6.8.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 255/3

1.

Pasiūlytu reglamentu prisijungiama prie naujausių didesnių tarptautinių pastangų plėtoti sistemą, reglamentuojančią šešėlinio bankų sektoriaus subjektus. Kaip Eurosistema pabrėžė savo atsakyme dėl Europos Komisijos žaliosios knygos apie šešėlinį bankų sektorių (toliau – Eurosistemos atsakymas), ECB labai domisi pokyčiais šešėliniame bankų sektoriuje dėl jo galimos įtakos finansiniam stabilumui (2).

2.

Pinigų rinkos fondų (PRF) reglamentavimo klausimu 2012 m. spalio mėn. Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) išleido rekomendacijas (3), kurias vėliau patvirtino Finansinio stabilumo taryba (FST), o 2012 m. gruodžio mėn. Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) priėmė Komisijai skirtas politikos rekomendacijas (4). Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) pirmtakas, 2010 m. priėmė gaires dėl Europos pinigų rinkos fondų bendros apibrėžties (toliau – CESR gairės) (5), kurių ECB laikėsi statistikos tikslais pakoregavęs PRF apibrėžtį (6).

2.1.

Pasiūlytas reglamentas atitinka PRF skirtus tarptautinius politikos standartus (12). Kaip nurodyta Eurosistemos atsakyme, finansų krizė iškėlė specifinius PRF sektoriuje atsirandančius finansinio stabilumo ir su rizika susijusius sisteminius klausimus, kuriuos reikia atidžiai apsvarstyti.

2.2.

Panašiai kaip indėlius priimantys bankai indėlininkų atžvilgiu, PRF įsipareigoja savo akcininkams, jiems pareikalavus, nedelsiant teikia likvidumą, taip galimai ištrindami juos ir bankus skiriančią aiškią ribą. Atsižvelgiant į tai, kad PRF taip pat keičia terminus (13), akcininkams staiga įvykdžius didelio masto išpirkimą, PRF gali būti priversti susiaurinti savo investicinę veiklą, susijusią su pinigų rinkos priemonėmis. Kadangi PRF, skirtingai nei bankai, negali naudotis vieša apsaugos sistema, kaip antai, centrinio banko finansavimu ir indėlių draudimu, blogiausiu atveju būtų prarastas pasitikėjimas PRF akcininkams siekiant pasinaudoti „pradininko pranašumu“. Galiausiai tai galėtų lemti masinį investicijų atsiėmimą iš PRF, kuriems tektų turimą turtą parduoti už žemesnę kainą. Ši rizika yra ypatingai didelė pastovios grynojo turto vertės PRF (PGTV PRF), kadangi dėl jų veiklos modelio jie galiausiai gali būti laikomi negalinčiais išpirkti savo vienetų arba akcijų nominaliąja verte.

2.3

Finansinio stabilumo požiūriu masinis investicijų atsiėmimas iš PRF pablogintų pinigų rinkų veikimą, prisidėtų prie finansinės rizikos plitimo ir didėjimo sistemoje ir turėtų įtakos daugiausia tiems finansiniams tarpininkams, kaip antai bankams, kurie yra itin priklausomi nuo PRF, kaip trumpalaikio finansavimo šaltinio.

2.4.

Be to, kai kurie dideli Europos bankai teikia lėšas PRF. Ši aplinkybė įstaigoms rėmėjoms kelia finansinę riziką ir riziką reputacijai, nes joms gali tekti remti ir galiausiai teikti finansinę pagalbą šiems PRF. Ši PRF ir kitų finansinių tarpininkų tarpusavio sąsajų forma taip pat yra priežastis, dėl kurios PRF reglamentavimo sistema turi būti pertvarkyta.

3.1.

Šiomis aplinkybėmis egzistuoja tarptautinio masto susitarimas dėl iš PGTV PRF kylančios rizikos sumažinimo svarbos (14). FST patvirtino IOSCO atliktą darbą (15), pasiūlydama dvi alternatyvias galimybes minėtai rizikai sumažinti: a) pašalinti PRF savybes, dėl kurių padidėja masinio investicijų atsiėmimo grėsmė, reikalaujant pertvarkyti PGTV modelį; arba b) leidžiant PRF naudoti PGTV modelį, jei jie atitinka reikalavimus, kurie yra iš esmės lygiaverčiai rizikos ribojimo bankų sektoriuje reglamentavimui.

3.2.

Apskritai, nors taikomos konkrečios politikos priemonės gali skirtis priklausomai nuo specifinių rinkų savybių, svarbu tarptautiniu mastu pasiekti reikšmingą konvergenciją, siekiant išvengti situacijos, kai dėl reglamentavimo skirtumų didžiosiose jurisdikcijose, ypač Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (kuriose įsteigta labai didelė pasaulinio PRF sektoriaus dalis) atsirastų galimybė rinktis palankesnes reglamentavimo sąlygas. Jungtinėse Valstijose atsakingos institucijos vis dar vertina alternatyvias galimybes, pradedant privalomu PGTV fondų modelio pertvarkymu, baigiant likvidumo mokesčių įvedimu ir išpirkimo sumos apribojimu (angl. redemption gates) (16).

3.3.

Šiomis aplinkybėmis, tam kad PGTV PRF galėtų sumažinti finansinio stabilumo riziką, pasiūlytu reglamentu būtų nustatytas grynojo turto vertės rezervas (GTV rezervas), taip išvengiant pertvarkymo į kintamą grynojo turto vertinimą. ECB pažymi, kad pasiūlytu reglamentu reikalaujamas GTV rezervas (17) yra skirtas sustiprinti PGTV PRF atsparumą ir jų gebėjimą išmokėti investuotojams, kurie per trumpą įspėjamąjį laikotarpį pageidauja atsiimti lėšas. ECB primena, kad ESRV anksčiau rekomendavo privalomai pertvarkyti PGTV PRF (18) ir atmetė alternatyvą – taikyti kapitalo reikalavimus, nes dėl šių reikalavimų galėtų padidėti ir taip didelės koncentracijos sektoriaus konsolidacija, o tai nulemtų didesnę rizikos koncentraciją makrolygio rizikos ribojimo priežiūros požiūriu (19). ECB pažymi, kad GTV rezervo galimybę Komisija grindžia poreikiu išvengti, kad bendras visų PGTV PRF kintamumas nesukeltų realios ekonomikos finansavimo pertrūkių (ypač subjektams, priklausantiems nuo trumpalaikių skolos priemonių, laikomų PRF, išleidimo) (20). ECB šį pasiūlymą traktuoja kaip su FST patvirtintomis IOSCO rekomendacijomis suderintą žingsnį siekiant sumažinti iš PGTV PRF kylančią riziką, ir pažymi, kad Komisijos numatyta pasiūlytų taisyklių tinkamumo peržiūra po trejų metų įsigaliojus šiam reglamentui (21), suteikia galimybę iš naujo apsvarstyti ESRV rekomendacijos dalyką ir įgyvendinimą.

3.4.

Tačiau esama su rezervu susijusių aspektų, dėl kurių gali reikėti tolesnio vertinimo.

4.1.

ECB pritaria tam, kad pagal pasiūlytą reglamentą išorės parama PGTV PRF gali būti teikiama tik per GTV rezervą (23). ECB taip pat pritaria, kad PRF, kurie nėra PGTV PRF, išorės paramą jų likvidumui užtikrinti gali gauti tik tam tikromis išskirtinėmis aplinkybėmis, sutikus susijusio PRF kompetentingai institucijai ir, tuo atveju, jei paramos teikėjui taikomas riziką ribojantis reglamentavimas – pastarojo rizikos ribojimo institucijos sutikimas (24).

Šiomis aplinkybėmis turėtų būti užtikrinta, kad patronuojančiųjų bendrovių rizikos valdymo sistemos reguliariai gauna tinkamą informaciją iš jų grupės PRF valdytojų ir kad visa informacija apie susijusią likvidumo problemą, kuri galėtų paskatinti paramos poreikį, tuoj pat atskleidžiama kompetentingoms rizikos ribojimo institucijoms.

ECB mano, kad tokia išorės parama turėtų būti griežta išimtis. Tam, kad būtų užkirstas kelias išplitimui, PRF sunkumai išperkant vienetus arba akcijas pirmiausia turėtų būti sprendžiami kitais būdais, pavyzdžiui, laikinai sustabdant išpirkimo prašymų vykdymą, kaip numatyta KIPVPS direktyvoje (25), arba taikant vadinamus išpirkimo sumos apribojimus (26).

4.2.

Be to, nacionalinės institucijos gali skirtingai vertinti išskirtines aplinkybes, kurioms susidarius gali būti leista PRF, kurie nėra PGTV PRF, gauti išorės paramą (27), ypač jei rizika yra viršnacionalinė arba didelės apimties. PRF kompetentingos institucijos vertinimu PRF stabilumo interesai gali būti reikšmingesni nei banko-rėmėjo stabilumas. Siekiant užtikrinti šios nuostatos taikymo valstybėse narėse nuoseklumą, gali būti svarstoma įvesti koordinavimą Sąjungos mastu.

6.1.

ECB pastebi tinkamumo kriterijų išimtis, taikomas aukštos kredito kokybės priemonėms, kurias išleido arba garantavo valstybės narės centrinės valdžios institucija arba centrinis bankas, ECB, Sąjunga, Europos stabilumo mechanizmas arba Europos investicijų bankas (28). Šios išimtys taip pat suderintos su taikomomis su vyriausybe susijusiems subjektams panašiomis išimtimis, jas inicijavo FST, neseniai pasiūliusi taikyti minimalius skolos vertės sumažinimo standartus sandorius finansuojantiems vertybiniams popieriams (29). ECB pažymi, kad šios išimtys turės būti nuosekliai perkeltos į valdytojų vidines kredito vertinimo procedūras (30).

6.2.

Nors finansinio stabilumo požiūriu ECB pritaria pasiūlytam reglamentui, jis pabrėžia būtinybę atidžiai įvertinti pasiūlytų priemonių sudėtinį poveikį PRF tarpininkavimo vaidmeniui Sąjungos finansų sistemoje. Tiksliau, gali būti, kad PRF tarpininkavimo gebėjimai galimai sumažės, nes didelė PRF turto dalis (30 %) turės būti dienos ir savaitės termino turtas (31), o dabar tokių apribojimų nėra. Be to, pagal neseniai nustatytą likvidumo padengimo rodiklį (32), iš įmonių gautam finansavimui taikomos palankesnės sąlygos nei turto valdytojų gautam finansavimui, o tai gali paskatinti bankus gauti finansavimą iš įmonių tiesiogiai. Būsimos taisyklės dėl grynojo pastovaus finansavimo taip pat gali paveikti sąsają tarp bankų ir PRF. Šiomis aplinkybėmis ECB siūlo, kad pasiūlytu reglamentu būtų išsamiau įvertintas poveikis bankų tarpininkavimo būdui bei kiti klausimai, kurie gali kilti pereinant iš vieno tarpininkavimo režimo į kitą. Ypač turėtų būti įvertinta, ar lėšų perkėlimas iš PRF į bankų sistemą yra esminis ir ar tai iš tiesų turėtų įtakos trumpalaikių pinigų rinkoms (33).

6.3.

Be to, PRF atlieka svarbų vaidmenį kaip vienas pagrindinių investuotojų į trumpalaikio vertybiniais popieriais pakeisto turto rinką, pavyzdžiui, į turtu užtikrintus komercinius vekselius (angl. ABCP). ABCP rinka yra svarbi tarpininkaujant dėl trumpalaikio kredito realiai ekonomikai, pavyzdžiui, prekybos kredito. Pasiūlytas reglamentas nustato reikalavimus, koks vertybiniais popieriais pakeistas turtas yra tinkamas PRF investicijoms, įskaitant rūšies, kredito ir likvidumo rizikos bei terminų ribų reikalavimus susijusiam turto fondui (34). Nors ECB pripažįsta, kad šie reikalavimai padidins PRF investicinių portfelių skaidrumą ir pagerins kredito ir likvidumo rizikos valdymą, jis siūlo palyginti aptartų investavimo į ABCP apribojimų naudą ir jų poveikį pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos veikimui ir apimčiai.

6.4.

Komisija jau pastebėjo, kad pertvarkos įgyvendinimo išlaidos gali lemti tai, kad dalis esamų fondų gali palikti rinką (35), o tai savo ruožtu gali lemti dar didesnę koncentraciją jau koncentruotoje rinkoje (36). Jei susiklostytų tokia padėtis, likę PRF gali tapti labiau sistemiškai svarbiais, ypač pinigų politikos perdavimo mechanizmo atžvilgiu, dėl PRF dalyvavimo atliekant trumpalaikį bankų finansavimą. Šiuos aspektus taip pat reikėtų išsamiau įvertinti.

8.1.

Pasiūlytam reglamentui įsigaliojus, kolektyvinio investavimo subjektas gali būti įsteigtas, valdomas kaip PRF arba jo investiciniai vienetai ar akcijos platinami Sąjungoje kaip PRF investiciniai vienetai ar akcijos tik jei jam suteiktas leidimas laikantis šiame reglamente įtvirtintos tvarkos (40). Dabartinė PRF apibrėžtis ECB pinigų finansinių institucijų statistikos rinkimo tikslais yra suderinta su CESR gairėmis, taip užtikrinant nuoseklų PRF traktavimą statistikos ir priežiūros tikslais. Todėl pasiūlytam reglamentui įsigaliojus (41), ir dėl paskesnių ECB statistikos sistemos pakeitimų, gali būti laikotarpis, kuro metu taikomos skirtingos apibrėžtys priežiūros ir ECB statistikos tikslais. Šiuo atžvilgiu Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) nurodyti PRF identifikavimo kriterijai, privalomi statistikos tikslais, neatsižvelgiant į tai, ar jie taikomi priežiūros tikslais nacionaliniu lygiu.

8.2.

Pasiūlytu reglamentu reikalaujama, kad PRF valdytojai teiktų informaciją kompetentingoms institucijoms kas ketvirtį. Ši informacija vėliau būtų pateikiama EVPRI, kad būtų sukurta centrinė visų PRF, kurie yra įsteigti, valdomi arba kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami Sąjungoje, duomenų bazė. ECB turi teisę naudotis šia duomenų baze tik statistikos tikslais (42). Nors ECB pritaria šiai aiškiai nuorodai, gali būti reikalinga platesnė prieiga prie kitų PRF duomenų tam, kad būtų užtikrintas Europos centrinių bankų sistemos įnašas į: i) su finansų sistemos stabilumu susijusios politikos sklandų vykdymą ir ii) ECB analitinę ir statistinę paramą ESRV (43).