EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013AB0002
Opinion of the European Central Bank of 7 January 2013 on a proposal for a Council regulation establishing a facility for providing financial assistance for Member States whose currency is not the euro (CON/2013/2)
2013 m. sausio 7 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma finansinės paramos teikimo valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, priemonė (CON/2013/2)
2013 m. sausio 7 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma finansinės paramos teikimo valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, priemonė (CON/2013/2)
OJ C 96, 4.4.2013, p. 11–17
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
4.4.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 96/11 |
EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ
2013 m. sausio 7 d.
dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma finansinės paramos teikimo valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, priemonė
(CON/2013/2)
2013/C 96/03
Įžanga ir teisinis pagrindas
2012 m. liepos 19 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma finansinės paramos teikimo valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, priemonė (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas).
ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, patenkančių į ECB kompetencijos sritis. Visų pirma, ECB administruoja valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro (toliau – euro zonai nepriklausančios valstybės narės), pagal dabartinę priemonę, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 332/2002 (2), suteiktą paramą ir turėtų dalyvauti vertinant, stebint ir administruojant finansinę paramą pagal pasiūlytą reglamentą. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.
1. Bendros pastabos
Pasiūlytu reglamentu siekiama pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 332/2002 ir nustatyti lankstesnių sąlygų vidutinės trukmės finansinės paramos euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms programą, taip pat užtikrinti kuo vienodesnes sąlygas euro zonos valstybėms narėms ir euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms reaguojant į dabartinę finansų krizę. Pasiūlytu reglamentu nustatomos priemonės ir procedūros, panašios į tas, kurios jau sukurtos finansinei paramai valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės), teikti. Reglamentu (EB) Nr. 332/2002 (po jo paskutinio dalinio pakeitimo) buvo aiškiai nustatyta, kad vidutinės trukmės finansinė parama teikiama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms tik paskolų forma, jei šios valstybės priima koregavimo programas, o pasiūlytu reglamentu suteikiama galimybė pasinaudoti dviem papildomomis finansavimo priemonėmis: prevencine sąlygine kredito linija (PSKL) ir griežtesnių sąlygų kredito linija (GSKL). Iš tiesų, PSKL ir GSKL yra vienos iš priemonių, kurios gali būti naudojamos teikiant paramą euro zonos valstybėms narėms. Vidutinės trukmės finansinės paramos, kurią galima suteikti pagal pasiūlytą reglamentą, riba išliko tokia pat kaip ir Reglamente (EB) Nr. 332/2002, t. y. jos suma negali viršyti 50 mlrd. EUR.
ECB supranta, kad iki kol bus panaikintas Reglamentas (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (3), Sąjungos finansinė parama euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms gali būti teikiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 407/2010 arba pasiūlytą reglamentą. Todėl ECB pritaria pastangoms įtvirtinti kuo panašesnes priemones, prieinamas euro zonos valstybėms narėms ir euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, taip pat pastangoms suvienodinti tokios paramos teikimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarčiai, Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFPSP) bus nutraukta (4), būtų naudinga paaiškinti, ar nuo EFPSP nutraukimo dienos paramai, kurią euro zonai nepriklausančiai valstybei narei galima teikti pagal Reglamentą (ES) Nr. 407/2010, būtų taikomas pasiūlytas reglamentas.
2. Konkrečios pastabos
|
2.1. |
ECB atkreipia dėmesį, kad teikiant paramą euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, kurių ekonominė ir finansinė padėtis iš esmės tvirta, galima suteikti kredito linijas (5). ECB mano, kad kredito linijų suteikimas yra suderinamas su Sutarties 143 straipsniu, kuriame numatyta galimybė Sąjungai imtis veiksmų ne tik tada, kai euro zonai nepriklausančiai valstybei narei kyla sunkumų, bet ir tada, kai iškyla „didelė jų grėsmė“ mokėjimų balansui, ypač kai tokie sunkumai gali kelti pavojų vidaus rinkos veikimui. Kartu, ECB nuomone, vertinant galimybę naudotis kredito linijomis labai svarbu tinkamumo kriterijus aiškinti siaurinamai; šių kriterijų turi būti griežtai laikomasi visą laiką. Ypač svarbu užkirsti kelią šių kredito linijų gavėjų elgesiui, darančiam moralinę žalą. Kaip ir euro zonos valstybių narių atveju, tam visos susijusios šalys turės dėti itin daug pastangų. |
|
2.2. |
Kalbant apie ECB ir Eurosistemos vaidmenį, pasiūlytame reglamente įtvirtintos panašios nuostatos dėl finansinės paramos administravimo, dėl sąskaitų atidarymo ir naudojimo atitinkamos valstybės narės nacionaliniame centriniame banke (NCB) ir atitinkamo NCB sąskaitos ECB. Šiuo aspektu ECB supranta, kad pagal pasiūlytą reglamentą ECB veiktų kaip fiskalinis agentas, kaip nustatyta Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 21 straipsnio 2 dalyje, ir kad nėra tikimasi jokio Europos centrinių bankų sistemos finansavimo, vadovaujantis Sutarties 123 straipsnyje nustatytu piniginio finansavimo draudimu. Todėl ECB pakartoja, kad NCB ir ECB sąskaitų, naudotinų šios finansinės paramos valdymui, nebus galima pereikvoti (6). |
|
2.3. |
Pasiūlytu reglamentu, greta paskolų ir kredito linijų administravimo, nustatomas platesnis ECB dalyvavimas Europos Sąjungos finansinės paramos euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms atveju, nei šiuo metu numatyta Reglamente (EB) Nr. 332/2002. Nors pastarajame reglamente ECB vaidmuo apsiriboja paskolos administravimu, ECB kaip stebėtojas dalyvavo išvykstamuosiuose patikrinimuose euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse, kurios gavo finansinę paramą pagal Reglamentą (EB) Nr. 332/2002. Pasiūlytame reglamente į tai atsižvelgiama ir, be kita ko, siūloma nustatyti, kad ECB gali bendradarbiauti su Komisija vertinant valdžios sektoriaus skolos tvarumą ir esamus ar galimus finansavimo poreikius, rengiant makroekonominio koregavimo programas, stebint daromą pažangą vykdant reguliarius išvykstamuosius patikrinimus ir atliekant griežtesnę priežiūrą, kai suteikiama GSKL ar pasinaudojama PSKL. Be to, dažniausiai siekiama, kad dalyvautų ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pagal Reglamentą (EB) Nr. 332/2002, ši veikla vidutinės trukmės finansinės paramos mokėjimų balansams kontekste buvo priskirta išimtinai Komisijai. ECB ir TVF vaidmuo pagal pasiūlytą reglamentą didele dalimi atspindi sistemą, euro zonos valstybėms narėms nustatytą pagal EFPSP, Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmą (ESM). Atsižvelgiant į tai, kad ECB nėra euro zonai nepriklausančių valstybių narių pinigų institucija, ECB norėtų savo dalyvavimą euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms skirtoje sistemoje atskirti nuo savo dalyvavimo euro zonos valstybėms narėms skirtoje sistemoje ir atkreipia dėmesį, kad jo vaidmuo siūlomame bendradarbiavime su Komisija turi būti organizuojamas atsižvelgiant į ECB įgaliojimus ir nepriklausomumą. |
|
2.4. |
ECB atkreipia dėmesį, kad, nagrinėdamas, ar įgyvendinti Sutarties 140 straipsnyje nustatyti ir prie Sutarties pridedame protokole išsamiau apibrėžti konvergencijos kriterijai, jis ir toliau atsižvelgs į tarptautinės paramos mokėjimų balansui ir likvidumo pagalbos poveikį vertinant valiutos kurso stabilumą, ypač valiutų, dalyvaujančių II valiutos kurso mechanizme – VKM II. Taip bus daroma ir ateityje, taigi bus taikoma bet kokiai pagal pasiūlytą reglamentą suteiktai paramai. |
|
2.5. |
ECB atkreipia dėmesį, kad pasiūlyto reglamento priėmimas negali daryti poveikio VKM II veikimui ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape; jam ir toliau bus taikoma dabartinė teisinė sistema (7). |
Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami priede.
Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. sausio 7 d.
ECB Pirmininkas
Mario DRAGHI
(1) COM(2012) 336 final.
(2) 2002 m. vasario 18 d. Reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23, p. 1).
(3) 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 401/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (OL L 118, 2010 5 12, p. 1).
(4) Žr. 2010 m. gruodžio 16–17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas; http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ec/118578.pdf
(5) Pasiūlyto reglamento 4 straipsnis.
(6) Žr. 2009 m. balandžio 20 d. Nuomonės CON/2009/37 dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL C 106, 2009 5 8, p. 1) 1 dalies antrą pastraipą.
(7) 2006 m. kovo 16 d. ECB ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų sutartis, nustatanti valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (OL C 73, 2006 3 25, p. 21).
PRIEDAS
Redagavimo pasiūlymai
|
Tarybos siūlomas tekstas |
ECB siūlomi pakeitimai (1) |
|
1 pakeitimas |
|
|
3 straipsnio 2, 3, 7 ir 8 dalys ir 5 straipsnio 2 dalis |
|
|
„3 straipsnis 2. Komisija, bendradarbiaudama su ECB ir, kai įmanoma, su TVF, vertina tos valstybės narės valdžios sektoriaus skolos tvarumą ir esamus ar galimus finansinius poreikius ir šį vertinimą pateikia EFK. 3. Ta valstybė narė, Komisijos, bendradarbiaujančios su ECB ir, kai įmanoma, su TVF, pritarimu, parengia makroekonominio koregavimo programos, kurioje numatomi politikos reikalavimai ir kuria siekiama atkurti mokėjimų balanso tvarumą ir gebėjimą finansuoti visus savo poreikius finansų rinkose, projektą. Makroekonominio koregavimo programos projekte tinkamai atsižvelgiama į atitinkamai valstybei narei pagal Sutarties 121, 126 ir 148 straipsnius skirtas rekomendacijas ir į veiksmus, kurių buvo imtasi joms įgyvendinti, kartu siekiant išplėsti, sustiprinti ir sugriežtinti reikalingas politikos priemones. […] 7. Komisija, bendradarbiaudama su ECB, o prireikus su TVF, ir vykdydama reguliarius išvykstamuosius patikrinimus, stebi pažangą, padarytą įgyvendinant makroekonominio koregavimo programą. Ji kas ketvirtį informuoja EFK. Atitinkama valstybė narė visapusiškai bendradarbiauja su Komisija ir ECB. Visų pirma ji pateikia Komisijai ir ECB visą informaciją, kuri, jų nuomone, reikalinga programai stebėti. Ta valstybė narė taip pat turi įpareigojimų, išdėstytų 6 straipsnio 2 dalyje. 8. Komisija, bendradarbiaudama su ECB ir, kai įmanoma, su TVF, kartu su atitinkama valstybe nare aptaria makroekonominio koregavimo programos pakeitimus, kurių gali prireikti. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, kvalifikuota balsų dauguma tvirtina bet kokius tos programos pakeitimus. 5 straipsnis 2. Komisija, bendradarbiaudama su ECB ir, kai įmanoma, su TVF, vertina atitinkamos valstybės narės valdžios sektoriaus skolos tvarumą ir esamus ar galimus finansinius poreikius ir šį vertinimą pateikia EFK.“ |
„3 straipsnis 2. Komisija, bendradarbiaudama su ECB ir, kai įmanoma tinkama, su TVF, vertina tos valstybės narės valdžios sektoriaus skolos tvarumą ir esamus ar galimus finansinius poreikius ir šį vertinimą pateikia EFK. 3. Ta valstybė narė, Komisijos, bendradarbiaujančios su ECB pritarimu, atsižvelgdama į ECB nuomonę, jei ECB nuspręstų konsultuoti šiuo klausimu, ir, kai įmanoma tinkama, su TVF, parengia makroekonominio koregavimo programos, kurioje numatomi politikos reikalavimai ir kuria siekiama atkurti mokėjimų balanso tvarumą ir gebėjimą finansuoti visus savo poreikius finansų rinkose, projektą. Makroekonominio koregavimo programos projekte tinkamai atsižvelgiama į atitinkamai valstybei narei pagal Sutarties 121, 126 ir 148 straipsnius skirtas rekomendacijas ir į veiksmus, kurių buvo imtasi joms įgyvendinti, kartu siekiant išplėsti, sustiprinti ir sugriežtinti reikalingas politikos priemones. Jei ta valstybė narė yra valstybė narė, kurios valiuta dalyvauja VKM II, reikia atsižvelgti į įsipareigojimus pagal VKM II. […] 7. Komisija, bendradarbiaudama su ECB, o prireikus kai tinkama – ir su TVF, ir vykdydama reguliarius išvykstamuosius patikrinimus, stebi pažangą, padarytą įgyvendinant makroekonominio koregavimo programą. Ji kas ketvirtį informuoja EFK. Atitinkama valstybė narė visapusiškai bendradarbiauja su Komisija ir ECB. Visų pirma ji pateikia Komisijai ir ECB visą informaciją, kuri, jų nuomone, reikalinga programai stebėti. Ta valstybė narė taip pat turi įpareigojimų, išdėstytų 6 straipsnio 2 dalyje. 8. Komisija, bendradarbiaudama su ECB atsižvelgdama į ECB nuomonę, jei ECB nuspręstų konsultuoti šiuo klausimu, ir, kai įmanoma tinkama, bendradarbiaudama su TVF, kartu su atitinkama valstybe nare aptaria makroekonominio koregavimo programos pakeitimus, kurių gali prireikti. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, kvalifikuota balsų dauguma tvirtina bet kokius tos programos pakeitimus. 5 straipsnis 2. Komisija, bendradarbiaudama su ECB ir, kai įmanoma tinkama, su TVF, vertina atitinkamos valstybės narės valdžios sektoriaus skolos tvarumą ir esamus ar galimus finansinius poreikius ir šį vertinimą pateikia EFK.“ |
|
Paaiškinimas Siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl TVF vaidmens, visame pasiūlytame reglamente būtina nuosekliai vartoti terminiją. Be to, pasiūlytas reglamentas turi ir toliau atitikti kitas panašias teisines priemones, kuriomis nustatoma Sąjungai priklausančioms ir jai nepriklausančioms valstybėms teikiama finansinė parama, pvz., Reglamentą (ES) Nr. 407/2010, EFSF pagrindų susitarimą ir ESM sutartį. 3 straipsnio 3 dalyje išbraukiant „bendradarbiaujančios su ECB“ ir 3 straipsnio 8 dalyje – „bendradarbiaudama su ECB“, ir abiejose dalyse įterpiant „atsižvelgdama į ECB nuomonę, jei ECB nuspręstų konsultuoti šiuo klausimu“ siekiama atspindėti tai, kad ECB turėtų mažiau dalyvauti rengiant koregavimo programas. Nors likusiame Tarybos siūlomame tekste ECB numatomas vaidmuo, kurį galima apibūdinti kaip stebėseną, pagal 3 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 8 dalį ECB būtų ekonominio koregavimo programą rengianti institucija. ECB manymu, nedera prisiimti tokių pareigų euro zonai nepriklausančios valstybės narės atžvilgiu, kadangi už pinigų politiką šioje valstybėje narėje atsako jos nacionalinis centrinis bankas. Todėl ECB neturėtų kištis į nepriklausomą šio nacionalinio centrinio banko sprendimų priėmimą, prisidėdamas prie ekonominio koregavimo programos. |
|
|
2 pakeitimas |
|
|
3 straipsnio 11 ir 12 dalys |
|
|
„11. Jeigu atitinkama valstybė narė neturi pakankamų administracinių gebėjimų arba patiria didelių problemų įgyvendindama programą, ji kreipiasi dėl techninės pagalbos į Komisiją, kuri šiuo tikslu su valstybėmis narėmis ir kitomis Europos ir (arba) atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis gali sudaryti ekspertų grupes. Teikiant tokią techninę pagalbą gali, be kita ko, būti paskirtas nuolatinis atstovas ir pagalbiniai darbuotojai, kurie konsultuotų valdžios institucijas koregavimo programos įgyvendinimo klausimais. 12. Atitinkamas Europos Parlamento komitetas gali suteikti galimybę atitinkamai valstybei narei dalyvauti keičiantis nuomonėmis apie pažangą, padarytą įgyvendinant koregavimo programą.“ |
„11. Jeigu atitinkama valstybė narė neturi pakankamų administracinių gebėjimų arba patiria didelių problemų įgyvendindama makroekonominio koregavimo programą, ji kreipiasi dėl techninės pagalbos į Komisiją, kuri šiuo tikslu su valstybėmis narėmis ir kitomis Europos ir (arba) atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis gali sudaryti ekspertų grupes. Teikiant tokią techninę pagalbą gali, be kita ko, būti paskirtas nuolatinis atstovas ir pagalbiniai darbuotojai, kurie konsultuotų valdžios institucijas koregavimo programos įgyvendinimo klausimais. 12. Atitinkamas Europos Parlamento komitetas gali suteikti galimybę atitinkamai valstybei narei dalyvauti keičiantis nuomonėmis apie pažangą, padarytą įgyvendinant makroekonominio koregavimo programą.“ |
|
Paaiškinimas Siekiant išvengti abejonių dėl nurodytos programos pobūdžio ir siekiant nuoseklumo, visame pasiūlyto reglamento tekste siūloma vartoti terminą „makroekonominio koregavimo programa“. |
|
|
3 pakeitimas |
|
|
3 straipsnio 10 dalis |
|
|
„10. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo 9 straipsnyje numatyto sprendimo priėmimo Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti išmokų mokėjimą atnaujinti, jei mano, kad atitinkama valstybė narė vykdo sutartas finansinės paramos sąlygas. Jeigu per šį laikotarpį toks sprendimas nepriimamas, kitos Sąjungos finansinės paramos išmokos pagal šį reglamentą nemokamos.“ |
„10. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo 9 straipsnyje numatyto sprendimo priėmimo Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti išmokų mokėjimą atnaujinti, jei mano, kad atitinkama valstybė narė vykdo sutartas finansinės paramos sąlygas. Jeigu per šį laikotarpį toks sprendimas nepriimamas, kitos sutartos Sąjungos finansinės paramos išmokos pagal šį reglamentą nemokamos.“ |
|
Paaiškinimas Šio pasiūlymo tikslas – paaiškinti, kad nuostata nėra skirta atimti galimybę naudotis nauja finansine parama, kuri, pvz., gali būti reikalinga dėl tam tikrų nuo atitinkamos valstybės narės nepriklausančių pokyčių. |
|
|
4 pakeitimas |
|
|
4 straipsnio 1 dalis |
|
|
„1. Galimybę naudotis PSKL turi tik tos valstybės narės, kurių ekonominė ir finansinė padėtis vis dar iš esmės tvirta.“ |
„1. Galimybę naudotis PSKL turi tik tos valstybės narės, kurių ekonominė ir finansinė padėtis išlieka vis dar iš esmės tvirta.“ |
|
Paaiškinimas Siūlomu pakeitimu siekiama paaiškinti, kad galimybę naudotis PSKL turi tik tos valstybės narės, kurių padėtis išlieka iš esmės tvirta ir artimiausiu metu nesikeis. Siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti, kad nukrypimas nuo iki šiol EFPSP ar ESM teisinėje sistemoje vartotos terminijos nereiškia esminio pokyčio. |
|
|
5 pakeitimas |
|
|
5 straipsnio 5 dalis |
|
|
„5. Komisija ir atitinkama valstybė narė sudaro susitarimo memorandumą, kuriame išsamiai išdėstomos su kredito linija susijusios sąlygos.“ |
„5. Komisija ir atitinkama valstybė narė sudaro susitarimo memorandumą, kuriame išsamiai išdėstomos su kredito linija susijusios sąlygos. Apie susitarimo memorandumą Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.“ |
|
Paaiškinimas Siekiant suderinamumo su 3 straipsnio 6 dalimi, siūloma nustatyti, kad Europos Parlamentui ir Tarybai būtų pranešama apie susitarimo memorandumą, kuriame išsamiai išdėstomos su kredito linija susijusios sąlygos. |
|
|
6 pakeitimas |
|
|
11 straipsnio 1 dalis |
|
|
„1. Atitinkama valstybė narė Komisijai bent prieš 45 kalendorines dienas praneša apie ketinimą naudotis kredito linijos lėšomis. Išsamios taisyklės nustatomos 5 straipsnio 5 dalyje minėtame sprendime.“ |
„1. Atitinkama valstybė narė Komisijai ir ECB bent prieš 45 kalendorines dienas praneša apie ketinimą naudotis kredito linijos lėšomis. Išsamios taisyklės nustatomos 5 straipsnio 5 dalyje minėtame sprendime.“ |
|
Paaiškinimas Kadangi ECB nustatyti tam tikri su paskolų administravimu susiję įsipareigojimai, jam turi būti pranešama apie valstybės narės ketinimą naudotis kredito linijos lėšomis tuo pačiu metu, kaip ir Komisijai. |
|
|
7 pakeitimas |
|
|
12 straipsnio 3 dalis |
|
|
„3. Kai Taryba priima sprendimą dėl paskolos, Komisijai suteikiami įgaliojimai skolintis kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų pačiu tinkamiausiu laikotarpiu tarp planuojamų išmokų, kad finansavimo sąnaudos būtų optimalios ir būtų išsaugota jos, kaip Sąjungos emitento rinkose, reputacija. Gautos, tačiau dar neišmokėtos lėšos visą laiką laikomos tam tikslui skirtose grynųjų pinigų ar vertybinių popierių sąskaitose, tvarkomose pagal nebiudžetinėms operacijoms taikomas taisykles, ir gali būti naudojamos vieninteliam tikslui – pagal šią priemonę teikti finansinę paramą valstybėms narėms.“ |
„3. Kai Taryba priima sprendimą dėl paskolos arba gaunamas valstybės narės prašymas naudotis kredito linijos lėšomis, Komisijai suteikiami įgaliojimai skolintis kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų pačiu tinkamiausiu laikotarpiu tarp planuojamų išmokų, kad finansavimo sąnaudos būtų optimalios ir būtų išsaugota jos, kaip Sąjungos emitento rinkose, reputacija. Gautos, tačiau dar neišmokėtos lėšos visą laiką laikomos tam tikslui skirtose grynųjų pinigų ar vertybinių popierių sąskaitose, tvarkomose pagal nebiudžetinėms operacijoms taikomas taisykles, ir gali būti naudojamos vieninteliam tikslui – pagal šią priemonę teikti finansinę paramą valstybėms narėms.“ |
|
Paaiškinimas Būtina išplėsti 12 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, kad Komisija galėtų skolintis kapitalo rinkose ar iš finansinių institucijų tinkamiausiu laiku, teikiant visų rūšių finansinę paramą, įskaitant atvejus, kai valstybė narė nusprendžia naudotis kredito linijos lėšomis. |
|
|
8 pakeitimas |
|
|
14 straipsnio 2 dalis. Paskolų ir kredito linijų administravimas |
|
|
„2. Atitinkama valstybė narė atidaro specialią sąskaitą savo centriniame banke gaunamai Sąjungos finansinei paramai administruoti. Be to, iki atitinkamo mokėjimo termino likus keturiolikai TARGET2 sistemos darbo dienų, atitinkama valstybė narė į ECB sąskaitą perveda pagrindinę paskolos sumą ir mokėtinas paskolos palūkanas.“ |
„2. Atitinkama valstybė narė atidaro specialią sąskaitą savo centriniame banke gaunamai Sąjungos finansinei paramai administruoti. Atitinkamos valstybės narės centrinis bankas atidaro specialią sąskaitą ECB. Be to, iki atitinkamo mokėjimo termino likus keturiolikai TARGET2 sistemos darbo dienų, atitinkama valstybė narė per savo centriniame banke atidarytą sąskaitą į atitinkamą ECB sąskaitą perveda pagrindinę paskolos sumą ir mokėtinas paskolos ar kredito linijos palūkanas.“ |
|
Paaiškinimas Paaiškinama, kad pati valstybė narė neturi sąskaitos ECB; vietoj to atitinkamos valstybės narės centrinis bankas atidaro sąskaitą ECB šios valstybės narės vardu. Taip pat siūloma paaiškinti, kad administruojamos ne tik paskolos, bet ir kredito linijos, nes pastarosios yra kitokios finansavimo priemonės, todėl joms reikės atidaryti sąskaitą ECB. |
|
(1) Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.