13.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/1

1.1.

Veiksminga ir gerai integruota finansinė sistema yra svarbi sklandžiam ir veiksmingam pinigų politikos perdavimui euro zonoje. Kadangi tai taikoma visiems finansų sistemos segmentams, tai yra ypatingai svarbu labiausiai tiesiogiai su pinigų politikos įgyvendinimu susijusio rinkos segmento, būtent — pinigų rinkos, atžvilgiu. Europos trumpalaikių vertybinių popierių rinka yra mažiausiai integruotas pinigų rinkos segmentas Europos Sąjungoje. Todėl ECB ypač įdėmiai seka reguliavimo bei rinkos iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti trumpalaikių vertybinių popierių rinkų integraciją, raidą ir skaidrumą Europoje (4).

1.2.

ES teisės aktų vienodas įgyvendinimas ir aiškinimas yra ypatingai svarbi dimensija finansinių paslaugų vidaus rinkos sukūrimui. Panašu, kad šiame kontekste direktyvos, kaip teisinės priemonės pasiekti šį vienodą įgyvendinimą, pasirinkimas šiuo atveju prieštarauja susijusių su KIPVPS direktyva įgyvendinimo priemonių tikslui, kuris yra paaiškinti sąvokų apibrėžimus „užtikrinant vienodą šios direktyvos taikymą visoje Bendrijoje“ (5), „skatinti vienodą traktavimą, ar tam tikras turtas yra tinkamas investuoti pagal KIPVPS direktyvą“, „sumažinti skirtingų KIPVPS direktyvos aiškinimų galimybę“ ir „padidinti teisinį saugumą bei leisti nuosekliau aiškinti KIPVPS direktyvą“ (6). Pasiūlyta reglamento formos įgyvendinimo priemonė su išsamiomis tiesiogiai visiems KIPVPS taikomomis nuostatomis galėtų tinkamiau ištaisyti dabartinį nevienodą kai kurių bendrų KIPVPS direktyvos principų taikymą (pavyzdžiui, dėl pinigų rinkos priemonių tinkamumo taisyklių).

2.1.

Pirma, informacijos atskleidimo ir reikalavimų atžvilgiu pasiūlyta direktyva įveda įvairių reikalavimų, atsižvelgiant į teisinį emitento pobūdį. Pavyzdžiui, informacija apie įmonių, kurioms taikoma riziką ribojanti priežiūra, išleistas pinigų rinkos priemones (7), gali būti apribota informacija apie emisiją, emisijos prospektą arba teisinę ir finansinę emitento padėtį iki pinigų rinkos priemonės išleidimo (8). Tuo tarpu reikalavimai ne finansų įmonėms (9)apima informaciją apie emisiją ir emisijos prospektą, taip pat apie teisinę ir finansinę emitento padėtį. Komisija nurodo, kad šiuo diferencijavimu atsižvelgiama, kad „pvz., būtų sunkumų dėl kai kurių indėlių sertifikatų atitikimo tam tikriems [pasiūlytos direktyvos] 5 straipsnio 2 dalies kriterijams“. Apskritai, ECB laikosi nuomonės, kad sklandžiam ir veiksmingam rinkos veikimui svarbu, kad tinkama ir standartizuota informacija, taip pat ir standartizuota statistika rinkos dalyviams būtų prieinama. Todėl pasiūlytos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies a punkte rekomenduojama priimti tokią pačią formuluotę kaip ir 5 straipsnio 2 dalies a punkte.

2.2.

Antra, gali reikėti tolesnių svarstymų dėl pinigų rinkos priemonių, išleistų valstybės narės vietos arba regioninės valdžios institucijos (arba valstybės narės, kuri yra federacinė valstybė, atveju — vienos iš federacijos narių), kurių valstybė narė negarantuoja, įtraukimo į pasiūlytos direktyvos 5 straipsnio 2 dalį („kiti emitentai“), o ne į 5 straipsnio 4 dalį (kartu su kitais valstybių narių viešaisiais subjektais). Paprastai ES vietos, regioninėms ir federacinėms institucijoms atitinkamos jų valstybės narės suteikia finansinę paramą bei pagal nacionalinius nemokumo teisės aktus — specialų statusą. Be to, klausimas, ar valstybės narės oficialiai garantuoja savo vietos, regioninių ir federacinių institucijų Europos Sąjungoje įsipareigojimus, tam tikrais atvejais galėtų iškelti sudėtingus klausimus ir todėl negali būti tinkamu pagrindu diferencijuojant priemones kaip garantuojamas ar negarantuojamas. Galėtų būti svarstoma dėl valstybių narių visų regioninių, vietos ir (KIPVPS direktyvoje) federacinių institucijų traktavimo vienodai tiek „1 lygio“ KIPVPS direktyvoje (19 straipsnio 1 dalies h punkto pirma įtrauka), tiek Prospekto direktyvoje 2003/71/EB (10). Dėl viešųjų tarptautinių subjektų galima pateikti panašius argumentus. Todėl Komisija galėtų svarstyti pasiūlytos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies dalinį pakeitimą, išbraukdama nuorodą į valstybių narių vietos, regionines ir federacines valdžios institucijas bei viešuosius tarptautinius subjektus, kad visi tokie viešieji subjektai būtų traktuojami vienodai.

2.3.

Trečia, pasiūlytos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies c punktas nurodo patikimos statistikos apie emisiją ar emisijos prospektą „arba kitų duomenų, leidžiančių tinkamai įvertinti su investicijomis į tokias priemones susijusią kredito riziką“, būtinumą. Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį, kad patikimos statistikos prieinamumas ir kitų duomenų, leidžiančių įvertinti kredito riziką, prieinamumas yra dvi skirtingos ir pageidautinos rinkos savybės, kurios sutampa tik iš dalies. Todėl viena neturėtų būti laikoma tuo pačiu dalyku kaip ir kita. Be to, šis kriterijus iš dalies yra perteklinis, jei kartu skaitomas ir 5 straipsnio 1 dalies b punktas, kuris jau numato, kad apie KIPVPS direktyvos 19 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytas finansines priemones turėtų būti prieinama informacija, pagal kurią galima „tinkamai įvertinti kredito riziką, susijusią su investicijomis į tokias priemones“. Todėl pasiūlytos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies c punkto nuoroda „arba kitų duomenų, leidžiančių tinkamai įvertinti su investicijomis į tokias priemones susijusią kredito riziką“ turėtų būti išbraukiama.

2.4.

Ketvirta, pasiūlytos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies c punkto nuoroda į „informacijos kontrolę“, „kurią vykdo tinkamai kvalifikuota trečioji šalis“ sukelia reikšmingų aiškinimo sunkumų. Ankstesniuose aiškinamuosiuose raštuose (11) Komisija nurodė, kad prekiautojai vertybiniais popieriais, auditoriai, viešieji subjektai ar kitos rinkos struktūros galėtų būti tinkamos, jei jos nepavaldžios emitentui. Pagal Komisiją, šio kriterijaus tikslas yra užtikrinti, kad informacija apie juridinių asmenų — ypač turint omenyje, kad šie asmenys nėra prižiūrimi arba kontroliuojami — išleistas priemones būtų patikima ir kompetentingai išanalizuota. Tačiau Komisijos pasiūlymas palieka lankstų pasirinkimą kaip tai galėtų būti pasiekta ir nenustato konkrečios struktūros. Neaišku, kas galutinai turėtų nuspręsti dėl trečiosios šalies „tinkamumo“. Be to, pasiūlytos direktyvos 5 straipsnio 2 dalies c punktas numato, kad informacijos kontrolė yra susijusi su emisija arba emisijos prospektu, taip pat su teisine ir finansine emitento padėtimi. Tačiau, priklausomai nuo trečiosios šalies pobūdžio, kontroliuojantis subjektas nebūtinai „kontroliuoja“ abu šiuos elementus. Pavyzdžiui, auditorius kontroliuoja emitento finansinę padėtį, bet ne prospektą. Abejotina, kad teisės firmos ir prekiautojai vertybiniais popieriais galėtų kontroliuoti finansinę informaciją. Be to, viešasis subjektas gali kontroliuoti prospektą, bet nebūtinai emitento finansinę padėtį. Pagaliau, panašu, kad pasiūlytoje direktyvoje įvedamais nepatikslintais informacijos kontrolės mechanizmais, „tinkamai kvalifikuota trečiąja šalimi“ (12), pinigų rinkos priemonių informacijos reikalavimai, derinami su reikalavimais, taikomais oficialiems prospektams. Šiuo požiūriu turėtų būti pabrėžiama, kad reikalavimai prospektui yra išsamiai išdėstyti Prospekto direktyvoje, pagal kurią iš vertybinių popierių sąvokos apibrėžimo pinigų rinkos priemonės yra eliminuojamos (13).

2.5.

Akivaizdu, valstybėms narėms suteikta veiksmų laisvė dėl šio kriterijaus taikymo prieštarauja šių įgyvendinimo priemonių tikslui, kuris yra suteikti daugiau teisinio saugumo ir užtikrinti vienodą taikymą. Todėl, jei neįmanoma paaiškinti nuostatos prasmės, kuri atrodo problematiška atsižvelgiant į galimas susijusias situacijas, siūloma iš viso atsisakyti šio kriterijaus.

2.6.

Penkta, pasiūlytos direktyvos 5 straipsnio 4 dalis numato, kad tinkama informacija apie visas KIPVPS direktyvos 19 straipsnio 1 dalies h punkto pirmoje įtraukoje išvardytas pinigų rinkos priemones (išskyrus nurodytas šio straipsnio 2 dalyje) apima informaciją apie emisiją, emisijos prospektą arba teisinę ir finansinę emitento padėtį iki pinigų rinkos priemonės išleidimo. Emitentų atžvilgiu, KIPVPS direktyvos 19 straipsnio 1 dalies h punkto pirma įtrauka ypač apima valstybes, kurios nėra narės, ES, Europos investicijų banką, ECB ir valstybių narių centrinius bankus. Todėl ši pasiūlyta nuostata būtų taikoma kolektyvinio investavimo subjektams investuojant į tam tikras centrinių bankų išleistas ir pinigų politikai įgyvendinti naudojamas priemones (14). Atsižvelgdamas į faktą, kad informacija apie emitento teisinę ir finansinę padėtį KIPVPS investuotojams centrinių bankų atveju nebūtų tiesiogiai reikšminga, ir taip pat atsižvelgdamas į Eurosistemos prerogatyvas dėl tokių priemonių emisijos sąlygų (15), ECB siūlo iš dalies pakeisti pasiūlytos direktyvos 5 straipsnio 4 dalį, kad ECB arba valstybių narių centrinių bankų visoms išleistoms pinigų rinkos priemonėms ši dalis nebūtų taikoma.

2.7.

Galiausiai, Komisijos pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio 2 dalis apibrėžia pinigų rinkos priemones kaip priemones, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, kurios atitinka kurį nors vieną iš šių kriterijų: i) jų terminas emisijos išleidimo metu yra iki 397 dienos arba ii) jų likutinis terminas yra iki 397 dienos; arba iii) jų palūkanos reguliariai koreguojamos nors kartą per 397 dienas pagal pinigų rinkos sąlygas; arba iv) jų rizikos lygis atitinka finansinių priemonių, kurių terminas yra iki 397 dienos arba kurių palūkanos koreguojamos pagal iii papunktį, rizikos lygį. Komisijai reikėtų atkreipti dėmesį į faktą, kad šis sąvokos apibrėžimas nėra suderintas su Reglamento ECB/2001/13 pinigų rinkos priemonių sąvokos apibrėžimu (16), kuriame nurodomas likutinis terminas iki vienerių metų imtinai arba reguliarus palūkanų koregavimas pagal pinigų rinkos sąlygas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. ECB mano, kad siūlomas 397 dienų laikotarpis yra CESR pasiūlymo, kad 12 mėnesių terminas būtų pratęstas iki 397 dienų, atsižvelgiant į atidedamų atsiskaitymų riziką, kai atsikaitymas gali neįvykti pavėluoto atsiskaitymo už priemonę atveju (17), pasekmė. Siūloma grįžti prie sprendimo, Komisijos siūlyto ankstesniuose pasiūlytos direktyvos projektuose, kuris nustato vienerių metų terminą „nepažeidžiant teisės papildomai atidėti atsiskaitymą, kaip numatyta emisijoje arba emisijos prospekte“.