nuosavybės akcijas, dalyvavimą kapitale ir kitus vertybinius popierius, priskiriamus straipsniui "Kitas finansinis turtas") ne euro zonojeApyvartiniai vertybiniai popieriai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, visi išleisti ne euro zonos rezidentų | b)Vertybiniai popieriai (apyvartiniai)Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursu | Privaloma |

c)Išorės paskolos (indėliai)Paskolos ne euro zonos rezidentams ir neapyvartiniai vertybiniai popieriai (išskyrus nuosavybės akcijas, dalyvavimą kapitale ir kitus vertybinius popierius, priskiriamus straipsniui "Kitas finansinis turtas"), išleisti ne euro zonos rezidentų | c)Išorės paskolosIndėliai nominalia verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte; abu perskaičiuojami pagal užsienio valiutos rinkos kursą | Privaloma |

d)Kitas išorės turtasNe euro zonos banknotai ir monetos | d)Kitas išorės turtasNominali vertė, perskaičiuojami užsienio valiutos rinkos kursu | Privaloma |

3. | 3. | Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta | a)Vertybiniai popieriaiApyvartiniai vertybiniai popieriai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai (išskyrus nuosavybės akcijas, dalyvavimą kapitale ir kitus vertybinius popierius, priskiriamus straipsniui "Kitas finansinis turtas") | a)Vertybiniai popieriai (apyvartiniai)Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kursu | Privaloma |

b)Kitos pretenzijosNeapyvartiniai vertybiniai popieriai (išskyrus nuosavybės akcijas, dalyvavimą kapitale ir kitus vertybinius popierius, priskiriamus straipsniui "Kitas finansinis turtas"), paskolos, indėliai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, kitas skolinimas | b)Kitos pretenzijosIndėliai nominalia verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte; abu perskaičiuojami užsienio valiutos rinkos kursu | Privaloma |

4. | 4. | Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais | | | |

4.1 | 4.1 | Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos | a)Likučiai ne euro zonos bankų sąskaitoseEinamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos. Atpirkimo investavimo sandoriai, susiję su eurais nominuotų vertybinių popierių valdymu | a)Likučiai ne euro zonos bankų sąskaitoseNominalia verte | Privaloma |

b)Investicijos į vertybinius popierius (išskyrus nuosavybės akcijas, dalyvavimą kapitale ir kitus vertybinius popierius, priskiriamus straipsniui "Kitas finansinis turtas") ne euro zonojeApyvartiniai vertybiniai popieriai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, visi išleisti ne euro zonos rezidentų | b)Apyvartiniai vertybiniai popieriaiRinkos kaina | Privaloma |

c)Paskolos ne euro zonos ribosePaskolos ne euro zonos rezidentams ir neapyvartiniai vertybiniai popieriai, išleisti ne euro zonos rezidentų | c)Paskolos ne euro zonos riboseIndėliai nominalia verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte | Privaloma |

d)Ne euro zonos institucijų išleisti vertybiniai popieriaiViršvalstybinių arba tarptautinių organizacijų, pvz., EIB, nepriklausomai nuo jų geografinės padėties išleisti vertybiniai popieriai | d)Ne euro zonos institucijų išleisti vertybiniai popieriaiRinkos kaina | Privaloma |

4.2 | 4.2 | Pretenzijos, kylančios iš kredito galimybės pagal VKM II | Skolinimas pagal VKM II sąlygas | Nominali vertė | Privaloma |

5. | 5. | Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais, susijęs su pinigų politikos operacijomis | 5 straipsnio 1-5 dalys: sandoriai pagal atitinkamas pinigų politikos priemones, apibūdintas dokumente "Bendra pinigų politika euro zonoje: bendrieji Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų dokumentai" | | |

5.1 | 5.1 | Pagrindinės refinansavimo operacijos | Reguliarūs likvidumą teikiantys atvirkštiniai sandoriai, sudaromi kiekvieną savaitę, kurių terminas paprastai yra dvi savaitės | Nominalia verte arba (atpirkimo) kaina | Privaloma |

5.2 | 5.2 | Ilgalaikės refinansavimo operacijos | Reguliarūs likvidumą teikiantys grįžtamieji sandoriai, sudaromi kiekvieną mėnesį, kurių terminas paprastai yra trys mėnesiai | Nominalia verte arba (atpirkimo) kaina | Privaloma |

5.3 | 5.3 | Koreguojančiosios atvirkštinės operacijos | Grįžtamieji sandoriai, sudaromi kaip ad hoc sandoriai koregavimo tikslu | Nominali vertė arba (atpirkimo) kaina | Privaloma |

5.4 | 5.4 | Struktūrinės atvirkštinės operacijos | Grįžtamiej sandoriai, kuriais siekiama patikslinti Eurosistemos struktūrinę poziciją finansų sektoriaus atžvilgiu | Nominali vertė arba (atpirkimo) kaina | Privaloma |

5.5 | 5.5 | Ribinio skolinimosi galimybė | Vienos nakties likvidumo paskola, kurios palūkanos atitinkamo turto atžvilgiu numatytos iš anksto (nuolatinio skolinimosi galimybė) | Nominali vertė arba (atpirkimo) kaina | Privaloma |

5.6 | 5.6 | Kreditai susiję su ribiniais aktyvais | Papildomi kreditai kredito įstaigoms, susidarantys iš turto vertės padidėjimo, už kurį kredito įstaigoms buvo suteikti kiti kreditai | Nominali vertė arba kaina | Privaloma |

6. | 6. | Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais | Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atpirkimo investavimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių portfelio valdymu pagal turto straipsnį "Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais" (įskaitant sandorius, atsirandančius dėl ankstesnių euro zonos užsienio valiutos atsargų pertvarkymo) ir kitos pretenzijos. Korespondentinės sąskaitos nevietinėse euro zonos kredito įtaigose. Kitos pretenzijos ir operacijos, nesusijusios su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis. Visos pretenzijos, atsirandančios dėl pinigų politikos operacijų, kurias NCB pradėjo prieš įstodamas į Eurosistemą | Nominali vertė arba kaina | Privaloma |

7. | 7. | Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais | Apyvartiniai vertybiniai popieriai (susiję su ar tinkami naudoti pinigų politikos tikslais , išskyrus nuosavybės akcijas, dalyvavimą kapitale ir kitus vertybinius popierius, priskiriamus turto straipsniui "Kitas finansinis turtas"): skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai (įskaitant vyriausybės vertybinius popierius, išleistus iki EPS), eurais; ECB skolos sertifikatai, įsigyti koregavimo tikslais | Rinkos kaina | Privaloma |

8. | 8. | Bendroji vyriausybės skola eurais | Pretenzijos vyriausybei, atsiradusios iki EPS (neapyvartiniai vertybiniai popieriai, paskolos) | Indėliai arba paskolos nominalia verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte | Privaloma |

- | 9. | Vidinės Eurosistemos pretenzijos+ | | | |

- | 9.1 | Dalyvavimas ECB kapitale+ | Tik NCB balanso straipsnis Kiekvieno NCB dalis ECB kapitale pagal Sutartį ir atitinkamą kapitalo raktą bei įnašai pagal statuto 49.2 straipsnį | Sandorio vertė | Privaloma |

- | 9.2 | Pretenzijos, adekvačios pervestoms užsienio atsargoms+ | Tik NCB balanso straipsnis pretenzijos eurais ECB dėl pradinio (ir papildomo) užsienio atsargų pervedimo pagal Sutarties nuostatas | Nominali vertė (be atsisakymo) | Privaloma |

- | 9.3 | Pretenzijos, susijusios su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas+ | Tik ECB balanso straipsnis. NCB išleisti skoliniai įsipareigojimai dėl nuoseklaus susitarimo, susijusio su ECB skolos sertifikatais | Nominali vertė | Privaloma |

- | 9.4 | Grynosios pretenzijos, susijusios su euro banknotų paskirstymu Eurosistemoje+ | NCB atveju: grynoji pretenzija, susijusi su banknotų paskirstymo rakto taikymu (t. y. įskaitant vidinės Eurosistemos likučius, susijusius su ECB banknotų išleidimu), kompensacinė suma ir ją subalansuojantis apskaitos įrašas, kaip apibrėžta Sprendimu ECB/2001/16 dėl dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo nuo 2002 finansinių metų. ECB atveju: pretenzija, susijusi su ECB banknotų išleidimu pagal 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimą ECB/2001/15 dėl euro banknotų emisijos | Nominali vertė | Privaloma |

- | 9.5 | Kitos Eurosistemos pretenzijos (grynosios)+ | a)Grynosios pretenzijos, atsirandančios dėl TARGET sąskaitų ir NCB korespondentinių sąskaitų likučių, t. y. grynasis pretenzijų ir įsipareigojimų dydis (taip pat žr. įsipareigojimų straipsnį "Kiti Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)") | a)Nominali vertė | Privaloma |

b)Pretenzija dėl sukauptinų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Aktualus tik laikotarpiu tarp pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki jų atsiskaitymo kiekvienų metų paskutinę sausio mėn. darbo dieną | b)Nominali vertė | Privaloma |

c)Kitos galinčios atsirasti vidinės Eurosistemos pretenzijos, įskaitant tarpinį ECB pajamų už euro banknotus paskirstymą NCB | c)Nominali vertė | Privaloma |

9. | 10. | Straipsniai, už kuriuos turi būti atsiskaityta | Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (pretenzijos), įskaitant inkasuojamų čekių srautus | Nominali vertė | Privaloma |

9. | 11. | Kitas turtas | | | |

9. | 11.1 | Euro zonos monetos | Euro monetos, jeigu NCB nėra teisinis jų leidėjas | Nominali vertė | Privaloma |

9. | 11.2 | Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas | Žemė ir pastatai, baldai ir įranga (įskaitant kompiuterinę įrangą), programinė įranga | Įsigijimo kaina minus nusidėvėjimas | Rekomenduojama |

Nusidėvėjimo normos: kompiuteriai ir susijusi techninė bei programinė įranga, motorinės transporto priemonės:4 metaiįranga, baldai ir įrengimai pastatuose:10 metųstatiniai ir kapitalinio (esminio) atnaujinimo išlaidos:25 metai | |

Išlaidų kapitalizavimas: pagal nustatytas ribas (mažiau 10000 eurų be PVM: kapitalizavimas netaikomas) | |

9. | 11.3 | Kitas finansinis turtas | Nuosavybės priemonės, dalyvavimas kapitale ir investicijos į dukterines bendroves. Investicijų portfeliai, susiję su pensijų fondais ir išeitinių išmokų programomis. Vertybiniai popieriai, laikomi pagal įstatymų reikalavimus, ir investicinė veikla konkrečiu tikslu, kurią NCB atlieka savo sąskaita, pavyzdžiui, tam tikro portfelio, atitinkančio kapitalą ir rezervus, valdymas bei tam tikro portfelio, kuris laikomas kaip nuolatinė investicija (ilgalaikis finansinis turtas) valdymas. Atvirkštinės atpirkimo operacijos su kredito įstaigomis, susijusios su vertybinių popierių portfelių valdymu pagal šį straipsnį | a)Apyvartinės nuosavybės priemonėsRinkos vertė | Rekomenduojama |

b)Dalyvavimas kapitale ir nelikvidžios nuosavybės akcijosĮsigijimo vertė | Rekomenduojama |

c)Investicijos į dukterines bendroves arba kontroliuojamas bendrovesGrynoji turto vertė | Rekomenduojama |

d)Vertybiniai popieriai (apyvartiniai)Rinkos vertė | Rekomenduojama |

e)neapyvartiniai vertybiniai popieriaiĮsigijimo vertė | Rekomenduojama |

| Rekomenduojama |

Premijos ir (ar) nuolaidos amortizuojamos. Išsamios nuosavybės priemonių apskaitos taisyklės pateiktos šių Gairių 9 straipsnyje | |

9. | 11.4 | Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai | Užsienio valiutos išankstinių ir apsikeitimo sandorių, palūkanų normų ateities sandorių, finansinių apsikeitimo sandorių, palūkanų normų išankstinių sandorių vertinimo rezultatai | Grynoji pozicija tarp išankstinio ir neatidėliotino užsienio valiutos keitimo kurso | Privaloma |

9. | 11.5 | Sukauptos sumos ir iš anksto apmokėtos išlaidos | Pajamos, kurios nebus gaunamos ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau priskirtinos ataskaitiniam laikotarpiui. Iš anksto apmokėtos išlaidos ir sumokėtos sukauptos palūkanos | Nominali vertė, užsienio valiuta keičiama rinkos kursu | Privaloma |

9. | 11.6 | Kita | Avansai, paskolos ir kiti smulkūs straipsniai. Tarpinės perkainojimo sąskaitos (tik balanso straipsnis metų eigoje: nerealizuoti nuostoliai perkainojimo dienomis metų eigoje, kurie nepadengiami atitinkamomis perkainojimo sąskaitomis įsipareigojimų straipsnyje "Perkainojimo sąskaitos"). Paskolos, išduotos pasitikėjimo pagrindu. Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais. Monetos, nominuotos nacionalinės (euro zonos) valiutos vienetais | Nominali vertė arba įsigijimo vertė | Rekomenduojama |

Tarpinės perkainojimo sąskaitosPerkainojimo skirtumas tarp vidurkinės kainos ir rinkos vertės, užsienio valiutą perskaičiuojant rinkos kursu | Tarpinės perkainojimo sąskaitos:privaloma |

Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliaisRinkos vertė | Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliaisPrivaloma |

- | 12. | Metų nuostolis | | Nominali vertė | Privaloma |

Balanso straipsnis | Balanso straipsnių turinys | Vertinimo principas | Taikymas | |

| | |

1. | 1. | Banknotai apyvartoje | Euro banknotai, pridėjus arba atėmus tikslinimo sumas, susijusias su banknotų paskirstymo rakto taikymu | Nominali vertė | Privaloma |

2. | 2. | Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais, susiję su pinigų politikos operacijomis | 2 straipsnio 2.1, 2.2, 2.3 ir 2.5 dalys: indėliai eurais, kaip apibūdinta dokumente "Bendra pinigų politika euro zonoje: bendrieji Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų dokumentai" | | |

2.1 | 2.1 | Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomąsias atsargas) | Į kredito įstaigų, kurioms pagal statutą taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, sąrašą įtrauktų kredito įstaigų sąskaitos eurais. Šiame straipsnyje daugiausia parodomos sąskaitos, naudojamos privalomosioms atsargoms laikyti | Nominali vertė | Privaloma |

2.2 | 2.2 | Indėlių galimybė | Vienos nakties indėliai už iš anksto nustatytą palūkanų normą (nuolatinio skolinimosi galimybė) | Nominali vertė | Privaloma |

2.3 | 2.3 | Terminuotieji indėliai | Lėšų rinkimas siekiant sumažinti likvidumą dėl koreguojančiųjų operacijų | Nominali vertė | Privaloma |

2.4 | 2.4 | Koreguojančiosios atvirkštinės operacijos | Su pinigų politika susiję sandoriai, kuriais siekiama sumažinti likvidumą | Nominali vertė arba (atpirkimo) kaina | Privaloma |

2.5 | 2.5 | Indėliai, susiję su ribiniais aktyvais | Kredito įstaigų indėliai susidarantys dėl pagrindinio turto vertės sumažėjimo, už kurį šioms kredito įstaigoms buvo suteikti kiti kreditai | Nominali vertė | Privaloma |

3. | 3. | Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais | Atpirkimo sandoriai, susiję su tuo pat metu atliekamais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, siekiant valdyti vertybinių popierių portfelius, pagal turto straipsnį "Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais". Kitos su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis nesusijusios operacijos. Jokios kredito įstaigų einamosios sąskaitos čia neparodomos | Nominali vertė arba (atpirkimo) kaina | Privaloma |

4. | 4. | Išleisti skolos sertifikatai | Tik ECB balanso straipsnis (NCB atveju - pereinamojo balanso straipsnis). Skolos sertifikatai, kaip apibūdinta dokumente "Bendra pinigų politika euro zonoje: bendrieji Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų dokumentai". Vertybiniai popieriai su nuolaida, išleisti siekiant sumažinti likvidumą | Nominali vertė | Privaloma |

5. | 5. | Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams, eurais | | | |

5.1 | 5.1 | Vyriausybei | Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai iki pareikalavimo | Nominali vertė | Privaloma |

5.2 | 5.2 | Kiti įsipareigojimai | Einamosios personalo, bendrovių ir klientų sąskaitos (įskaitant finansų įstaigas, kurios sąrašuose nurodytos kaip atleistos nuo įsipareigojimo laikyti privalomąsias atsargas - žr. įsipareigojimų 2 straipsnio 1 dalį) ir t. t.; terminuotieji indėliai, indėliai iki pareikalavimo | Nominali vertė | Privaloma |

6. | 6. | Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais | Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai iki pareikalavimo (įskaitant sąskaitas, laikomas mokėjimams, ir sąskaitas, laikomas atsargų valdymui): kitų bankų, centrinių bankų, tarptautinių arba viršvalstybinių įstaigų (įskaitant Europos Bendrijų Komisiją); kitų indėlininkų einamosios sąskaitos. Atpirkimo sandoriai, susiję su tuo pat metu atliekamais atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, skirti eurais nominuotiems vertybiniams popieriams valdyti. Nedalyvaujančių valstybių NCB TARGET sąskaitų likučiai | Nominali vertė arba (atpirkimo) kaina | Privaloma |

7. | 7. | Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta | Einamosios sąskaitos, įsipareigojimai pagal atpirkimo sandorius; paprastai investicijų sandoriai, kuriems naudojamas turtas užsienio valiuta arba auksas | Nominali vertė, perskaičiuota užsienio valiutos rinkos kursu | Privaloma |

8. | 8. | Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta | | | |

8.1 | 8.1 | Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai | Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo sandorius; paprastai investicijų sandoriai, kuriems naudojamas turtas užsienio valiuta arba auksas | Nominali vertė, perskaičiuota užsienio valiutos rinkos kursu | Privaloma |

8.2 | 8.2 | Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II | Skolinimasis pagal VKM II sąlygas | Nominali vertė, perskaičiuota užsienio valiutos rinkos kursu | Privaloma |

9. | 9. | TVF suteiktų lėšų specialiosiomis skolinimosi teisinėmis atitikmuo | SST nominuotas straipsnis, kuris rodo SST kiekį, kuris iš pradžių buvo paskirtas atitinkamai šaliai ir (ar) NCB | Nominali vertė, perskaičiuota rinkos kursu | |

- | 10. | Eurosistemos vidiniai įsipareigojimai+ | | | |

- | 10.1 | Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas+ | Tik ECB balanso straipsnis (eurais) | Nominali vertė | Privaloma |

- | 10.2 | Įsipareigojimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas+ | Tik NCB balanso straipsnis. Skoliniai įsipareigojimai, išleisti ECB, dėl nuoseklaus susitarimo, susijusio su ECB skolos sertifikatais | Nominali vertė | Privaloma |

- | 10.3 | Grynieji įsipareigojimai, susiję su euro banknotų paskirstymu Eurosistemoje+ | Tik NCB balanso straipsnis. NCB atveju: grynasis įsipareigojimas, susijęs su banknotų paskirstymo rakto taikymu, t. y. įskaitant Eurosistemos vidinius tarpusavio likučius, susijusius su ECB banknotų išleidimu, kompensacinė suma ir ją subalansuojantis apskaitos įrašas, kaip apibrėžta Sprendimu ECB/2001/16 dėl dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo nuo 2002 finansinių metų. | Nominali vertė | Privaloma |

- | 10.4 | Kiti Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji)+ | a)Grynieji įsipareigojimai, atsirandantys dėl NCB TARGET sąskaitų ir korespondentinių sąskaitų likučių, t. y. grynasis pretenzijų ir įsipareigojimų dydis (taip pat žr. turto straipsnį "Kitos Eurosistemos pretenzijos (grynosios)") | a)Nominali vertė | Privaloma |

b)Įsipareigojimas dėl sukauptinų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Aktualus tik laikotarpiu tarp pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki jų atsiskaitymo kiekvienų metų paskutinę sausio mėn. darbo dieną | b)Nominali vertė | Privaloma |

c)Kiti galintys atsirasti Eurosistemos vidiniai tarpusavio įsipareigojimai, įskaitant tarpinį ECB pajamų už euro banknotus paskirstymą NCB | c)Nominali vertė | Privaloma |

10. | 11. | Straipsniai už kuriuos turi būti atsiskaityta | Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (įsipareigojimai), įskaitant žiro pervedimų srautus | Nominali vertė | Privaloma |

10. | 12. | Kiti įsipareigojimai | | | |

10. | 12.1 | Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai | Užsienio valiutos išankstinių ir apsikeitimo sandorių, palūkanų normų ateities sandorių, finansinių apsikeitimo sandorių, palūkanų normų išankstinių sandorių vertinimo rezultatai | Grynoji pozicija tarp išankstinio ir neatidėliotino užsienio valiutų keitimo kurso | Privaloma |

10. | 12.2 | Sukauptos sumos ir iš anksto surinktos pajamos | Išlaidos, kurios bus daromos ateityje, bet susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu. Pajamos, gautos per ataskaitinį laikotarpį, bet susijusios su būsimu laikotarpiu | Nominali vertė, užsienio valiuta perskaičiuota rinkos kursu | Privaloma |

10. | 12.3 | Kita | Mokesčių (tarpinės) sąskaitos. (Užsienio valiutos) kreditinės arba garantinės draudimo sąskaitos. Atpirkimo sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su tuo pat metu atliekamais atpirkimo investavimo sandoriais, sudaromais vertybinių popierių portfeliams valdyti pagal turto straipsnį "Kitas finansinis turtas". Privalomieji indėliai, išskyrus atsargų indėlius. Kiti smulkūs straipsniai. Einamosios pajamos (grynasis sukauptas pelnas), ankstesnių metų pelnas (iki paskirstymo). Įsipareigojimai pasitikėjimo principu. Klientų indėliai auksu. Apyvartoje esančios monetos, kai NCB yra teisinis jų leidėjas. Apyvartoje esantys banknotai, nominuoti nacionalinės (euro zonos) valiutos vienetais, kurie nebegalioja teisiškai, tačiau liko apyvartoje, jeigu nepriskirti įsipareigojimų straipsniui "Atidėjimai". | Nominali vertė arba (atpirkimo) kaina | Privaloma |

Klientų indėliai auksuRinkos vertė | Klientų indėliai auksuprivaloma |

10. | 13. | Atidėjimai | Pensijoms, valiutos kurso ir kainų rizikai bei kitiems tikslams (pvz., numatomoms (būsimoms) išlaidoms), atidėjimams nacionalinės (euro zonos) valiutos vienetams, kurie nebegalioja teisiškai, tačiau liko apyvartoje, jeigu šie banknotai nepriskirti įsipareigojimų straipsniui "Kiti įsipareigojimai ar Kita". NCB įnašai pagal statuto 49.2 straipsnį ECB konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis turto 9 straipsnio 1 dalyje+ | Kaina arba nominali vertė | Rekomenduojama |

11. | 14. | Perkainojimo sąskaitos | Perkainojimo sąskaitos, susijusios su kainų pokyčiais (auksui, kiekvienai vertybinių popierių eurais rūšiai, kiekvienai vertybinių popierių užsienio valiuta rūšiai, rinkos vertinimo skirtumai, susiję su palūkanų normų rizikos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis); perkainojimo sąskaitos, susijusios su užsienio valiutos kurso svyravimais (kiekvienai turimai grynajai valiutos pozicijai, įskaitant užsienio valiutos apsikeitimo arba išankstinius sandorius ir SST). NCB įnašai pagal statuto 49.2 straipsnį ECB konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis turto 9 straipsnio 1 dalyje+ | Vidurkinės kainos ir rinkos vertės perkainojimo skirtumas, užsienio valiutą perskaičiuojant rinkos kursu | Privaloma |

12. | 15. | Kapitalas ir rezervai | | | |

12. | 15.1 | Kapitalas | Apmokėtas kapitalas. (ECB kapitalas konsoliduotas su dalyvaujančių NCB kapitalo dalimis) | Nominali vertė | Privaloma |

12. | 15.2 | Rezervai | Teisiškai numatyti rezervai ir kiti rezervai. NCB įnašai pagal statuto 49.2 straipsnį ECB konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis turto 9 straipsnio 1 dalyje+ | Nominali vertė | Privaloma |

10. | 16. | Metų pelnas | | Nominali vertė | Privaloma |

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

Konsoliduota Eurosistemos savaitinė finansinė ataskaita: formatas, naudojamas skelbti pasibaigus ketvirčiui

Bendros sumos ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl suapvalinimo.

(mln. eurų) |

Turtas | Likutis … (dienai) | Skirtumas lyginant su praeita savaite dėl |

| | | sandorių | perkainojimų |

1 | Auksas ir gautinas auksas | | |

2 | Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta | | | |

2.1 | Iš TVF gautinos lėšos | | | |

2.2 | Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas | | | |

3 | Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta | | | |

4 | Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais | | | |

4.1 | Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos | | | |

4.2 | Pretenzijos, kylančios iš kredito galimybės pagal VKM II | | | |

5 | Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais, susijęs su pinigų politikos operacijomis | | | |

5.1 | Pagrindinės refinansavimo operacijos | | | |

5.2 | Ilgalaikės refinansavimo operacijos | | | |

5.3 | Koreguojančiosios grįžtamosios operacijos | | | |

5.4 | Struktūrinės grįžtamosios operacijos | | | |

5.5 | Ribinio skolinimosi galimybė | | | |

5.6 | Kreditai, susiję su ribiniais aktyvais | | | |

6 | Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais | | | |

7 | Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais | | | |

8 | Bendroji vyriausybės skola eurais | | | |

9 | Kitas turtas | | | |

Iš viso turto | | | |

Įsipareigojimai | Likutis … (dienai) | Skirtumas lyginant su praeita savaite dėl |

| | | sandorių | perkainojimų |

1 | Banknotai apyvartoje | | |

2 | Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais, susiję su pinigų politikos operacijomis | | | |

2.1 | Einamosios sąskaitos (apimant privalomųjų atsargų sistemą) | | | |

2.2 | Indėlių galimybė | | | |

2.3 | Terminuotieji indėliai | | | |

2.4 | Koreguojančiosios atvirkštinės operacijos | | | |

2.5 | Indėliai, susiję su ribiniais aktyvais | | | |

3 | Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais | | | |

4 | Išleisti skolos sertifikatai | | | |

5 | Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais | | | |

5.1 | Vyriausybei | | | |

5.2 | Kiti įsipareigojimai | | | |

6 | Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais | | | |

7 | Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta | | | |

8 | Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta | | | |

8.1 | Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai | | | |

8.2 | Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II | | | |

9 | TVF suteiktų lėšų specialiosiomis skolinimosi teisinėmis atitikmuo | | | |

10 | Kiti įsipareigojimai | | | |

11 | Perkainojimo sąskaitos | | | |

12 | Kapitalas ir rezervai | | | |

Iš viso įsipareigojimų | | | |

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

Konsoliduota Eurosistemos savaitinė finansinė ataskaita: formatas, naudojamas skelbti per ketvirtį (ketvirčio laikotarpį)

Bendros sumos ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl suapvalinimo.

(mln. eurų) |

Turtas | Likutis … (dienai) | Skirtumas lyginant su praeita savaite dėl sandorių |

| |

1. | Auksas ir gautinas auksas |

2. | Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta | |

2.1 | Iš TVF gautinos lėšos | |

2.2 | Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas | |

3. | Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta | |

4. | Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais | |

4.1 | Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos | |

4.2 | Pretenzijos, kylančios iš kredito galimybės pagal VKM II | |

5. | Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais, susijęs su pinigų politikos operacijomis | |

5.1 | Pagrindinės refinansavimo operacijos | |

5.2 | Ilgalaikės refinansavimo operacijos | |

5.3 | Koreguojančiosios grįžtamosios operacijos | |

5.4 | Struktūrinės grįžtamosios operacijos | |

5.5 | Ribinio skolinimosi galimybė | |

5.6 | Kreditai, susiję su ribiniais aktyvais | |

6. | Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais | |

7. | Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais | |

8. | Bendroji vyriausybės skola eurais | |

9. | Kitas turtas | |

Iš viso turto | |

Įsipareigojimai | Likutis … (dienai) | Skirtumas lyginant su praeita savaite dėl sandorių |

| |

1. | Banknotai apyvartoje |

2. | Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais, susiję su pinigų politikos operacijomis | |

2.1 | Einamosios sąskaitos (apimant privalomųjų atsargų sistemą) | |

2.2 | Indėlių galimybė | |

2.3 | Terminuotieji indėliai | |

2.4 | Koreguojančiosios atvirkštinės operacijos | |

2.5 | Indėliai, susiję su ribiniais aktyvais | |

3. | Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais | |

4. | Išleisti skolos sertifikatai | |

5. | Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams, išreikšti eurais | |

5.1 | Vyriausybei | |

5.2 | Kiti įsipareigojimai | |

6. | Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais | |

7. | Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta | |

8. | Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta | |

8.1 | Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai | |

8.2 | Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II | |

9. | TVF suteiktų lėšų specialiosiomis skolinimosi teisėmis atitikmuo | |

10. | Kiti įsipareigojimai | |

11. | Perkainojimo sąskaitos | |

12. | Kapitalas ir rezervai | |

Iš viso įsipareigojimų | |

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

Konsoliduotas Eurosistemos metinis balansas

Bendros sumos ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl suapvalinimo.

(mln. eurų) |

Turtas | Ataskaitiniai metai | Praėję metai |

| |

1. | Auksas ir gautinas auksas |

2. | Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta | |

2.1 | Iš TVF gautinos lėšos | |

2.2 | Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas | |

3. | Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta | |

4. | Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais | |

4.1 | Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos | |

4.2 | Pretenzijos, kylančios iš kredito galimybės pagal VKM II | |

5. | Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais, susijęs su pinigų politikos operacijomis | |

5.1 | Pagrindinės refinansavimo operacijos | |

5.2 | Ilgalaikės refinansavimo operacijos | |

5.3 | Koreguojančiosios grįžtamosios operacijos | |

5.4 | Struktūrinės grįžtamosios operacijos | |

5.5 | Ribinio skolinimosi galimybė | |

5.6 | Kreditai, susiję su ribiniais aktyvais | |

6. | Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais | |

7. | Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais | |

8. | Bendroji vyriausybės skola eurais | |

9. | Kitas turtas | |

Iš viso turto | |

Įsipareigojimai | Ataskaitiniai metai | Praėję metai |

| |

1. | Banknotai apyvartoje |

2. | Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais, susiję su pinigų politikos operacijomis | |

2.1 | Einamosios sąskaitos (apimant privalomųjų atsargų sistemą) | |

2.2 | Indėlių galimybė | |

2.3 | Terminuotieji indėliai | |

2.4 | Koreguojančiosios atvirkštinės operacijos | |

2.5 | Indėliai, susiję su ribiniais aktyvais | |

3. | Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais | |

4. | Išleisti skolos sertifikatai | |

5. | Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais | |

5.1 | Vyriausybei | |

5.2 | Kiti įsipareigojimai | |

6. | Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais | |

7. | Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta | |

8. | Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta | |

8.1 | Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai | |

8.2 | Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II | |

9. | TVF suteiktų lėšų specialiosiomis skolinimosi teisinėmis atitikmuo | |

10. | Kiti įsipareigojimai | |

11. | Perkainojimo sąskaitos | |

12. | Kapitalas ir rezervai | |

Iš viso įsipareigojimų | |

--------------------------------------------------

ZAŁĄCZNIK VIII

Metinis centrinio banko balansas

(mln. eurų) |

Turtas | Ataskaitiniai metai | Praėję metai |

| | |

1. | Auksas ir gautinas auksas |

2. | Pretenzijos ne euro zonos rezidentams valiuta | | |

2.1 | Iš TVF gautinos lėšos | | |

2.2 | Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas | | |

3. | Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta | | |

4. | Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais | | |

4.1 | Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos | | |

4.2 | Pretenzijos, kylančios iš kredito galimybės pagal VKM II | | |

5. | Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais, susijęs su pinigų politikos operacijomis | | |

5.1 | Pagrindinės refinansavimo operacijos | | |

5.2 | Ilgalaikės refinansavimo operacijos | | |

5.3 | Koreguojančiosios grįžtamosios operacijos | | |

5.4 | Struktūrinės grįžtamosios operacijos | | |

5.5 | Ribinio skolinimosi galimybė | | |

5.6 | Kreditai, susiję su ribiniais aktyvais | | |

6. | Kitios pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais | | |

7. | Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais | | |

8. | Bendroji vyriausybės skola eurais | | |

9. | Eurosistemos pretenzijos | | |

9.1 | Dalyvavimas ECB kapitale | | |

9.2 | Pretenzijos, lygiavertės pervestoms užsienio atsargoms | | |

9.3 | Pretenzijos, susijusios su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas | | |

9.4 | Grynosios pretenzijos, susijusios su euro banknotų paskirstymu Eurosistemoje | | |

9.5 | Kitos Eurosistemos pretenzijos (grynosios) | | |

| 10. | Straipsniai už kuriuos turi būti atsiskaityta | |

11. | Kitas turtas | | |

11.1 | Euro zonos monetos | | |

11.2 | Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas | | |

11.3 | Kitas finansinis turtas | | |

11.4 | Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai | | |

11.5 | Sukauptos sumos ir iš anksto apmokėtos išlaidos | | |

11.6 | Kita | | |

12. | Metų nuostolis | | |

Viso turtas | | |

Įsipareigojimai | Ataskaitiniai metai | Praėję metai |

| |

1. | Banknotai apyvartoje |

2. | Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais, susiję pinigų politikos operacijomis | |

2.1 | Einamosios sąskaitos (apimant privalomųjų atsargų sistemą) | |

2.2 | Indėlių galimybė | |

2.3 | Terminuotieji indėliai | |

2.4 | Koreguojančiosios atvirkštinės operacijos | |

2.5 | Indėliai, susiję su ribiniais aktyvais | |

3. | Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais | |

4. | Išleisti skolos sertifikatai | |

5. | Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais | |

5.1 | Vyriausybei | |

5.2 | Kiti įsipareigojimai | |

6. | Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais | |

7. | Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta | |

8. | Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta | |

8.1 | Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai | |

8.2 | Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybę pagal ERM II | |

9. | TVF suteiktų lėšų specialiosiomis skolinimosi teisėmis atitikmuo | |

10. | Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai | |

10.1 | Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas | |

10.2 | Įsipareigojimai, susiję su skoliniais įsipareigojimais, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas | |

10.3 | Grynieji įsipareigojimai, susiję su euro banknotų paskirstymu Eurosistemoje | |

10.4 | Kiti Eurosistemos įsipareigojimai (grynieji) | |

11. | Straipsniai už kuriuos turi būti atsiskaityta | |

12. | Kiti įsipareigojimai | |

12.1 | Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai | |

12.2 | Sukauptos sumos ir iš anksto surinktos pajamos * | |

12.3 | Kita | |

13. | Atidėjimai | |

14. | Perkainojimo sąskaitos | |

15. | Kapitalas ir rezervai | |

15.1 | Kapitalas | |

15.2 | Rezervai | |

16. | Metų pelnas | |

Viso įsipareigojimai | |

--------------------------------------------------

IX PRIEDAS

Skelbiama centrinio banko pelno (nuostolio) ataskaita [2]

(mln. eurų) |

… m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaita | Ataskaitiniai metai | Praėję metai |

|

1.1. | Palūkanų pajamos |

1.2. | Palūkanų išlaidos | |

1. | Grynosios palūkanų pajamos | |

2.1. | Realizuotos pajamos ir (ar) išlaidos dėl finansinių operacijų | |

2.2. | Finansinio turto ir pozicijų nurašymai | |

2.3. | Pervedimas į (iš) atidėjimus, susijusius su užsienio valiutos kursų ir kainų rizikos | |

2. | Grynasis finansinių operacijų, nurašymų ir atidėjimų rizikai rezultatas | |

3.1. | Mokesčių ir komisinių pajamos | |

3.2.o | Koszty z tytułu opłat i prowizji | |

3. | Grynosios komisinių ir kitų atlyginimų pajamos | |

4. | Pajamos iš nuosavybės akcijų ir dalyvavimo kapitale | |

5. | Grynasis pinigų politikos pajamų paskirstymo rezultatas | |

6. | Kitos pajamos | |

Iš viso grynųjų pajamų | |

7. | Personalo išlaikymo išlaidos | |

8. | Administracinės išlaidos | |

9. | Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nuvertėjimas | |

10. | Banknotų gamybos paslaugos | |

11. | Kitos išlaidos | |

12. | Pajamų mokestis ir kiti vyriausybės nustatyti pajamų mokesčiai | |

Metų (nuostolis)/pelnas | |

--------------------------------------------------