7.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/1

1.1.

Apskritai, ECB pritaria pasiūlytos direktyvos tikslui, kuriuo siekiama pagerinti akcijų paketų įsigijimo arba didinimo finansų institucijose riziką ribojančio vertinimo reguliavimo sistemą ir taip skatinti sklandų riziką ribojančios strategijos šioje srityje vykdymą.

1.2.

ECB ypač remia šiuos pasiūlytos direktyvos elementus. Pirma, tikimasi, kad pasiūlytas riziką ribojančio vertinimo kriterijų patikslinimas skatins glaudesnę priežiūros veiklos konvergenciją, suteiks daugiau aiškumo siūlomiems pirkėjams ir padidins visų akcininkų teisinį saugumą. Antra, naujas reikalavimas priežiūros institucijoms paskelbti privalomos informacijos, pateiktinos pranešimo metu, sąrašą, taip pat suteiks daugiau skaidrumo siūlomiems pirkėjams. Trečia, naujas reikalavimas priežiūros institucijoms raštu informuoti pareiškėją apie neigiamo sprendimo priežastis dar labiau skatins priežiūros skaidrumą. Ketvirta, „buveinės-priimančiosios“ institucijų (7) bendradarbiavimo reikalavimų tobulinimas prisidės prie patikimo riziką ribojančio vertinimo, atspindinčio ir buveinės, ir priimančiosios priežiūros institucijų žinias.

1.3.

Kompetetingos institucijos atliekamas atitinkamos finansų įstaigos akcijų paketų įsigijimo ir didinimo patvirtinimas yra glaudžiai susijęs su to paties priežiūrą atliekančio subjekto pareigomis atitinkamai įstaigai išduoti leidimą vykdyti savo veiklą, užtikrinti jos nuolatinį saugumą ir patikimumą ir imtis galimų veiksmų esant kritinei finansinei padėčiai. Todėl, žvelgiant iš finansinio stabilumo perspektyvos, svarbu užtikrinti, kad persvarstyta reguliavimo sistema nepablogintų priežiūros priemonių, naudojamų užtikrinti nuolatinį finansų įstaigų saugumą ir patikimumą, efektyvumo. Be to, leidimo išdavimo ir patvirtinimo reikalavimai turėtų būti kiek įmanoma suderinti, kad būtų išvengta bet kokio reguliavimo arbitražo. Tai yra ypač svarbu, jei siūlomo pirkėjo pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje arba jis nėra kontroliuojama įmonė.

1.4.

Be to, atsižvelgiant į platų sandorių dėl akcijų paketų ratą, kurį apimtų pasiūlyta direktyva (įskaitant nekontrolinius ir kontrolinius akcijų paketus, kontroliuojamus ir nekontroliuojamus pirkėjus bei pirkėjus iš ES ir iš kitur), pasiūlytoje direktyvoje nustatyti kriterijai ir tvarka turi įgalinti priežiūros institucijas atlikti patikimą riziką ribojantį įvairaus sudėtingumo sandorių įvertinimą.

1.5.

Tokiomis aplinkybėmis, tam tikri pasiūlytos direktyvos aspektai kelia susirūpinimą dėl dalykų, kurie išsamiau išdėstyti toliau. Šioje nuomonėje ir projekto rengimo pasiūlymuose esančios konkrečios pastabos yra nukreiptos į pasiūlytos direktyvos, kuri keičia Bankininkystės direktyvą (8), nuostatas. Tačiau šie svarstymai pagal pasiūlytos direktyvos taikymo sritį taip pat taikomi kitoms kontroliuojamoms finansų sektoriaus įmonėms. Todėl konkrečios pastabos ir pasiūlymai turėtų būti taikomi mutatis mutandis ir kitoms nei Bankininkystės direktyva, kurią iš dalies keičia pasiūlyta direktyva, Bendrijos direktyvoms, taip siekiant užtikrinti nuoseklumą tarp sektorių.

2.1.

ECB laikosi nuomonės, kad pasiūlyti riziką ribojančio įvertinimo kriterijai turėtų būti labiau suderinti su kriterijais, į kuriuos atsižvelgiama leidimų išdavimo procese (9). Šiuo atžvilgiu pasiūlyta direktyva įneštų svarbių skirtumų. Tai kelia susirūpinimą dėl rizikos ribojimo, kadangi tai gali sudaryti sąlygas juridiniams arba fiziniams asmenims, siekiantiems užsiimti bankininkystės veikla, apeiti griežtesnius leidimų išdavimo reikalavimus, įsigyjant kredito įstaigą. Be to, svarbu užtikrinti ne tik leidimų išdavimo procese, bet ir tvirtinant kredito įstaigos akcijų paketų pakeitimus, kad tikslinės įstaigos atžvilgiu tinkamai tenkinamos pagrindinės sąlygos dėl saugumo ir patikimumo bei dėl jos veiksmingos priežiūros, nes vėlesniame priežiūros etape gali būti neįmanoma jų veiksmingai patikrinti.

2.2.

Vienas esminis skirtumas yra susijęs su bendra vertinimo sritimi. Pagal dabartinę Bankininkystės direktyvą, leidimų išdavimo procese priežiūros institucijos, atsižvelgdamos į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos valdymą, svarsto galimų akcininkų ar narių tinkamumą (10). Panašiai, akcijų paketų įsigijimo ar didinimo atveju, Bankininkystės direktyva numato, kad kompetentingos institucijos gali pareikšti prieštaravimą siūlomo pirkėjo planui, jeigu, atsižvelgus į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos valdymą, jų netenkina tokio asmens tinkamumas (11). Tačiau pagal pasiūlytą direktyvą, priežiūros institucijos įvertintų tik siūlomo pirkėjo tinkamumą ir finansinį siūlomo įsigijimo tinkamumą, atsižvelgdamos į galimą siūlomo pirkėjo įtaką įstaigai. ECB siūlo, kad pasiūlyta direktyva būtų iš dalies pakeista reikalaujant, kad priežiūros institucijos taip pat ir akcijų paketų įsigijimo arba didinimo aplinkybėmis užtikrintų, kad nekils pavojus tikslinės įstaigos patikimam ir riziką ribojančiam valdymui.

2.3.

Kita problema yra susijusi su pasiūlytos direktyvos nuostata, kuria remiantis priežiūros institucijos gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui „tik nustačiusios, kad [riziką ribojantys] kriterijai netenkinami...“ (12) Palyginimui: leidimų išdavimo atveju kompetentingos institucijos gali atsisakyti išduoti leidimą, jeigu, „jos nėra patenkintos“ akcininkų ar narių tinkamumu (13). Ypač sudėtingesniais atvejais, ši priežiūros institucijoms priskirta nauja įrodymo pareiga dėl akcijų paketų įsigijimo arba didinimo vertinimo gali sąlygoti nepageidaujamas pasekmes, pavyzdžiui, gali būti reikalaujama, kad priežiūros institucijos patvirtintų sandorį, nepaisant, jog nėra įsitikinusios riziką ribojančio vertinimo kriterijų atitikimu. Dėl to ECB siūlo iš dalies pakeisti pasiūlytą direktyvą, kad ši problema būtų išspręsta.

2.4.

Be to, turėtų būti užtikrinta, kad tikslinės įstaigos veiksmingos priežiūros negalėtų trukdyti nepakankamai skaidrios struktūros grupė, kurios dalimi įgyvendinus pasiūlytą įsigijimą taptų tikslinė įstaiga. Leidimams dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo taikomi reikalavimai numato, kad kompetentingos institucijos gali išduoti leidimą tik tuo atveju, jei ryšiai, siejantys kredito įstaigą ir kitus fizinius ar juridinius asmenis, netrukdo joms veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų (14). ECB laikosi nuomonės, kad panašus reikalavimas dėl grupės struktūros skaidrumo taip pat turėtų būti įtrauktas į priežiūros institucijų atliekamą akcijų paketų įsigijimo ir didinimo patvirtinimą kredito įstaigoje ir siūlo įtraukti šį papildomą kriterijų į pasiūlytos direktyvos riziką ribojančio vertinimo kriterijų sąrašą (15).

2.5.

Tokiose situacijose, kai tikslinė kredito įstaiga įgyvendinus siūlomą įsigijimą taptų grupės, kurios pagrindinė buveinė yra už ES ribų, dalimi, ECB pageidautų pabrėžti būtinybę dėl: i) tinkamos patronuojančios įmonės priežiūros susijusioje trečiojoje šalyje ir ii) pakankamo trečiosios šalies kompetentingos institucijos patvirtinimo dėl jos galimybių ir noro patenkinamai bendradarbiauti su tikslinės įstaigos priežiūros institucija. Atsižvelgiant į veiksmingos bankų grupių konsoliduotos priežiūros ir tinkamo „buveinės-priimančiosios“ institucijų bendradarbiavimo svarbą veiksmingai bankininkystės priežiūrai (16), patvirtinant ES kredito įstaigos akcijų paketo įsigijimą ar didinimą būtina nustatyti, jog trečiojoje susijusioje šalyje šiuo atžvilgiu nėra sunkumų. Todėl ECB laikosi nuomonės, kad į siūlomų vertinimo kriterijų sąrašą turėtų būti įtrauktas atitinkamas specialus reikalavimas.

2.6.

Pasiūlyta direktyva numato, kad valstybės narės „nenustato jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti akcijų paketo lygio ir nenagrinėja įsigijimo rinkos ekonominių poreikių atžvilgiu.“ (17). Šis draudimas atspindi nuoseklią Teisingumo Teismo precedentų teisę (18), pagal kurią nacionalinės priemonės turi būti suprantamos kaip laisvo kapitalo judėjimo apribojimai, jei jos gali kliudyti arba riboti atitinkamų įmonių akcijų įsigijimą arba atgrasyti investuotojus iš kitų valstybių narių nuo investavimo į jų kapitalą (19), jos gali būti pateisinamos nebent Sutarties 58 straipsnyje nustatytais pagrindais arba tam tikromis aplinkybėmis dėl svarbesnių bendrojo intereso pagrindų (20). Tačiau šiuo atžvilgiu Sutartyje yra speciali išlyga dėl riziką ribojančių priemonių (21), nurodant, kad šios išimtys nesudaro laisvo kapitalo judėjimo savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo (22). Iš tikrųjų, išimtinėmis aplinkybėmis tinkamą tikslinės įstaigos veikimą galėtų trikdyti stambių akcininkų konfliktas, kai kiekvieno iš jų akcijų paketai yra pakankamai dideli blokuoti sprendimams, bet nepakankami kontroliuoti įstaigą. Tokia nuosavybės struktūra galėtų pabloginti įstaigos valdymą ir daryti neigiamą poveikį jos veiksmingai priežiūrai. Todėl rizikos ribojimo požiūriu svarbu, kad tinkamos apsaugos nuo tokios nuosavybės struktūrų atsiradimo sąlygos jau būtų tuo metu, kai kredito įstaigoje patvirtinami akcijų paketų pasikeitimai. Šiame kontekste pasiūlyta direktyva turėtų būti iš dalies pakeista, kad leistų priežiūros institucijoms prieštarauti siūlomam įsigijimui, jei jos nemano, jog atsižvelgiant į tikėtiną pirkėjo įtaką kredito įstaigai, tikslinės įstaigos valdymo tvarka yra pakankamai griežta užkirsti kelią galimai aklavietei jos sprendimų priėmimo procesuose įvykus siūlomam įsigijimui. Įtraukiant šį papildomą kriterijų taip pat reikėtų iš pasiūlytos direktyvos išbraukti pirmiau minėtą nuostatą, draudžiančią nustatyti bet kokias išankstines sąlygas dėl privalomo įsigyti akcijų paketo lygio (23).

2.7.

Kai kurie vertinimo kriterijai pasiūlytoje direktyvoje turi būti išsamiau paaiškinti. Ypatingai ECB įžvelgtų naudą, jei būtų aiškiai teigiama, kad tikimasi, jog įsigijus ar padidinus akcijų paketus, tikslinė įstaiga atitinka ir toliau atitiks visus taikomus riziką ribojančius reikalavimus. Todėl ECB siūlo, kad pastarasis vertinimo kriterijus (24) turėtų būti atitinkamai pakeistas. Be to, kompetentingos institucijos vertinimas neturėtų būti apribotas tik nustatymu, ar nėra pagrįstų priežasčių įtarti pinigų plovimu arba teroristų finansavimu, o turėtų taip pat apimti bet kokius kitus sunkius nusikaltimus (25).

2.8.

Pagaliau, ECB teigiami vertina paaiškinimą, kad priežiūros institucijos, spręsdamos dėl siūlomo akcijų paketo įsigijimo ar padidinimo patvirtinimo, gali atsižvelgti į siūlomo pirkėjo įsipareigojimus užtikrinti, kad tikslinė įstaiga galės atitikti riziką ribojančio vertinimo kriterijus. Įsipareigojimai turėtų būti pagrįsti teisiškai privalomomis prievolėmis. Visais atvejais, akcijų paketo įsigijimo metu turėtų būti išpildyti minimalūs kapitalo reikalavimai. Šios praktikos išdėstymo tikslas pasiūlytoje direktyvoje yra leisti priežiūros institucijoms patvirtinti sandorius, kuriuos jos kitu atveju, nesant tokių įsipareigojimų, privalėtų atmesti. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad sąlyginio patvirtinimo praktika, kuri yra aiškiai išdėstyta Bankininkystės direktyvoje leidimų išdavimo tvarkos kontekste (26), taip pat prisidėtų prie tolesnio leidimų kredito įstaigų veiklai pradėti išdavimo tvarkos ir tvarkos, taikomos akcijų paketų įsigijimui ar didinimui, derinimo.

3.1.

Iš esmės, ECB laikosi nuomonės, kad procedūrinės priemonės, skirtos pagerinti priežiūros institucijų atliekamą patvirtinimo procesą, neturėtų kelti pavojaus riziką ribojantiems tikslams. Todėl akcijų paketų įsigijimo ir didinimo vertinimo laikotarpio terminai (27), pirmiausia ir būtiniausia, turėtų užtikrinti, kad priežiūros institucijos gali priimti tinkamą ir pagrįstą sprendimą. Ypač, jei terminai būtų netinkamai riboti, kiltų rizika, kad priežiūros institucijos privalo patvirtinti prašymus, net jei jos neturėtų laiko atlikti tinkamos analizės, ypatingai sudėtingesniais atvejais. Tai neigiamai paveiktų vertinimo sprendimų patikimumą ir kokybę, o tai taip pat galėtų turėti neigiamą poveikį finansiniam stabilumui.

3.2.

Atsižvelgiant į šio aspekto svarbą, ECB laikosi nuomonės, kad viso vertinimo laikotarpio dideli pakeitimai turėtų būti atliekami glaudžiai konsultuojantis su ES priežiūros institucijomis, siekiant visiškai atsižvelgti į kompetentingų institucijų profesionalią patirtį. Šiuo atžvilgiu ECB pastebi, kad visų finansų sektorių priežiūros institucijos pareiškė didelį susirūpinimą (28) dėl: i) pasiūlyto didelės apimties sutrumpinimo nuo dabartinio maždaug šešiasdešimt penkių darbo dienų laikotarpio visiems vertinimo terminams iki trisdešimties darbo dienų ir ii) pasiūlymo, kad vertinimo laikotarpis prasidėtų anksčiau nei būtų gaunama visa reikalinga informacija (29). Šiomis aplinkybėmis, ECB rekomenduotų dar kartą apsvarstyti siūlomus viso vertinimo terminus.

3.3.

Be to, turėtų būti pailginti siūlomi maksimalūs terminai priežiūros institucijoms prašyti papildomos informacijos iš siūlomų pirkėjų ir siūlomiems pirkėjams pateikti tokią informaciją. Ypač didelių ir sudėtingų įstaigų, kai priežiūros institucijoms reikia iš esmės keistis informacija (galbūt, kai įtraukiamos institucijos iš trečiųjų šalių), arba siūlomų pirkėjų, kuriems netaikoma riziką ribojanti priežiūra, atvejais, paprastai yra neįmanoma tinkamai įvertinti papildomos informacijos poreikį per penkių darbo dienų laikotarpį (30). Pirkėjui taip pat gali būti sudėtinga pateikti tokią informaciją visais atvejais tik per dešimt darbo dienų (31). Būtų nepageidautina, jei priežiūros institucijos prašymus įsigyti arba didinti akcijų paketą turėtų atmesti dėl informacijos trūkumo (32) tik dėl to, kad priežiūros institucijos negalėjo išsamiai įvertinti papildomos informacijos poreikio arba siūlomi pirkėjai negalėjo pateikti šios informacijos per itin griežtai nustatytą terminą. Nors siūlomi pirkėjai turėtų galimybę dar kartą pateikti savo prašymus, tokia procedūra turėtų likti išimtimi, kadangi antraip tai vertinimo procesą paverstu bereikalingai sunkiu ir neveiksmingu abiems pusėms. Be to, kai kuriose valstybėse narėse, neigiami sprendimai dėl prašymų yra vieši ir todėl gali smarkiai pakenkti siūlomiems pirkėjams, ypač įtrauktiems į nacionalinių arba tarptautinių biržų sąrašus.

3.4.

ECB mano, jei siūlomas pirkėjas praneša kompetentingai institucijai apie tikslą, bet pateikia ne visus dokumentus ar informaciją (33), tai automatiškai nereikštų, kad kompetentinga institucija patvirtina pranešimo gavimą (34) ir kad tuoj pat prasideda vertinimo laikotarpis (35). Iš tikrųjų, tai yra Komisijos patvirtintas būdas Europos susijungimų kontrolės taisyklių kontekste (36) pranešimams apie koncentraciją. ECMR įgyvendinimo taisyklės (37) numato, kad pranešimai įsigalioja „tą dieną, kai juos gauna Komisija“ (38). Tačiau, kai trūksta kokios nors esminės informacijos, Komisija turi nedelsdama apie tai raštu informuoti pranešančiąsias šalis. Tokiais atvejais pranešimas įsigalioja „tą dieną, kada Komisija gauna išsamią informaciją“ (39). Komisija privalo nedelsdama raštu patvirtinti a) apie pranešimo gavimą ir b) apie Komisijos iš pranešančiųjų šalių gautą atsakymą, kai buvo pateikta ne visa informacija (40). Šiomis aplinkybėmis, ECB siūlytų, kad vertinimo laikotarpis oficialiai prasidėtų kai pateikiama visa reikalaujama informacija, ir, kad neteisinga arba klaidinanti informacija būtų laikoma neišsamia informacija (41).

3.5.

Įvertinus pasiūlytą direktyvą susijusiu, bet bendresniu aspektu, patvirtinama, kad kai kurie techniniai klausimai negali būti tinkamai išspręsti Bankininkystės direktyvos rėmuose, ir kad gali būti reikalingos įgyvendinimo priemonės, nustatančios konkrečias procedūrų taisykles, kurias reikėtų labiau patikslinti, siekiant užtikrinti pakankamą teisinį saugumą ir tinkamas vienodas veiklos sąlygas visoje ES. Kaip nuolatos pabrėžiama ankstesnėse nuomonėse, ECB mano, kad 2 lygio teisės aktai turėtų tapti pagrindiniu ES finansų įstaigoms taikomu techninių taisyklių rinkiniu (42). Tokio požiūrio laikosi ir priežiūros institucijos, kurios taip pat pareiškė remiančios didesnį įgyvendinimo priemonių naudojimą (43). Todėl šiomis aplinkybėmis siūloma išplėsti komitologijos nuostatų, numatytų pasiūlytoje direktyvoje, taikymo sritį (44) ir sudaryti sąlygas, kad būtų priimtos 2 lygio priemonės, kurios būtų nuosekliai įgyvendintos visoje ES prieš pasibaigiant perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiui (45). Ypač, greta patikslintų ir paaiškintų riziką ribojančio vertinimo kriterijų, išsamios įgyvendinimo priemonės taip pat turėtų apimti šiuos aspektus: i) siūlomų pirkėjų pateiktiems pranešimams taikomas taisykles (turintys teisę pateikti pranešimus asmenys; paaiškinimas, ką reiškia sąvoka „kartu veikiantys asmenys“; pranešimo įsigaliojimo data; terminai, etc.); ii) priežiūros institucijų atliekamam vertinimui reikalingos informacijos sąrašą ir taip pat galbūt iii) įsipareigojimų, kuriuos siūlomi pirkėjai gali pateikti kompetentingoms institucijoms, pobūdį. Dėl šių aspektų ECB taip pat norėtų pabrėžti, kad gali būti pasimokyta iš išsamių procedūrų taisyklių taikymo ECMR kontekste.

3.6.

Pagaliau, turėtų būti apsvarstytas labiau išskaidytų terminų, kurie būtų proporcingi atitinkamų akcijų paketų įsigijimo ar padidinimo sudėtingumui, įtraukimas į pasiūlytą direktyvą. Tai derintųsi su proporcingumo principu, kuris jau yra išdėstytas kitose pasiūlytos direktyvos nuostatose (46). Paprastų ir sudėtingų atvejų atskyrimas pagal vienodus, objektyvius ir skaidrius klasifikavimo kriterijus, kurie taip pat galėtų būti priimti įgyvendinimo priemonių forma, būtų naudingas užtikrinant operatyvesnį paprastų atvejų režimą, tuo pačiu apsaugant patikimą sudėtingesnių atvejų vertinimą, kuriam paprastai prireikia daugiau laiko. ECB laikosi nuomonės, kad dabartiniai terminai, numatyti Bankininkystės direktyvoje (47) toliau galėtų būti taikomi tokiems sudėtingiems atvejams (48), o taip pat toms situacijoms, kurios jau sąlygoja pratęstą vertinimo laikotarpį pagal pasiūlytą direktyvą (49).

5.1

Kad Komisija galėtų vykdyti Sutartimi nustatytas savo pareigas (52), pasiūlyta direktyva numato, kad Komisija gali paprašyti nacionalinių priežiūros institucijų pateikti jai dokumentus, kuriais jos pagrindė savo įvertinimą ir siūlomam pirkėjui nurodytas priežastis (53). Pagal pasiūlytą direktyvą, Komisijai pateikta informacija būtų naudojam tik siekiant nustatyti, ar valstybė narė įvykdė savo įsipareigojimus pagal Bankininkystės direktyvą (54).

5.2.

ECB turi eilę bendro pobūdžio pastebėjimų dėl šios pasiūlytos nuostatos. Kaip Sutarties sergėtoja bei siekdama, kad bendroji rinka tinkamai veiktų ir plėtotųsi (55), Komisija privalo užtikrinti, kad būtų taikoma Sutartis ir pagal ją institucijų priimtos priemonės. Komisija taip pat turi įgaliojimus tam tikrais atvejais pateikti ieškinį Teisingumo Teisme, jei ji mano, kad valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį (56). Nors Komisija turi įrodyti įsipareigojimo neįvykdymo buvimą (57), Teismas aiškiai nustatė, kad remiantis Sutarties 10 straipsniu, valstybės narės turi padėti atlikti Komisijos uždavinius, ypač turi gera valia bendradarbiauti Komisijai vykdant bet kokius tyrimus ir perduoti jai šiam tikslui visą reikalaujamą informaciją (58).

5.3.

ECB laiko esminiu dalyku tai, kad vykdydama savo uždavinius pagal Sutartį Komisija turi tinkamas galimybes gauti informaciją. Be to, ECB pastebi, kad pagal pasiūlytą direktyvą ir pagal Sutarties 287 straipsnį, dėl Komisijai pateiktos informacijos taikomas įsipareigojimas Komisijai dirbantiems ar dirbusiems asmenims saugoti profesinę paslaptį, t. y., jokios Komisijos gautos konfidencialios informacijos negalima atskleisti jokiam asmeniui ar institucijai (59).

5.4.

Kai taikomos Europos susijungimų kontrolės taisyklės (60), valstybių narių vyriausybės ir kompetentingos institucijos privalo Komisijai teikti visą informaciją, būtiną ECMR paskirtoms pareigoms vykdyti (61), laikydamosi taikomų profesinės paslapties taisyklių (62). Be to, valstybės narės gali imtis atitinkamų priemonių apsaugoti „teisėtiems interesams“ (63), tokiems kaip „priežiūros taisyklės“ (64). Jei kyla didelių abejonių, kad priemonė iš tikrųjų nėra pagrįsta priežiūros taisyklėmis, apie šią priemonę atitinkama valstybė narė turi pranešti (65) Komisijai, kuri nuodugniai ištiria, ar priimta priemonė yra pagrįsta vienu iš teisėtais laikomų interesų (66).

5.5.

ECB supranta, kad pagal pasiūlytą direktyvą Komisijos, kaip Sutarties sergėtojos, uždaviniai būtų smarkiai palengvinti, turint įgaliojimus prašyti informacijos tiesiogiai iš nacionalinių priežiūros institucijų (vyriausybėms netarpininkaujant). Tačiau riziką ribojančios priežiūros kontekste Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad: „siekiant tinkamos bankų kontrolės vykdant priežiūrą valstybėje narėje ir keičiantis informacija tarp kompetentingų institucijų, būtina apsaugoti profesinę paslaptį. Konfidencialios informacijos atskleidimas bet kokiu tikslu gali sukelti žalingas pasekmes ne tik tiesiogiai susijusiai kredito institucijai, bet ir visai bankų sistemai (67)“.

5.6.

Teismas neturėjo galimybės išsamiau įvertinti, viena vertus, būtinybės nacionalinėms priežiūros institucijoms saugoti profesinę paslaptį ir susijusios su atskiromis finansų institucijomis priežiūros informacijos konfidencialumo, kita vertus, — Komisijos, kaip Sutarties sergėtojos, teisių ir pareigų. Tačiau ECB laikosi nuomonės, kad tikrai reikėtų nustatyti teisingą pusiausvyrą, suderinančią būtinybę Komisijai turėti visą informaciją, reikalingą įvertinti konkretaus atvejo pagrįstumą per tinkamą laiką (68) ir būtinybę saugoti siūlomų pirkėjų teises bei priežiūros institucijų įsipareigojimą garantuoti su finansų įstaigomis susijusios informacijos konfidencialumą, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą (69). Šiomis aplinkybėmis, priežiūros institucijoms nuo įsipareigojimų saugoti profesinę paslaptį ir priežiūros informacijos konfidencialumą leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti aiškiai apribota tik pranešimų dėl siūlomų akcijų paketų įsigijimų atvejams, kai: i) kompetentinga institucija, užbaigusi savo vertinimą, nusprendė pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, ir Komisija iš siūlomo pirkėjo gavo oficialų skundą arba ii) kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad kompetentinga institucija akivaizdžiai netinkamai pritaikė riziką ribojančio vertinimo kriterijus arba procedūras. Atsižvelgiant į priežiūros institucijų nepriklausomumo principą (70), turėtų būti išaiškinta, kad Komisija neturėtų kištis į vykstantį priežiūros sprendimų priėmimą ir kad kompetentingos institucijos atskleistų susijusią informaciją tik užbaigusios savo riziką ribojantį vertinimą. Apskritai, ECB yra įsitikinęs, kad siūlomas teisinės sistemos tiek vertinimo kriterijų, tiek procedūrų patikslinimas reikšmingai padidins teisinį aiškumą ir saugumą įsigyjant ar padidinant akcijų paketus atliekamo riziką ribojančio vertinimo atveju, taip sumažindamas būtinybę Komisijai teikti ieškinius dėl galimų Bendrijos teisės pažeidimų.

6.1.

Kadangi dėl pasiūlytos direktyvos pagal Sutartį turi būti konsultuojamasi su ECB, į pasiūlytą direktyvą šiuo atžvilgiu turi būti įterpiama nuoroda vadovaujantis Sutarties 253 straipsniu.

6.2.

Pasiūlyta direktyva padaro Bankininkystės direktyvą (71) aiškesne, nurodydama į balsavimo teisių sąvokos apibrėžimą, pateiktą Direktyvoje 2004/109/EB (72). Nors šis pasiūlytas dalinis pakeitimas yra sveikintinas, sąvokos apibrėžimas turėtų būti nuosekliai taikoma visoje Bankininkystės direktyvoje, kaip toliau nurodyta priede.

6.3.

Sąvoka „siūlomas pirkėjas“ (73) galėtų būti įtraukta į Bankininkystės direktyvos sąvokų apibrėžimų sąrašą (74). Be to, „siūlomas pirkėjas“ pasiūlytoje direktyvoje apima „visus fizinius arba juridinius asmenis“ arba „kartu veikiančius tokius asmenis“. Kadangi pastarąją sąvoką pirmą kartą siūloma įtraukti į Bankininkystės direktyvą, reikėtų dar apsvarstyti susijusias situacijas, o taip pat poveikius atitinkamiems (juridiniams ar fiziniams) asmenims, pavyzdžiui, dėl pareigos pranešti. Šie aspektai galėtų būti paaiškinti įgyvendinimo priemonėse.

6.4.

ECB laikosi nuomonės, kad pratęstas vertinimo laikotarpis, numatytas pasiūlytoje direktyvoje (75) turėtų būti taikomas bet kokiems siūlomiems trečiosios šalies pirkėjams (juridiniams ir fiziniams asmenims), neatsižvelgiant, ar jie yra kontroliuojami.

6.5.

Kadangi pasiūlyta direktyva darys poveikį įvairioms finansų sektoriaus dalims ir įtakos teisės pakeitimus bei nacionalinių priežiūros institucijų veiklos pakoregavimą, galėtų būti užtikrintas ilgesnis pasiūlytos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis (bent dvylikos mėnesių), o taip pat persvarstymo sąlyga. Taip pat gali būti reikalinga apsvarstyti pereinamąjį laikotarpį, ypač, jei priimta pasiūlyta direktyva būtų nevienodai greitai perkeliama į valstybių narių nacionalinę teisę, o tai galėtų sukelti, pavyzdžiui, problemas, susijusias su jos taikymu tarptautinio bendradarbiavimo atvejais, kai reikia konsultuotis su kitomis kompetentingomis institucijomis.